Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Vilnius dalija kioskus: kas gaus geriausias vietas ir kiek teks mokėti už kv. m?

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė konkursą įrengti ir penkerius metus eksploatuoti tipinio dizaino kioskus (paviljonus) keliose dešimtyse sostinės vietų. Dauguma jų numatytos prie viešojo transporto stotelių, turgaus teritorijų ir intensyvaus pėsčiųjų srauto gatvių.

    Konkursu siekiama, kad prekybos ar paslaugų vietos viešose erdvėse būtų vienodos estetikos, aiškiai reglamentuotos ir lengviau prižiūrimos. Savivaldybė pabrėžia, kad laimėtojai kioskus privalės įrengti ne vėliau kaip per vienus metus nuo leidimo gavimo.

    Kur bus leidžiama įrengti kioskus

    Konkursui pateiktos vietos išsidėsčiusios įvairiuose rajonuose, įskaitant Antakalnį, Fabijoniškes, Karoliniškes, Lazdynus, Šeškinę, Žirmūnus, Senamiestį ir Naująją Vilnią. Numatyta vieta ir Grigiškėse, Kovo 11-osios gatvėje.

    Dalis taškų pririšti prie konkrečių stotelių, pavyzdžiui, „Jovaro“, „Laisvės prospektas“, „Lazdynų seniūnija“, „Spaudos rūmai“, „Justiniškės“, „Jeruzalė“. Tokiose vietose kioskai paprastai orientuojami į greito aptarnavimo paslaugas, smulkią prekybą ar kasdienius keleivių poreikius.

    Kiek kainuos leidimas ir kaip bus vertinama

    Pagrindinis konkurso vertinimo kriterijus yra didžiausias dalyvio pasiūlytas vietinės rinkliavos dydis už 1 kv. m kiosko ploto per mėnesį. Pasiūlymas negali būti mažesnis nei nustatyti minimalūs tarifai pagal vietos kategoriją.

    Minimalūs dydžiai nurodyti taip: reprezentacinėse vietose 7,2 euro už 1 kv. m per mėnesį, kitose vietose 3,5 euro, o teritorijose, kurios prie miesto prijungtos nuo 1996 metų sausio 1 dienos, 1,7 euro. Galutinę kainą lems dalyvių konkurencija, todėl patraukliausiose vietose tarifas gali reikšmingai augti.

    Kokie įsipareigojimai laukia laimėtojų

    Konkurso laimėtojams bus suteikta teisė kioską eksploatuoti penkerius metus, tačiau kartu atsiras ir aiškus terminas įrengimui. Jei kioskas per vienus metus nebus pastatytas ir parengtas veiklai, savivaldybė gali vertinti tai kaip sąlygų nevykdymą.

    Norint dalyvauti, už kiekvieną pasirinktą vietą būtina pateikti dokumentus užklijuotame voke ir pervesti 600 eurų užstatą (depozitą), skirtą pasiūlymo galiojimui užtikrinti. Taip pat turi būti pateiktas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jei paraišką teikia įgaliotas asmuo.

    Dokumentai konkursui priimami iki 2026 metų spalio 20 dienos 15.45 valandos Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje Konstitucijos prospekte. Tą pačią dieną 16 valandą numatytas vokų su pasiūlymais atplėšimas.

  • Vilniuje startuoja sklypo Pergalės g. 60 pertvarka: prijungs valstybinės žemės gabalą

    Kas planuojama Pergalės g. 60

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša pradedanti žemės sklypo Pergalės g. 60 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Sprendimas grindžiamas administracijos direktoriaus 2026 metų rugsėjo 4 dieną pasirašytu įsakymu, kuriuo startuoja procedūros pagal galiojančias taisykles.

    Projektu apimama apie 1 967 kv. m teritorija, kurioje yra 1 874 kv. m kitos paskirties sklypas ir apie 93 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Pagrindinis tikslas – šį įsiterpusį plotą prijungti prie besiribojančio sklypo.

    Kodėl prijungiamas įsiterpęs plotas

    Savivaldybė nurodo, kad laisvoje valstybinėje žemėje šiuo atveju neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskiro sklypo. Dėl to pasirenkamas sprendimas sujungti įsiterpusį plotą su gretimu sklypu, kad teritorija būtų valdoma ir tvarkoma aiškiomis ribomis.

    Tokie projektai paprastai inicijuojami tenkinant bendraturčių ar suinteresuotų asmenų prašymus, kai esama situacija neatitinka racionalaus žemės naudojimo principų. Praktikoje tai padeda išvengti nepatogių, atskirai nefunkcionuojančių valstybinės žemės „salelių“ ir palengvina vėlesnius sklypo tvarkymo darbus.

    Kaip vyks procesas ir kur sekti eigą

    Visi su projektu susiję planavimo veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Gyventojai ir suinteresuoti asmenys sistemoje gali sekti paslaugų būsenos pasikeitimus bei gauti elektroninių paslaugų rezultatus.

    Skelbiama, kad šio projekto registracijos numeris sistemoje yra ZSFP-213343. Papildomą informaciją teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio specialistė Valerija Sabaliauskienė.

  • Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Vilniaus Pašilaičiuose, Medeinos gatvės atkarpoje, nauji mokslo metai prasidėjo neįprastai: šalia perėjų įrengti kelio ženklai, sukurti pagal pradinių klasių mokinių piešinius. Kartu ryškiomis spalvomis pažymėta važiuojamoji dalis prieš perėjas ir pėstiesiems bei dviratininkams skirti takai.

    Šie sprendimai įgyvendinti tarptautinio mobilumo projekto „Gatvės visiems“ bandomųjų infrastruktūros pakeitimų rėmuose. Pagrindinis tikslas – sumažinti greitį ir padidinti vairuotojų dėmesį atkarpoje, kur kasdien juda daug vaikų ir tėvų, vykstančių į ugdymo įstaigas.

    Vasaros pradžioje 6–10 metų vaikai buvo pakviesti į kelio ženklų piešinių konkursą, kuriame vaizdavo, kaip supranta saugų judėjimą ir eismo taisyklių laikymąsi. Iš kelių dešimčių darbų atrinkti keturi piešiniai, virtę realiais ženklais gatvėje.

    Nugalėtojais paskelbti Rusnės, Meidos, Karolio ir Marko darbai: jų piešiniuose pėsčiųjų perėją saugiai kerta gyvūnai, o vairuotojams siunčiama aiški žinutė neskubėti ir būti atidiems. Laimėtojams numatytos Vilniaus miesto savivaldybės ir projekto „Gatvės visiems“ dovanos, o su dalyviais žadama susisiekti asmeniškai.

    „Medeinos gatvėje įgyvendinami pokyčiai yra skirti užtikrinti pirmiausia čia įsikūrusias ugdymo įstaigas lankančių vaikų saugumą. Mūsų komandą nustebino vaikų kūrybiškumas, tačiau piešiniuose pastebėjome ir neraminantį dalyką: nemažoje dalyje piešinių vaizduojamos pėsčiųjų perėjos, kas gali reikšti, kad kirsdami gatvę tam skirtose vietose vaikai vis tiek jaučiasi nesaugūs“, – sakė projekto „Gatvės visiems“ Vilniaus komandos vadovė Birutė Jatautaitė.

    Jos teigimu, mokslo metų pradžioje vaikų dėmesingumas dažnai sumažėja dėl didesnio tempo, emocijų ir naujų maršrutų. Dėl to specialistai ragina su vaikais nuolat kartoti pagrindines taisykles: sustoti prieš gatvę, dairytis į abi puses ir eiti tik įsitikinus, kad transporto priemonės sustojo.

    Eismo saugumą didinantys sprendimai

    Medeinos gatvės atkarpoje įrengti ir kiti matomumą bei saugumą didinantys elementai: aiškiau atskirtos eismo juostų trajektorijos, perėjos pažymėtos švieselėmis, o prieš perėjas atsirado spalvotų apskritimų zona. Projekto komanda pabrėžia, kad tai ne vien dekoras, o priemonė, kuri vizualiai signalizuoja apie vietą, kur privalu sulėtinti.

    „Spalvotų apskritimų tikslas – vizualiai išskirti vietą, kurioje vairuotojai turi būti ypač atidūs, sumažinti gatvės tranzitiškumo pojūtį ir paskatinti intuityviai mažinti greitį. Todėl panašius ženklinimo principus planuojama naudoti ir kitose Vilniaus vietose“, – teigė projekto komanda.

    Ryškūs piešiniai pritaikyti ir pėsčiųjų bei dviratininkų takams, ypač ties Medeinos pradinės mokyklos teritorija. Tai dar viena priemonė aiškiai atskirti judėjimo zonas ir sumažinti konfliktines situacijas tarp skirtingų eismo dalyvių.

    Projekte akcentuojama, kad elgseną keičia ne tik švietimas, bet ir pati aplinka: kai erdvė suprojektuota taip, kad natūraliai skatina lėtesnį važiavimą ir aiškiai parodo prioritetą pažeidžiamiems eismo dalyviams. Todėl šalia edukacijos vis dažniau taikomi ir praktiniai, greitai įgyvendinami infrastruktūriniai sprendimai, ypač prie mokyklų ir darželių.

  • Vilnius paskelbė jaunojo sportininko krepšelio rezultatus: kam atiteko beveik 500 000 eurų?

    Vilnius paskelbė jaunojo sportininko krepšelio rezultatus: kam atiteko beveik 500 000 eurų?

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė 2026 metų jaunojo sportininko krepšelio programų konkurso rezultatus. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų rugsėjo 4 dieną įsakymu patvirtinti finansuojamų ir nefinansuojamų pareiškėjų sąrašai.

    Bendra finansuojamoms programoms skirta suma siekia 499 983,60 euro. Savivaldybė pabrėžia, kad šios lėšos skirtos vaikų ir jaunimo sportiniam ugdymui, trenerių darbui, inventoriui, varžyboms ir kitoms su ugdymo procesu susijusioms išlaidoms.

    Tarp didžiausią finansavimą gavusių pareiškėjų – VšĮ Sostinės krepšinio mokykla, kuriai numatyta 73 902,00 euro. Taip pat reikšmingos sumos skirtos VšĮ Darvydo Šerno futbolo akademijai – 49 590,00 euro ir VšĮ futbolo klubui „Ataka“ – 48 540,00 euro.

    Finansavimas paskirtas ir kitoms sporto šakoms bei organizacijoms, tarp jų – badmintono, dviračių sporto, dziudo, karatė, ledo ritulio ir merginų futbolo programoms. Savivaldybė nurodo, kad krepšelio priemonė leidžia kryptingai remti jaunųjų sportininkų rengimą įvairiose disciplinose, o ne tik populiariausiose komandinių sporto šakų akademijose.

    Kaip pasirašyti sutartis?

    Organizacijos, kurioms skirtas finansavimas, kviečiamos pateikti užpildytas sutarties formas kartu su jaunojo sportininko ugdymo programa ir programos sąmata. Dokumentai teikiami savivaldybės administracijai, laikantis konkurso sąlygų ir nustatytų terminų.

    Savivaldybė primena, kad vėliau bus reikalinga ir metinė atskaitomybė. Pagal sutarties nuostatas, biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo metinę ataskaitą Sporto ir sveikatingumo skyriui prašoma pateikti ne vėliau kaip iki 2026 metų gruodžio 31 dienos.

    Kas liko be finansavimo?

    Kartu paskelbtas ir nefinansuojamų pareiškėjų sąrašas. Šįkart finansavimas neskirtas Lietuvos skraidančiojo disko federacijai ir VšĮ Vilniaus teniso akademijai.

    Praktikoje nefinansuojamų programų sąrašas dažniausiai reiškia, kad paraiškos neatitiko dalies formalių ar turinio reikalavimų, surinko mažiau vertinimo balų arba bendra prašoma suma viršijo konkurso biudžetą. Savivaldybės skelbiamuose konkursuose tokia situacija nėra neįprasta, nes pareiškėjų skaičius ir poreikis dažnai pranoksta galimybes.

  • Vingio parko pirtys grįžta su naujomis taisyklėmis: štai kas pasikeitė po vilniečių kritikos

    Vingio parko pirtys grįžta su naujomis taisyklėmis: štai kas pasikeitė po vilniečių kritikos

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad pristatys galutinius Vingio parko paplūdimyje planuojamų pirčių ir infrastruktūros sprendinius. Po pavasarį vykusio viešo aptarimo projektas buvo koreguotas, įvertinus gyventojų pastabas dėl architektūros, takų, privažiavimo ir aplinkosaugos.

    Atnaujinti projektiniai pasiūlymai visuomenei bus pristatyti rugsėjo 15 dieną 18 valandą VU botanikos sodo Vingio skyriuje, M. K. Čiurlionio gatvėje. Savivaldybė teigia siekianti, kad teritorija būtų patogesnė ir tinkama lankyti ne tik vasarą, bet ir šaltuoju sezonu.

    „Po diskusijų sprendinius reikšmingai pakeitėme, kad paplūdimio erdvė būtų patogesnė ir kokybiškesnė vilniečiams įvairiais metų laikais“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Daugiau laisvės architektūrai

    Vienas ryškiausių pokyčių – pirčių architektūros reikalavimų peržiūra. Jei anksčiau daliai gyventojų klausimų kėlė numatyta konkretesnė estetinė kryptis, dabar sąlygos suformuluotos abstrakčiau, paliekant daugiau erdvės kūrybiškiems sprendiniams.

    Pasak savivaldybės, iš anksto apibrėžiami tik rekomenduojami tūriai ir fasadų medžiagų spektras, kad pirtys derėtų prie Vingio parko aplinkos. Šis principas dažnai taikomas, kai siekiama užtikrinti kokybę, bet kartu išvengti vieno, iš anksto nulemto dizaino.

    Numatyta, kad trys pirtys ir dalis infrastruktūros būtų kilnojami sprendiniai, o ne nuolatiniai statiniai. Pirtys, terasos, tualetas ir gelbėtojų postas planuojami montuoti ant modulinių, perkeliamų pagrindų, kad intervencija į gruntą būtų kuo mažesnė.

    Savivaldybė primena, kad kilnojamumo principas taikomas remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos praktika: perkeliamas objektas, kurio nereikia ardyti ir nekeičiamas jo naudojimas, paprastai nelaikomas statiniu.

    Ko trūksta paplūdimiui šiandien?

    Projektas apima ne tik pirtis, bet ir platesnį paplūdimio atnaujinimą. Savivaldybė teigia, kad teritorijoje šiuo metu trūksta kasdieniam naudojimui būtinos infrastruktūros, pirmiausia tualetų, dušų ir patogių sprendinių žmonėms su negalia.

    Numatoma įrengti tualetus, dušus, gelbėtojų postą, terasas ir kitus mažosios infrastruktūros elementus. Taip pat planuojama dviračių remonto stotelė ir sprendiniai, skirti švaresnei aplinkai, pavyzdžiui, šiukšliadėžės augintinių ekskrementams.

    Greta paplūdimio esantys pastatai į šį projektą neįtraukiami, nes priklauso valstybei ir patikėjimo teise yra valdomi Vilniaus universiteto. Miestas pabrėžia, kad šiuo etapu koncentruojasi į jam priklausančios teritorijos sutvarkymą.

    Privažiavimas bus, bet aikštelių neplanuoja

    Koreguojant sprendinius daugiau dėmesio skirta judėjimui: tikslintos pėsčiųjų trajektorijos, dalis takų projektuojami su mulčio danga, kad teritorija išlaikytų natūralesnį charakterį. Taip pat pakeistas privažiavimo dangos sprendimas.

    Anksčiau aptariamas asfaltuotas privažiavimas po pastabų keičiamas į trinkelių dangą, kuri, savivaldybės vertinimu, labiau dera parkui. Privažiavimas paliekamas būtinas, kad paplūdimį pasiektų žmonės su negalia, greitoji medicinos pagalba, ugniagesiai ir teritoriją aptarnaujantis transportas.

    Naujų automobilių stovėjimo aikštelių projekte nenumatoma. Prie paplūdimio planuojamos tik 8 vietos, skirtos žmonėms su negalia, aptarnaujančiam transportui ir maisto furgonėliams.

    Vaikų aikštelę atskyrė į kitą etapą

    Po viešinimo pakeistas ir vaikų žaidimų aikštelės klausimas: ji nebetvirtinama šiame etape. Savivaldybė teigia, kad sprendiniai bus rengiami atskirai, kad būtų daugiau laiko koncepcijai, įrangai ir architektūrinei išraiškai suderinti.

    Pirmuoju etapu dėmesys bus skiriamas paplūdimio ir pagrindinės infrastruktūros sutvarkymui. Toks etapavimas leidžia greičiau spręsti svarbiausius higienos, saugumo ir prieinamumo klausimus, o sudėtingesnius sprendinius derinti plačiau.

    Aplinkosaugos dalyje numatyta pašalinti 45 invazinius uosialapius klevus ir baltažiedes robinijas, jas pakeičiant Vingio parkui būdingais augalais. Taip pat planuojama pašalinti tris saugomus medžius, iš kurių du – dėl labai prastos būklės.

    Projekte papildytas lietaus nuotekų tvarkymas: numatytos sausbalės, kurios padeda lietaus vandeniui susigerti vietoje ir mažina paviršinių nuotekų apkrovą. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai suderinti su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, o poveikio aplinkai vertinimas, įvertinus „Natura 2000“ reikalavimus, šiam projektui nepriskirtas kaip būtinas.

  • Kauno g. 27 sklype planuojamas lūžis: vietoje būsto zonos – komercija, vilniečiai kviečiami reaguoti

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo Kauno g. 27 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Sklypas identifikuojamas kadastro numeriu 0101/0055:0069.

    Šiuo metu sklypo naudojimas priskiriamas kategorijai kita, o konkretus būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Tai reiškia, kad teritorija iki šiol buvo siejama su gyvenamąja funkcija.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujamas naujas naudojimo būdas būtų kitas, komercinės paskirties objektų teritorijos. Toks pokytis paprastai atveria galimybes planuoti didesnį paslaugų, prekybos ar biurų funkcijų intensyvumą, tačiau konkreti veikla ir apimtys priklauso nuo vėlesnių planavimo bei projektavimo sprendinių.

    Pasak savivaldybės, prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų rugsėjo 4 dienos iki 2026 metų rugsėjo 17 dienos. Viešinimo laikotarpis skirtas tam, kad suinteresuoti gyventojai ir organizacijos galėtų susipažinti su informacija ir pateikti pastabas.

    Pasiūlymus viešinimo metu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymai priimami ir per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 5211 2137 arba elektroniniu paštu agnija.ciz@vilnius.lt. Savivaldybė ragina nepavėluoti, nes pasiūlymai vertinami tik nustatytu viešinimo laikotarpiu.

  • Vilniuje ruošiamas sklypo Gurių g. 129 pokytis: vietoje sandėlių gali atsirasti daugiabučiai

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Gurių g. 129 (kadastro Nr. 0101/0158:149) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskirtas kitai paskirčiai, o jo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

    Pateiktame prašyme nurodoma, kad pageidaujama išlaikyti kitą pagrindinę paskirtį, tačiau pakeisti naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų ir bendrabučių teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai atveria kelią planuoti gyvenamąją statybą, tačiau savaime dar nereiškia automatinio statybų leidimo ar konkretaus projekto patvirtinimo.

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų rugsėjo 4 dienos iki 2026 metų rugsėjo 17 dienos. Viešinimo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus dėl sprendinio, nes tokie teritorijos naudojimo pokyčiai gali turėti įtakos aplinkiniam užstatymui, susisiekimui ir infrastruktūros poreikiui.

    Pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui galima pateikti raštu arba elektroniniu paštu, taip pat per Teritorijų planavimo informacinę sistemą. Ši sistema naudojama teritorijų planavimo ir susijusių procedūrų viešinimui, todėl joje paprastai skelbiami sprendiniai, dokumentai ir pastabų teikimo tvarka.

    Praktikoje perėjimas nuo pramonės ar sandėliavimo prie gyvenamosios paskirties dažniausiai reiškia, kad vėliau turi būti sprendžiami papildomi klausimai: susisiekimo sprendiniai, automobilių parkavimas, triukšmo ir oro taršos vertinimas, inžinerinių tinklų pajėgumai, taip pat aplinkinių teritorijų planavimo suderinamumas. Savivaldybė pabrėžia, kad viešinimas yra etapas, kai bendruomenė gali išsakyti argumentus dar iki galutinių sprendimų.

    Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris +37060007684 ir elektroninio pašto adresas agnija.ciz@vilnius.lt. Savivaldybė taip pat nurodo bendrąjį kontaktą pasiūlymams teikti – savivaldybe@vilnius.lt.

  • Vilnius keis 55 ha tarp Panerių gatvės ir bėgių: ruošiamas tarptautinis konkursas

    Vilnius keis 55 ha tarp Panerių gatvės ir bėgių: ruošiamas tarptautinis konkursas

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su LTG grupe planuoja iš esmės pertvarkyti maždaug 55 hektarų teritoriją tarp Panerių gatvės ir geležinkelio. Dabar čia vyrauja geležinkelio infrastruktūra, gamyba ir sandėliavimas, tačiau ateityje numatoma kurti atvirą, daugiafunkcę miesto dalį.

    Vienas svarbiausių artėjančių žingsnių – tarptautinis urbanistinės vizijos konkursas, kurį ketinama skelbti 2026 metais pabaigoje. Konkursą organizuos savivaldybės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“.

    Ši teritorija šiandien menkai integruota į miesto audinį, o geležinkelio infrastruktūra veikia kaip fizinis barjeras tarp Naujamiesčio, Naujininkų ir centrinės miesto dalies. Dėl to susisiekimas ir kasdieniai ryšiai tarp rajonų išlieka fragmentuoti, o aplinka mažiau patraukli gyventojams.

    „Ši teritorija yra viena strategiškai svarbiausių Vilniaus plėtros krypčių. Siekiame šiandien menkai išnaudojamoje miesto dalyje sukurti gyvybingą, žmonėms patrauklų rajoną, kuris stiprintų miesto konkurencingumą ir atvertų naujas galimybes verslui bei bendruomenėms“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Planuojama, kad transformacija padės sukurti naujas viešąsias ir žaliąsias erdves, pagerins mobilumo sprendinius ir atvers patogesnius pėsčiųjų bei dviračių ryšius. Esminiu tikslu įvardijama geležinkelio kuriamų barjerų įveika, kad teritorija taptų jungtimi, o ne riba.

    „Turime unikalią galimybę šiandien miestą skiriančią infrastruktūrą paversti jį jungiančia teritorija. Čia turi atsirasti miesto gyvenimo įvairovė – darbo vietos, būstas, paslaugos, kultūra ir viešosios erdvės“, – teigė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

    Pietinėje Naujamiesčio dalyje pastaraisiais metais ryškėja technologijų ir kūrybinių industrijų koncentracija, todėl teritorijos planavime akcentuojamas mišrus miesto modelis. Tikimasi, kad greta verslo atsiras būsto, paslaugų, kultūros ir laisvalaikio infrastruktūra, kuri veiktų visą dieną, o ne tik darbo valandomis.

    Projektui svarbi ir strateginė lokacija: greta yra geležinkelio stotis, o susisiekimo ašys užtikrina ryšį su oro uostu. Tokios sąlygos leidžia teritoriją vertinti kaip potencialius miesto vartus, galinčius formuoti pirmą įspūdį atvykstantiems į sostinę.

    „Teritorijose, kurių mūsų veiklai ateityje reikės mažiau, siekiame sudaryti prielaidas pokyčiams, kad jie kurtų vertę ne tik geležinkeliams, bet ir miestui. Suprantame šios teritorijos svarbą Vilniui, todėl kartu su savivaldybe ieškome geriausių sprendimų“, – sakė LTG grupės laikinasis generalinis direktorius Arūnas Rumskas.

    Planuojant naują rajoną numatoma įprasminti ir vietos tapatybę: vertingi istoriniai geležinkelio bei pramonės pastatai galėtų būti pritaikyti naujoms funkcijoms. Tokia praktika Europos miestuose laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti statybų poveikį aplinkai ir kartu išsaugoti miesto istorijos sluoksnius.

    Vilniaus miesto savivaldybė ir LTG bendradarbiavimą dėl geležinkelių teritorijų transformacijos yra įtvirtinusios nuo 2022 metų, o 2024 metais inicijuotas detaliojo plano rengimas. Tarptautinio konkurso tikslas – sukurti vientisą urbanistinę viziją, kuri taptų pagrindu tolesniems planavimo ir sprendimų etapams.

  • Benkunskas atskleidė, kas laukia Neries pakrančių: trys projektai kelia daugiausia aistrų

    Benkunskas atskleidė, kas laukia Neries pakrančių: trys projektai kelia daugiausia aistrų

    Vilniaus Neries pakrantėse yra ne viena teritorija, kuri šiandien atrodo natūrali, tačiau iš tiesų kadaise buvo intensyviai naudojama: čia veikė uostai, sporto infrastruktūra, techniniai statiniai. Savivaldybė vis dažniau akcentuoja kryptį pirmiausia tvarkyti jau anksčiau urbanizuotas vietas, o ne plėstis į mažiau paliestas pakrantes.

    Šis principas aktualus keliems daug diskusijų keliantiems sumanymams: irklavimo bazės projektui Žirmūnuose, Žiemos uosto rekonstrukcijai ir apleisto valčių elingo sutvarkymui T. Kosciuškos gatvėje. Miesto atstovai pabrėžia, kad kiekvienu atveju siekiama suderinti žmonių poreikius, paveldosaugą ir gamtinių buveinių apsaugą.

    Irklavimo bazė Žirmūnuose

    Irklavimo bazė Žirmūnuose pristatoma kaip ilgai lauktas sporto infrastruktūros objektas, kurio Vilniuje iki šiol trūksta, nors miestas turi Nerį. Dalis sportininkų ir klubų treniruotėms priversti vykti į kitus vandens telkinius, o tai riboja tiek sporto plėtrą, tiek jaunimo užimtumo galimybes.

    Po pirminių viešinimų projektiniai sprendiniai buvo koreguoti, siekiant mažinti poveikį aplinkai ir išsaugoti brandžius medžius. Savivaldybė skelbia, kad užstatymas koncentruojamas ten, kur jau yra apleistų statinių ir kietųjų dangų, o ne miško masyve.

    Keitėsi ir sprendiniai, susiję su upės vaga: ankstesniuose planuose minėtas gilinimas sumažintas iki minimalaus ties įplaukos zona. Šiuo metu projektavimo procesas siejamas su poveikio aplinkai vertinimu, kurio išvados gali pareikalauti papildomų pakeitimų.

    Žiemos uostas ir laivybos infrastruktūra

    Žiemos uostas Žirmūnuose įvardijamas kaip istoriškai susiformavusi laivybos teritorija, kurios funkcija Vilniuje buvo svarbi dar tarpukariu. Miesto argumentas paprastas: buvusios paskirties atkūrimas dažnai laikomas mažesne intervencija nei naujos infrastruktūros kūrimas visiškai naujoje vietoje.

    Problemos, apie kurias kalbama viešojoje erdvėje, susijusios su užutekio uždumblėjimu, ribota erdve laivams saugiai laikyti bei laivų aptarnavimo infrastruktūros stoka. Dėl to žiemos ir pavasario ledonešio metu kyla incidentų rizika, o pažeidžiami krantinių elementai tampa papildoma našta miestui.

    Rengiant rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus žadama pristatyti sprendinius visuomenei, o diskusijų centre išlieka klausimas, kaip suderinti laivybos poreikius, pakrančių rekreaciją ir saugomų teritorijų reikalavimus. Neries pakrantėse dalis zonų patenka į jautrias buveines, todėl procedūros paprastai užtrunka ilgiau.

    Elingas T. Kosciuškos gatvėje

    Apleistas valčių elingas miesto centre laikomas vienu sudėtingiausių objektų dėl kelių priežasčių: tai paveldo vertę turintis statinys, jis yra avarinės būklės, be to, turi inžinerinę reikšmę aplinkinei infrastruktūrai. Savivaldybė akcentuoja, kad tvarkymas čia susijęs ne tik su estetika ar rekreacija, bet ir su saugumu.

    Miesto tikslas įvardijamas kaip kompleksinis: sutvarkyti statinį, pritaikyti jį realiai veiklai ir išlaikyti vertingus architektūrinius sprendinius, kartu gerinant pakrantės prieinamumą. Taip pat pabrėžiama, kad sprendimai bus derinami su paveldosaugos ir aplinkosaugos reikalavimais.

    Artimiausiu metu planuojamos kūrybinės dirbtuvės ir viešos konsultacijos dėl galimų funkcijų, kurios leistų teritorijai tapti gyva, bet neperkrauta. Tokie procesai Vilniuje vis dažniau naudojami siekiant iš anksto sumažinti konfliktų riziką ir gauti aiškesnį gyventojų mandatą.

    Diskusijose dėl Neries pakrančių nuolat grįžtama prie balanso tarp miesto plėtros ir gamtos apsaugos. Viena visuomenės dalis ragina neliesti net apleistų vietų, nes per dešimtmečius jose susiformavo vertingos buveinės, kita tikisi daugiau viešųjų erdvių, sporto ir paslaugų prie upės.

    Savivaldybė primena, kad sprendimus riboja ne tik politinė valia, bet ir teisinė bazė: bendrasis planas, saugomų teritorijų režimai, aplinkosauginės procedūros ir privalomi vertinimai. Todėl Neries pakrančių projektų tempą dažnai lems ne pažadai, o tai, kaip greitai pavyks suderinti skirtingus interesus ir formalius reikalavimus.

  • 30 km aplink Nerį nemokamai: vilniečiai kviečiami į žygį – vietų skaičius ribotas

    30 km aplink Nerį nemokamai: vilniečiai kviečiami į žygį – vietų skaičius ribotas

    Rugsėjo 19 dieną Vilnius kviečia gyventojus ir miesto svečius į nemokamą žygį 30 km aplink Nerį. Dalyviai galės rinktis 10 arba 30 kilometrų maršrutą, o startas ir finišas numatyti Baltojo tilto pievoje.

    Neris sostinei svarbi ne tik kaip miesto ašis, bet ir kaip žalioji jungtis tarp rajonų, parkų bei istorinių vietų. Organizatoriai pabrėžia, kad tolėliau nuo centro upės pakrantės atsiveria ramesnis, mažiau pažintas Vilnius.

    „Neris yra viena iš tų miesto erdvių, kurią visi pažįstame, bet kartu joje dar turime labai daug ką atrasti. Norime paskatinti vilniečius miestą patirti ne tik kasdieniais maršrutais, bet ir nueiti toliau“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Du atstumai skirtingoms jėgoms

    10 kilometrų trasa skirta ieškantiems lengvesnio pasivaikščiojimo: ji turėtų tikti pradedantiesiems, šeimoms ar norintiems aktyviai praleisti savaitgalį. Tuo metu 30 kilometrų maršrutas orientuotas į didesnio ištvermingumo iššūkį ir platesnį Neries pakrančių pažinimą.

    Ilgesnėje trasoje numatytos poilsio stotelės, kad žygeiviai galėtų atsikvėpti ir saugiai planuoti tempą. Organizatoriai primena, kad ilgesniems atstumams svarbu patogi avalynė, vanduo ir apranga pagal orą.

    Maršrutas liks ir po renginio

    Net ir nespėjus sudalyvauti renginio dieną, 30 kilometrų maršrutą bus galima įveikti savarankiškai bet kuriuo metu. Tai atitinka pastaraisiais metais populiarėjančią miesto žygių tendenciją, kai žmonės renkasi pažintinius maršrutus be varžybinio spaudimo.

    Visą trasą ir informaciją apie pakeliui esančias vietas bei jų istorijas organizatoriai pateikia specialiai šiam projektui skirtoje svetainėje. Ten taip pat galima susiplanuoti sustojimus ir pasirinkti maršruto atkarpas pagal laiką.

    Reikalinga išankstinė registracija

    Žygį organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir „Neakivaizdinis Vilnius“ kartu su partneriu „walk15“. Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija, o vietų skaičius ribotas.