Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Vilniuje dalijamas 1 647 kv. m sklypas Dedeliškių g. 4: ką turi žinoti kaimynai ir bendraturčiai

    Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo rengti Dedeliškių g. 4 esančio 1 647 kv. m ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektas rengiamas tenkinant sklypo bendraturčio prašymą ir remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais rugsėjo 8 dieną pasirašytu įsakymu.

    Nurodoma, kad pertvarkymo tikslas – padalyti sklypą į du ar daugiau atskirų sklypų. Sklypas registruotas kadastro numeriu 0101/0162:343, o projekto rengimas vykdomas pagal aplinkos ministro patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles.

    Tokie projektai praktikoje dažniausiai rengiami tuomet, kai bendraturčiai siekia aiškiai atskirti naudojamas sklypo dalis, planuojamas atskiras užstatymas ar atskiri pardavimai. Padalijimas gali palengvinti turto valdymą, tačiau kartu gali keistis privažiavimo, servitutų, inžinerinių tinklų koridorių ar kitų apribojimų sprendiniai, todėl procesas aktualus ir kaimynams.

    Kaip vyks procedūros

    Savivaldybė informuoja, kad su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Joje gyventojai ir suinteresuoti asmenys gali sekti elektroninių paslaugų būsenos pasikeitimus ir matyti sprendinių rengimo eigą.

    Projektui suteiktas paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS – ZSFP-220831. Šis numeris paprastai naudojamas identifikuojant konkretų projektą sistemoje ir bendraujant su atsakingais savivaldybės specialistais.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Dėl projekto rengimo papildomą informaciją teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atstovai. Savivaldybė nurodo, kad gyventojai gali kreiptis į vyriausiąją specialistę Kristiną Einorienę.

    Ekspertai primena, kad formavimo ir pertvarkymo projektų metu svarbu įvertinti ne tik sklypo ribas, bet ir taikomus teritorijų planavimo sprendinius, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei galimus servitutus. Būtent šie aspektai dažniausiai lemia, ar padalijimas bus įgyvendintas taip, kaip tikisi pareiškėjas, ir ar nekils ginčų su kaimynais ar bendraturčiais.

  • Vaikų raidos pagalba Vilniuje: Antakalnio poliklinika atveria naujas erdves, apimtys augs

    Vaikų raidos pagalba Vilniuje: Antakalnio poliklinika atveria naujas erdves, apimtys augs

    Vilniuje plečiamas vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų prieinamumas: Antakalnio poliklinikoje jos perkeltos į naujai įrengtas, vaikams ir šeimoms pritaikytas patalpas. Tikimasi, kad tai leis paslaugas teikti sklandžiau ir patogiau, mažinant laukimo bei srautų problemas.

    Poliklinika per metus suteikia apie 10 000 vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaro paslaugų, tai sudaro reikšmingą dalį viso Vilniaus regiono apimčių. Pagerėjus sąlygoms, planuojama pajėgumą didinti iki 12 000 paslaugų per metus.

    Augantis poreikis matomas ir pacientų skaičiais: 2025 metais ankstyvosios reabilitacijos paslaugas čia gavo 572 vaikai, o per 2026 metų pirmąjį pusmetį paslaugos jau suteiktos daugiau nei 400 vaikų. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas raidos sunkumų atpažinimas ir nuoseklus darbas su šeima dažnai lemia geresnius vaiko ilgalaikius rezultatus.

    „Investicijos į vaikų sveikatą ir gerovę yra viena svarbiausių investicijų į Vilniaus ateitį. Matome, kad ankstyvosios reabilitacijos paslaugų poreikis auga, todėl turime didinti jų prieinamumą ir užtikrinti šiuolaikiškas sąlygas“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Naujos patalpos įrengtos šalia Antakalnio poliklinikos, Žolyno gatvėje, jų plotas siekia daugiau nei 770 kv. m. Jose numatytos erdvės specialistų darbui, terapiniams užsiėmimams ir šeimų priėmimui, o sprendimai orientuoti į ramią, vaikų neblaškančią aplinką.

    „Ankstyvoji reabilitacija vaikams yra darbas drauge su šeima. Todėl svarbu ne tik metodai, bet ir aplinka, kurioje vaikas ir jo artimieji jaustųsi saugiai ir patogiai“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Poliklinikoje dirba daugiadalykė komanda: socialiniai pediatrai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, klinikiniai logopedai, medicinos psichologai, taip pat meno terapeutas ir kiti specialistai. Toks modelis taikomas todėl, kad raidos sutrikimai dažnai apima kelias sritis ir reikalauja suderinto įvairių specialistų darbo.

    Į naujų patalpų įrengimą investuota daugiau nei 300 000 eurų įstaigos lėšų. Atskiras įėjimas ir funkcionaliai suplanuotos erdvės turėtų palengvinti šeimų kasdienę logistiką, nes reabilitacijos programos neretai trunka ilgai ir reikalauja daug apsilankymų.

    Mieste numatomi ir kiti pokyčiai: Šeškinėje ambulatorinės vaikų ir paauglių psichikos sveikatos paslaugos perkeltos į naujas patalpas, kur taip pat veikia vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaras. Pilaitės rajone planuojama plėtra rekonstruojant Karoliniškių poliklinikos Pilaitės padalinio pastatą, šiuo metu vyksta rangos darbų viešasis pirkimas.

    Antakalnio poliklinika yra didžiausia poliklinika Vilniuje pagal registruotų pacientų skaičių: ji aptarnauja beveik 123 000 pacientų, iš kurių daugiau nei 9 600 yra vaikai iki 7 metų. Įstaigoje dirba apie 1 000 darbuotojų, o teikiamų paslaugų spektras apima pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą, diagnostiką, dienos chirurgiją, reabilitaciją ir psichikos sveikatos paslaugas.

  • Vilnius nuomoja patalpas ir statinius: startuoja e. konkursas, kainos nuo 27 eurų per mėnesį

    Skelbiamas nuomos e. konkursas

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia elektroninį viešą nuomos konkursą, kuriuo siūloma išnuomoti negyvenamąsias patalpas ir inžinerinius statinius įvairiose miesto vietose. Konkursas vyks 2026 metų spalio 5 dieną nuo 9.00 valandos iki 2026 metų spalio 6 dienos 13.59 valandos.

    Dalyvių registracija numatyta 2026 metų rugsėjo 28 dieną nuo 0.00 valandos iki 2026 metų rugsėjo 29 dienos 23.59 valandos. Registravimo mokestis yra 20 eurų ir jis negrąžinamas, o pradinis įnašas lygus trijų mėnesių pradiniams nuompinigiams ir nelaimėjusiems grąžinamas.

    Kokie objektai siūlomi ir kokios pradinės kainos

    Tarp nuomai siūlomų objektų yra mažos erdvės paslaugoms ir prekybai, administracinės patalpos, sandėliavimo paskirties pastatas, paviljonai bei automobilių stovėjimo aikštelės. Pradinės nuomos kainos skiriasi priklausomai nuo vietos, paskirties ir ploto.

    Pavyzdžiui, Žirmūnų g. 6 siūloma 2 kv. m ploto vieta kavos aparatui, kurios pradinė nuomos kaina siekia 27 eurus per mėnesį be PVM. Tuo metu Vilniaus g. 22-3 nuomojamos 96,55 kv. m pagalbinės patalpos, o pradinė kaina siekia 1 932 eurus per mėnesį be PVM.

    Grigiškėse Pašto g. 19 nuomojamas dujų reguliavimo punktas su lauko prekybos stalais, pradinė kaina yra 90 eurų per mėnesį be PVM, o nuomos terminas numatytas 10 metų. Taip pat siūlomos dvi automobilių stovėjimo aikštelės, tarp jų Stepono Batoro gatvėje 1 425 kv. m ploto teritorija, kurios pradinė kaina yra 383 eurai per mėnesį be PVM.

    Svarbiausios sąlygos ir ką turi žinoti dalyviai

    Objektų apžiūra galima nuo 2026 metų rugsėjo 9 dienos iki 2026 metų rugsėjo 28 dienos darbo dienomis 9–15 valandomis, tačiau būtina iš anksto registruotis nurodytais kontaktais. Savivaldybė nurodo, kad kai kuriems objektams taikomos papildomos sąlygos, susijusios su veiklos pobūdžiu, tvarkos ir švaros reikalavimais ar sutarties nutraukimo galimybėmis.

    Nuomininkams, laimėjusiems konkursą, pradinio įnašo suma tampa sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimu ir grąžinama pasibaigus nuomos terminui arba nutraukus sutartį, jei įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai. Jei konkurso metu nuomos kaina padidinama, laimėtojas privalo papildyti pradinį įnašą taip, kad jis atitiktų trijų mėnesių laimėtus nuompinigius.

    Ilgesnėms nei 5 metų sutartims numatyta periodinė nuompinigių peržiūra: nuomos kaina perskaičiuojama kas 5 metus, taikant suderinto vartotojų kainų indekso pokyčių principą, tačiau metinis didinimas ribojamas iki 3 procentų. Jei indekso pokytis nulinis arba neigiamas, nuompinigiai nemažinami.

    Dalies objektų veikla aiškiai apibrėžta, pavyzdžiui, Žemynos g. 1-66 patalpos numatytos socialinių paslaugų veiklai, o A. Juozapavičiaus g. 11A patalpos siejamos su religinių paslaugų veikla, kuri turi būti numatyta dalyvio steigimo dokumentuose. Kai kuriuose paviljonuose ir viešose erdvėse numatoma pareiga užtikrinti švarą, estetiką, šiukšliadėžių įrengimą ir grafičių valymą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į Vilniaus g. 22-3 objektą: nurodoma, kad pastatas yra kultūros paveldo registre ir gali būti vykdomi fasado remonto darbai, o patalpos nuomojamos pagal neatnaujintus kadastro duomenis. Tai reiškia, kad nuomininkui gali tekti prisitaikyti patalpas savo veiklai ir įvertinti galimus suvaržymus.

  • Nemokamos savipagalbos grupės Vilniuje: dailės terapija padės tėvams ir negalią slaugantiems

    Vilniuje startuoja dvi nemokamos savipagalbos grupės, kuriose dalyviai emocinę įtampą ir kasdienius iššūkius mokysis atpažinti pasitelkdami dailės terapijos metodus. Grupes veda dailės terapeutės Remigija Gilė ir Jūratė Bukauskienė, o dalyvavimas finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

    Organizatorės pabrėžia, kad dailės terapija nėra dailės pamoka ar vertinamas kūrybinis rezultatas. Svarbiausia tampa pats procesas, leidžiantis saugiai išreikšti jausmus, sumažinti stresą, geriau suprasti savo reakcijas ir stiprinti vidinius resursus, kai žodžių pritrūksta.

    Tėvams skirtoje grupėje bus laukiami auginantys vaikus, patiriančius mokymosi, elgesio ar emocinių sunkumų. Pirmasis susitikimas numatytas spalio 20 dieną, o visas ciklas apima šešis antradienio vakarus nuo 17.30 iki 19.30 valandos.

    Šių susitikimų metu dalyviai kviečiami ieškoti atsakymų, kaip išbūti su vaiko sunkumais jų neperimant sau, kaip suvaldyti nuovargį ir emocijas, bei kaip kasdienėje rutinoje atrasti laiko savo poreikiams. Praktikos bus orientuotos į savistabą, ribų stiprinimą ir palaikymo bendruomenės kūrimą.

    Artimiesiems skirta grupė orientuota į tuos, kurie rūpinasi šeimos nariu su negalia ir susiduria su ilgalaikės priežiūros keliamu nuovargiu, nerimu ar kaltės jausmu. Pirmasis susitikimas vyks spalio 7 dieną, susitikimai numatyti pirmadieniais nuo 17.30 iki 19.30 valandos, taip pat šešis kartus.

    Abi grupės vyks studijoje „Dailės terapijos erdvė“ Pulko gatvėje 2, Žirmūnuose, Vilniuje. Organizatorės ragina registruojantis įsivertinti galimybę dalyvauti visuose susitikimuose, nes nuoseklumas grupinėje savipagalboje yra viena svarbiausių sąlygų siekiant tvaraus emocinio pokyčio.

    Norintiems dalyvauti aktualu žinoti, kad savipagalbos grupės paprastai grindžiamos konfidencialumu ir pagarbiu bendravimu, o saugią atmosferą užtikrina vedančios specialistės. Dailės terapijos metodai šiuolaikinėje praktikoje dažnai pasitelkiami emocinei savireguliacijai, streso mažinimui ir psichologinio atsparumo stiprinimui, ypač patiriant ilgalaikį krūvį šeimoje.

    Daugiau informacijos apie registraciją ir praktinius klausimus teikiama tiesiogiai organizatorėms nurodytais kontaktais. Dalyvavimas abiejose grupėse yra nemokamas.

  • Vilniuje ketinama keisti sklypo paskirtį: žemės ūkį siūlo paversti rekreacine teritorija

    Viešinamas prašymas dėl paskirties

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0161:1485, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą.

    Šiuo metu sklypas priskirtas žemės ūkio paskirčiai, nurodant naudojimo būdą kaip kiti žemės ūkio paskirties sklypai.

    Prašyme siūloma keisti paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą kaip rekreacines teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai siejami su galimybe teritoriją pritaikyti poilsiui ar laisvalaikio infrastruktūrai, jei tai leidžia planavimo dokumentai.

    Terminai ir gyventojų pasiūlymai

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų rugsėjo 10 dienos iki 2026 metų rugsėjo 23 dienos. Per šį laikotarpį visuomenė gali susipažinti su informacija ir teikti pastabas.

    Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu savivaldybės nurodytu adresu arba elektroniniu paštu. Taip pat pastabos gali būti teikiamos per teritorijų planavimo informacinę sistemą.

    Kodėl tai svarbu?

    Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas yra viena svarbiausių procedūrų, darančių įtaką tam, kokia veikla sklype gali būti vykdoma ateityje. Nuo paskirties priklauso ir galimi teritorijos vystymo scenarijai, derinimo apimtis bei taikomi aplinkosauginiai ir infrastruktūros reikalavimai.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį +370 5 211 2868 ir elektroninio pašto adresą valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt.

  • Vilniuje keičiamas Konduktorių g. 18 sklypas: vietoje mažaaukščių gali kilti daugiabučiai

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Konduktorių g. 18 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Sklypo kadastro numeris – 0101/0070:0239.

    Šiuo metu sklypas priskirtas kitai paskirčiai, o naudojimo būdas įvardijamas kaip gyvenamosios teritorijos, numatant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Prašyme siekiama pakeitimo į kitą paskirtį, tačiau su naudojimo būdu, leidžiančiu daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijas.

    Toks pakeitimas praktikoje reiškia galimybę teritoriją vystyti intensyviau, nei leidžia mažaaukštės statybos režimas. Gyventojams tai dažniausiai susiję su didesniu užstatymo tankiu, papildomais srautais ir parkavimo poreikiu, o vystytojams – su didesne projektų apimtimi ir lankstesnėmis alternatyvomis.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų rugsėjo 9 dienos iki 2026 metų rugsėjo 22 dienos. Viešinimo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu.

    Pastabas taip pat galima teikti per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė nurodo, kad papildoma informacija teikiama ir telefonu.

  • Vilniuje dėl projektų kerta 17 medžių: dalis jų saugotini – ką žada savivaldybė?

    Vilniuje, J. Rutkausko ir Viršilų gatvių teritorijoje, planuojama pašalinti 17 medžių, kurie patenka į dviejų vykdomų infrastruktūros projektų darbų zonas. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti įvertinus želdinių būklę ir galimybes juos išsaugoti.

    Didžioji dalis numatytų šalinti medžių auga ant esamų ar projektuojamų inžinerinių tinklų, taip pat per arti darbų zonų. Dėl to, anot projektų rengėjų, techninių galimybių palikti želdinius nebelieka, nes tai trukdytų įrengti tinklus ir gatvės infrastruktūrą.

    Du projektai, viena darbų zona

    10 medžių bus šalinama įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės J. Rutkausko gatvės dalies nuo Viršilų gatvės iki sklypo Spaudos gatvėje 7 projektą. Šie darbai siejami su gatvės infrastruktūros tvarkymu ir inžinerinių sprendinių įgyvendinimu numatytoje atkarpoje.

    Dar 7 medžiai patenka į bendrovės „Vilniaus vandenys“ vykdomo nuotekų infrastruktūros projekto teritoriją. Bendrovė šioje vietoje stato dalį apie 7 kilometrų ilgio slėginės nuotekų linijos nuo G. Baravyko iki J. Rutkausko gatvės.

    Kas bus šalinama ir kodėl

    Nurodoma, kad dauguma numatytų šalinti medžių yra karpotieji beržai. Taip pat planuojama pašalinti dvi paprastąsias pušis, iš kurių viena priskiriama saugotiniems medžiams.

    Pasak savivaldybės, prieš priimant sprendimą buvo vertinta želdinių būklė ir alternatyvos, tačiau esminė kliūtis yra jų vieta tinklų atžvilgiu. Praktikoje tokiose situacijose rizika kyla ne tik medžių šaknynui, bet ir pačių tinklų patikimumui, nes darbai reikalauja kasinėjimų ir apsaugos zonų.

    Kompensacijos ir želdynų atkūrimas

    Darbai, kaip teigiama, bus vykdomi pagal suderintus projektinius sprendinius ir galiojančius želdinių apsaugos reikalavimus. Už pašalintus saugotinus želdinius mokama jų atkuriamosios vertės kompensacija, kuri skiriama miesto želdynams atkurti ir prižiūrėti.

    „Už pašalintus saugotinus želdinius mokama jų atkuriamosios vertės kompensacija, skiriama miesto želdynams atkurti ir prižiūrėti“, – nurodoma savivaldybės informacijoje.

    „Vilniaus vandenys“ akcentuoja, kad projektas skirtas didinti miesto nuotekų sistemos pajėgumą ir patikimumą bei mažinti avarijų ir taršos į Nerį riziką. Savivaldybė pabrėžia, jog tokie infrastruktūros atnaujinimai paprastai planuojami derinant viešojo intereso tikslus su želdinių apsauga, tačiau dalyje teritorijų konfliktų išvengti nepavyksta.

  • Vilniaus šiaurėje pradedama ilgai laukta gimnazija: aišku, kiek kainuos ir kada atvers duris

    Vilniuje, Verkių seniūnijoje Mykolo Marcinkevičiaus gatvėje, oficialiai pradėtos naujos gimnazijos statybos: statybvietėje įkasta kapsulė ateities kartoms. Mokykla projektuojama ties Jeruzalės, Santariškių ir Visorių ribomis, kur vyresniųjų klasių vietų trūkumas pastaraisiais metais tapo ypač juntamas.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tai viena retų naujų savivaldybės gimnazijų sostinėje per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Pastarąjį dešimtmetį miestas sparčiai augo, o šiaurinėse teritorijose daugėjo šeimų, todėl didėja spaudimas esamoms mokykloms ir ilgėja mokinių kelias iki ugdymo įstaigų.

    „Šiemet Vilniuje mokysis tūkstančiu daugiau moksleivių nei pernai, o labiausiai daugėja vyresnių vaikų, todėl nauja gimnazija mieste būtina“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

    Planuojama, kad gimnazijoje mokysis 480 9–12 klasių mokinių, iš viso bus suformuota 16 klasių. Numatyta įrengti stadioną, krepšinio ir žaidimų aikšteles, skaityklos terasą, automobilių stovėjimo vietas, pėsčiųjų ir dviračių takus, o dalis lauko erdvių bus pritaikyta ir vietos bendruomenės poreikiams po pamokų.

    Projektą įgyvendina sostinės viešojo intereso objektų plėtros bendrovė Vilniaus vystymo kompanija, kuri po statybų taip pat planuoja rūpintis mokyklos ūkio administravimu. Savivaldybė akcentuoja, kad toks modelis leidžia nuosekliau planuoti naujų ugdymo įstaigų infrastruktūrą ir priežiūrą, kai mieste vienu metu vyksta keli dideli švietimo statybų projektai.

    Gimnazija kuriama pagal architektūrinį konkursą laimėjusios Lietuvos ir Suomijos architektų studijos „Architektūros linija“ idėją. Projekto autoriai akcentuoja gamtinės aplinkos integravimą į ugdymą: numatomos lauko klasės, o greta esantis Jeruzalės parkas ir želdynai vertinami kaip kasdienio mokymosi ir poilsio dalis.

    Rangovas UAB „Naresta“ įsipareigojo objektą pastatyti iki 2027 metų pabaigos, sutarties vertė siekia 23,5 mln. eurų su PVM. Savivaldybė nurodo, kad ši gimnazija yra dalis platesnės ugdymo infrastruktūros plėtros programos, kai vienu metu sostinėje projektuojamos ir statomos naujos progimnazijos bei darželiai, siekiant mažinti vietų trūkumą sparčiai augančiuose rajonuose.

  • Statybos leidimų bumas rugpjūtį: Vilnius ir rajonas išsiveržė į priekį, skaičiai stebina

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), administruojanti informacinę sistemą „Infostatyba“, suskaičiavo, kiek statybą leidžiančių dokumentų šalyje patvirtinta 2026 metų rugpjūčio mėnesį. Duomenys rodo ryškų aktyvumą: per mėnesį patvirtinti 1 074 statybos leidimai.

    SSVA skaičiavimu, 96,46 proc. visų dokumentų buvo patvirtinti įstatymais nustatytais terminais, tai yra be vėlavimo. Tai reiškia, kad didžioji dalis procedūrų savivaldybėse vyko sklandžiai, o pareiškėjams nereikėjo laukti ilgiau, nei numatyta.

    Kur išduota daugiausia leidimų?

    Daugiausia statybą leidžiančių dokumentų 2026 metų rugpjūtį patvirtinta Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Vilniaus mieste patvirtinti 164 leidimai, Vilniaus rajone – 152.

    Sudėjus šiuos rezultatus matyti, kad sostinėje ir aplinkinėje savivaldybėje patvirtinta 29,42 proc. visų rugpjūčio mėnesio statybos leidimų Lietuvoje. Toks santykis išryškina, jog didžiausias statybų planavimo intensyvumas išlieka Vilniaus regione.

    Toliau rikiuojasi Klaipėdos rajonas, kuriame patvirtinti 96 leidimai, ir Kauno rajonas su 91 leidimu. Kauno miesto savivaldybė rugpjūtį patvirtino 90 statybą leidžiančių dokumentų, todėl Kauno regionas pagal apimtis išlieka labai arti lyderių grupės.

    Į daugiausiai leidimų išdavusių savivaldybių dešimtuką taip pat pateko Šiaulių rajonas su 37 dokumentais, Trakų rajonas su 25 ir Panevėžio miestas su 21. Alytaus rajonas ir Klaipėdos miestas patvirtino po 20 leidimų.

    Dešimtuką pagal apimtis užbaigia Marijampolės savivaldybė, Jonavos rajonas ir Širvintų rajonas, kuriose patvirtinta po 19 statybos leidimų. Šie skaičiai rodo, kad aktyvumas pasiskirstęs plačiai, tačiau didžiausia koncentracija išlieka didžiųjų miestų ir jų žiedinių savivaldybių teritorijose.

    Kodėl leidimų skaičius neparodo statybų masto?

    SSVA pabrėžia, kad statybos leidimų skaičius nėra tiesiogiai lygus statinių skaičiui. Vienu leidimu gali būti numatytas kelių objektų statymas ar infrastruktūros įrengimas, pavyzdžiui, kvartalo vidaus tinklai, parkavimo aikštelės ar keli pastatai viename projekte.

    Dėl šios priežasties realus fizinių statybų mastas, kai projektai pasieks įgyvendinimo etapą, gali būti didesnis, nei leidžia spręsti vien tik patvirtintų dokumentų skaičius. Praktikoje tai ypač aktualu kvartalų vystymui, kai viename projekte apjungiami kelių statinių ir komunikacijų sprendiniai.

    Terminai ir savivaldybių darbo kokybė

    Vertinant dešimtuką pagal išduotų leidimų apimtį, daugiau nei pusė jame esančių savivaldybių rugpjūtį nebuvo pavėlavusios nė vienos dienos. Tarp jų minimos Klaipėdos rajono, Šiaulių rajono, Trakų rajono, Alytaus rajono ir Jonavos rajono savivaldybės, taip pat Klaipėdos miesto ir Marijampolės savivaldybės.

    Kitur, SSVA duomenimis, vėlavimų dalis pirmajame dešimtuke svyravo nuo 1,32 iki 12,09 proc. punktų. Šie skirtumai leidžia matyti, kad net ir didesnes apimtis turinčiose savivaldybėse procesų sparta gali būti nevienoda, o pareiškėjams svarbu įvertinti praktinį terminų laikymąsi konkrečioje vietovėje.

  • Neryje gaudo žuvis miesto centre: paaiškėjo, kodėl pradėti jautrūs gamtos tyrimai

    Neryje gaudo žuvis miesto centre: paaiškėjo, kodėl pradėti jautrūs gamtos tyrimai

    Vilniuje Neries upėje pastarosiomis savaitėmis vykdomi žuvų bendrijų tyrimai, kuriuos užsakė Vilniaus miesto savivaldybė. Šie darbai reikalingi parengti faktiniais duomenimis pagrįstą poveikio aplinkai vertinimą, susijusį su valstybinio vandens kelio tvarkymu 12-oje upės vietų.

    Tiriama, kaip planuojami darbai galėtų paveikti vandens ekosistemą, žuvų buveines ir kitas saugomas gamtines vertybes. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai dėl darbų apimties bus priimami tik įvertinus realią situaciją upėje, o ne vien remiantis senesniais ar nepilnais duomenimis.

    Kas vyksta Neryje?

    Tyrimus upės ruože nuo Mindaugo tilto iki Vingio parko tilto atlieka Klaipėdos universiteto mokslininkai. Gyventojai gali pastebėti tyrėjus, kurie miesto centre gaudo žuvis specializuotomis priemonėmis, tačiau tai nėra pramoginė žūklė ar brakonieriavimas.

    Mokslininkai naudoja sertifikuotą įrangą ir metodus, plačiai taikomus Europoje vertinant žuvų populiacijas ir jų būklę. Tokie tyrimai leidžia nustatyti rūšinę sudėtį, gausumą, dydžių struktūrą ir tai, kaip žuvys pasiskirsto skirtingose buveinėse.

    Ką daro su sugautomis žuvimis?

    Tyrimų metu sugautos žuvys identifikuojamos, išmatuojamos ir pasveriamos, o vėliau grąžinamos atgal į upę. Procedūros atliekamos laikantis taikomų metodikų ir aplinkosaugos reikalavimų, kad būtų sumažintas poveikis gyvūnams.

    Ypatingas dėmesys skiriamas retoms, saugomoms ir ekologiškai reikšmingoms rūšims, taip pat jų neršto, augimo ir maitinimosi vietoms. Surinkti duomenys padeda tiksliai suprasti, kurios upės atkarpos yra jautriausios ir kokių apsaugos priemonių gali prireikti.

    Kodėl tai svarbu planuojamiems darbams?

    Gauti rezultatai taps pagrindu sprendžiant, ar ir kokiu mastu galima tvarkyti vandens kelią, kad būtų išvengta žalos ekosistemai. Jei rizikos bus nustatytos, poveikio aplinkai vertinime numatomos priemonės, kurios leistų poveikį sumažinti arba jo išvengti.

    Papildomą svarbą suteikia tai, kad dalis tiriamo Neries ruožo yra susijusi su Europos ekologiniu tinklu „Natura 2000“, todėl planuojami pokyčiai turi būti pagrįsti aktualiais lauko tyrimais. Savivaldybė akcentuoja, kad tik taip galima priimti informuotus sprendimus, suderinant infrastruktūros poreikius ir gamtos apsaugą.