CP v2

Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Vilnius pradeda Metų mokytojo rinkimus: kviečia nominuoti iki rugsėjo 11 dienos

    Vilnius pradeda Metų mokytojo rinkimus: kviečia nominuoti iki rugsėjo 11 dienos

    Vilniuje devintus metus iš eilės pradedamas Metų mokytojo ir Metų vadovo apdovanojimų ciklas. Sostinės gyventojai iki rugsėjo 11 dienos kviečiami siūlyti pedagogus bei švietimo įstaigų vadovus, kurių darbas paliko ryškų pėdsaką bendruomenėje.

    Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad apdovanojimai skirti ne vien už rezultatus, bet ir už kasdienį mokytojo indėlį kuriant saugią, motyvuojančią aplinką mokiniams. Vertinamos ir pastangos padėti vaikams augti, atrasti stiprybes, įveikti mokymosi ar emocinius sunkumus.

    „Geras mokytojas nebūtinai žino visus atsakymus. Geras mokytojas parodo kryptį ir tampa užuovėja, kai to labiausiai reikia“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Metų mokytojo nominacijai gali būti siūlomi pedagogai, kurie per pastaruosius trejus metus išsiskyrė inovatyvia ir kūrybiška veikla, dalijosi gerąja patirtimi, aktyviai dirbo metodinėje srityje arba reikšmingai prisidėjo sprendžiant švietimo bendruomenei svarbius iššūkius.

    Kandidatus gali teikti mokiniai ir jų tėvai, kolegos mokytojai, ugdymo įstaigų vadovai, mokytojų ir mokinių organizacijos, bendruomenės, socialiniai partneriai, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai. Organizatoriai pažymi, kad vienas žmogus gali pasiūlyti kelis kandidatus.

    Metų mokytojo vardas Vilniaus miesto mokytojams teikiamas nuo 2017 metais, o per šį laiką apdovanojimą yra pelnę apie 80 sostinės pedagogų. Kasmet vardas suteikiamas 10 mokytojų, taip pat apdovanojami 2 švietimo įstaigų vadovai.

    Laureatai bus pagerbti spalio 1 dieną renginyje „Arena Vilnius“, kuriame tradiciškai minimos ir Mokytojų dienos progos. Padėkos vakare apdovanotiesiems planuojama įteikti po 1 000 eurų vertės dovanų čekius.

    Šalia pagrindinių apdovanojimų numatytas dėmesys ir edukacinėms iniciatyvoms: renginio metu ketinama pagerbti aktyviausius projekto „Vilnius yra mokykla“ dalyvius. Tai iniciatyva, skatinanti mokymąsi už klasės ribų ir platesnį miesto erdvių bei partnerių įtraukimą į ugdymą.

    Mokytojų dienos laikotarpiu sostinės pedagogams taip pat planuojama pasiūlyti specialią renginių savaitę. Joje numatomi kultūriniai renginiai, ekskursijos ir kitos veiklos, kuriomis siekiama ne tik padėkoti mokytojams, bet ir stiprinti bendruomeniškumą bei emocinę gerovę po intensyvių mokslo metų pradžios.

  • Atliekų aikštelė Naujojoje Vilnioje uždaroma: meras žada perkelti kvapus ir srautą kitur

    Atliekų aikštelė Naujojoje Vilnioje uždaroma: meras žada perkelti kvapus ir srautą kitur

    Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė, kad į laikiną atliekų tvarkymo aikštelę Naujojoje Vilnioje nuo rugpjūčio 31 dienos atliekos nebebus vežamos. Sprendimas priimtas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje, o iki rugsėjo 3 dienos iš teritorijos turi būti išgabentos joje jau sukauptos atliekos.

    Pasak savivaldybės, dalis srauto vėliau bus laikinai nukreipta į naują aikštelę Sandėlių gatvėje. Miestas pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra sumažinti poveikį gyvenamajai aplinkai ir suvaldyti situaciją, kuri dėl atliekų tvarkymo grandinės sutrikimų tęsiasi jau ne vieną mėnesį.

    „Nuo pat pradžių ketinome aikštelę su visais jos nemaloniais kvapais iš Naujosios Vilnios iškelti, o dabar radome sprendimą, kaip padaryti tai anksčiau nei planuota“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Sprendimas priimtas tęsiantis ekstremaliajai situacijai, kuri Vilniaus regione paskelbta po pernai MBA teritorijoje Gariūnuose įvykusio gaisro. Savivaldybės teigimu, ekstremalios situacijos režimas tebėra reikalingas, nes mišrių komunalinių atliekų tvarkymas dar nėra grįžęs į įprastą ritmą.

    Vilniaus regione per parą susidaro apie 700 tonų mišrių komunalinių atliekų, todėl bet koks infrastruktūros sutrikimas greitai tampa ne tik logistiniu, bet ir visuomenės sveikatos bei aplinkosaugos klausimu. Tokiais atvejais didžiausia rizika kyla dėl laikino sandėliavimo, kvapų, galimos taršos ir gyventojų nepasitenkinimo, ypač kai objektai atsiduria šalia gyvenamųjų kvartalų.

    Po gaisro ir tvarkymo grandinės sutrikimų dalis atliekų buvo tvarkoma pasitelkiant kitus Vilniuje veikiančius atliekų surinkėjus, kurie surenkamas atliekas rūšiuoja savo teritorijose. Viena iš laikinai naudotų vietų buvo Naujoji Vilnia, Pramonės gatvėje.

    Savivaldybė akcentuoja, kad laikinos aikštelės naudojimas buvo derintas su aplinkosaugininkais ir vyko tikrinimai, tačiau pripažįstama, jog gyventojams toks kaimynystės sprendimas buvo sunkiai priimtinas. Miestas tikina, kad aikštelės veiklos nutraukimas ir atliekų išvežimas per trumpą laiką turi padėti sumažinti kvapų problemą ir įtampą bendruomenėje.

    Artimiausiomis dienomis savivaldybė turės užtikrinti, kad atliekų srautai būtų perimti kitose vietose be papildomų trikdžių. Atliekų tvarkymo sistemoje tokie perplanavimai paprastai reikalauja aiškių pajėgumų skaičiavimų, transporto maršrutų korekcijų ir griežtesnės kontrolės, kad laikini sprendimai nevirstų ilgalaike našta gyventojams.

  • Neryje – nauja taršos gaudymo sistema: Vilnius žada įspėjimus realiuoju laiku

    Neryje – nauja taršos gaudymo sistema: Vilnius žada įspėjimus realiuoju laiku

    Vilnius pradėjo naudoti naują Neries vandens kokybės stebėsenos ir reagavimo sistemą, kuri turi padėti greičiau pastebėti taršos požymius ir operatyviau imtis veiksmų. Mieste upėje įrengtos trys plūduriuojančios monitoringo stotelės, o svarbiausi duomenys sujungiami į vieną valdymo aplinką.

    Pasak savivaldybės, sistema apima Neries ruožą nuo Turniškių hidroelektrinės iki Grigiškių. Iki šiol dalis rodiklių buvo vertinama periodiškai, todėl geriau atspindėdavo ilgalaikes tendencijas, bet ne visada leisdavo laiku fiksuoti trumpalaikius taršos šuolius, pavyzdžiui, po liūčių ar avarijų.

    „Neris yra viena svarbiausių Vilniaus gamtinių arterijų – ji reikšminga miesto ekosistemai, žmonių poilsiui ir gyvenimo kokybei“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Plūduriuojančios stotelės realiuoju laiku matuoja pagrindinius parametrus, tarp jų vandens rūgštingumą, ištirpusio deguonies rodiklius, temperatūrą ir galimus naftos produktų požymius. Įranga turi GPS, yra maitinama saulės baterijomis ir pritaikyta darbui upėje, kad būtų atsparesnė nešmenims bei srovei.

    Vienas esminių pokyčių – automatinis perspėjimas, kai rodikliai nustatytą laiką viršija numatytas ribas. Tokiu atveju dispečeriui pateikiamas signalas, o reagavimo veiksmai numatyti iš anksto, kad laikas nuo įtarimo iki sprendimų būtų kuo trumpesnis.

    Savivaldybė taip pat įdiegė gyventojų perspėjimo mechanizmą, kad nustačius galimą riziką informacija apie situaciją pasiektų vilniečius operatyviai. Tai svarbu ne tik maudynių sezono metu, bet ir tais atvejais, kai tarša gali daryti poveikį gyvūnijai ar pakrančių teritorijoms.

    Greitesniam teršalų stabdymui parengta infrastruktūra keturioms boninėms užtvaroms. Numatytose vietose įrengti tvirtinimo poliai, kad užtvaras būtų galima pastatyti greičiau ir lokalizuoti plaukiančius teršalus, kol jie nenukeliavo didesnio atstumo ir nepradėjo kauptis vingiuose ar pakrantės augalijoje.

    Vilnius akcentuoja, kad tokia praktika atitinka Europoje vis labiau stiprinamą ankstyvo aptikimo ir greito reagavimo principą: taršos incidentai dažnai būna trumpalaikiai, todėl realaus laiko matavimai tampa svarbia grandimi tarp aplinkosaugos kontrolės ir operatyvių tarnybų darbo.

    Lygiagrečiai išplėsta ir mikrobiologinių tyrimų geografija. Be keturių oficialių maudyklų, sezono metu vanduo papildomai tiriamas dar 12-oje vilniečių pamėgtų Neries vietų, kad būtų aiškiau, kuriose atkarpose maudytis yra saugiau.

    Mėginiai suderintose vietose imami kas dvi savaites, o nustačius taršą – dažniau. Savivaldybės teigimu, tai turėtų padėti gyventojams priimti labiau informuotus sprendimus ir sumažinti riziką, ypač karščio bangų ir intensyvių liūčių laikotarpiais, kai vandens kokybės svyravimai paprastai padažnėja.

  • Vilnius ieško miesto herojų: iki rugsėjo 20 dienos siūlykite „Šv. Kristoforo“ laureatus

    Vilnius ieško miesto herojų: iki rugsėjo 20 dienos siūlykite „Šv. Kristoforo“ laureatus

    Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus, organizacijas ir bendruomenes pastebėti žmones, kurie savo darbais keičia sostinę. Iki rugsėjo 20 dienos galima teikti kandidatūras „Šv. Kristoforo“ apdovanojimams – aukščiausiam miesto įvertinimui.

    Šis apdovanojimas kasmet primena, kad miestą kuria ne vien tie, kurių pavardės dažnai skamba viešojoje erdvėje. Dažnai didžiausi pokyčiai gimsta ten, kur dirbama tyliai: gydant, mokant, kuriant, telkiant bendruomenes ar sprendžiant jautrias socialines problemas.

    „Reikšmingus miestui darbus daro ne tik tie, kurių vardus dažnai matome antraštėse, bet ir žmonės, apie kuriuos kalbama gerokai mažiau – tie, kurie gydo, moko, kuria, atranda, telkia bendruomenes ar garsina Vilniaus vardą“, – sako Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Kandidatūros gali būti teikiamos už nuopelnus įvairiose srityse – nuo švietimo ir mokslo iki kultūros, sveikatos, aplinkosaugos, socialinės gerovės, sporto, inovacijų ir verslo. Savivaldybė pabrėžia, kad siūlymus gali teikti tiek pavieniai vilniečiai, tiek mieste veikiančios įstaigos ar įmonės.

    Laureatus atrinks „Šv. Kristoforo“ apdovanojimų komitetas, suburtas iš skirtingų profesinių sričių atstovų. Paprastai jame dirba mokslininkai, pedagogai, gydytojai, architektai, kultūros ir sporto profesionalai, taip pat savivaldybės deleguoti nariai, kad sprendimai atspindėtų platesnį miesto gyvenimo spektrą.

    Apdovanojimai teikiami nuo 1998 metų ir laikomi svarbiausiu Vilniaus padėkos ženklu tiems, kurie kuria miesto istoriją šiandien. Per šį laiką miesto globėjo vardu įvertinta daugiau nei 250 žmonių, o tarp laureatų – mokslo, meno, sporto, visuomeninių iniciatyvų ir verslo atstovai.

    Šių metų nominacijų teikimas tampa proga miestui įvardyti savo herojus dar prieš jų darbus pasiveja didžiosios antraštės. Savivaldybė ragina nelaukti paskutinės dienos ir siūlyti tuos, kurių indėlis į Vilniaus gyvenimą yra ilgalaikis ir apčiuopiamas.

    Laureatai tradiciškai bus pagerbti „Šv. Kristoforo“ apdovanojimų ceremonijoje, skirtoje Vilniaus miesto gimtadieniui. Šis renginys kasmet sutelkia dėmesį į žmones, kurie skirtingose srityse stiprina sostinės reputaciją ir kasdienį gyvenimą.

  • Pilaitė atskleidė tikrąjį veidą: ką apie rajoną sako 84 proc. gyventojų ir tyrėjai

    Pilaitė atskleidė tikrąjį veidą: ką apie rajoną sako 84 proc. gyventojų ir tyrėjai

    Pilaitė – sparčiai augantis Vilniaus rajonas

    Pilaitė išlieka viena dinamiškiausiai besikeičiančių Vilniaus seniūnijų: čia sparčiai daugėja gyventojų, plečiasi gyvenamieji kvartalai, o gamtinės teritorijos išlieka svarbia kasdienybės dalimi. Tyrime rajonas dažniausiai apibūdintas trimis žodžiais: tvarkinga, dinamiška ir žalia.

    Gyventojų nuostatos palankios: 84 proc. apklaustųjų Pilaitę vertina teigiamai, o daugiau nei trys ketvirtadaliai teigia norintys čia gyventi dar bent penkerius metus arba neribotą laiką. Tokie rodikliai rodo, kad gyvenamosios aplinkos kokybė daugeliui atitinka lūkesčius.

    Kas Pilaitę daro patrauklią?

    Tyrimo duomenimis, tvarkingumą su Pilaitė sieja 83 proc. respondentų, dinamiškumą – 78 proc., o žalumą – 75 proc. Nors želdynai sudaro apie 26 proc. seniūnijos ploto ir pagal šį rodiklį ji nėra tarp žaliausių mieste, gamtos artumas gyventojams išlieka viena svarbiausių vertybių.

    Rajono tapatybę stiprina ir aiškiai atpažįstamos vietos: gyventojai dažniausiai mini Salotės ir Gilužio ežerus, Pilaitės mišką, Pilaitės prospektą, Pilaitės malūną bei Šv. Juozapo bažnyčią. Tokie orientyrai kuria vietos charakterį ir bendrą miesto dalies įvaizdį.

    Jauniausia seniūnija ir įvairus būstas

    Pilaitėje gyvena daugiau nei 29,6 tūkst. žmonių, o vidutinis gyventojų amžius siekia apie 36 metus, todėl ji laikoma jauniausia Vilniaus seniūnija. Jaunesnė gyventojų struktūra dažnai reiškia ir didesnį poreikį švietimo, vaikų priežiūros, aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrai.

    Būsto pasiūla čia įvairi: 42 proc. gyventojų gyvena trijų kambarių butuose, 31 proc. – vieno ar dviejų kambarių būstuose, 14 proc. – individualiuose namuose, 11 proc. – kotedžuose. Dauguma – 72 proc. – savo būstą yra įsigiję, o 8 proc. jį nuomojasi.

    Kasdienybė rajone ir pagrindiniai trūkumai

    Dalis kasdienių poreikių sprendžiama vietoje: 84 proc. gyventojų maistą perka Pilaitėje, 61 proc. čia renkasi pasivaikščiojimus, 38 proc. sportuoja, 39 proc. naudojasi grožio paslaugomis. Tai rodo, kad rajonas tampa vis labiau savarankiškas, tačiau ne visos paslaugos auga tuo pačiu tempu.

    Gydymo paslaugomis savo rajone naudojasi 29 proc. gyventojų, o 46 proc. jų dažniau ieško kitose miesto dalyse. Panaši tendencija matoma ir su maitinimo įstaigomis: 60 proc. respondentų kavines ir restoranus dažniau lanko ne Pilaitėje, o kitur Vilniuje.

    Susisiekimas ir 15 minučių miesto realybė

    Susisiekimas išlieka jautriausia tema: 52 proc. gyventojų kelionė į darbą trunka ilgiau nei pusvalandį, o 35 proc. – nuo 15 iki 30 minučių. Dažniausiai pasirenkamas automobilis – 58 proc., viešuoju transportu dažnai naudojasi 40 proc. apklaustųjų.

    Vertinant pasiekiamumą per 15 minučių, geriausiai įvertintas kasdienių paslaugų prieinamumas – 4,4 balo iš 5 ir daugiau nei Vilniaus vidurkis. Tačiau silpniau vertinamos darbo, švietimo ir pramogų galimybės, o kultūrinių veiklų pasiūla įvertinta tik 1,6 balo iš 5.

    Kaimynystė gera, bendruomeniškumui dar trūksta impulso

    Kaimynų santykiai dažniausiai apibūdinami palankiai: 82 proc. gyventojų juos laiko mandagiais arba draugiškais, o 10 proc. su kaimynais bendrauja artimai. Vis dėlto bendruomeninis aktyvumas nėra tolygus – nemaža dalis į veiklas įsitraukia retai.

    Tyrime nurodoma, kad 45 proc. gyventojų bendruomeninėse veiklose dalyvauja retai, o 33 proc. – niekada. Dažniausiai pasirenkami kultūriniai renginiai, kuriuose dalyvauja 47 proc., bei talkos ir aplinkos tvarkymo iniciatyvos – 36 proc. respondentų.

    Augimo tempas kuria naujus iššūkius

    Pilaitės plėtra kelia klausimą, ar infrastruktūra spėja paskui gyventojų poreikius. Tyrime akcentuojamas švietimo įstaigų, kultūrinių erdvių, patogesnio susisiekimo ir labiau išvystytų viešųjų erdvių poreikis, ypač atsižvelgiant į rajono demografinį profilį.

    Kartu pabrėžiamas ir potencialas: Pilaitė gali toliau stiprėti kaip moderni ir tvari miesto dalis, jei plėtra bus derinama su gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimu. Didesnė vietoje pasiekiamų paslaugų pasiūla, dviračių infrastruktūra ir aktyvesnės bendruomenės iniciatyvos galėtų ryškiau formuoti rajono identitetą.

    Tyrimas – pirmas bandymas apibrėžti seniūnijų tapatybę

    Pilaitės portretas parengtas remiantis 2025 metais Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu bendrovės „Synthesis“ atliktu Vilniaus seniūnijų tapatybės tyrimu. Analizėje naudoti gyventojų apklausų duomenys, 2021 metais vykusio surašymo informacija, „Tvarkau miestą“ duomenys, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analizė.

    Šis darbas pristatomas kaip pirmas sistemingas bandymas giliau įvertinti kiekvienos seniūnijos charakterį ir gyvenimo sąlygas. Tokie tyrimai dažnai tampa pagrindu diskusijoms apie miesto planavimą, paslaugų plėtrą ir viešųjų investicijų prioritetus.

  • Vilniuje pradedamas Džiaugsmo g. 33 sklypo dalijimas: du alternatyvūs projektai ir kas bus tvirtinama

    Ką planuoja daryti savivaldybė

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė pradedanti rengti 2 610 kv. m ploto žemės sklypo Džiaugsmo g. 33 (kadastro Nr. 0101/0074:885) formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektu siekiama atidalyti sklypą ir suformuoti atskirus žemės sklypus, taip pat nustatyti galimus teritorijos naudojimo būdus.

    Kaip nurodoma, planuojama nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdus. Tokie sprendiniai paprastai dar nereiškia automatinės teisės statyti, nes vėlesniuose etapuose vertinami ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, detaliojo planavimo, projektavimo ir leidimų procedūros.

    Kodėl rengiami du variantai

    Savivaldybė pabrėžia, kad valią dėl projekto rengimo pareiškė keli sklypo bendraturčiai, todėl šiuo metu pradedami rengti du alternatyvūs Džiaugsmo g. 33 sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai. Kiekvienam jų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje atverta atskira paslauga.

    Institucija atkreipia dėmesį, kad galutiniam tvirtinimui bus pasirinktas tas projektas, kuris atitiks Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus. Praktikoje tai reiškia, kad lemiami tampa ne tik iniciatorių siūlymai, bet ir procedūrinis atitikimas, suderinimai bei privalomi pritarimai.

    Kas privalo pritarti ir ką tai keičia

    Pagal taikomas taisykles, parengtam projektui paprastai turi raštiškai pritarti iniciatoriai, privačios žemės sklypo savininkai arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, jei konkrečiu atveju nenumatyta išimtis. Jei visų pritarimų nėra, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos priežiūrą vykdančiam padaliniui.

    Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad projektas atitinka reikalavimus, gali būti pateikta išvada dėl tikslingumo tvirtinti, tačiau su esmine sąlyga. Projektas galės būti tvirtinamas tik gavus visus privalomus raštiškus pritarimus arba kai įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatys, kad sklypas turi būti formuojamas ar pertvarkomas pagal konkretų projektą.

    Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai, savivaldybės teigimu, bus atliekami per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS, kur galima stebėti paslaugų būsenas ir gauti rezultatų dokumentus. Nurodomi paslaugų registracijos numeriai: ZSFP-115107 ir ZSFP-218950.

  • Vilniuje prie Girių g. 6B formuoja 794 kv. m valstybinės žemės plotą: kas gali jį įsigyti

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja apie planuojamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, susijusį su laisvu valstybinės žemės plotu, įsiterpusiu tarp sklypo Girių g. 6B ir sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0162:238. Projektas rengiamas gavus sklypo Girių g. 6B savininko prašymą.

    Numatoma suformuoti apie 794 kv. m įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį sujungti su besiribojančiu sklypu. Savivaldybė aiškina, kad šioje vietoje laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskiro sklypo, todėl pasirenkamas prijungimo sprendimas.

    Skelbiama, kad procedūros vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS sistemą, kurioje registruojami su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai. Nurodytas paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS sistemoje – ZSFP-219269.

    Kas ribojasi su planuojamu plotu

    Planuojamas įsiterpęs valstybinės žemės plotas ribojasi su kitos paskirties žemės sklypu Girių g. 6B (kadastro Nr. 0101/0162:1581), kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taip pat jis ribojasi su privačiu žemės ūkio paskirties sklypu (kadastro Nr. 0101/0162:238).

    Tokiais atvejais svarbiausia aplinkybė yra sklypų paskirtis ir teritorijų planavimo dokumentuose numatytas naudojimas. Būtent nuo to priklauso, ar įsiterpęs valstybinės žemės plotas gali būti parduodamas be aukciono ir kam ta teisė gali būti taikoma.

    Kodėl vieni gali, o kiti – ne

    Savivaldybė remiasi Vyriausybės 1999 metais kovo 9 dieną nutarimu Nr. 260 patvirtintomis taisyklėmis, kurios apibrėžia įsiterpusios valstybinės žemės pardavimą ir nuomą. Jose numatyta, kad įsiterpęs žemės plotas tam tikrose teritorijose gali būti parduodamas be aukciono besiribojančių privačių sklypų savininkams, jei plotas neviršija nustatytų ribų.

    Gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo zonose toks įsiterpęs plotas paprastai negali viršyti 0,04 ha, o kitose kitos paskirties teritorijose riba gali siekti 0,5 ha. Kadangi nagrinėjamas plotas yra apie 794 kv. m, jis patenka į dydžio ribas, taikomas gyvenamųjų teritorijų atvejams.

    Svarbi detalė ta, kad formuojamas sklypas priskiriamas kitos paskirties laisvai valstybinei žemei, o besiribojantis privatus sklypas, kurio kadastro Nr. 0101/0162:238, yra žemės ūkio paskirties. Savivaldybė nurodo, kad galimybė papildomai prisijungti kitos paskirties įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie žemės ūkio paskirties sklypo taisyklėse nėra numatyta.

    Dėl to privataus žemės ūkio paskirties sklypo savininkas, nors ir ribojasi su planuojamu plotu, neturi galimybės šio suformuoto sklypo įsigyti. Savivaldybė pabrėžia, kad šis pranešimas laikytinas informacinio pobūdžio.

    Daugiau informacijos teikiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyryje. Savivaldybė nurodo, kad gyventojams aktualiausia sekti projekto eigą per ŽPDRIS ir pasitikslinti, kaip konkrečiu atveju taikomos paskirties, naudojimo būdo ir įsiterpusio ploto sąvokos.

  • Vilnius sulaukė 340 paraiškų: kam atiteko pirmosios miesto stipendijos kūrėjams?

    Vilnius sulaukė 340 paraiškų: kam atiteko pirmosios miesto stipendijos kūrėjams?

    Vilnius pirmą kartą paskirstė miesto stipendijas kultūros ir meno kūrėjams. Konkursui buvo numatyta 50 000 eurų, o susidomėjimas gerokai viršijo lūkesčius: gauta beveik 340 paraiškų. Po vertinimo finansavimas skirtas 19 kūrėjų.

    Šiemet miestas išdalijo 14 individualių stipendijų ir 5 pradedančiojo kūrėjo stipendijas. Savivaldybė pabrėžia, kad nauja programa turi papildyti jau veikiančias konkursines priemones ir suteikti kūrėjams daugiau stabilumo planuojant darbus.

    „Didelis susidomėjimas ir originalių idėjų gausa dar kartą patvirtina, kad to reikėjo ir Vilnius yra turtingas kuriančių žmonių“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Po administracinės patikros ekspertams perduota vertinti 301 paraiška. Iš jų 232 teiktos individualioms stipendijoms, o 69 skirtos pradedančiųjų kūrėjų kategorijai. Tarp pradedančiųjų daugiausia paraiškų pateikė vizualiųjų menų, tarpdisciplininio meno ir scenos menų atstovai.

    Stipendijos dydis siekia 500 eurų per mėnesį. Individualios stipendijos gali būti skiriamos iki 8 mėnesių, o pradedančiojo kūrėjo stipendijos iki 6 mėnesių, tad bendra vieno gavėjo suma gali sudaryti iki 4 000 arba iki 3 000 eurų.

    Lėšos gali būti naudojamos ne tik pačiai kūrybai, bet ir įgyvendinimui: įrangos nuomai, leidybai, techniniams sprendimams, kelionėms, viešinimui, filmavimui, fotografavimui, skaitmeninimui ir kitoms kūrybinės veiklos išlaidoms. Savivaldybė akcentuoja, kad tai leidžia finansuoti ir parengiamuosius etapus, kurie dažnai tampa didžiausia našta kuriant.

    Programa skirta kūrėjams, dirbantiems vizualiųjų ir taikomųjų menų, muzikos, scenos menų, kino, literatūros, tarpdisciplininio meno, atminties institucijų bei etninės kultūros srityse. Pretenduoti galėjo pilnamečiai kūrėjai, gyvenantys ir dirbantys Vilniuje.

    Pradedančiojo kūrėjo stipendija orientuota į karjeros pradžią: ją gali gauti tie, kurie per pastaruosius penkerius metus įgijo aukštąjį išsilavinimą arba profesionalią kūrybinę veiklą vykdo ne ilgiau nei penkerius metus. Tokia kryptis atitinka pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją savivaldybėms labiau remti ankstyvą kūrėjų etapą, kai pajamos dar nepastovios.

    Paraiškos vertintos pagal kultūrinę ir meninę vertę, aktualumą miestui, ankstesnės kūrybinės veiklos rezultatus, idėjos pagrįstumą, taip pat finansų planavimo, viešinimo ir prieinamumo didinimo aspektus. Savivaldybė teigia, kad šie kriterijai skirti užtikrinti ne tik idėjų kokybę, bet ir realų jų įgyvendinimą bei poveikį auditorijoms.

  • Žirmūnuose verda aistros: dėl naujo tako prie 56–60 namų siūlo šalinti dalį gėlynų ir krūmų

    Prie daugiabučių Žirmūnų gatvėje 56, 56A, 58 ir 60 planuojami želdinių tvarkymo darbai, kurie apimtų dalies gėlynų ir krūmų šalinimą. Šie pokyčiai siejami su numatytu kiemų atnaujinimu ir naujo pėsčiųjų tako įrengimu šalia gyvenamųjų namų.

    Žirmūnų seniūnija informuoja, kad prieš priimant sprendimus buvo atlikta gyventojų apklausa. Jos rezultatai parodė, jog 80 proc. apklaustųjų pritaria naujo tako įrengimui, net jei tam tektų atsisakyti dalies esamų gėlynų ir krūmų.

    Tvarkant teritoriją žadama išsaugoti brandžius medžius, o darbų metu didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kad nebūtų pažeistos jų šaknys ir kamienai. Taip pat numatyta įvertinti alternatyvas, kurios leistų išlaikyti daugiau žalumos ir kartu užtikrinti patogų judėjimą.

    Vienas svarstomų sprendimų yra specialių grotelių ar kitų apsauginių įrenginių įrengimas medžių polajuose, kad šalia šaknų zonos būtų galima judėti nekenkiant medžiams. Tokie sprendimai miestų teritorijose taikomi siekiant suderinti infrastruktūros atnaujinimą ir ilgalaikę želdinių apsaugą.

    Praktikoje kiemų tvarkymo projektai dažnai kelia diskusijų, nes gyventojams svarbūs ir patogūs takai, ir išsaugota žalioji aplinka. Galutinis darbų sprendinys paprastai priklauso nuo vietos situacijos, techninių galimybių bei to, kaip pavyksta subalansuoti gyventojų poreikius su želdinių apsaugos reikalavimais.

  • Vilniuje startavo A. Goštauto gatvės rekonstrukcija: ką keis eismui ir želdiniams iki 2027 metų

    Vilniuje prasidėjo A. Goštauto gatvės rekonstrukcija atkarpoje tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų. Tai yra trečiojo Neries krantinių atnaujinimo etapo dalis, kurio tikslas – patogesnis judėjimas pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui.

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad darbai turėtų būti užbaigti iki 2027 metų pabaigos. Projektas apima ne tik važiuojamąją dalį, bet ir ryšius su Neries krantine, kur numatomos naujos poilsio ir rekreacinės erdvės.

    Kas keisis A. Goštauto gatvėje

    Neries pusėje planuojama įrengti dvipusį raudono asfalto dviračių taką, kuris bus sujungtas su esamomis miesto dviračių trasomis. Taip pat bus atnaujinti šaligatviai ir pėsčiųjų jungtys su krantine, kad judėjimas būtų vientisesnis ir saugesnis.

    Ties sankryžomis numatomi pandusai, laiptai, perėjos ir saugumo salelės, o viešojo transporto stotelės bus atnaujintos. Bus gerinamas apšvietimas ir kiti gatvės infrastruktūros elementai, kurie tiesiogiai veikia eismo saugą bei komfortą.

    Keičiant pėsčiųjų perėjų sprendinius, dalis jų bus atitraukta nuo sankryžų, taip siekiant sumažinti konfliktines situacijas. Taip pat planuojama ilginti viešojo transporto stotelės įvažą, kad sustoję autobusai ar troleibusai mažiau trikdytų bendrą eismą.

    Želdiniai: kiek medžių bus šalinama

    Šiame rangos etape numatoma pašalinti 8 medžius – 2 kaštonus ir 6 liepas. Nurodoma, kad dalis jų yra blogos būklės, vienas medis yra nudžiūvęs, o kitų būklė įvertinta kaip patenkinama, tačiau jie patenka į projektinių sprendinių zoną.

    Taip pat pažymima, kad vėlesniuose rangos etapuose dėl prastos būklės arba suplanuotų infrastruktūros sprendinių gali tekti pašalinti dar 11 medžių. Savivaldybės teigimu, lygiagrečiai numatomas želdinių atkūrimas ir papildomas atsodinimas visoje tvarkomoje teritorijoje.

    Rekreacija prie Neries ir sprendiniai medžiams išsaugoti

    Atnaujinant krantinę tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų numatoma įrengti suoliukus, poilsio vietas, naujus želdinius ir sutvarkyti šlaito erdves. Skelbiama, kad bendrai planuojama pasodinti apie 700 įvairių rūšių ir dydžių medžių bei krūmynų, taip pat įrengti apie 3 800 kv. m krūmų plotų.

    Siekiant labiau apsaugoti esamus želdinius, maždaug 200 metrų atkarpoje prie Žaliojo tilto dviračių taką planuojama įrengti ant polių. Toks sprendimas turėtų padėti išsaugoti apie 20 medžių ir jų šaknų sistemas, sumažinant poveikį šlaito augmenijai.

    Be A. Goštauto gatvės, Neries krantinių atnaujinimas palies ir dalį gretimų gatvių, kad pėsčiųjų ir dviračių maršrutai būtų nuoseklūs. Minimos J. Tumo–Vaižganto, Vasario 16-osios, A. Vienuolio, A. Jakšto, Vilniaus ir Žygimantų gatvės, kur kai kuriose atkarpose planuojami kapitalinio remonto darbai.

    Projektą parengė UAB „URBAN LINE“, UAB „Realprojektas“ ir MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“. Techninį projektą koordinavo Vilniaus vystymo kompanija, o įgyvendinimą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė.