Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Vilnius atveria 220 ha prie oro uosto: kas čia atsiras ir kaip tai pakeis Rasas bei Naujininkus

    Vilnius atveria 220 ha prie oro uosto: kas čia atsiras ir kaip tai pakeis Rasas bei Naujininkus

    Teritorija, kuri ilgai buvo įšaldyta

    Vilniaus miesto savivaldybė parengė apie 220 hektarų buvusios Vilniaus oro uosto rezervinės teritorijos Rasų ir Naujininkų seniūnijose vystymo koncepciją. Dokumente siūloma, kaip ilgus metus menkai urbanizuota ir oro uosto plėtrai saugota zona galėtų tapti nauja miesto dalimi.

    Plėtros scenarijus atsirado atsisakius planų teritorijoje įrengti alternatyvų Vilniaus tarptautinio oro uosto kilimo ir tūpimo taką. Koncepciją savivaldybės užsakymu parengė Vilniaus vystymo kompanija, numatydama gatvių, želdynų ir viešųjų erdvių karkasą.

    Orientacija į logistiką ir verslą

    Didžiojoje teritorijos dalyje numatoma pramonės ir sandėliavimo objektų plėtra, kartu paliekant vietos komercinėms ir administracinėms veikloms. Siūloma biurus ir komerciją telkti arčiau pagrindinių transporto ašių, o didesnius sandėliavimo plotus nukreipti toliau.

    Koncepcijoje taip pat apibrėžiami užstatymo principai: daugelyje teritorijos vietų numatomas iki 16 metrų aukščio užstatymas, o centrinėje dalyje prie Liepkalnio gatvės – iki 20 metrų. Konkretūs sprendiniai vėliau bus tikslinami detaliojo planavimo etapuose, atsižvelgiant į reljefą ir aerodromo apsaugos zonų reikalavimus.

    „Šios teritorijos atlaisvinimas yra svarbus pokytis pietinei Vilniaus daliai. Dešimtmečius galimybes čia ribojęs rezervavimas nebegalioja, todėl dabar galime aiškiai susitarti, kokia kryptimi ši miesto dalis turėtų augti“, – sakė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

    Žaliosios jungtys ir buferiai gyventojams

    Viena esminių koncepcijos dalių – žalioji struktūra, orientuota į gamtinių koridorių išsaugojimą ir naujų želdynų sujungimą. Numatomos žaliosios jungtys, atskirųjų želdynų teritorijos ir ruožai, kur urbanizuojamose dalyse turėtų atsirasti daugiau priklausomųjų želdynų.

    Pietinėje teritorijos dalyje žaliosios juostos planuojamos ir kaip buferis tarp pramonės bei sandėliavimo objektų ir šalia esančių ar suplanuotų gyvenamųjų teritorijų. Toks sprendimas svarbus dėl triukšmo, oro taršos ir vizualinio poveikio mažinimo, ypač sparčiai plečiantis logistikos infrastruktūrai prie didžiųjų miestų.

    Didžiausias iššūkis – infrastruktūra

    Koncepcijoje pripažįstama, kad dabartinė susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra teritorijoje yra nepakankama. Planuojamas vidinis gatvių tinklas, kuris sujungtų būsimus kvartalus ir leistų aptarnavimą organizuoti per jungtis su pagrindinėmis gatvėmis.

    Numatoma, kad tolesnei plėtrai reikės spręsti centralizuoto vandens tiekimo, buitinių ir paviršinių nuotekų surinkimo tinklų klausimus, taip pat stiprinti elektros tiekimo pajėgumus. Koncepcija tampa pagrindu detaliesiems planams, kurie atskirose teritorijos dalyse apibrėš užstatymą, susisiekimą ir inžinerinių tinklų plėtrą.

    Gyventojai, žemės savininkai ir verslo atstovai kviečiami susipažinti su siūlomais sprendiniais ir teikti klausimus viešo pristatymo metu nuotoliniu būdu per „Microsoft Teams“. Savivaldybė pabrėžia, kad ankstyvas įsitraukimas padeda suderinti investuotojų, bendruomenių ir miesto infrastruktūros poreikius dar prieš pradedant konkrečius projektus.

  • Vilnius turi naują vyriausiąją ekologę: ką iš tiesų keis Vaivos Marozienės sprendimai mieste

    Vilnius turi naują vyriausiąją ekologę: ką iš tiesų keis Vaivos Marozienės sprendimai mieste

    Nuo rugsėjo 14 dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje vyriausiosios ekologės pareigas pradeda eiti ekologė ir kraštovaizdžio architektė Vaiva Marozienė. Savivaldybė tikisi, kad ši pozicija sustiprins aplinkosauginių sprendimų svorį miesto plėtros procesuose.

    Naujoji vyriausioji ekologė koordinuos ekologinio planavimo, klimato kaitos, žaliosios infrastruktūros ir biologinės įvairovės klausimus. Esminė užduotis – užtikrinti, kad urbanistiniai sprendimai derintų aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius interesus.

    Kas bus jos atsakomybė

    Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis teigė, kad stiprinamos savivaldybės kompetencijos ekologijos srityje leis daugiau dėmesio skirti jautriems miesto aplinkos klausimams. Tarp prioritetų įvardijama brandžių medžių apsauga ir jų augimo sąlygų gerinimas.

    Vyriausioji ekologė taip pat teiks siūlymus dėl medžių atsodinimo, rekomendacijas dėl druskų naudojimo žiemos priežiūroje ir kitų veiksnių, darančių poveikį želdiniams. Tokie sprendimai ypač svarbūs miestams, siekiantiems mažinti karščio salų efektą ir didinti atsparumą ekstremaliems orams.

    Ji vertins teritorijų planavimo, infrastruktūros ir investicinius projektus tvarumo bei poveikio aplinkai požiūriu. Tai reiškia, kad rekomendacijos gali paliesti ne tik parkus ar gatvių želdinimą, bet ir didelius statybų projektus, lietaus nuotekų tvarkymą bei viešųjų erdvių sprendinius.

    Žalioji infrastruktūra ir klimato atsparumas

    V. Marozienė koordinuos žaliosios infrastruktūros kryptį, apimančią želdynus, miesto miškus, žaliuosius koridorius ir gamta grįstus sprendimus. Praktikoje tai gali reikšti didesnį dėmesį lietaus vandens sulaikymui, pralaidžių dangų diegimui ir buveinių vientisumui.

    Pastaraisiais metais Europos miestai vis dažniau pereina nuo pavienių želdinimo iniciatyvų prie sisteminių priemonių, kurios vienu metu mažina potvynių riziką, gerina oro kokybę ir kuria vėsesnes viešąsias erdves. Vilniui tai aktualu tiek dėl intensyvėjančių liūčių, tiek dėl vasaros karščių epizodų, kai tankiai užstatytose teritorijose kyla papildoma sveikatos rizika.

    „Miestas yra gyva ekosistema, todėl ekologiniai klausimai negali būti sprendžiami atskirai nuo urbanistikos, infrastruktūros ar kasdienės miestiečių gyvenamosios aplinkos“, – sakė Vaiva Marozienė.

    „Siek­siu, kad sprendimai dėl miesto plėtros būtų paremti ne tik šiandienos poreikiais, bet ir ilgalaikiu poveikiu gamtai, biologinei įvairovei bei miesto atsparumui klimato kaitai“, – pridūrė ji.

    Patirtis ir išsilavinimas

    V. Marozienė yra atestuota želdynų dalies vadovė ir nepriklausoma želdynų ekspertė, turinti ilgametę patirtį miesto želdynų planavimo ir tvaraus aplinkos valdymo srityse. Ji yra įgijusi ekologijos ir aplinkotyros magistro laipsnį Vilniaus universitete, taip pat studijavusi architektūrą Vilniaus dailės akademijoje.

    Nuo 2022 metais ji dirbo kraštovaizdžio architekte, ekologe ir projektų vadove bendrovėje „Vilniaus miesto parkai“, o nuo 2024 metais ėjo vyriausiosios Vilniaus miesto sodininkės pareigas. Savivaldybė pabrėžia, kad ši patirtis leis greičiau pereiti nuo strateginių tikslų prie praktinių sprendimų mieste.

  • Vilniuje ruošiamas pokytis Piliakalnio g. sklype: siūloma atverti kelią komercijai

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Piliakalnio g. 17 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Sklypas identifikuojamas kadastro numeriu 0101/0167:0450.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis įvardijama kaip kita, o naudojimo būdas nurodytas kaip nenustatyto būdo. Prašyme siūloma palikti paskirtį kita, tačiau nustatyti aiškų naudojimo būdą, susietą su komercine veikla.

    Pagal pateiktą informaciją pageidaujamas naudojimo būdas būtų komercinės paskirties objektų teritorijos. Praktikoje toks pakeitimas dažniausiai reiškia, kad sklype atsiranda daugiau teisinio aiškumo planuojant komercinės paskirties statinius ar veiklas, tačiau konkretūs sprendiniai priklauso nuo vėlesnių projektavimo ir derinimo etapų.

    Prašymo viešinimas numatytas 10 darbo dienų, nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos iki 2026 metais rugsėjo 25 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui nustatyta tvarka.

    Pasiūlymai gali būti teikiami raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, taip pat per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė taip pat nurodo kontaktus papildomai informacijai gauti.

  • Vilniuje keičiamas sklypo statusas: kas slypi už kadastro Nr. 0101/0167:0101 prašymo

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0167:0101, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie prašymai viešinami tam, kad suinteresuoti gyventojai ir organizacijos galėtų susipažinti su planuojamais pokyčiais ir pateikti pastabas.

    Šiuo metu sklypui nurodoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – nenustatyto būdo. Pateiktu prašymu siekiama išlaikyti paskirtį kaip kita, tačiau nustatyti aiškų naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos.

    Viešinimo laikotarpis numatytas 10 darbo dienų – nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos iki 2026 metais rugsėjo 25 dienos. Per šį laiką gyventojai gali įvertinti, ar planuojamas naudojimo būdo pakeitimas gali turėti įtakos aplinkai, susisiekimui, triukšmui ar kaimynystės užstatymo pobūdžiui.

    Praktikoje komercinės paskirties objektų teritorijų nustatymas dažniausiai siejamas su galimybe planuoti prekybos, paslaugų, biurų ar kitus komercinius pastatus, jei tai atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktų reikalavimus. Vis dėlto pats naudojimo būdo nustatymas dar nereiškia automatinio statybų starto, nes vėlesniems etapams paprastai prireikia papildomų procedūrų, įskaitant projektavimą ir leidimų gavimą.

    Viešinimo metu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat per Teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė taip pat nurodo kontaktus papildomai informacijai gauti telefonu ir el. paštu.

  • Vilniuje keičia sklypo paskirtį: ką reiškia komercinė zona ir kaip gyventojai dar gali sureaguoti

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0167:99, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas registruotas kaip kitos paskirties, nenustatyto būdo, o prašoma nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijas.

    Toks pakeitimas praktikoje reiškia, kad sklype atsirastų teisinės prielaidos planuoti ir vystyti komercinės paskirties objektus, tačiau pats paskirties pakeitimas dar nėra statybos leidimas. Kad realūs projektai galėtų startuoti, paprastai vėliau reikalingi teritorijų planavimo sprendiniai, projektavimo procesai ir statybą leidžiantys dokumentai, atsižvelgiant į galiojančius miesto planavimo reglamentus.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos iki 2026 metais rugsėjo 25 dienos. Šiuo metu gyventojai ir suinteresuotos organizacijos gali susipažinti su pateiktais dokumentais ir teikti pasiūlymus savivaldybei, kaip numato teritorijų planavimo ir viešinimo tvarka.

    Pasiūlymus viešinimo laikotarpiu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu, taip pat per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė pabrėžia, kad viešinimas yra procedūrinė stadija, kurios metu surinkti argumentai gali turėti įtakos tolesniems sprendimams.

    Ekspertai pažymi, kad komercinės paskirties teritorijų plėtra didmiesčiuose dažniausiai siejama su paslaugų koncentracija ir naujų darbo vietų kūrimu, tačiau kartu kelia klausimų dėl transporto srautų, triukšmo, parkavimo ir poveikio aplinkiniams gyvenamiesiems rajonams. Todėl gyventojams, norintiems įsitraukti, svarbu vertinti ne tik patį paskirties pakeitimą, bet ir galimus ateities scenarijus, kurie gali atsirasti vėlesniuose planavimo etapuose.

    Daugiau informacijos dėl prašymo ir jo nagrinėjimo teikia Vilniaus miesto savivaldybė telefonu +370 5211 2137 ir elektroniniu paštu agnija.ciz@vilnius.lt.

  • Vilniuje keičiamas gerai žinomas adresas: Pilkalnio g. 17 neliks, ką tai reiškia gyventojams?

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad Pilaitės seniūnijoje bus keičiamas žemės sklypo ir jame esančių pastatų adresas. Iki šiol kaip Pilkalnio g. 17 žymėtas objektas bus peradresuotas į Astikų g. 26.

    Sprendimas priimtas Pilaitės seniūno įsakymu, vadovaujantis galiojančia adresų suteikimo ir keitimo tvarka bei Adresų formavimo taisyklėmis. Tokie pakeitimai dažniausiai atliekami tada, kai teritorijoje patikslinamos gatvių ribos, sutvarkomas adresų nuoseklumas ar duomenys suderinami su oficialiais registrais.

    Pakeitimas taikomas konkrečiam žemės sklypui, kurio kadastro numeris 0101/0167:0450, ir jame esantiems pastatams. Nurodoma, kad su šiuo sklypu siejami pastatai turi unikalius numerius 1097-2019-2018 ir 1097-2019-2029.

    Gyventojams ir įmonėms adresų pakeitimas gali reikšti būtinybę atnaujinti kontaktinę informaciją dokumentuose, sutartyse, korespondencijos pristatymo nustatymuose, taip pat įvairiose paslaugų sistemose. Praktikoje svarbu pasitikrinti, ar naujas adresas jau atvaizduojamas oficialiuose žemėlapiuose ir registruose, kad nekiltų nesklandumų gaunant siuntas ar kviečiant skubiąsias tarnybas.

    Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad adresų duomenys yra administruojami pagal valstybės nustatytą tvarką, o pakeitimai įprastai įregistruojami taip, kad būtų užtikrintas aiškus susiejimas tarp seno ir naujo adreso. Dėl praktinių veiksmų ir įsigaliojimo detalių gyventojams rekomenduojama kreiptis į Pilaitės seniūniją arba pasitikrinti duomenis Registrų centro sistemose.

  • „Energesman“ kaltina Vilniaus valdžią: po susitikimų su „Icor“ prasidėjo atliekų krizė

    Vilniaus atliekų tvarkymo grandinėje įsiplieskęs konfliktas tarp bendrovės „Energesman“ ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) įgauna naują toną. Įmonė teigia, kad krizę sukėlė ne jos finansinė padėtis, o pasikeitusi Vilniaus miesto savivaldybės laikysena ir sprendimai, priimti po politinių bei verslo susitikimų.

    Pasak „Energesman“ vadovo Algirdo Blazgio, pavasarį pradėjus kisti savivaldybės pozicijai, esą atsirado ir tikslas perimti rūšiavimo gamyklos eksploatavimą bei jos atstatymo procesą. Bendrovė tvirtina, kad naujas VAATC vadovas atėjo į pareigas jau turėdamas parengtą veiksmų planą, o realus bendradarbiavimas ėmė trūkinėti.

    Ginčas dėl sutarčių ir mokėjimų

    „Energesman“ teigimu, VAATC sustabdė atsiskaitymus už jau suteiktas paslaugas ir modernizavimo darbus, o tai, įmonės vertinimu, staiga pavertė situaciją kritine. Bendrovė nurodo, kad VAATC iki šiol yra skolingas 6,13 mln. eurų, todėl smarkiai sumažėjo galimybės užtikrinti nepertraukiamą atliekų tvarkymą ir tęsti infrastruktūros atkūrimą.

    Įmonė taip pat nesutinka su viešai vartojamu terminu avansai, pabrėždama, kad kalba eina apie atsiskaitymus už jau atliktus darbus. Bendrovė tikina siūliusi sprendimus, įskaitant trišalius susitarimus dėl tiesioginių mokėjimų įrangos gamintojams, tačiau esą VAATC jų neįgyvendino.

    Įtarimai institucijų vertinimais

    „Energesman“ kritikuoja Aplinkos apsaugos departamento teiginius dėl neva gamyklos teritorijoje laikytų nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų. Bendrovė tai vadina nepagrįstais kaltinimais ir tvirtina negavusi oficialių dokumentų, kurie patvirtintų tokią versiją.

    Įmonė kelia klausimų ir dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiksmų. Pasak „Energesman“, neplaninio patikrinimo išvados sutapo su sutarčių nutraukimo momentu, o dalis reikalavimų, bendrovės teigimu, praktiškai neįgyvendinami, kol pastatas nėra atstatytas po gaisro.

    Kainos gyventojams ir teisiniai veiksmai

    Bendrovė įspėja, kad sutrikimai reiškia brangesnį atliekų tvarkymą, nes dalis srautų nukreipiami į alternatyvius sprendimus. „Energesman“ tvirtina, kad dėl to atliekos esą tvarkomos 2–3 kartus brangiau, o kainų augimas anksčiau ar vėliau gali atsispindėti ir gyventojams pateikiamose sąskaitose.

    „Meras bei jo komanda dabar tiesiog bando pateisinti savo veiksmus, kuriais pablogino situaciją Vilniaus regiono gyventojams“, – sakė A. Blazgys.

    Įmonė praneša jau pradėjusi penkias bylas prieš VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat kreipėsi į prokuratūrą. „Energesman“ laikosi pozicijos, kad atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys yra galiojančios, o preliminariai skaičiuojami nuostoliai gali siekti apie 20 mln. eurų.

    Atliekų tvarkymo sektoriuje tokie ginčai paprastai turi platesnį poveikį nei vienas kontraktas, nes nuo rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumų priklauso viso regiono komunalinių atliekų srautai, logistika ir galutinės paslaugos kainos. Kol teisiniai procesai tęsiasi, pagrindiniu klausimu išlieka tai, kaip greitai bus stabilizuota infrastruktūra ir užtikrintas skaidrus atsiskaitymų bei atsakomybių pasidalijimas.

  • Prie Medikiškių gatvės kirs pavojingus medžius: savivaldybė įspėja gyventojus

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad šalia Medikiškių gatvės artimiausiu metu bus vykdomi sanitariniai miško kirtimo darbai. Pasak savivaldybės, darbai planuojami siekiant sumažinti rizikas eismo dalyviams ir aplinkai.

    Tvarkymo metu numatoma šalinti sausus ir nudžiūvusius medžius, taip pat kelio pakraštyje augančias pavojingas egles, kurias pažeidė puvinys. Tokie medžiai dėl prastos būklės gali lūžti ar virsti ant važiuojamosios dalies, ypač stipresnio vėjo metu.

    Sanitariniai kirtimai miškuose dažniausiai taikomi tada, kai medžiai yra pažeisti ligų, kenkėjų ar aplinkos veiksnių ir kelia grėsmę saugumui. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šalia kelių net ir pavienio medžio lūžis gali sukelti avarines situacijas, todėl prioritetas teikiamas pavojingiausiems ruožams.

    Darbai bus vykdomi laikantis galiojančių miško kirtimus reglamentuojančių teisės aktų ir Miško kirtimų taisyklių reikalavimų. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie kirtimai skirti miško sanitarinei būklei gerinti ir rizikai dėl nestabilių medžių sumažinti.

    Darbus atliks savivaldybės pasamdytas rangovas UAB „Ekonovus“. Gyventojų ir vairuotojų prašoma būti atidiems, laikytis laikinų eismo organizavimo sprendimų, saugos reikalavimų ir neiti į darbų zoną, kol vyksta kirtimo ir išvežimo darbai.

  • Prie Žaliųjų ežerų – kirtimai: įvardijo, kurie medžiai kelia grėsmę ir kas juos šalins

    Vilniuje, šalia Žaliųjų Ežerų gatvės, Valakupių girininkijos 104 kvartale numatyti sanitariniai miško kirtimo darbai 15, 17 ir 18 sklypuose. Savivaldybė nurodo, kad darbai reikalingi dėl prastėjančios kai kurių medžių būklės ir galimos rizikos šalia kelio.

    Planuojama šalinti sausas ir nudžiūvusias egles, taip pat prie važiuojamosios dalies augančius pavojingus medžius, pažeistus puvinio. Tokie medžiai, ypač esant stipresniam vėjui ar po gausesnių kritulių, gali nulūžti ar išvirsti ir sukelti pavojų eismui.

    „Sanitarinių kirtimų tikslas – pagerinti miško būklę ir užtikrinti eismo bei aplinkos saugumą“, – teigiama savivaldybės informacijoje.

    Darbai bus vykdomi laikantis galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių miško kirtimus, ir Miško kirtimų taisyklių reikalavimų. Tai reiškia, kad kirtimai turi būti atliekami tik tiek, kiek būtina pavojui ir židiniams pašalinti, o darbų organizavimas privalo užtikrinti teritorijos ir žmonių saugą.

    Sanitariniai kirtimai dažniausiai planuojami tada, kai medynuose daugėja išdžiūvusių ar ligų pažeistų medžių, o šalia infrastruktūros atsiranda papildomų rizikų. Pastaraisiais metais miškininkai visoje Lietuvoje fiksuoja didesnį medžių pažeidžiamumą dėl kenkėjų, ligų ir ekstremalesnių orų, todėl pavojingų medžių šalinimas prie kelių ir takų tampa dažnesne praktika.

    Darbus vykdys Vilniaus miesto savivaldybės pasamdytas rangovas – UAB „Ekonovus“. Gyventojų ir eismo dalyvių prašoma būti atidiems, laikytis laikinųjų eismo organizavimo ir saugos reikalavimų bei neiti į darbų zoną.

  • Vilnius perima valstybės turtą Verkių g. 14: ką tai reiškia miestui ir gyventojams?

    Vilniaus miesto savivaldybė rengia tarybos sprendimo projektą dėl valstybės nekilnojamojo turto, esančio Verkių g. 14 ir kituose adresuose, perėmimo savivaldybės nuosavybėn. Tokie sprendimai paprastai leidžia miestui paprasčiau administruoti pastatus ir žemės sklypus, planuoti investicijas bei užtikrinti jų priežiūrą.

    Perėmimas savivaldybės nuosavybėn dažniausiai siejamas su viešųjų paslaugų infrastruktūra, teritorijų sutvarkymu arba pastatų pritaikymu savivaldybės funkcijoms. Kai turtą valdo savivaldybė, ji gali greičiau priimti sprendimus dėl remonto, nuomos, panaudos ar panaudojimo bendruomenės poreikiams.

    Praktikoje tokie projektai aktualūs ir gyventojams, nes gali lemti, ar teritorija bus tvarkoma, ar joje atsiras naujų viešųjų erdvių, socialinių paslaugų ar administracinių funkcijų. Taip pat tai gali turėti įtakos aplinkinių teritorijų planavimui, eismo organizavimui ir sprendimams dėl ilgalaikės rajono plėtros.

    Sprendimo projektas pateiktas viešinimui, o savivaldybė kviečia suinteresuotus asmenis domėtis projektu ir teikti klausimus. Už projekto koordinavimą atsakingas savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Priežiūros ir tvarkymo poskyris.

    Gyventojai ir organizacijos, norintys patikslinti informaciją apie perimamą turtą, projekto rengimo eigą ar numatomas tolesnes procedūras, gali kreiptis į vyriausiąją specialistę Aureliją Snieškienę telefonu 05 211 2668 arba elektroniniu paštu aurelija.snieskiene@vilnius.lt.