Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Vilniuje atsiras naujas adresas: Naujojoje Vilnioje pastatui suteiks Arimų g. 18B numerį

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad Naujosios Vilnios seniūnijoje esančiam pastatui bus suteiktas naujas adresas. Pastatui, kurio unikalus numeris 1095-4011-7024, numatoma suteikti Arimų gatvės 18B adresą.

    Sprendimas priimtas Naujosios Vilnios seniūno įsakymu, vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarka. Ši tvarka apibrėžia, kaip savivaldybės turi registruoti ir keisti adresus, kad jie būtų tikslūs ir vienareikšmiai.

    Adresų suteikimas praktikoje svarbus ne tik dokumentuose. Tikslus adresas reikalingas registruojant turtą, sudarant sandorius, deklaruojant gyvenamąją vietą, taip pat pašto ir kurjerių paslaugoms bei skubiosios pagalbos tarnybų darbui.

    Pastato numerio su raide suteikimas, pavyzdžiui, 18B, paprastai taikomas tuomet, kai vienoje gatvės atkarpoje atsiranda papildomas objektas šalia jau esančio numerio. Taip užtikrinama, kad naujas adresas logiškai įsilietų į esamą numeraciją ir nekeltų painiavos gyventojams bei paslaugų teikėjams.

    Įsigaliojus sprendimui, atnaujintas adresas įprastai atsispindi valstybiniuose registruose ir savivaldybės informacinėse sistemose. Gyventojams ar turto valdytojams tai reiškia, kad ateityje gali tekti atnaujinti kai kuriuos dokumentus ar duomenis paslaugų teikėjų sistemose, jei jie buvo siejami su ankstesniu adresu.

  • Vilniuje siūloma keisti sklypo paskirtį: žemės ūkį gali pakeisti gyvenamieji namai

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0161:0301, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskirtas žemės ūkio paskirčiai, o prašoma nustatyti gyvenamajai statybai tinkamą naudojimą.

    Pagal viešinamą informaciją, esama paskirtis nurodoma kaip žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pateiktame prašyme siūloma sklypą priskirti kitai paskirčiai ir nustatyti naudojimo būdą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms.

    Toks pakeitimas praktikoje gali atverti kelią gyvenamosios statybos projektams, tačiau pats paskirties ar būdo pakeitimas automatiškai nereiškia statybų pradžios. Vėlesniems veiksmams paprastai reikalingi atitinkami planavimo ir projektavimo sprendiniai, taip pat leidimai, numatyti teisės aktuose.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų spalio 9 dienos iki 2026 metų spalio 22 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos institucijos gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba per teritorijų planavimo informacinę sistemą.

    Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad papildoma informacija teikiama telefonu +370 5211 2137. Viešinimo procedūra skirta užtikrinti skaidrumą ir sudaryti galimybę įvertinti, ar planuojami sprendiniai atitinka teritorijos plėtros interesus bei aplinkosauginius ir infrastruktūros aspektus.

  • Vilniuje ruošiamas pokytis: sklypui V. Grybo g. 38 siūloma leisti daugiabučius – svarbios datos

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas pakeisti žemės sklypo V. Grybo g. 38 (kadastro Nr. 0101/0034:0158) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir arba naudojimo būdą. Ši procedūra pradedama viešinimu, kad gyventojai ir suinteresuotos šalys galėtų pateikti pastabas.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir arba būdas nurodomi kaip kita, o naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Tai reiškia, kad teritorija planavimo dokumentuose siejama su gamybine ar sandėliavimo veikla, o gyvenamajai statybai taikomos kitos taisyklės ir reikalavimai.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujama paskirtis išliktų kita, tačiau naudojimo būdas būtų praplėstas. Siūloma nustatyti daugiabučių gyvenamųjų ir bendrabučių teritorijas kartu paliekant galimybę pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms.

    Viešinimo terminas ir pasiūlymai

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų spalio 9 dienos iki 2026 metų spalio 22 dienos. Per šį laikotarpį visuomenė gali susipažinti su pateikta informacija ir įvertinti, ar siūlomas naudojimo būdas dera su aplinkos interesais.

    Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu. Taip pat pastabos gali būti teikiamos teritorijų planavimo informacinėje sistemoje, kur paprastai registruojami su planavimu susiję pasiūlymai.

    Kodėl tokie pakeitimai aktualūs?

    Žemės naudojimo būdo pakeitimai miestų teritorijose dažniausiai susiję su plėtros galimybėmis ir teritorijų konversija, kai buvusios pramoninės ar sandėliavimo zonos palaipsniui pritaikomos gyvenamajai ar mišriai paskirčiai. Tokie sprendimai paprastai vertinami per susisiekimo, triukšmo, oro taršos, infrastruktūros apkrovos ir viešųjų paslaugų prieinamumo prizmę.

    Mišrus naudojimas, kai vienoje teritorijoje numatomos ir gyvenamosios, ir gamybinės ar sandėliavimo funkcijos, praktikoje kelia papildomų klausimų dėl suderinamumo. Dėl to gyventojų pastabos viešinimo metu tampa svarbia proceso dalimi, ypač vertinant galimą poveikį kaimynystei.

  • Šiaurinė gatvė Vilniuje: atskleidė, kas keisis rajonuose – startuoja projektavimas

    Šiaurinė gatvė Vilniuje: atskleidė, kas keisis rajonuose – startuoja projektavimas

    Pristatė 3 kilometrų atkarpos viziją

    Vilniaus miesto savivaldybė pristatė Šiaurinės gatvės koncepciją: planuojama apie 3 kilometrų atkarpa nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių gatvės. Artimiausias etapas – projektavimo darbai, po kurių bus derinami galutiniai techniniai sprendiniai.

    Ši jungtis laikoma vienu svarbiausių transporto projektų šiaurinėje sostinės dalyje, nes ji turėtų sujungti kelis tankiai apgyvendintus rajonus su Vakariniu aplinkkeliu. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas – ne vien greitesnis pravažiavimas, bet ir saugesnės, patogesnės kasdienės kelionės.

    „Šiaurinę gatvę tiesime tam, kad iš esmės pakeistume judėjimą šioje miesto dalyje ir sumažintume srautus gyvenamuosiuose kvartaluose“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Ką gatvė sujungs ir kodėl tai svarbu

    Pagal pristatytą koncepciją Šiaurinė gatvė pagerins susisiekimą tarp Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės ir Fabijoniškių bei suteiks patogesnę jungtį su Vakariniu aplinkkeliu. Savivaldybė teigia, kad tai turėtų sumažinti tranzitinį eismą dalyje aplinkinių gatvių ir perskirstyti srautus racionaliau.

    Tokio tipo jungtys miestuose paprastai planuojamos ne vien dėl automobilių pralaidumo: vis daugiau dėmesio skiriama viešojo transporto patikimumui, eismo saugai, triukšmo bei taršos mažinimui. Vilnius pastaraisiais metais viešai deklaruoja prioritetą gatvėms, kuriose patogu judėti ir pėsčiomis, ir dviračiu, ir viešuoju transportu.

    Naujovė – viešasis transportas gatvės centre

    Vienas ryškiausių pokyčių, palyginti su ankstesnėmis idėjomis, – viešojo transporto eismo organizavimas. Koncepcijoje numatyta, kad viešasis transportas galėtų judėti gatvės centre įrengtose, nuo bendro automobilių srauto atskirtose juostose.

    Toks sprendinys dažnai taikomas Vakarų Europos miestuose, nes atskirta infrastruktūra mažina vėlavimus ir gerina maršrutų reguliarumą. Savivaldybė taip pat pabrėžia, kad ateityje šią infrastruktūrą būtų galima pritaikyti ir kitoms transporto rūšims, jei keistųsi miesto mobilumo poreikiai.

    „Rengiame ne greitkelio, o gyvos miesto gatvės sprendinius su pėsčiųjų, dviratininkų ir viešojo transporto prioritetais“, – sakė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

    Dviračių takai, pėsčiųjų ryšiai ir želdynai

    Koncepcijoje numatyta, kad abiejose gatvės pusėse atsiras dviračių takai ir pėsčiųjų infrastruktūra, daugiau saugių perėjų. Automobilių eismui planuojama po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, tačiau pabrėžiama, kad gatvė turėtų veikti kaip miesto erdvė, o ne vien tranzitinis koridorius.

    Taip pat skelbiama apie planuojamus želdynus: prie gatvės numatoma pasodinti apie 700 medžių. Savivaldybės teigimu, želdinimas ir viešosios erdvės turėtų tapti svarbia projekto dalimi, o pati gatvė formuotų naują urbanistinę ašį su paslaugomis ir traukos taškais.

    Apklausos duomenys ir projekto istorija

    Savivaldybė remiasi reprezentatyvia „Norstat“ apklausa, atlikta 2026 metais rugsėjo mėnesį: skelbiama, kad vidutinis Šiaurinės gatvės koncepcijos vertinimas siekė 7,8 balo iš 10, o 68,9 proc. apklaustųjų ją įvertino 7–10 balų. Dažniausiai įvardytas lūkestis – mažesni automobilių srautai aplinkinėse gatvėse, tačiau dalis gyventojų išreiškė ir susirūpinimą dėl galimo srautų augimo.

    Šiaurinės gatvės idėja nėra nauja: jos poreikis buvo numatytas dar 1987 metais Vilniaus generaliniame plane. Vis dėlto projektas ilgą laiką nejudėjo į priekį dėl finansavimo, prioritetų kaitos ir sudėtingų miesto plėtros klausimų, o grįžus prie temos sprendiniai buvo koreguojami atsižvelgiant į eismo modeliavimą bei gyventojų pastabas.

    Kada numatomi kiti žingsniai

    Skelbiama, kad iki 2027 metų antrojo ketvirčio planuojama parengti projektinius pasiūlymus, atlikti eismo modeliavimą ir poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras. 2027 metais sprendinius ketinama dar kartą pristatyti visuomenei ir siekti gauti statybą leidžiantį dokumentą.

    Pagal pateiktą grafiką statybos darbų pradžia numatoma 2028 metais. Savivaldybė pabrėžia, kad terminai priklausys nuo projektavimo eigos, derinimų ir procedūrų, tačiau siekis – užtikrinti sprendinius, kurie realiai sumažintų konfliktus tarp skirtingų eismo dalyvių ir pagerintų susisiekimą šiaurinėje miesto dalyje.

  • Vilniuje prie Senosios Pilaitės kelio šalinami želdiniai: ką žada po šaligatvio darbų?

    Kas vyksta Senosios Pilaitės kelyje

    Vilniuje, Senosios Pilaitės kelyje, vykdomi infrastruktūros gerinimo darbai: įrengiamas šaligatvis ir stiprinamas šlaitas. Darbų metu numatyta pašalinti dalį želdinių, kurie įvardijami kaip nesaugotini, prastos būklės, menkaverčiai arba neperspektyvūs.

    Tokie sprendimai dažniausiai siejami su saugumo reikalavimais ir inžineriniais apribojimais, kai šlaitas tampa nestabilus, o pėsčiųjų infrastruktūrai reikia aiškios, saugios trasos. Savivaldybės praktikoje želdinių šalinimas paprastai derinamas su prievole sumažinti rizikas eismui ir pėstiesiems.

    Kodėl šalinami želdiniai

    Šlaitų sutvirtinimo darbai paprastai apima grunto tvirtinimą, drenažo sprendinius ir šaknų zonos tvarkymą, todėl dalis augalų gali neatitikti saugumo kriterijų. Jei medžiai ar krūmai yra prastos būklės, turi pažeistą šaknyną arba kelia griūties riziką, jie gali būti šalinami kaip neverti išsaugojimo.

    Šaligatvio įrengimas taip pat reikalauja vietos konstrukciniams sluoksniams, apšvietimui, lietaus nuotekų surinkimui ir matomumo zonoms. Dėl to net ir vizualiai žali plotai kartais patenka į darbų ribas, ypač kai kelio ir šlaito erdvė yra siaura.

    Ką žada po darbų

    Po infrastruktūros įrengimo planuojama įvertinti galimybę papildomai apželdinti sutvarkytą vietą. Tokiu atveju dažniausiai sprendžiama, kokie želdiniai geriausiai tinka konkrečioms sąlygoms: šlaito stabilumui, drėgmei, užterštumui nuo transporto ir priežiūros galimybėms.

    Praktikoje atnaujinant šlaitus dažnai pasirenkami augalai, kurie geriau sutvirtina gruntą ir yra atsparesni miestų aplinkai, o apželdinimas derinamas su ilgalaikės priežiūros poreikiu. Galutinis sprendimas priklauso nuo techninių sprendinių, saugumo reikalavimų ir suderinto projekto apimties.

  • Vilniuje bręsta pokytis: sklypui su kadastro Nr. 0101/0020:0095 planuoja naują paskirtį

    Ką siūloma pakeisti?

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą keisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0020:0095, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Šiuo metu sklypo paskirtis įvardijama kaip kita, o naudojimo būdas nėra nustatytas.

    Prašyme nurodoma, kad siekiama palikti pagrindinę paskirtį kaip kitą, tačiau nustatyti konkretų naudojimo būdą. Pageidaujamas būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

    Viešinimo terminas ir pastabos

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų spalio 8 dienos iki 2026 metų spalio 21 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pastabas ar pasiūlymus.

    Pasiūlymus galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Taip pat numatyta galimybė pastabas teikti per teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Kodėl tai svarbu miestui?

    Žemės sklypo naudojimo būdo priskyrimas daugiabučių ir bendrabučių teritorijoms paprastai reiškia aiškesnį teisinį pagrindą planuoti gyvenamąją statybą ir susijusią infrastruktūrą. Tokie sprendimai gali turėti įtakos aplinkinių teritorijų urbanistinei plėtrai, transporto srautams, parkavimui bei socialinei infrastruktūrai.

    Praktikoje viešinimo etapas yra viena iš galimybių bendruomenei įsitraukti dar iki priimant sprendimus dėl sklypo naudojimo, todėl savivaldybės raginimas teikti pasiūlymus laikomas svarbia procedūros dalimi. Dėl papildomos informacijos nurodomas telefono numeris 370 5 211 2464 ir elektroninis paštas giedre.avuliene@vilnius.lt.

  • Vilniuje planuoja keisti sklypo paskirtį į daugiabučių teritoriją: gyventojai kviečiami teikti pastabas

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0020:0078, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Savivaldybė informuoja, kad prašymas bus viešinamas, o suinteresuoti gyventojai gali teikti pasiūlymus nustatyta tvarka.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas nenustatytas. Prašoma palikti pagrindinę paskirtį kitą, tačiau nustatyti konkretų naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

    Tokie pakeitimai paprastai reiškia, kad sklypui būtų atveriamos galimybės planuoti gyvenamąją statybą, jeigu vėlesniuose etapuose būtų rengiami ar tikslinami teritorijų planavimo sprendiniai ir gaunami reikalingi leidimai. Galutiniai sprendimai priklauso nuo planavimo procedūrų, galiojančių reglamentų ir derinimų.

    Pastabas galima teikti 10 darbo dienų

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų spalio 8 dienos iki 2026 metų spalio 21 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali pateikti savo pasiūlymus dėl numatomo paskirties ar būdo pakeitimo.

    Pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Taip pat nurodoma, kad pasiūlymai gali būti teikiami ir Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Dėl papildomos informacijos apie procedūrą ir dokumentus galima kreiptis telefonu 370 5 211 2464 arba elektroniniu paštu giedre.avuliene@vilnius.lt. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pastabos ir pasiūlymai turi būti teikiami viešinimo laikotarpiu, kad būtų įvertinti nagrinėjant prašymą.

  • Vilniuje ruošiamasi pokyčiams: keičiamas sklypo Nr. 0101/0159:1276 statusas į komercinį

    Ką planuojama keisti?

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0159:1276, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Šiuo metu sklypui nustatyta paskirtis yra kita, o naudojimo būdas nėra nustatytas.

    Pagal pateiktą prašymą pageidaujama palikti tą pačią pagrindinę paskirtį kita, tačiau nustatyti aiškų naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos. Praktikoje toks sprendimas reiškia, kad sklypo naudojimas būtų orientuojamas į komercinės paskirties veiklas ir objektus.

    Viešinimas ir terminai

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu – nuo 2026 metais spalio 8 dienos iki 2026 metais spalio 21 dienos. Tai yra etapas, kai gyventojai ir suinteresuotos šalys gali susipažinti su planuojamu sprendimu ir pateikti savo pastabas.

    Viešinimo laikotarpis yra svarbi procedūros dalis, nes leidžia įvertinti galimas pasekmes aplinkai, kaimynystei ir susisiekimui. Komercinio naudojimo nustatymas dažnai kelia klausimų dėl transporto srautų, triukšmo, parkavimo ir teritorijos intensyvumo.

    Kur ir kaip teikti pasiūlymus?

    Viešinimo metu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Taip pat pasiūlymai priimami elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt.

    Pastabas taip pat galima pateikti per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris +370 5 211 2868 ir el. paštas valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt.

  • Vilniuje startuoja Bitėnų g. 9 sklypo pertvarka: ką tai reiškia gyventojams ir kaimynams

    Vilniaus miesto savivaldybė pradeda rengti žemės sklypo Bitėnų gatvėje 9 formavimo ir pertvarkymo projektą. Sprendimas priimtas tenkinant sklypo bendraturčio prašymą ir remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų spalio 5 dieną pasirašytu įsakymu.

    Projektas apima apie 2 503 kv. m ploto teritoriją. Pagrindinis tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą, kad jis būtų pritaikytas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą jų tiesioginę paskirtį.

    Tokie projektai paprastai rengiami siekiant aiškiai nustatyti sklypo ribas, sureguliuoti naudojimo tvarką ir suderinti faktinį naudojimą su kadastro duomenimis. Tai aktualu ir kaimynystei, nes tikslinamos ribos gali turėti įtakos privažiavimams, servitutams, inžinerinių tinklų koridoriams ar sklypo užstatymo planavimui ateityje.

    Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS. Gyventojai ir suinteresuoti asmenys, prisijungę prie sistemos, gali sekti elektroninių paslaugų būsenos pasikeitimus ir matyti sprendimų rezultatus.

    Nurodomas paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS sistemoje – ZSFP-223159. Tai leidžia tiksliai identifikuoti projektą ir patogiau rasti su juo susijusią informaciją, jei vėliau tektų tikslintis dėl procedūrų ar derinimų.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio vyresniąją specialistę Vilmą Gargasienę telefonu +370 5 211 2735 arba el. paštu vilma.gargasiene@vilnius.lt.

  • Žvėrynas nustebino skaičiais: 95 proc. vertina teigiamai, bet viena problema bado akis

    Žvėrynas nustebino skaičiais: 95 proc. vertina teigiamai, bet viena problema bado akis

    Žvėrynas išlieka vienas geriausiai vertinamų Vilniaus rajonų: teigiamai jį vertina 95 proc. apklaustų gyventojų, o 63 proc. teigia norintys čia gyventi neribotą laiką. Tyrimas rodo, kad rajonas žmonėms pirmiausia siejasi su trimis savybėmis: žalias, charakteringas ir patogus.

    Žalumą ir charakteringumą su Žvėrynu sieja po 87 proc. gyventojų, patogumą – 78 proc. Įspūdingas ir objektyvus rodiklis: apie 72 proc. seniūnijos teritorijos sudaro žaliosios zonos, todėl Žvėrynas pagal šį kriterijų patenka tarp žaliausių Vilniaus seniūnijų.

    Kuo išsiskiria Žvėrynas?

    Gyventojai kaip rajoną geriausiai reprezentuojančias vietas dažniausiai mini Vingio parką, Neries krantinę, Žvėryno medinę architektūrą, taip pat Vingio tiltą bei sakralinius objektus. Šis derinys formuoja savitą tapatybę, kurioje miesto centras yra šalia, tačiau kasdienybė daugeliui atrodo ramesnė nei kituose centriniuose rajonuose.

    Tyrime pabrėžiama, kad Žvėryno stiprybė yra urbanistinės kokybės ir gamtos artumo pusiausvyra. Gyventojams svarbūs kriterijai renkantis gyvenamąją vietą čia dažniausiai siejami su parkais ir želdynais, saugumu bei mažesniu triukšmu.

    Kas gyvena Žvėryne?

    Žvėrynas yra palyginti nedidelė seniūnija: čia gyvena apie 9 900 žmonių, o vidutinis gyventojų amžius siekia apie 40 metų. Būsto struktūra rodo, kad rajone ryškiau nei kai kur kitur dominuoja didesni butai ar namai: trijų ir daugiau kambarių būstuose gyvena 63 proc. apklaustųjų.

    Nuosavybės statistika taip pat išsiskiria: 68 proc. nurodo būstą įsigiję, 13 proc. jį paveldėję, o nuomojamame būste gyvena 7 proc. Tai atspindi santykinai stabilų gyventojų branduolį ir paaiškina, kodėl rajone itin svarbūs ilgalaikiai aplinkos kokybės sprendimai.

    Patogu kasdien, bet gydymo ieško kitur

    Vertinant vadinamąjį 15 minučių miestą, esminių paslaugų prieinamumas Žvėryne įvertintas 4,3 balo iš 5, o pasitenkinimas kaimynyste siekia 4,2 balo. Kitaip tariant, kasdieniai poreikiai daugeliui gyventojų yra lengvai pasiekiami.

    Vis dėlto ryškiai išsiskiria sveikatos paslaugos: 73 proc. apklaustųjų dėl gydymo dažniau vyksta į kitus rajonus. Sveikatos priežiūros prieinamumas įvertintas 2,9 balo iš 5, ir tai yra maždaug puse balo prasčiau nei bendras Vilniaus vidurkis.

    Susisiekimo įpročiai rodo, kad daugeliui darbo vietos nėra toli: 49 proc. teigia, jog kelionė į darbą trunka 15–30 minučių, o maždaug trečdalis darbą pasiekia greičiau nei per 15 minučių. Dažniausiai renkamasi automobilis arba ėjimas pėsčiomis, abiem būdais naudojasi po 48 proc. gyventojų.

    Kaimynystė stipri, tačiau yra jautrių vietų

    Žvėryne vyrauja geri kaimynų santykiai: 81 proc. juos apibūdina kaip mandagius arba draugiškus. Bendruomeniškumas taip pat gana ryškus, nes 77 proc. gyventojų nurodo bent kartą per metus dalyvaujantys bendruomeninėse veiklose.

    Tačiau tyrime fiksuojama ir aiški įtampa dėl kasdienės aplinkos kokybės. Analizuojant „Tvarkau miestą“ pranešimus matyti, kad dažniausiai gyventojai kreipiasi dėl aplinkos tvarkymo, tokie pranešimai sudaro 28 proc. visų fiksuotų problemų.

    Dar 17 proc. pranešimų siejami su duobėmis, įgriuvomis ir šuliniais, o 10 proc. – su želdynų priežiūra, įskaitant medžių ir krūmų genėjimą ar kirtimą. Žvėrynas išsiskiria tuo, kad želdynų priežiūra čia patenka tarp trijų dažniausiai minimų problemų, nors pati žaluma laikoma viena didžiausių rajono vertybių.

    Gyventojai taip pat įvardija smulkiosios infrastruktūros trūkumus, susijusius su šaligatvių būkle, automobilių statymu ir nuoseklaus, tarpusavyje susieto viešųjų erdvių tinklo stoka. Tarp ateities krypčių akcentuojamas ir Neries pakrantės pritaikymas gyventojų poreikiams, daugiau mažų susitikimų erdvių bei vietinių paslaugų stiprinimas.

    Žvėryno tapatybės tyrimo rezultatų pristatymas gyventojams numatytas spalio 13 dieną 18.00 valandą Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, Blindžių gatvėje. Susitikime planuojama aptarti rajono stiprybes, problemines sritis ir tolesnio vystymo potencialą.

    Seniūnijos portretas parengtas remiantis 2025 metais Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu bendrovės „Synthesis“ atliktu Vilniaus seniūnijų tapatybės tyrimu. Jame naudoti gyventojų apklausų duomenys, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo informacija, nusikalstamumo statistika, žiniasklaidos analizė ir „Tvarkau miestą“ pranešimų apžvalga.