CP v2

Tag: Vilniaus miesto savivaldybė

  • Vilniuje tarp sklypų atsirado 120 kv. m valstybinės žemės: kaimynams duotas 20 dienų terminas

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja apie laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp sklypų Marijampolės g. 4A, Panerių g. 19 ir Algirdo g. 71. Skaičiuojama, kad įsiterpęs plotas siekia apie 120 kvadratinių metrų, o dėl jo planuojama rengti formavimo ir pertvarkymo projektą.

    Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į sklypo Marijampolės g. 4A savininko prašymą. Nurodoma, kad tikslas yra suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį prijungti prie besiribojančio sklypo, nes atskirai šioje vietoje neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.

    Teisę įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą turi visi su juo besiribojančių sklypų savininkai. Savivaldybė pažymi, kad nagrinėjamu atveju plotas ribojasi ir su Algirdo g. 71 sklypu, todėl šio sklypo savininkai taip pat turi teisę pretenduoti į pirkimą.

    Besiribojančių sklypų savininkams siūloma per 20 darbo dienų raštu pareikšti valią dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto pirkimo. Jei keli kaimynai norėtų pirkti tą patį plotą, pirmiausia prašoma pateikti rašytinį susitarimą, kaip būtų pasidalijama pageidaujama dalis.

    Jeigu susitarti nepavyksta, parduodamo ploto dalis nustatoma proporcingai pagal tai, kokio ilgio sklypo kraštine pirkėjas ribojasi su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu. Kitaip tariant, didesnę ribą turintis sklypas paprastai pretenduotų į didesnę įsiterpusios žemės dalį.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad formavimo ir pertvarkymo projektai finansuojami iniciatorių lėšomis, o įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami už rinkos vertę. Jei per nustatytą 20 darbo dienų terminą valia nepareiškiama, laikoma, kad siūlymo atsisakoma.

    Su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS, kur galima sekti paslaugos būseną ir teikti prašymus. Skelbiama, kad šiam atvejui priskirtas paslaugos registracijos numeris yra ZSFP-221578.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus kontaktas. Gyventojams primenama, kad sprendimai dėl įsiterpusių plotų dažnai tampa aktualūs tankiai užstatytose miesto vietose, kur kiekvienas papildomas kvadratinis metras gali turėti reikšmės sklypo naudojimui ir jo vertei.

  • Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Startuoja naujas kvietimas

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė naują finansavimo programą, skirtą priedangoms mieste sutvarkyti ir padaryti jas realiai pasiekiamas gyventojams. Iš viso šiam kvietimui numatyta 1 000 000 eurų, o vienam objektui per vieną kvietimą galima gauti iki 20 000 eurų su PVM.

    Priemonė orientuota į esamų priedangų parengtį: nuo patekimo sprendimų iki fizinės apsaugos nuo pavojų. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra sukurti veikiantį, visą parą gyventojams prieinamą priedangų tinklą.

    „Pastaruosius metus daug dėmesio skyrėme priedangoms mieste identifikuoti, o dabar norime užtikrinti, kad jos veiktų kaip operatyvus ir gyventojams prieinamas tinklas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Dėl finansavimo gali kreiptis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybinės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos. Esminė sąlyga, kad objektas būtų įtrauktas į oficialų priedangų sąrašą arba pripažintas tinkamu įtraukti.

    Taip pat numatyta išimtis ugdymo įstaigoms, kuriose oficialių priedangų nėra. Tokiais atvejais jos gali teikti prašymus finansuoti langų apsaugos priemones, mažinančias riziką dėl stiklo dužimo.

    Už ką konkrečiai bus mokama?

    Viena svarbiausių krypčių yra patekimas į priedangą, kad jis nepriklausytų nuo vieno rakto ar vieno žmogaus. Savivaldybė finansuos sprendimus, kurie leidžia priedangas atrakinti automatiškai ar nuotoliniu būdu, taip pat numatys reikalavimus atsarginiams patekimo variantams.

    Pagal nustatytą tvarką automatinėms ar nuotolinėms atrakinimo sistemoms gali būti padengiama iki 95 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 5 000 eurų. Jei pasirenkami kiti sprendimai, kompensuojama iki 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų.

    Finansavimas bus skiriamas tik toms priedangoms, kurios gyventojams prieinamos visą parą. Taip pat nustatyta, kad patekimą ribojančios kliūtys, pavyzdžiui, durys ar vartai, turėtų būti atveriamos ne ilgiau kaip per 5 minutes.

    Kita priemonė skirta apsaugai nuo stiklo šukių: gali būti finansuojamos apsauginės plėvelės, žaliuzės, skydai ar kiti lygiaverčiai sprendimai. Maksimali suma tokiems darbams vienam objektui siekia 15 200 eurų, finansuojant iki 80 proc. išlaidų.

    Trečioji kryptis apima pasirengimą didesniems infrastruktūros projektams, kai reikia techninio projekto ar kitų dokumentų, reikalingų teikiant paraiškas Vidaus reikalų ministerijos priedangų infrastruktūros plėtros programoms. Savivaldybė gali pilnai padengti dokumentų parengimo kaštus ir kompensuoti iki 80 proc. būtinų papildomų techninių darbų.

    Paraiškas galima teikti iki spalio 18 dienos, o pareiškėjams taip pat numatytos konsultacijos, kurių metu paaiškinama, kaip tinkamai parengti dokumentus. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad bus vertinama, ar po darbų priedanga galės atitikti nustatytus reikalavimus dėl talpos, apsaugos lygio ir būtinų inžinerinių sistemų.

  • Vilniaus mokykloms – netikėtas posūkis: pamokas ves ekspertai parkuose, gatvėse ir laboratorijose

    Vilniaus mokykloms – netikėtas posūkis: pamokas ves ekspertai parkuose, gatvėse ir laboratorijose

    Vilniaus miesto savivaldybė naujus mokslo metus kviečia pradėti kitaip – dalį pamokų perkelti iš klasių į miesto viešąsias erdves. Idėja paprasta: gamta ir miestas tampa gyva mokymosi aplinka, kur teorija iškart tikrinama praktikoje.

    Tokiose pamokose moksleiviai gali rinkti realius duomenis, stebėti procesus ir aptarti kasdienius sprendimus, darančius įtaką aplinkai. Savivaldybė pabrėžia, kad beveik prie kiekvienos mokyklos yra pasiekiamų parkų, skverų ar upės pakrančių, todėl tokias veiklas galima pritaikyti daugeliui klasių.

    „Kai mokiniai patys pamatuoja, apskaičiuoja ir pamato rezultatą savo aplinkoje, žinios tampa suprantamesnės ir įdomesnės“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Inutė Neverovskienė.

    Šį sezoną numatytos kelios nemokamos veiklos, kurias veda savo sričių specialistai. Viena jų – pamoka apie klimato kaitą su klimatologu Silvestru Dikčiumi, kurios formatas neįprastas: mokymasis vyks vaikštant, aptariant mieste matomus pavyzdžius ir kasdienius įpročius.

    „Kalbėsime apie vartojimą, transportą ir pasirinkimus, o kartu ieškosime praktiškų būdų gyventi tvariau – taip, kad tai būtų įmanoma kiekvienam“, – sakė S. Dikčius.

    Kita kryptis – oro taršos pažinimas prie mokyklų ir intensyvaus eismo gatvių. Aplinkos oro kokybės vertinimo specialistas Mindaugas Bernatonis su moksleiviais planuoja atlikti kietųjų dalelių matavimus skirtingose vietose ir aiškintis, kas labiausiai lemia oro kokybę bei kaip ją veikia judėjimo įpročiai.

    „Svarbiausia, kad mokiniai patys pamatytų priežastis ir pasekmes, o pamokos pabaigoje gimtų diskusija, ką realiai galime keisti“, – sakė M. Bernatonis.

    Dar viena tema – biologinė įvairovė ir invazinės rūšys. Biologas Martynas Balsys su mokiniais planuoja lauko tyrimus, kurių metu bus vertinamas invazinių augalų paplitimas ir lyginamos skirtingos teritorijos, siekiant suprasti, kaip tokios rūšys keičia vietines ekosistemas.

    Invazinių rūšių problema aktuali visoje Europoje, nes jos gali išstumti vietines rūšis, keisti buveines ir sukelti ilgalaikių ekonominių bei aplinkosauginių nuostolių. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad efektyviausia prevencija prasideda nuo atpažinimo ir gyventojų sąmoningumo, ypač kai invazinės rūšys plinta greitai ir prisitaiko prie miesto sąlygų.

    Programą papildo ir praktiniai STEAM užsiėmimai, kuriuos organizuoja Vilniaus universiteto Metodinio STEAM ugdymo centras. 9–12 klasių mokiniams numatytos veiklos laboratorijose, kur galima tirti Neries vandens kokybę taikant cheminės analizės metodus bei modeliuoti galimus taršos scenarijus.

    Kitoje veikloje mokiniai konstruos vidaus patalpų oro kokybės matavimo stotelę, bandys jutiklius ir praktiškai vertins temperatūrą, drėgmę, slėgį bei apytikrę anglies dioksido koncentraciją. Tokie užsiėmimai stiprina tiriamuosius gebėjimus ir padeda suprasti, kaip veikia šiuolaikiniai aplinkos stebėsenos sprendimai.

    Savivaldybė skatina mokytojus tokias pamokas integruoti į ugdymo turinį: nuo matematikos ir fizikos iki biologijos, geografijos ar pilietiškumo. Miesto erdvės šiuo atveju tampa ne alternatyva, o papildomu įrankiu, padedančiu mokiniams geriau susieti mokslą su kasdienybe.

  • Vilniuje priimtas sprendimas dėl sklypo V. Grybo g. 34: ką dabar turi žinoti pastatų savininkai

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad valstybinės žemės sklypui V. Grybo g. 34 Vilniuje patvirtintas žemės sklypo dalių planas ir nustatyti plotai, reikalingi esamiems statiniams eksploatuoti. Sprendimas aktualus Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų ir jų dalių savininkams, kurie naudojasi šio sklypo teritorija.

    Savivaldybės nurodymu, planą parengė mažoji bendrija „Žemės matavimų biuras“, o sprendimu išskirtos konkrečios sklypo dalys, priskiriamos statinių eksploatavimui. Tokie planai paprastai reikalingi aiškiai apibrėžti, kokia valstybinės žemės dalis tenka pastatų funkcionavimui ir priežiūrai, pavyzdžiui, privažiavimams, inžineriniams tinklams ar aptarnavimo zonoms.

    Praktikoje tai reiškia, kad savininkams atsiranda aiškesnės ribos, kokiomis teritorijos dalimis galima naudotis statinių eksploatacijai, o kokios sklypo vietos nepatenka į nustatytas zonas. Toks sureguliavimas dažnai sumažina ginčų riziką tarp bendraturčių ar pastatų valdytojų ir palengvina sprendimus dėl teritorijos tvarkymo, remonto darbų ar naudojimosi tvarkos.

    Jeigu pastatų ar patalpų savininkai nesutinka su priimtu sprendimu, jie turi teisę jį skųsti sprendime nustatyta tvarka. Savivaldybė taip pat prašo raštu informuoti administraciją, jeigu bus pasinaudota teise apskųsti sprendimą.

    Gyventojams ir verslui, turintiems patalpas ar pastatus šioje teritorijoje, verta įsivertinti, ar nustatytos sklypo dalys atitinka faktinį naudojimąsi, pavyzdžiui, automobilių parkavimą, privažiavimą prie pastatų, šiukšlių surinkimo vietas ar aptarnavimo aikšteles. Jei kyla klausimų dėl ribų ar faktinės situacijos, dažniausiai rekomenduojama kreiptis į matininkus arba savivaldybę dėl plano išaiškinimo.

  • Vilnius atveria 220 ha prie oro uosto: kas čia atsiras ir kaip tai pakeis Rasas bei Naujininkus

    Vilnius atveria 220 ha prie oro uosto: kas čia atsiras ir kaip tai pakeis Rasas bei Naujininkus

    Teritorija, kuri ilgai buvo įšaldyta

    Vilniaus miesto savivaldybė parengė apie 220 hektarų buvusios Vilniaus oro uosto rezervinės teritorijos Rasų ir Naujininkų seniūnijose vystymo koncepciją. Dokumente siūloma, kaip ilgus metus menkai urbanizuota ir oro uosto plėtrai saugota zona galėtų tapti nauja miesto dalimi.

    Plėtros scenarijus atsirado atsisakius planų teritorijoje įrengti alternatyvų Vilniaus tarptautinio oro uosto kilimo ir tūpimo taką. Koncepciją savivaldybės užsakymu parengė Vilniaus vystymo kompanija, numatydama gatvių, želdynų ir viešųjų erdvių karkasą.

    Orientacija į logistiką ir verslą

    Didžiojoje teritorijos dalyje numatoma pramonės ir sandėliavimo objektų plėtra, kartu paliekant vietos komercinėms ir administracinėms veikloms. Siūloma biurus ir komerciją telkti arčiau pagrindinių transporto ašių, o didesnius sandėliavimo plotus nukreipti toliau.

    Koncepcijoje taip pat apibrėžiami užstatymo principai: daugelyje teritorijos vietų numatomas iki 16 metrų aukščio užstatymas, o centrinėje dalyje prie Liepkalnio gatvės – iki 20 metrų. Konkretūs sprendiniai vėliau bus tikslinami detaliojo planavimo etapuose, atsižvelgiant į reljefą ir aerodromo apsaugos zonų reikalavimus.

    „Šios teritorijos atlaisvinimas yra svarbus pokytis pietinei Vilniaus daliai. Dešimtmečius galimybes čia ribojęs rezervavimas nebegalioja, todėl dabar galime aiškiai susitarti, kokia kryptimi ši miesto dalis turėtų augti“, – sakė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

    Žaliosios jungtys ir buferiai gyventojams

    Viena esminių koncepcijos dalių – žalioji struktūra, orientuota į gamtinių koridorių išsaugojimą ir naujų želdynų sujungimą. Numatomos žaliosios jungtys, atskirųjų želdynų teritorijos ir ruožai, kur urbanizuojamose dalyse turėtų atsirasti daugiau priklausomųjų želdynų.

    Pietinėje teritorijos dalyje žaliosios juostos planuojamos ir kaip buferis tarp pramonės bei sandėliavimo objektų ir šalia esančių ar suplanuotų gyvenamųjų teritorijų. Toks sprendimas svarbus dėl triukšmo, oro taršos ir vizualinio poveikio mažinimo, ypač sparčiai plečiantis logistikos infrastruktūrai prie didžiųjų miestų.

    Didžiausias iššūkis – infrastruktūra

    Koncepcijoje pripažįstama, kad dabartinė susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra teritorijoje yra nepakankama. Planuojamas vidinis gatvių tinklas, kuris sujungtų būsimus kvartalus ir leistų aptarnavimą organizuoti per jungtis su pagrindinėmis gatvėmis.

    Numatoma, kad tolesnei plėtrai reikės spręsti centralizuoto vandens tiekimo, buitinių ir paviršinių nuotekų surinkimo tinklų klausimus, taip pat stiprinti elektros tiekimo pajėgumus. Koncepcija tampa pagrindu detaliesiems planams, kurie atskirose teritorijos dalyse apibrėš užstatymą, susisiekimą ir inžinerinių tinklų plėtrą.

    Gyventojai, žemės savininkai ir verslo atstovai kviečiami susipažinti su siūlomais sprendiniais ir teikti klausimus viešo pristatymo metu nuotoliniu būdu per „Microsoft Teams“. Savivaldybė pabrėžia, kad ankstyvas įsitraukimas padeda suderinti investuotojų, bendruomenių ir miesto infrastruktūros poreikius dar prieš pradedant konkrečius projektus.

  • Vilnius turi naują vyriausiąją ekologę: ką iš tiesų keis Vaivos Marozienės sprendimai mieste

    Vilnius turi naują vyriausiąją ekologę: ką iš tiesų keis Vaivos Marozienės sprendimai mieste

    Nuo rugsėjo 14 dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje vyriausiosios ekologės pareigas pradeda eiti ekologė ir kraštovaizdžio architektė Vaiva Marozienė. Savivaldybė tikisi, kad ši pozicija sustiprins aplinkosauginių sprendimų svorį miesto plėtros procesuose.

    Naujoji vyriausioji ekologė koordinuos ekologinio planavimo, klimato kaitos, žaliosios infrastruktūros ir biologinės įvairovės klausimus. Esminė užduotis – užtikrinti, kad urbanistiniai sprendimai derintų aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius interesus.

    Kas bus jos atsakomybė

    Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis teigė, kad stiprinamos savivaldybės kompetencijos ekologijos srityje leis daugiau dėmesio skirti jautriems miesto aplinkos klausimams. Tarp prioritetų įvardijama brandžių medžių apsauga ir jų augimo sąlygų gerinimas.

    Vyriausioji ekologė taip pat teiks siūlymus dėl medžių atsodinimo, rekomendacijas dėl druskų naudojimo žiemos priežiūroje ir kitų veiksnių, darančių poveikį želdiniams. Tokie sprendimai ypač svarbūs miestams, siekiantiems mažinti karščio salų efektą ir didinti atsparumą ekstremaliems orams.

    Ji vertins teritorijų planavimo, infrastruktūros ir investicinius projektus tvarumo bei poveikio aplinkai požiūriu. Tai reiškia, kad rekomendacijos gali paliesti ne tik parkus ar gatvių želdinimą, bet ir didelius statybų projektus, lietaus nuotekų tvarkymą bei viešųjų erdvių sprendinius.

    Žalioji infrastruktūra ir klimato atsparumas

    V. Marozienė koordinuos žaliosios infrastruktūros kryptį, apimančią želdynus, miesto miškus, žaliuosius koridorius ir gamta grįstus sprendimus. Praktikoje tai gali reikšti didesnį dėmesį lietaus vandens sulaikymui, pralaidžių dangų diegimui ir buveinių vientisumui.

    Pastaraisiais metais Europos miestai vis dažniau pereina nuo pavienių želdinimo iniciatyvų prie sisteminių priemonių, kurios vienu metu mažina potvynių riziką, gerina oro kokybę ir kuria vėsesnes viešąsias erdves. Vilniui tai aktualu tiek dėl intensyvėjančių liūčių, tiek dėl vasaros karščių epizodų, kai tankiai užstatytose teritorijose kyla papildoma sveikatos rizika.

    „Miestas yra gyva ekosistema, todėl ekologiniai klausimai negali būti sprendžiami atskirai nuo urbanistikos, infrastruktūros ar kasdienės miestiečių gyvenamosios aplinkos“, – sakė Vaiva Marozienė.

    „Siek­siu, kad sprendimai dėl miesto plėtros būtų paremti ne tik šiandienos poreikiais, bet ir ilgalaikiu poveikiu gamtai, biologinei įvairovei bei miesto atsparumui klimato kaitai“, – pridūrė ji.

    Patirtis ir išsilavinimas

    V. Marozienė yra atestuota želdynų dalies vadovė ir nepriklausoma želdynų ekspertė, turinti ilgametę patirtį miesto želdynų planavimo ir tvaraus aplinkos valdymo srityse. Ji yra įgijusi ekologijos ir aplinkotyros magistro laipsnį Vilniaus universitete, taip pat studijavusi architektūrą Vilniaus dailės akademijoje.

    Nuo 2022 metais ji dirbo kraštovaizdžio architekte, ekologe ir projektų vadove bendrovėje „Vilniaus miesto parkai“, o nuo 2024 metais ėjo vyriausiosios Vilniaus miesto sodininkės pareigas. Savivaldybė pabrėžia, kad ši patirtis leis greičiau pereiti nuo strateginių tikslų prie praktinių sprendimų mieste.

  • Vilniuje ruošiamas pokytis Piliakalnio g. sklype: siūloma atverti kelią komercijai

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Piliakalnio g. 17 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Sklypas identifikuojamas kadastro numeriu 0101/0167:0450.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis įvardijama kaip kita, o naudojimo būdas nurodytas kaip nenustatyto būdo. Prašyme siūloma palikti paskirtį kita, tačiau nustatyti aiškų naudojimo būdą, susietą su komercine veikla.

    Pagal pateiktą informaciją pageidaujamas naudojimo būdas būtų komercinės paskirties objektų teritorijos. Praktikoje toks pakeitimas dažniausiai reiškia, kad sklype atsiranda daugiau teisinio aiškumo planuojant komercinės paskirties statinius ar veiklas, tačiau konkretūs sprendiniai priklauso nuo vėlesnių projektavimo ir derinimo etapų.

    Prašymo viešinimas numatytas 10 darbo dienų, nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos iki 2026 metais rugsėjo 25 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui nustatyta tvarka.

    Pasiūlymai gali būti teikiami raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, taip pat per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė taip pat nurodo kontaktus papildomai informacijai gauti.

  • Vilniuje keičiamas sklypo statusas: kas slypi už kadastro Nr. 0101/0167:0101 prašymo

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0167:0101, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie prašymai viešinami tam, kad suinteresuoti gyventojai ir organizacijos galėtų susipažinti su planuojamais pokyčiais ir pateikti pastabas.

    Šiuo metu sklypui nurodoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – nenustatyto būdo. Pateiktu prašymu siekiama išlaikyti paskirtį kaip kita, tačiau nustatyti aiškų naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos.

    Viešinimo laikotarpis numatytas 10 darbo dienų – nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos iki 2026 metais rugsėjo 25 dienos. Per šį laiką gyventojai gali įvertinti, ar planuojamas naudojimo būdo pakeitimas gali turėti įtakos aplinkai, susisiekimui, triukšmui ar kaimynystės užstatymo pobūdžiui.

    Praktikoje komercinės paskirties objektų teritorijų nustatymas dažniausiai siejamas su galimybe planuoti prekybos, paslaugų, biurų ar kitus komercinius pastatus, jei tai atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktų reikalavimus. Vis dėlto pats naudojimo būdo nustatymas dar nereiškia automatinio statybų starto, nes vėlesniems etapams paprastai prireikia papildomų procedūrų, įskaitant projektavimą ir leidimų gavimą.

    Viešinimo metu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat per Teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė taip pat nurodo kontaktus papildomai informacijai gauti telefonu ir el. paštu.

  • Vilniuje keičia sklypo paskirtį: ką reiškia komercinė zona ir kaip gyventojai dar gali sureaguoti

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0167:99, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas registruotas kaip kitos paskirties, nenustatyto būdo, o prašoma nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijas.

    Toks pakeitimas praktikoje reiškia, kad sklype atsirastų teisinės prielaidos planuoti ir vystyti komercinės paskirties objektus, tačiau pats paskirties pakeitimas dar nėra statybos leidimas. Kad realūs projektai galėtų startuoti, paprastai vėliau reikalingi teritorijų planavimo sprendiniai, projektavimo procesai ir statybą leidžiantys dokumentai, atsižvelgiant į galiojančius miesto planavimo reglamentus.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos iki 2026 metais rugsėjo 25 dienos. Šiuo metu gyventojai ir suinteresuotos organizacijos gali susipažinti su pateiktais dokumentais ir teikti pasiūlymus savivaldybei, kaip numato teritorijų planavimo ir viešinimo tvarka.

    Pasiūlymus viešinimo laikotarpiu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu, taip pat per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė pabrėžia, kad viešinimas yra procedūrinė stadija, kurios metu surinkti argumentai gali turėti įtakos tolesniems sprendimams.

    Ekspertai pažymi, kad komercinės paskirties teritorijų plėtra didmiesčiuose dažniausiai siejama su paslaugų koncentracija ir naujų darbo vietų kūrimu, tačiau kartu kelia klausimų dėl transporto srautų, triukšmo, parkavimo ir poveikio aplinkiniams gyvenamiesiems rajonams. Todėl gyventojams, norintiems įsitraukti, svarbu vertinti ne tik patį paskirties pakeitimą, bet ir galimus ateities scenarijus, kurie gali atsirasti vėlesniuose planavimo etapuose.

    Daugiau informacijos dėl prašymo ir jo nagrinėjimo teikia Vilniaus miesto savivaldybė telefonu +370 5211 2137 ir elektroniniu paštu agnija.ciz@vilnius.lt.

  • Vilniuje keičiamas gerai žinomas adresas: Pilkalnio g. 17 neliks, ką tai reiškia gyventojams?

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad Pilaitės seniūnijoje bus keičiamas žemės sklypo ir jame esančių pastatų adresas. Iki šiol kaip Pilkalnio g. 17 žymėtas objektas bus peradresuotas į Astikų g. 26.

    Sprendimas priimtas Pilaitės seniūno įsakymu, vadovaujantis galiojančia adresų suteikimo ir keitimo tvarka bei Adresų formavimo taisyklėmis. Tokie pakeitimai dažniausiai atliekami tada, kai teritorijoje patikslinamos gatvių ribos, sutvarkomas adresų nuoseklumas ar duomenys suderinami su oficialiais registrais.

    Pakeitimas taikomas konkrečiam žemės sklypui, kurio kadastro numeris 0101/0167:0450, ir jame esantiems pastatams. Nurodoma, kad su šiuo sklypu siejami pastatai turi unikalius numerius 1097-2019-2018 ir 1097-2019-2029.

    Gyventojams ir įmonėms adresų pakeitimas gali reikšti būtinybę atnaujinti kontaktinę informaciją dokumentuose, sutartyse, korespondencijos pristatymo nustatymuose, taip pat įvairiose paslaugų sistemose. Praktikoje svarbu pasitikrinti, ar naujas adresas jau atvaizduojamas oficialiuose žemėlapiuose ir registruose, kad nekiltų nesklandumų gaunant siuntas ar kviečiant skubiąsias tarnybas.

    Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad adresų duomenys yra administruojami pagal valstybės nustatytą tvarką, o pakeitimai įprastai įregistruojami taip, kad būtų užtikrintas aiškus susiejimas tarp seno ir naujo adreso. Dėl praktinių veiksmų ir įsigaliojimo detalių gyventojams rekomenduojama kreiptis į Pilaitės seniūniją arba pasitikrinti duomenis Registrų centro sistemose.