Tag: Vilniaus rajonas

  • Vilniaus rajono sportininkai Ustkoje susišlavė medalius: 23 apdovanojimai per 4 dienas

    Vilniaus rajono sportininkai Ustkoje susišlavė medalius: 23 apdovanojimai per 4 dienas

    Ustkoje finišavo XXII Pasaulio lenkų vasaros žaidynės, kuriose ryškiai pasirodė Vilniaus rajono atstovai. Per keturias varžybų dienas jie iškovojo 23 medalius, iš jų 9 aukso, ir tapo vienais rezultatyviausių delegacijos sportininkų.

    Daugiausia aukso medalių pelnė Jadvyga Junevič, laimėjusi rutulio stūmimo, svarmens metimo ir šiaurietiškojo ėjimo rungtis. Bėgimo distancijose dominavo Erik Černiavski, triumfavęs 3 000 ir 5 000 metrų rungtyse.

    Šaudymo sektoriuje aukso medaliais džiaugėsi Jolanta Sudujko ir Edvard Kožuchovski, laimėję pneumatiniu šautuvu, o Livija Romanovska nugalėjo šaudymo pistoletu rungtyje.

    Dar vieną aukso medalį iškovojo Vilniaus rajono sporto centro merginų tinklinio komanda. Komandoje žaidė kapitonė K. Vinckevič ir žaidėjos E. Radzevičiūtė, P. Jakutovič, A. Vizeraitė, I. Markelė-Šlempo, E. Senkutė ir K. Pavlik.

    Jolanta Sudujko savo pasirodymą papildė dviem sidabro medaliais šaudymo pneumatiniu pistoletu ir badmintono rungtyse, o Edvard Kožuchovski pelnė bronzą badmintone. Du sidabro medalius iškovojo Marijan Kačanovski, pasižymėjęs šaudymo pneumatiniu šautuvu ir svarmens metimo rungtyse.

    Sidabro ir bronzos medalius taip pat pelnė Regina Kozlovska, Auksė Vizeraitė ir Karol Pacyna, o bronzos apdovanojimais džiaugėsi Eglė Radzevičiūtė, Česlav Pocej, Patrycja Jakutowicz ir Bogdan Monkiewicz. Bendroje įskaitoje Lietuvos atstovai iškovojo 24 medalius ir užėmė 2 vietą, nors medalų skaičiumi susilygino su Čekijos sportininkais, tačiau nusileido pagal sidabro medalių kiekį.

    „Nuoširdžiai sveikiname mūsų sportininkus“, – sakė Marijan Kačanovski.

  • Kas vyko Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje: trys dienos, kurios I gimnazistus užgrūdino rimtai

    Kas vyko Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje: trys dienos, kurios I gimnazistus užgrūdino rimtai

    Trijų dienų kursas I gimnazistams

    Rugsėjo 2–4 dienomis Vilniaus rajono Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje I G klasės mokiniams surengtas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Veiklas vedė Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės atstovas Saulius Patašius, pirmąją dieną jam talkino Viktorija Jonkutė.

    Tokie praktiniai mokymai mokyklose siejami su vis plačiau stiprinamu visuomenės pasirengimu ekstremalioms situacijoms. Ugdymo įstaigos vis dažniau ieško būdų, kaip mokiniams suteikti ne tik teorinių, bet ir realiame gyvenime pritaikomų įgūdžių.

    Pirmoji diena: nuo pirmosios pagalbos iki pasirengimo krizėms

    Pirmąją dieną mokiniai aptarė piliečių vaidmenį valstybės gynyboje ir elgesį ekstremalių situacijų metu. Taip pat susipažino su išgyvenimo priemonėmis ir higienos bei maitinimosi lauko sąlygomis principais.

    Didelis dėmesys skirtas pirmajai medicinos pagalbai: mokiniai mokėsi atlikti širdies masažą, naudoti turniketus, diskutavo apie veiksmų seką, kai svarbi kiekviena minutė. Praktika padėjo geriau suprasti, kad tokie įgūdžiai aktualūs ne tik nelaimių metu, bet ir kasdienėse situacijose.

    Antroji diena: orientavimasis ir sauga

    Antrąją dieną mokiniai ruošėsi žygiui, mokėsi orientuotis miške ir mieste, statyti palapines bei pastoges, rišti įvairius mazgus. Praktinės užduotys vyko ir gimnazijos sporto salėje, todėl įgūdžiai buvo lavinami skirtingomis sąlygomis.

    Programoje buvo ir supažindinimas su pneumatinio šautuvo naudojimo sauga bei taiklaus šaudymo principais. Akcentuota, kad svarbiausia yra atsakingas elgesys, taisyklių laikymasis ir komandinis darbas, kai kiekvieno veiksmai daro įtaką visų saugumui.

    Trečioji diena: žygis per lietų ir praktinės užduotys

    Rugsėjo 4 dieną kursą vainikavo žygis Kalvelių apylinkėse. Nors oras nelepino ir žygį lydėjo lietus, mokiniai atliko praktines užduotis ir pritaikė per ankstesnes dienas įgytas žinias.

    Žygio metu jie ruošė laužavietę, mokėsi įkurti laužą skeltuvu, sprendė orientavimosi ir išgyvenimo uždavinius. Tokios užduotys parodo, kaip teorija veikia realiame lauke, kai sprendimus reikia priimti greitai ir atsakingai.

    Sugrįžę į gimnaziją mokiniai aptarė kursą, atliko žinių patikrinimo testą ir gavo kurso baigimo pažymėjimus. Mokyklos bendruomenė pabrėžė, kad trijų dienų programa tapo prasminga patirtimi, ugdančia drąsą, atsakomybę ir pilietiškumą.

    Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nina Bašajevienė

  • Europos paveldo dienos Vilniaus rajone: verbos, piliakalnis ir parodos, kurias verta pamatyti

    Europos paveldo dienos Vilniaus rajone: verbos, piliakalnis ir parodos, kurias verta pamatyti

    Rugsėjo 17–27 dienomis Lietuvoje rengiamos Europos paveldo dienos, kviečiančios geriau pažinti kultūros paveldą ir jo reikšmę šiandien. Vilniaus rajone suplanuota programa apima gyvąsias tradicijas, istorines vietas ir parodas, leidžiančias paveldo temas patirti praktiškai.

    Šių metų iniciatyvos akcentuoja, kad paveldas nėra vien praeities reliktas: jis glaudžiai susijęs su bendruomenių tapatybe, vietos ekonomika ir švietimu. Vis daugiau savivaldybių ir kultūros įstaigų paveldo pažinimą sieja su edukacija, vietos turizmu ir atsakingu lankymu.

    Verbos: tradicija ir pragyvenimas

    Rugsėjo 18 dieną 16 valandą Balstogės universiteto filiale Vilniuje vyks renginys apie Vilniaus verbas, jų gamybos tradiciją ir ekonominę vertę. Diskusijoje bus keliami klausimai, kaip amatai gali išlikti gyvybingi, kai keičiasi vartotojų įpročiai ir rankų darbo gaminių rinka.

    Vilniaus krašto verbos laikomos ryškiu regiono simboliu, o jų gamyba remiasi iš kartos į kartą perduodamomis žiniomis. Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tai, kaip tradiciniams amatams padeda mugės, edukacijos ir kultūrinis turizmas, tačiau kartu išlieka iššūkis užtikrinti tvarias kūrėjų pajamas.

    Nemenčinė ir gyva istorija

    Rugsėjo 18 dieną 17 valandą 30 minučių vyks pažintinė ekskursija po Nemenčinės piliakalnį, kuriame po tvarkybos darbų lankytojų laukia atnaujinti takai. Ekskursijoje bus pasakojama apie piliakalnio reikšmę skirtingais laikotarpiais ir apie čia gyvenusias bendruomenes.

    Piliakalniai Lietuvoje vis dažniau pristatomi ne tik kaip archeologiniai objektai, bet ir kaip pažinimo erdvės, kuriose susitinka gamta, istorija ir šiuolaikinis laisvalaikis. Tačiau specialistai primena, kad tokiose vietose svarbus atsakingas elgesys, saugantis šlaitus, augmeniją ir kultūrinius sluoksnius.

    Parodos, edukacijos ir švietimo paveldas

    Rugsėjo 20 dieną 12 valandą 30 minučių Maišiagalos tradicinių amatų centre bus pristatoma tautodailininkės Teresos Michalkevič kūryba: paroda, edukacija ir pokalbis apie verbų rišimą. Jos darbai įvertinti konkursuose, o į Lietuvos rekordų knygą įrašytos skirtingo dydžio verbos rodo, kaip tradicija gali būti ir meistrystės, ir kūrybos laukas.

    Tą pačią dieną 14 valandą Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje Nemenčinėje atidaroma tarptautinė heraldikos paroda, papildyta vėliavomis ir ekslibrisais. Greta ekspozicijos numatyta paskaita apie heraldiką kaip asmens, giminės ir bendruomenės tapatybės ženklą, pabrėžiant, kad simboliai aktualūs ir šiandien.

    Rugsėjo 26 dieną 11 valandą Gabrielio Jano Mincevičiaus švietimo muziejus Ažulaukėje kvies į atvirų durų dieną ir edukacijas. Muziejuje pristatoma krašto švietimo raida, o senųjų mokymo priemonių ir vadovėlių ekspozicijos leidžia palyginti, kaip per laiką keitėsi mokykla, ugdymo turinys ir kasdienė disciplina.

    Europos paveldo dienų renginiai Vilniaus rajone primena, kad paveldo vertė atsiskleidžia per žmonių pasakojimus ir gyvą patirtį. Kuo daugiau bendruomenė įsitraukia į pažinimą ir saugojimą, tuo tvirčiau tradicijos ir istorinės vietos išlieka ateities kartoms.

  • Rudaminoje vasarą palydėjo su trenksmu: minios, žinomi vardai ir staigmenos scenoje

    Rudaminoje vasarą palydėjo su trenksmu: minios, žinomi vardai ir staigmenos scenoje

    Rugpjūčio 28 dieną Rudaminoje surengtas vasaros palydėtuvių koncertas „Goodbye Summer Party“. Po atviru dangumi vykęs renginys subūrė vietos gyventojus ir svečius, kurie vakarą leido su muzika bei bendruomeninėmis veiklomis.

    Susirinkusiuosius pasveikino Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič. Jis akcentavo, kad rajone nuosekliai siekiama išlaikyti gyvą kultūrinį kalendorių ir sudaryti daugiau progų žmonėms susitikti neformalioje aplinkoje.

    „Džiugu matyti, kad šios gražios tradicijos gyvuoja ir kasmet suburia vis daugiau žmonių. Linkiu prasmingo, darbingo ir įkvepiančio ateinančio rudens“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vakaro muzikinę programą pradėjo Gabrielė Zagarenko su grupe „Multikultūra“. Vėliau scenoje pasirodė Jungtinės Karalystės grupė „Spirit of Smokie“, atliekanti legendinės grupės „Smokie“ kūrinius ir tęsianti jos muzikinį palikimą.

    Koncertą tęsė 2014 metais susikūrusi Lietuvos indie pop grupė „Sisters on Wire“. Šventinę nuotaiką sustiprino mušamųjų kolektyvas „Ritmas kitaip“, užbaigęs vakarą energingu pasirodymu.

    Ne tik koncertas, bet ir mugė

    Organizatoriai pasirūpino, kad renginys būtų įdomus ne vien muzikos gerbėjams. Veikė fotografijų zona, o Rudaminos turgavietėje vyko rankdarbių ir skanėstų mugė.

    Mažiesiems lankytojams buvo parengtos atskiros veiklos, tad šventė tapo patogi visai šeimai. Tokie formatai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami regionų renginiuose, kai koncertas derinamas su bendruomeninėmis pramogomis.

    Fiestos Vilniaus rajone tęsiasi

    Vasaros palydėtuvių nuotaika Vilniaus rajone tuo nesibaigia. Artėjantį savaitgalį gyventojų ir svečių dar lauks keli renginiai, kviečiantys vasaros sezoną uždaryti su muzika ir gyvais pasirodymais.

    Rugsėjo 4 dieną Riešės hipodrome vyks „Riešės fiesta“, kur koncertuos „Sigrun“, „Dead Man’s Cross“, „Poliarizuoti Stiklai“ ir „Biplan“. Tuo metu rugsėjo 5 dieną Nemenčinės miško estradoje planuojamas „Summer Fest 2026“, kuriame pasirodys „Baccara“, „Latvian Blues Boogie Band“ ir grupė „Išjunk šviesą“.

  • Grįžtate į Vilniaus rajoną? Vienas kontaktas, kuris gali sutaupyti savaites ir pinigų

    Vilniaus rajone vis daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių svarsto grįžimą, o didžiausi iššūkiai dažniausiai prasideda nuo praktinių klausimų: darbo paieškos, dokumentų, gyvenamosios vietos deklaravimo ar vaikų ugdymo. Nuo 2024 metų pradžios šiuos klausimus vienoje vietoje padeda spręsti Užsienio reikalų ministerijos koordinuojama informacijos sistema grįžtantiems.

    Grįžtantiems, atvykstantiems ar grįžimą planuojantiems diasporos atstovams konsultacijos teikiamos per informacinį portalą Griztu, el. paštu ir telefonu. Ši pagalba skirta ne tik formaliems atsakymams, bet ir tam, kad žmogus greičiau suprastų, nuo ko pradėti ir kur kreiptis pagal konkrečią situaciją.

    Darbo klausimai išlieka dažniausia priežastis, dėl kurios sprendimas grįžti atidedamas. Užimtumo tarnyba grįžtantiems teikia konsultacijas apie darbo rinkos tendencijas, paklausiausias profesijas, taip pat padeda orientuotis, kaip efektyviai ieškoti darbo Lietuvoje dar būnant užsienyje.

    Viešajame sektoriuje grįžtantiems specialistams viena iš ryškesnių galimybių yra programa „Kurk Lietuvai“. Ji orientuota į pokyčių projektus valstybės institucijose ir suteikia galimybę per vienerius metus dirbti su inovacijomis, efektyvumo didinimu, skaitmeninimu ar kitomis aktualiomis sritimis.

    Grįžtantiems, svarstantiems karjerą tarptautinėse įmonėse ar aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, aktuali ir Investuok Lietuvoje teikiama informacija apie investuotojų poreikius, kompetencijas, kurios šiuo metu paklausiausios, ir kanalus, kuriais dažniausiai vyksta atrankos. Pastaraisiais metais ypač išaugęs dėmesys skiriamas skaitmeniniams įgūdžiams ir darbui su DI sprendimais.

    Jaunesniems grįžtantiems ar dar tik ryšį su Lietuva stiprinantiems žmonėms svarbios ir jaunimo organizacijos, kurios padeda įsilieti į bendruomenes, rasti savanorystės ar pilietinio įsitraukimo galimybių. Tokie tinklai dažnai tampa praktiniu tiltu, kai grįžimas prasideda nuo socialinių ryšių atkūrimo.

    Vilniaus rajone grįžtančiųjų konsultavimas dažnai apima ir savivaldybės lygmens klausimus, todėl verta iš anksto pasiruošti: įsivertinti, kokių dokumentų reikės, susiplanuoti būsto ir darbo paieškos laiką bei pasitikrinti aktualius terminus. Kuo anksčiau pradedamas pasiruošimas, tuo mažiau netikėtumų laukia jau sugrįžus.

    Kontaktams ir konsultacijoms Vilniaus rajone taip pat nurodytas atsakingas specialistas, teikiantis informaciją dėl grįžtančiųjų integracijos ir praktinių klausimų. Prieš atvykstant verta susisiekti iš anksto, kad būtų aiškus veiksmų planas nuo pirmųjų dienų Lietuvoje.

  • Vilniaus rajono herbas: kodėl Vytis čia kitoks ir ką atskleidžia naujausi Prezidento dekretai

    Vilniaus rajono herbas yra vienas atpažįstamiausių Lietuvos heraldikos ženklų: raudoname skyde vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant juodo žirgo su ietimi. Prie raitelio kairiojo peties matomas mėlynas skydelis su dvigubu auksiniu kryžiumi, o žirgo ekipuotėje ryškūs mėlyni ir auksiniai akcentai.

    Šis vaizdas remiasi istorine Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simbolika, kurioje raitelis, dažnai tapatinamas su Vyčiu, ilgainiui tapo valstybingumo ir gynybos idėjos ženklu. Vis dėlto savivaldybių heraldikoje net ir labai panašūs motyvai turi griežtai aprašytas detales, todėl svarbios spalvos, atributai ir jų išdėstymas.

    Vilniaus rajono herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Etalonas heraldikoje reiškia tikslų, norminį vaizdą, pagal kurį herbas turi būti atkartojamas visur vienodai, nuo dokumentų iki vėliavų, ženklų ar reprezentacinių leidinių.

    Kaip herbas tampa oficialus

    Savivaldybės herbo kelias paprastai prasideda savivaldybės tarybos sprendimu pritarti atkūrimo ar sukūrimo projektui. Toliau projektas derinamas pagal Lietuvos heraldikos komisijos nustatytas kūrimo taisykles, kad būtų išlaikyti klasikiniai heraldikos principai ir išvengta netikslių ar dviprasmiškų sprendimų.

    Galutinis oficialumo patvirtinimas Lietuvoje įtvirtinamas Respublikos Prezidento dekretu. Dėl to viešojoje erdvėje dažnai minimi konkretūs dekretų numeriai ir datos, nes jie fiksuoja, kada ženklas įgyja teisinį statusą ir gali būti naudojamas kaip oficialus savivaldybės simbolis.

    Kodėl savivaldybės herbas nėra tiesiog Vytis

    Nors Vilniaus rajono herbe atpažįstamas raitelio motyvas, savivaldybės herbas nėra valstybės herbo kopija. Skirtumus sukuria specifinės detalės, pavyzdžiui, ieties forma ir spalviniai sprendimai, taip pat papildomas skydelis su dvigubu kryžiumi.

    Heraldikoje tokios detalės nėra vien dekoras. Jos padeda atskirti skirtingų teritorijų istorines tradicijas, pabrėžti regiono tapatybę ir užtikrinti, kad simbolis būtų aiškiai identifikuojamas net tada, kai naudojamas mažame formate ar monochromiškai.

    Naujausia tendencija: daugiau vietos tvarkai ir naudojimo taisyklėms

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ne tik herbų tvirtinimui, bet ir jų naudojimo kultūrai. Savivaldybės vis dažniau atnaujina arba tikslina herbo, herbinių vėliavų, antspaudų ir kitų ženklų naudojimo taisykles, kad būtų aišku, kur ir kaip simboliai gali būti naudojami.

    Tokia praktika padeda išvengti vizualinės sumaišties, netaisyklingų spalvų ar proporcijų, taip pat neleistino herbo naudojimo komercijoje. Tai ypač aktualu skaitmeninėje aplinkoje, kur herbas dažnai atsiduria socialiniuose tinkluose, prezentacijose ar reklaminiuose maketuose.

    Vilniaus rajono heraldikos pavyzdys rodo, kad už vieno ženklo slypi aiški teisinė ir istorinė logika: nuo tikslaus aprašymo iki etalono ir naudojimo taisyklių. Būtent todėl herbai nėra vien gražūs piešiniai, o oficialūs, valstybės saugomi tapatybės ženklai.

  • Rugsėjis keliuose: „Via Lietuva“ įspėja, kur spūstys neišvengiamos dėl masinių darbų

    Rugsėjį, tradiciškai sugrįžus intensyvesniam eismui po vasaros atostogų, šalies keliuose vairuotojams gali tekti skaičiuoti ne tik didesnius srautus, bet ir laikinus ribojimus darbų zonose. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti AB „Via Lietuva“ ragina keliones planuoti su laiko atsarga ir prieš išvykstant pasitikrinti situaciją pasirinktame maršrute.

    Pasak bendrovės atstovų, šiuo laikotarpiu sutampa du veiksniai: įprastai suaktyvėjantis judėjimas į darbus ir mokyklas bei vienu metu vykdomi kelių infrastruktūros projektai. Dėl to kai kuriuose ruožuose kelionės laikas gali pailgėti, o piko valandomis formuotis spūstys.

    „Šiuo metu vienu metu vykdome daug eismo dalyviams svarbių projektų, todėl prašome keliones planuoti iš anksto, laikytis kelio ženklų ir būti atidiems darbų zonose“, – sakė AB „Via Lietuva“ projektų grupės vadovė Viktorija Petrėtienė.

    Kur darbai didžiausi

    Didžiausias dėmesys šiemet tenka pagrindinėms automagistralėms A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys. Bendrovė nurodo, kad šiose automagistralėse paprastojo remonto darbai vykdomi daugiau kaip 105 kilometrų ruožuose, o iki metų pabaigos planuojama sutvarkyti daugiau kaip 64 kilometrus ir 12 tiltų bei viadukų.

    A1 automagistralėje darbų apimtys šiuo metu siekia daugiau kaip 83 kilometrus įvairiuose ruožuose. Tęsiami Islandijos plento ties Kaunu rekonstravimo darbai, tarp jų viadukas per Jonavos gatvę ir paskutinis tiltas per Nerį, esančiuose A1 99,5–99,8 kilometro ruože.

    Taip pat tęsiama Krunos tiltų statyba viename intensyviausių A1 ruožų. Vienas naujas tiltas jau naudojamas eismui, o antrąjį planuojama užbaigti šiais metais, tačiau darbų metu vairuotojams gali tekti taikytis prie laikinų greičio ir eismo organizavimo pakeitimų.

    Vilniaus prieigos ir A2 projektai

    Vilniaus prieigose tęsiama Gariūnų viaduko rekonstrukcija, numatant išlaikyti po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. AB „Via Lietuva“ pažymi, kad pirmasis etapas, apimantis pietinės viaduko pusės darbus, planuojamas užbaigti rugsėjį, todėl didesni srautai gali sustiprinti spūsčių riziką.

    A2 automagistralėje tęsiama Tarandės tunelio statyba, kur, bendrovės teigimu, atlikta apie 90 proc. rangos darbų. Jau įrengtos pagrindinės konstrukcijos, kelio dangos, drenažas, apšvietimo atramos ir atitvarai, o artimiausiu metu numatyti apdailos ir baigiamieji darbai.

    Vilniaus rajone rekonstruojamas Buivydiškės–Zujūnai ruožas per Buivydiškių ir Zujūnų gyvenvietes, kuriame žadama atnaujinti važiuojamąją dalį, įrengti šaligatvį bei pėsčiųjų ir dviračių taką. Darbus šiame ruože vykdo bendrovė „Gevalda“.

    Taip pat kapitališkai remontuojamas rajoninis kelias Nr. 5212 Pilaitė–Čekoniškės–Sudervė, kuriame numatyta sutvarkyti važiuojamąją dalį, šešias sankryžas ir gerinti pėsčiųjų infrastruktūrą. Darbus už daugiau kaip 4 mln. eurų su PVM atlieka bendrovė „Fegda“, o pabaiga planuojama iki kitų metų vasaros vidurio.

    Ką svarbu žinoti prieš kelionę

    Magistraliniame kelyje A3 Vilnius–Minskas, šalia Nemėžio, pradėti paprastojo remonto darbai 2,679 kilometro ruože, o eismas organizuojamas pagal 3+1 schemą, siekiant išlaikyti pralaidumą. Didžiąją dalį darbų planuojama užbaigti šiais metais, likusius – 2027 metais.

    Vienas didžiausių projektų – magistralės A14 Vilnius–Utena rekonstravimas – artėja prie pabaigos, o darbus planuojama užbaigti šiais metais. Kol skirtinguose ruožuose vyksta baigiamieji darbai, vairuotojams rekomenduojama įvertinti alternatyvas ir neplanuoti kelionės „minutė į minutę“.

    AB „Via Lietuva“ primena, kad saugumas darbų zonose priklauso ir nuo vairuotojų elgesio: būtina laikytis greičio ribojimų, atidžiai stebėti ženklus ir numatyti, kad eismo sąlygos gali keistis. Ypač piko metu spūsčių tikimybė didžiausia ten, kur eismas perorganizuotas arba susiaurintos juostos.

    Bendrovė nurodo, kad ji prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių. Kelių atnaujinimas, nors ir sukelia laikinų nepatogumų, siejamas su ilgesniu dangų tarnavimo laiku, mažesnėmis avaringumo rizikomis ir patikimesniu susisiekimu.

  • Vilniaus rajone vasara dar nesibaigia: kur šią savaitę išgirsti „Baccara“ ir „Biplan“?

    Vilniaus rajone vasara dar nesibaigia: kur šią savaitę išgirsti „Baccara“ ir „Biplan“?

    Vilniaus rajone rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia žada ypač intensyvų renginių kalendorių: nuo didelių koncertų ir bendruomenės fiestų iki sporto iššūkių bei tvarumo iniciatyvų. Savivaldybė ir vietos organizatoriai kviečia gyventojus bei svečius pasitikti rudenį ne namuose, o renginiuose skirtingose seniūnijose.

    Šių metų programoje ryškiausiai išsiskiria didesnės scenos Rudaminoje, Riešėje ir Nemenčinėje, kur suplanuoti vakarėliai ir koncertai su gerai žinomais atlikėjais. Greta jų vyks ir mažesnio formato renginiai, orientuoti į bendruomeniškumą, šeimas bei prasmingą laisvalaikį.

    „Kviečiame rajono gyventojus dalyvauti, susitikti, patirti naujų emocijų ir kartu linksmai atsisveikinti su vasara bei pasitikti darbų ir naujų pradžių kupiną rudenį“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Didieji koncertai ir fiestos

    Rugpjūčio 28 dieną Rudaminos parke vyks „Goodbye Summer Party 2026“, kuriame numatyti „Spirit of Smokie“, „Sisters on Wire“, „Ritmas Kitaip“, Gabrielės Zagarenko ir grupės „Multikultūra“ pasirodymai. Organizatoriai žada vakarą, skirtą vasaros pabaigai, o dalyvių srautai tradiciškai būna didesni, todėl verta atvykti anksčiau.

    Rugsėjo 4 dieną Riešės hipodrome rengiama Riešės fiesta, kurioje koncertuos „Sigrun“, „Dead Man’s Cross“, „Poliarizuoti Stiklai“ ir „Biplan“. Pastaroji grupė šiemet mini 30 metų scenoje, todėl programoje tikėtinas didesnis dėmesys populiariausiems kūriniams.

    Rugsėjo 5 dieną Nemenčinės miško estradoje suplanuotas „Summer Fest 2026“, kuriame pasirodys „Baccara“, „Latvian Blues Boogie Band“ ir grupė „Išjunk šviesą“. Tokie renginiai Vilniaus rajone atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai koncertai vis dažniau keliami į miestelių erdves, siekiant pritraukti ne tik vietos publiką, bet ir svečius iš aplinkinių regionų.

    Sportas ir aktyvus laisvalaikis

    Rugpjūčio 29 dieną Nemenčinėje vyks nemokamas multisporto renginys „Lietuvos Challenge“. Organizatorių teigimu, laukiama apie 300 dalyvių, o programoje numatytos skirtingos rungtys, tokios kaip orientavimasis, važiavimas dviračiais, plaukimas baidarėmis ir kitos užduotys.

    Tokio tipo ištvermės ir komandinių iššūkių renginiai Lietuvoje išlieka populiarūs, nes leidžia suderinti sportą, pažintį su vietovėmis ir bendruomeninę patirtį. Žiūrovams tai proga ne tik palaikyti dalyvius, bet ir atrasti naujas aktyvaus laisvalaikio formas.

    Ramybė, bendruomenė ir tvarumas

    Rugsėjo 4 dieną Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje vyks kamerinės muzikos koncertas „Muzika vidinei ramybei“, kuriame skambės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro programa. Šis koncertų ciklas tęsis ir kitose Vilniaus rajono vietose: rugsėjo 5 dieną Sudervės Švč. Trejybės bažnyčioje bei rugsėjo 6 dieną Vaidotų Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčioje.

    Rugsėjo 5 dieną Mickūnuose rengiama „Mickūnų fiesta“, orientuota į šeimas: žadama muzika, pramogos vaikams, maistas ir bendruomeniška atmosfera. Tą patį savaitgalį, rugsėjo 6 dieną, Vaidotuose vyks bagažinių turgus, kuriuo siekiama skatinti tvarų vartojimą ir suteikti daiktams antrą gyvenimą.

    Rugsėjo 6 dieną Paberžės parke suplanuotas kasmetinis rudens koncertas „Su Marija sėjame meilę“, kuriame pasirodys įvairaus amžiaus atlikėjai ir kolektyvai, tarp jų Zbignev Sinkevič, Norberto Scardovi, jaunimo ansamblis „Randeo Anima“, ansamblis „Brzózka“, vokalinis ansamblis „Lada“ bei Paberžės gimnazijų moksleiviai. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys skirtas bendrystei ir tradicijų tęstinumui.

  • Audra kirto Vilniaus rajonui: be elektros buvo 26 tūkst., aišku, ar skelbs ekstremalią?

    Audra kirto Vilniaus rajonui: be elektros buvo 26 tūkst., aišku, ar skelbs ekstremalią?

    Praėjus kelioms dienoms po Lietuvą užklupusios audros, Vilniaus rajone padėtis stabilizuojasi, o savivaldybė skelbia šiuo metu neplanuojanti skelbti ekstremaliosios situacijos. Didžiausias per šį įvykį fiksuotas elektros neturinčių vartotojų skaičius rajone siekė apie 26 000, tačiau sutrikimų kas valandą mažėja.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius informavo, kad pirmadienio rytą be elektros dar buvo apie 7 000 klientų, o gedimai fiksuoti dalyje gyvenviečių, tarp jų Skaidiškėse, kai kuriose Rudaminos gatvėse, Sužionyse ir Riešėje. Dalis sutrikimų susiję su 10 kV tinklu, kur vienos linijos gedimas gali paveikti daug gyventojų, tačiau tokio tipo atvejų, savivaldybės teigimu, sparčiai mažėja.

    „Tokių sutrikimų mažėja kas valandą“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Šalinant padarinius dirbama kartu su ESO, į pagalbą pasitelkta savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, savanoriai ir nuo budėjimo laisvi darbuotojai, o pajėgos, kaip nurodoma, padidintos 50 proc. Prie brigadų prisijungė ir seniūnijų elektrikai, o seniūnijų darbuotojai tuo pat metu šalino ant kelių užvirtusius medžius ir šakas, kad būtų atkurta eismo bei gyventojų sauga.

    Atskiras dėmesys skirtas gyventojams, kuriems elektra būtina dėl sveikatos ar kitų kritinių priežasčių. Savivaldybė praneša gavusi informaciją apie kelis tokius namų ūkius ir su jais susisiekusi, o prireikus pristatyti generatoriai arba suteikta kita skubi pagalba.

    Audros sukelti elektros tiekimo trikdžiai kai kur paveikė ir vandens prieinamumą individualių gręžinių naudotojams, todėl kartu su „Vilniaus vandenimis“ organizuotas vandens pristatymas į vietoves, kur tai buvo aktualu. Vanduo pristatytas į Rastinėnus ir Skaidiškes, o talpos šiose vietose, savivaldybės teigimu, tebėra paliktos gyventojų poreikiams.

    Dėl nutrūkusio elektros tiekimo iššūkių patyrė ir atskiros vandens tiekimo sistemos, todėl savivaldybės komunalinės įmonės vandenvietėse bei kituose svarbiuose objektuose prijungė generatorius. Tokia praktika yra kritiškai svarbi po stichinių reiškinių, kai būtina užtikrinti nepertraukiamas paslaugas ir sumažinti riziką, kad sutriks geriamojo vandens tiekimas.

    Gyventojų poreikiams buvo atvertos ir seniūnijų administracinės patalpos, kuriose žmonės galėjo pasipildyti vandens atsargas, pasišildyti maistą ir įkrauti telefonus. Savivaldybė pabrėžia, kad pranešimai per GPIS buvo siunčiami tikslingai, nes daliai žmonių tuo metu ryšys ir interneto prieiga buvo riboti, todėl vien informacijos skelbimas internete nebūtų užtikrinęs jos pasiekiamumo.

    Pasak savivaldybės, tai nėra pirmas tokio masto išbandymas Vilniaus rajonui, nes panašūs padariniai buvo patirti ir anksčiau, todėl koordinavimo procesai tapo aiškesni, o pagalbos organizavimas – operatyvesnis. Šiuo metu prioritetas išlieka kuo greičiau atkurti elektros tiekimą likusiems vartotojams, užtikrinti komunalinių paslaugų tęstinumą ir padėti gyventojams, kol situacija visiškai nusistovės.

    Gyventojams taip pat primenama pasirūpinti būtiniausiomis atsargomis: įkrautais ryšio įrenginiais, geriamu vandeniu, vaistais ir elementariomis priemonėmis kelioms paroms. Specialistai nuolat akcentuoja, kad būtent tokie pasirengimo įgūdžiai tampa vis aktualesni dažnėjant intensyviems meteorologiniams reiškiniams, kai elektros tiekimo sutrikimai gali užtrukti ilgiau nei įprasta.

  • Tyrimai parodė blogą žinią: Gineitiškių ežere vanduo užterštas, maudytis laikinai nerekomenduojama

    Tyrimai parodė blogą žinią: Gineitiškių ežere vanduo užterštas, maudytis laikinai nerekomenduojama

    Vilniaus rajone rugpjūčio 21 dieną atlikti maudyklų vandens mikrobiologiniai tyrimai parodė, kad dauguma telkinių šiuo metu yra tinkami poilsiui. Iš 13 patikrintų vandens telkinių 12 atitiko higienos reikalavimus.

    Vis dėlto Gineitiškių ežere nustatyta padidėjusi mikrobiologinė tarša, viršijanti leistinas ribines vertes. Dėl šios priežasties gyventojams ir svečiams laikinai nerekomenduojama maudytis, kol situacija bus įvertinta pakartotinai.

    Tokio pobūdžio tarša dažniausiai siejama su fekalinės kilmės bakterijomis, kurios į vandenį gali patekti po gausių kritulių, dėl paviršinių nuotekų, taip pat padidėjus poilsiautojų srautams ar suintensyvėjus gyvūnų veiklai pakrantėse. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla vaikams ir jautresniems žmonėms, nes užterštas vanduo gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus ar odos ir akių sudirginimą.

    Artimiausiu metu numatyta atlikti pakartotinius tyrimus, o gavus naujus rezultatus visuomenė bus informuota apie pasikeitusią situaciją. Kol kas patariama rinktis kitas maudymosi vietas ir vengti vandens nurijimo, ypač maudantis su vaikais.

    Tikrintos ir tinkamomis pripažintos šios vietos: Gėlos ežero I ir II paplūdimiai, Raudonojo dvaro, Ilgučių, Vilnojos, Pikeliškių (Žalesas), Aliejūnų ir Asvejos ežerai bei Rudaminos, Nemėžio, Minkelių ir Didžiųjų Kabiškių tvenkiniai. Maudyklų vandens ir smėlio kokybės tyrimus finansuoja Vilniaus rajono savivaldybė.

    Šie patikrinimai yra dalis sezoninės stebėsenos: tai septintasis iš aštuonių šiais metais planuotų tyrimų etapų. Savivaldybės ir visuomenės sveikatos specialistai primena, kad informacija apie maudyklų būklę vasarą gali keistis greitai, todėl prieš vykstant prie vandens verta pasitikrinti naujausius pranešimus.