CP v2

Tag: Vilniaus rajonas

  • Kalvelių „Aušros“ gimnazijos pirmokai išėjo į gatves: ką policija liepė prisiminti visiems

    Kalvelių „Aušros“ gimnazijos pirmokai išėjo į gatves: ką policija liepė prisiminti visiems

    Kelias į mokyklą pirmokui dažnai tampa pirmąja savarankiškumo pamoka, kurioje klaidos gali kainuoti brangiai. Todėl rugsėjo dienomis Vilniaus rajone esančios Kalvelių „Aušros“ gimnazijos pirmos klasės mokiniai dalyvavo dviejų dienų veiklose, skirtose saugiam elgesiui kelyje.

    Programa buvo sudėliota taip, kad vaikai ne tik išgirstų taisykles, bet ir iš karto jas pritaikytų. Švietimas ankstyvame amžiuje laikomas vienu efektyviausių būdų mažinti rizikingą elgesį kelyje, ypač kai vaikai pradeda dažniau judėti be suaugusiųjų palydos.

    Susitikimas su policija

    Pirmąją dieną pirmokai susitiko su policijos pareigūnėmis, kurios priminė esmines taisykles pėstiesiems: sustoti prieš važiuojamąją dalį, apsidairyti į abi puses, įvertinti automobilių greitį ir vairuotojų ketinimus. Vaikams akcentuota, kad net ir perėjoje būtina įsitikinti, jog transporto priemonės tikrai sustoja.

    „Kelyje svarbiausia neskubėti ir visada galvoti vienu žingsniu į priekį: ar vairuotojas mane mato ir ar aš pats elgiuosi taip, kad būčiau saugus“, – sakė policijos pareigūnė.

    Kad mokiniai būtų geriau matomi, kiekvienam įteiktas atšvaitas. Specialistai nuolat pabrėžia, kad tamsiuoju paros metu matomumas yra kritinis veiksnys: tinkamai nešiojamas atšvaitas leidžia vairuotojui pėsčiąjį pastebėti gerokai anksčiau nei be jo.

    Nuo teorijos prie praktikos

    Antrąją dieną veiklos tęsėsi klasėje, kur mokiniai kartojo šviesoforo signalus, kelio ženklų prasmę, pėsčiųjų perėjos taisykles ir atšvaitų naudojimą. Žinios įtvirtintos atliekant užduotis sąsiuvinyje „Mokausi būti saugus“, kuris padeda vaikams mokytis per situacijas ir pavyzdžius.

    Vėliau laukė praktinė dalis lauke: prie pėsčiųjų perėjos vaikai mokėsi sustoti, apsidairyti, įvertinti eismo situaciją ir tik įsitikinę, kad saugu, pereiti gatvę. Tokios pratybos ypač svarbios, nes reali aplinka skiriasi nuo teorinių pavyzdžių klasėje: čia veikia triukšmas, skuba, kelių transporto priemonių srautai ir įvairūs dėmesį blaškantys veiksniai.

    „Kai vaikai patys atlieka veiksmų seką prie perėjos, taisyklės tampa ne tekstu, o įpročiu“, – sakė pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Ana Kairienė.

    Gimnazija pabrėžia, kad tokios veiklos yra svarbūs žingsniai į didesnį mokinių savarankiškumą ir atsakingą elgesį kasdienėje kelionėje į mokyklą. Pedagogai kviečia ir tėvus nuosekliai kartoti tą pačią veiksmų seką pakeliui, nes vaikams labiausiai padeda vienodos taisyklės namuose ir mokykloje.

  • Vilniaus rajone atgyja totorių paveldas: Keturiasdešimt Totorių kviečia tapti ambasadoriais

    Vilniaus rajone atgyja totorių paveldas: Keturiasdešimt Totorių kviečia tapti ambasadoriais

    Vilniaus rajone esantis Keturiasdešimt Totorių kaimas – viena seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių, menanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Čia iki šiol išlikęs totorių religinis ir bendruomeninis centras: medinė mečetė, dabartiniu pavidalu atstatyta 1815 metais, ir greta esantis senasis mizaras.

    Tačiau vietos istorija neapsiriboja pastatais ar datomis. Bendruomenė pabrėžia, kad svarbiausia yra žmonių pasakojimai, šeimų atmintis ir kasdienėje praktikoje išliekantys papročiai, kurie leidžia kultūrai išlikti gyvai, o ne tapti vien muziejiniu eksponatu.

    Šį tikslą įtvirtina projektas „Lietuvos totorių kultūros ambasadoriai Vilniaus krašte“, skirtas stiprinti tradicijų perdavimą jaunajai kartai ir didinti visuomenės pažinimą. Iniciatyva kviečia ne tik saugoti paveldą, bet ir mokėti apie jį pasakoti, pristatyti lankytojams bei kaimynams, taip kuriant tvarią kultūrinę trauką Vilniaus krašte.

    Totorių bendruomenė Lietuvoje šimtmečiais formavo savitą tapatybę, kurioje persipina religinės praktikos, šeimos tradicijos ir kulinarinis paveldas. Keturiasdešimt Totorių kaime šios tradicijos gyvuoja per bendras šventes, kapų lankymo papročius, maldas, taip pat per virtuvę, kurioje minimi tokie patiekalai kaip šimtalapis ar basturma.

    Pasak projekto rengėjų, didžiausias iššūkis šiandien – kartų kaita ir sparčiai besikeičiantis gyvenimo būdas, dėl kurio dalis žinių gali likti tik vyresniųjų atmintyje. Todėl vienas svarbiausių uždavinių – sudaryti sąlygas jaunimui išmokti tradicijų ne tik iš knygų, bet ir per patirtį: dalyvaujant susitikimuose, bendrose vaišėse, pažįstant religines ir kultūrines vietas.

    „Tradicija išlieka ne tada, kai ji gražiai aprašyta, o tada, kai ja gyvenama ir ji perduodama“, – sakė projekto vadovė Fatima Asanavičienė.

    Bendruomenė primena, kad Keturiasdešimt Totorių kaimas nėra vien praeities ženklas. 2014 metais čia atidaryti totorių bendruomenės namai tapo erdve susitikimams ir veikloms, o pati bendruomenė siekia būti matoma kaip gyva Lietuvos visuomenės dalis, prisidedanti prie bendro kultūrinio paveldo.

    Projektą įgyvendina asociacija „Keturiasdešimt totorių kaimo totorių krašto bendruomenė“, o veiklos planuojamos 2026 metais nuo balandžio 1 dienos iki gruodžio 1 dienos. Nurodoma, kad veiklas iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, o informacija apie renginius ir iniciatyvas bus skelbiama projekto vykdytojų ir partnerių komunikacijos kanaluose.

  • Ką pamatys gyventojai? Per 5 dienas 12 savivaldybių vyks Lietuvos kariuomenės pratybos

    Ką pamatys gyventojai? Per 5 dienas 12 savivaldybių vyks Lietuvos kariuomenės pratybos

    Rugsėjo 14 dieną prasidės Lietuvos kariuomenės karinės pratybos, kurios tęsis iki rugsėjo 18 dienos. Jos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu, todėl kai kuriose vietovėse gyventojai gali pastebėti intensyvesnį karių judėjimą.

    Pratybos bus vykdomos Vilniaus ir Kauno rajonuose, taip pat Prienų, Alytaus, Birštono, Marijampolės, Lazdijų, Varėnos, Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų ir Šalčininkų savivaldybėse. Nurodoma, kad pratybos planuojamos nuo 09.00 valandos iki 16.45 valandos, tačiau veikla numatyta ir tamsiu paros metu.

    Pratybų metu bus naudojami skirtingo tipo bepiločiai orlaiviai, valtys bei ginklai. Pabrėžiama, kad imituojamieji šaudmenys ir pirotechnika nebus naudojami, todėl neturėtų būti girdimų imitacinių šūvių ar sprogimų.

    Kariai vietovėse judės pėsčiomis, taip pat ratinėmis karinėmis ir civilinėmis transporto priemonėmis. Dėl to gyventojai gali dažniau matyti kolonas, patrulius ar trumpalaikius sustojimus prie kelių ir miško keliukuose.

    Kariuomenė primena, kad tokios pratybos yra įprasta pasirengimo dalis, skirta treniruoti veiksmus realiomis sąlygomis ir tobulinti tarpusavio koordinavimą skirtingose vietovėse. Už informacijos pateikimą atsakingas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Vytauto Didžiojo Jėgerių batalionas.

  • Avižieniuose renkasi seniūnaičiai: bus sprendžiama dėl lėšų ir 2026 metų planų

    Avižieniuose renkasi seniūnaičiai: bus sprendžiama dėl lėšų ir 2026 metų planų

    Kada ir kur vyks sueiga

    Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, rugsėjo 17 dieną 17.30 valandą vyks seniūnaičių sueiga. Susitikimas planuojamas Avižienių seniūnijos administracijos patalpose Sudervės gatvėje 9, Avižieniuose.

    Seniūnaičių sueigos yra viena pagrindinių formų, kai gyventojams atstovaujantys seniūnaičiai aptaria vietos klausimus su seniūnijos administracija. Tokiuose susitikimuose dažniausiai derinami bendruomenės prioritetai ir sprendžiami organizaciniai klausimai.

    Kas bus sprendžiama

    Pirmasis darbotvarkės klausimas numato seniūnaičių sueigos pirmininko rinkimus. Pirmininkas paprastai koordinuoja sueigos darbą, padeda formuoti posėdžių darbotvarkę ir užtikrina sklandų sprendimų priėmimą.

    Taip pat planuojama svarstyti, kaip bus panaudotos 2026 metais trečiajam ketvirčiui seniūnaičių veiklai skirtos lėšos. Praktikoje tokios lėšos dažniausiai siejamos su bendruomenės iniciatyvomis, informavimo priemonėmis, gyventojų įtrauktimi ir smulkiais vietos poreikiais.

    Bendruomenės renginiai ir kiti klausimai

    Susitikime numatytas ir planuojamų švenčių aptarimas. Bendruomenės renginiai dažnai tampa proga ne tik telkti gyventojus, bet ir praktiškai įsivertinti, kokių viešųjų erdvių, paslaugų ar infrastruktūros sprendimų labiausiai trūksta.

    Darbotvarkę užbaigs kiti klausimai, kuriuose paprastai keliamos aktualijos, susijusios su kasdieniais seniūnijos gyventojų poreikiais. Gyventojams, norintiems perduoti pastabas ar siūlymus, įprastai rekomenduojama kreiptis į savo seniūnaitį, kad klausimai būtų pristatyti sueigoje.

  • Nemenčinės mokytojos grįžo iš Suomijos: parodė, kaip DI gali pakeisti pamokas ir įtrauktį

    Nemenčinės mokytojos grįžo iš Suomijos: parodė, kaip DI gali pakeisti pamokas ir įtrauktį

    Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazija jau ketvirtus metus įgyvendina „Erasmus+“ akreditacijos programą, kuri sudaro sąlygas mokytojams reguliariai kelti kvalifikaciją tarptautiniuose mokymuose. Artėjant mokslo metų pradžiai matematikos mokytojos Svetlana Sčastnaja ir Laura Bitkevičienė vyko į Suomiją, kur gilino žinias apie šiuolaikinius ugdymo metodus.

    Helsinkyje pedagogės dalyvavo „Europass Teacher Academy“ kursuose „Inclusive Teaching with Artificial Intelligence“, skirtuose įtraukiam ugdymui ir DI taikymui klasėje. Mokymų metu daug dėmesio skirta tam, kaip atsakingai atsirinkti skaitmeninius įrankius ir pritaikyti juos skirtingų poreikių mokiniams, kad technologijos stiprintų, o ne didintų atskirtį.

    DI ir įtraukus ugdymas

    Įtraukus ugdymas Europoje vis dažniau siejamas su personalizuotu mokymusi, kai užduotys ir medžiaga pritaikomi mokinio tempui, gebėjimams bei mokymosi sunkumams. DI sprendimai šioje srityje gali padėti kurti diferencijuotas užduotis, supaprastinti tekstus, pasiūlyti alternatyvius paaiškinimus ar papildomus pratimus, tačiau kartu keliami ir aiškūs reikalavimai dėl privatumo bei duomenų apsaugos.

    Pedagogai, diegdami DI, susiduria su praktiniais klausimais: kaip patikrinti sugeneruotos informacijos tikslumą, kaip užtikrinti akademinį sąžiningumą ir kaip mokyti kritiškai vertinti turinį. Dėl to Europos mokyklose vis daugiau kalbama apie skaitmeninį raštingumą, šaltinių tikrinimą ir aiškias taisykles, kada DI leidžiama naudoti kaip pagalbinę priemonę.

    Patirtis, kuri grįžta į klasę

    Mokymai Suomijoje buvo ne tik teoriniai: mokytojos dalijosi patirtimi su kolegomis iš įvairių šalių, aptarė skirtingus įtraukiojo ugdymo modelius ir praktinius klasės valdymo sprendimus. Tokios tarptautinės patirtys dažnai tampa postūmiu atnaujinti pamokų planavimą, vertinimo metodus ir stiprinti bendradarbiavimą su pagalbos mokiniui specialistais.

    Grįžusios į Lietuvą pedagogės planuoja įgytas žinias pritaikyti kasdienėje veikloje, ieškant būdų, kaip DI įrankiais palengvinti mokymosi medžiagos parengimą ir suteikti daugiau individualaus grįžtamojo ryšio mokiniams. Tikimasi, kad tai padės kurti aiškesnes užduotis, labiau įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir sutaupyti laiko, kurį galima skirti tiesioginiam darbui su klase.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, tačiau tekste išsakomos mintys atspindi autorių poziciją ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūriu.

  • Sudervėje fiasko: Rastinėnų seniūnaitijos rinkimai žlugo – balsuoti atėjo per mažai žmonių

    Sudervėje fiasko: Rastinėnų seniūnaitijos rinkimai žlugo – balsuoti atėjo per mažai žmonių

    Sudervės seniūnijoje vykę Rastinėnų seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai laikomi neįvykusiais, nes balsavime dalyvavo per mažai gyventojų. Savivaldybė informuoja, kad aktyvumas nesiekė teisės aktuose nustatytos minimalios ribos.

    Rinkimai pripažinti neįvykusiais todėl, kad balsuoti atėjo mažiau nei 5 proc. seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Toks reikalavimas taikomas siekiant, kad seniūnaitis turėtų bent minimalų bendruomenės palaikymą.

    Seniūnaitis yra bendruomenės atstovas, kuris tarpininkauja tarp gyventojų ir seniūnijos, padeda spręsti kasdienius vietos klausimus, perduoda gyventojų pastabas ir poreikius. Dėl to gyventojų įsitraukimas laikomas esmine prielaida, kad atstovavimas būtų realus, o ne formalus.

    Pagal nustatytą tvarką artimiausiu metu bus skelbiami pakartotiniai rinkimai. Apie jų datą, balsavimo vietą ir tvarką gyventojai turėtų būti informuoti papildomai, kad daugiau rinkėjų spėtų ir galėtų dalyvauti.

    Praktikoje žemas aktyvumas dažnai siejamas su menkesniu informuotumu apie seniūnaičių funkcijas, ribotu balsavimo laiku ar žmonių įsitikinimu, kad tokie rinkimai neturi apčiuopiamos įtakos. Savivaldybėms tai yra signalas aiškiau komunikuoti, kuo seniūnaitis gali padėti ir kokius konkrečius klausimus bendruomenė per jį gali kelti.

  • Vilniaus rajono kiemai skęsta žaliosiose atliekoje: paprastas sprendimas, kurį renkasi vis daugiau

    Vilniaus rajono kiemai skęsta žaliosiose atliekoje: paprastas sprendimas, kurį renkasi vis daugiau

    Pavasarį, vos nutirpus sniegui, individualių namų kiemuose prasideda darbymetis: vejapjovės, genėjimo žirklės ir grėbliai greitai „pagamina“ kalnus žolės, šakų ir lapų. Vasariop prisideda ravėjimo atliekos, o rudenį – nukritę vaisiai ir daržo likučiai. Dalis gyventojų vis dar pasimeta: kur visa tai dėti, kad būtų ir patogu, ir tvarkinga.

    Vilniaus rajone gyvenantis Tomas pasakoja, kad persikėlus į nuosavą namą didžiausiu iššūkiu tapo ne pats sodo tvarkymas, o atliekų tvarkymo rutina. Vejos pjovimas, gyvatvorių formavimas ir vaismedžių genėjimas per kelias savaites gali virsti dešimtimis maišų, o rudenį situaciją dar paaštrina lapai ir sode užaugusios, bet nebesunaudotos gėrybės.

    Žaliosios atliekos nėra šiukšlės

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Pavelas Jakubovskis pabrėžia, kad žaliosios atliekos turi vertę, jei jos surenkamos teisingai. Jos gali tapti žaliava kompostui ir sugrįžti į dirvožemį, todėl jų vieta nėra mišrių atliekų konteineriuose ar, juo labiau, pakelėse bei pamiškėse.

    „Tinkamai sutvarkytos žaliosios atliekos tampa naudinga žaliava kompostui, todėl svarbu, kad jos nepatektų nei į mišrių atliekų konteinerius, nei į gamtą“, – sakė P. Jakubovskis.

    Ką galima vežti, o ko ne

    Praktikoje daugiausia klaidų kyla tuomet, kai į žaliąsias atliekas bandoma „įmaišyti“ tai, kas tik atrodo natūralu. Tomas prisimena, kad pirmą kartą nuvykęs į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę suprato paprastą taisyklę: svarbu ne tai, ar medžiaga suyra, o ar ji priskiriama žaliųjų atliekų srautui ir ar nėra užteršta.

    Žaliosioms atliekoms paprastai priskiriama nupjauta žolė, lapai, piktžolės, gėlės, vaisių ir daržovių atliekos, taip pat medžių ir krūmų genėjimo šakos, žievė, pjuvenos, drožlės bei skiedros. Pristatant atliekas būtina išvengti priemaišų: plastiko, akmenų, grunto ar kitų šiukšlių.

    Gyventojams taip pat primenama, kad maisto atliekos, kurių tvarkymas kelia papildomų rizikų, į žaliųjų atliekų srautą nepatenka. Į aikšteles ir kompostą nereikėtų dėti gyvūninės kilmės likučių, nes jie gali skleisti kvapus, pritraukti kenkėjus ir trikdyti tvarkymo procesus.

    Kai patogiausia – kompostuoti ir išvežti

    Ilgainiui Tomas atrado, kad dalis sodo atliekų apskritai neturi palikti kiemo. Kompostuojant žolę ir lapus galima ne tik sumažinti išvežamų atliekų kiekį, bet ir gauti natūralią trąšą daržui ar gėlynams.

    „Pirmus metus viską norėjosi kažkur išvežti. Dabar didžiąją dalį žolės ir lapų kompostuoju, o kompostą vėliau panaudoju darže“, – sakė Tomas.

    Vis dėlto po intensyvesnių darbų, pavyzdžiui, pavasarinio genėjimo ar rudeninio tvarkymosi, atliekų kiekis išauga tiek, kad vien komposto dėžės nebeužtenka. Tokiais atvejais gyventojai gali pristatyti atliekas į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles pagal nustatytą tvarką, o jei atliekos atvežamos maišuose, jų turinį reikia išpilti ir pakuotes išsivežti arba išrūšiuoti.

    Kita alternatyva – užsakyti žaliųjų atliekų išvežimą didmaišiais, kai gyventojui pristatomas vieno kubinio metro talpos maišas, o vėliau jis sutartu laiku paimamas. Ši paslauga ypač aktuali neturintiems transporto, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių kieme atliekos susidaro nereguliariai, bet didesniais kiekiais.

    Specialistai pabrėžia, kad vadinamieji greiti sprendimai, kai maišai paliekami šalia konteinerių arba atliekos išvežamos į gamtą, sukuria ilgalaikes problemas. Užterštos pakelės dažnai tampa vietomis, kur vėliau atsiranda ir kitos šiukšlės, o netvarkingai paliktos atliekos apsunkina komunalinių paslaugų teikimą bei teršia aplinką.

  • Vilniaus rajone startavo nauja paslauga: šeimos vaikų raidos pagalbą gaus greičiau ir arčiau

    Vilniaus rajone startavo nauja paslauga: šeimos vaikų raidos pagalbą gaus greičiau ir arčiau

    Nuo rugsėjo 1 dienos Vilniaus rajono poliklinikoje pradėtos teikti vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaro paslaugos. Nemenčinėje šeimos gali kreiptis dėl kompleksinio vaiko raidos ir funkcinių gebėjimų įvertinimo bei gauti kelių sričių specialistų pagalbą vienoje vietoje.

    Įstaiga skelbia, kad šiuo metu naujoms paslaugoms nėra susidariusių eilių, o tai reikšminga tėvams, kuriems anksčiau tekdavo laukti kelis mėnesius. Praktikoje ankstyvas įvertinimas ir greitesnis terapijų pradėjimas dažnai lemia geresnius vaiko kalbos, judėjimo, socialinių įgūdžių ir savarankiškumo rezultatus.

    „Vaikų sveikata ir galimybė gauti reikalingą pagalbą laiku yra vienas iš pagrindinių lūkesčių, keliamų mūsų rajono gydymo įstaigoms. Norime, kad Vilniaus rajono šeimoms kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų kuo lengviau pasiekiamos“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Ankstyvoji reabilitacija skirta vaikams iki 7 metų, kai nustatomi arba įtariami raidos, kalbos, judėjimo, elgesio, emocijų ar neurologiniai sutrikimai. Įvertinus vaiko poreikius sudaromas individualus planas, kuris gali apimti kineziterapiją, ergoterapiją, logopedo pagalbą, psichologo konsultacijas, elgesio ar žaidimų terapiją.

    Dienos stacionaro modelio esmė – komandinis darbas, kai vaiko situacija vertinama ne vieno specialisto, o kelių sričių komandos. Vaiko raidą gali vertinti gydytojas socialinis pediatras, kineziterapeutas, ergoterapeutas, klinikinis logopedas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir bendrosios praktikos slaugytojas.

    Komanda ne tik dirba su vaiko sunkumais, bet ir konsultuoja tėvus, kaip stiprinti vaiko gebėjimus namuose, darželyje ir kasdienėse situacijose. Tokia praktika atitinka šiuolaikines ankstyvosios intervencijos kryptis, kai svarbu ne vien pavienės procedūros, bet ir nuoseklus šeimos įtraukimas, aplinkos pritaikymas bei reguliarus pažangos vertinimas.

    Dienos stacionare teikiamos dvi pagrindinės paslaugos – „Vaiko raida A“ ir „Vaiko raida B“, jos parenkamos pagal sutrikimo pobūdį ir sudėtingumą. „Vaiko raida A“ dažniau taikoma esant fiziologinės raidos, kalbos, judesių, regos ar klausos sunkumams, o „Vaiko raida B“ skirta sudėtingesniems atvejams, kai sutrikimai mišrūs ar įvairiapusiai.

    Esant poreikiui teikiama ir psichosocialinė pagalba šeimai, stiprinami tėvų ir vaiko santykiai, mokoma alternatyvios komunikacijos, lavinami kasdieniai įgūdžiai. Taip pat gali būti koordinuojamas bendradarbiavimas su švietimo ir socialinių paslaugų specialistais, kad pagalba vaikui būtų tęstinė ir nuosekli.

    Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaro paslaugos teikiamos Nemenčinėje, Švenčionių g. 80, Vilniaus rajono poliklinikos patalpose. Dėl registracijos ir išsamesnės informacijos gyventojai kviečiami kreiptis į Vilniaus rajono poliklinikos skambučių centrą.

  • Vilniaus rajone – statybų bumas: naujausi duomenys rodo, kiek leidimų išduota per mėnesį

    Vilniaus rajone – statybų bumas: naujausi duomenys rodo, kiek leidimų išduota per mėnesį

    Vilniaus rajonas išlieka vienu aktyviausiai augančių šalies regionų pagal statybų apimtis. Statybos sektoriaus vystymo agentūros duomenimis, 2026 metų rugpjūtį savivaldybė pagal išduotų statybą leidžiančių dokumentų skaičių buvo antra Lietuvoje – per mėnesį patvirtinti 152 leidimai.

    Per tą patį laikotarpį visoje Lietuvoje patvirtinti 1 074 statybą leidžiantys dokumentai, o Vilniaus rajonui teko 14,2 proc. visų leidimų. Daugiau jų fiksuota tik Vilniaus miesto savivaldybėje, kur per mėnesį išduoti 164 leidimai.

    Augantys skaičiai rodo, kad savivaldybė tampa vis patrauklesnė tiek gyventojams, ieškantiems būsto netoli sostinės, tiek vystytojams. Didžiausias aktyvumas paprastai siejamas su teritorijomis, kuriose kyla nauji individualių namų kvartalai, plečiasi inžineriniai tinklai ir formuojasi naujos gyvenvietės.

    „Tai, kad vis daugiau žmonių renkasi Vilniaus rajoną savo namams, nėra atsitiktinumas. Tai – nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Jo teigimu, savivaldybė prioritetą teikia gyvenimo kokybei: plečia ugdymo įstaigų tinklą, investuoja į kelių ir susisiekimo infrastruktūrą, tvarko viešąsias erdves, stiprina kultūros, sporto ir socialinių paslaugų infrastruktūrą. Savivaldybė akcentuoja, kad augant gyventojų skaičiui šios investicijos tampa būtina sąlyga tvariai plėtrai.

    Rugpjūčio rezultatai tęsia visų metų tendenciją: 2026 metų balandį Vilniaus rajonas buvo šalies lyderis pagal per mėnesį išduotus statybos leidimus, tuomet jų patvirtinta 182. Savivaldybės pateikiami palyginimai rodo, kad tai buvo gerokai daugiau nei 2025 metų balandį, kai išduotas 81 leidimas, ir 2024 metų balandį, kai fiksuotas 71 leidimas.

    Ilgesnio laikotarpio duomenys taip pat išskiria Vilniaus rajoną vienbučių namų segmente. 2025 metais savivaldybė nurodo tapusi šalies lydere pagal išduotų leidimų vienbučių gyvenamųjų namų statybai skaičių – per metus patvirtinti 1 063 leidimai.

    Statybų intensyvumas siejamas ir su demografiniais pokyčiais. Savivaldybės duomenimis, gyventojų skaičius Vilniaus rajone pastaraisiais metais auga vidutiniškai apie 2 000 per metus, o 2026 metų pradžioje buvo deklaruota apie 120 800 gyventojų.

    Sparčiausias augimas fiksuojamas arčiausiai Vilniaus miesto esančiose seniūnijose, kur paprastai lemia trumpesnis susisiekimo laikas ir didesnė naujos statybos pasiūla. Tokiose teritorijose didėja poreikis darželiams, mokykloms, viešajam transportui, vietinėms gatvėms ir kitai kasdieniam gyvenimui svarbiai infrastruktūrai.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad statybą leidžiančių dokumentų skaičius ne visuomet tiesiogiai atitinka naujų pastatų skaičių. Vienas leidimas gali apimti kelių statinių statybą ar viso kvartalo projektą, todėl realus statomų objektų mastas kai kuriais atvejais gali būti didesnis, nei rodo vien leidimų statistika.

    Didėjanti plėtra kartu reiškia ir griežtesnį savivaldybių testą planuojant teritorijas: nuo darnaus užstatymo iki inžinerinių tinklų pajėgumo bei socialinės infrastruktūros prieinamumo. Vilniaus rajonas teigia kryptingai reaguojantis į šiuos iššūkius, planuodamas naujas ir modernizuodamas esamas viešąsias paslaugas sparčiausiai augančiose vietovėse.

  • Svarbus sprendimas Bezdonyse: seniūnijos seniūnaičiai rinksis į sueigą – kas bus aptarta?

    Svarbus sprendimas Bezdonyse: seniūnijos seniūnaičiai rinksis į sueigą – kas bus aptarta?

    Bezdonių seniūnijoje artėja seniūnaičių sueiga, kurioje planuojama aptarti aktualius bendruomenės atstovavimo ir kasdienės veiklos organizavimo klausimus. Posėdis numatytas rugsėjo 9 dieną 14.15 valandą, dalyvauti bus galima nuotoliniu būdu per „Teams“ ir seniūnijos pastate Statybininkų g. 9, Bezdonių miestelyje.

    Seniūnaičių sueiga yra viena pagrindinių formų, kai seniūnaitijų atstovai su seniūnija derina praktinius sprendimus ir kelia vietos gyventojams svarbias temas. Tokie susitikimai dažnai tampa erdve aptarti, kaip efektyviau spręsti kasdienius klausimus ir užtikrinti sklandų bendruomenės bei savivaldos bendradarbiavimą.

    Pagrindinis darbotvarkės klausimas šį kartą susijęs su išlaidų, patiriamų vykdant seniūnaičių veiklą, apmokėjimu ir atsiskaitymo tvarka. Praktikoje tai apima aiškesnį sutarimą, kokios išlaidos laikomos pagrįstomis, kokie dokumentai reikalingi, kokie terminai taikomi ir kaip užtikrinamas skaidrumas.

    Aiški kompensavimo ir atsiskaitymo tvarka ypač svarbi tam, kad seniūnaičių darbas būtų tvarus ir neparemtas vien asmeninėmis lėšomis ar geranoriškumu. Tai taip pat padeda išvengti skirtingo interpretavimo, kai vienose situacijose išlaidos kompensuojamos sklandžiai, o kitose kyla klausimų dėl procedūrų.

    Sueigos pabaigoje numatyti ir kiti klausimai, todėl seniūnaičiai gali kelti papildomas temas, aktualias jų atstovaujamoms teritorijoms. Paprastai tokio formato susitikimuose aptariami ir gyventojų išsakyti poreikiai, einamieji organizaciniai klausimai bei artimiausių darbų prioritetai.