CP v2

Tag: Vilniaus rajonas

  • Juodšilių gimnazijos penktokai išbandė Rūšiavimo lygą: kelias į finalą ir rūšiavimo ambasadorių misija

    Juodšilių gimnazijos penktokai išbandė Rūšiavimo lygą: kelias į finalą ir rūšiavimo ambasadorių misija

    Atliekų rūšiavimas Lietuvoje vis dažniau įvardijamas kaip vienas paprasčiausių būdų mažinti sąvartynų apkrovą ir taupyti žaliavas, tačiau kasdieniai įpročiai keičiasi lėčiau nei norėtųsi. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama švietimui, o ypač mokyklose, kur formuojasi ilgalaikiai vaikų ir jų šeimų įpročiai.

    Vilniaus rajono Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos mokiniai šį pavasarį įsitraukė į respublikinį projektą „Rūšiavimo lyga“, kurį organizavo asociacija „Gamtos ateitis“. Projekto tikslas buvo ne tik pasitikrinti žinias, bet ir parodyti, kad rūšiavimas gali tapti aiškia, kasdiene praktika, o ne vien teorija per pamokas.

    Kaip vyko trys projekto etapai

    Pirmajame etape komanda pristatė mokykloje jau vykstančias veiklas ir iniciatyvas, susijusias su atsakingu vartojimu bei atliekų mažinimu. Mokiniai akcentavo kūrybiškas perdirbimo idėjas ir realius sprendimus, kurie padeda mažinti mišrių atliekų kiekį.

    Gimnazijoje, pasak mokinių ir mokytojų, nuosekliai vykdomos kelios aplinkosauginės iniciatyvos: renkamos panaudotos baterijos, organizuojamos aplinkos tvarkymo akcijos, vyksta iniciatyva Suteik daiktams antrą šansą ir daiktų mainai. Tokios veiklos paprastai turi dvigubą efektą: mažina atliekas ir kartu moko atsakingo vartojimo.

    Antrajame etape mokiniai varžėsi interaktyvioje internetinėje viktorinoje, kurioje reikėjo ir žinių, ir komandinio susitelkimo. Penktokų komanda surinko 3 384 taškus, laimėjo pirmąją vietą ir užsitikrino kelialapį į finalą.

    Finalas Vilniuje ir laimėjimas

    Finalinis renginys vyko Vilniuje, „Aerottoria“ arenoje, kur susitiko aštuonios komandos iš skirtingų Lietuvos miestų ir mokyklų. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos mokiniai jame buvo vieninteliai Vilniaus rajono ir lenkų mokyklos atstovai.

    Finale laukė praktinės ir žaidybinės užduotys: estafetės, rūšiavimo situacijos, greitos reakcijos iššūkiai, reikalavę ne tik žinių, bet ir tarpusavio susikalbėjimo. Tokie formatai mokiniams dažnai leidžia greičiau įsiminti taisykles, nes jos pritaikomos realiose situacijose, o ne vien išmokstamos mintinai.

    Gimnazijos komanda finale pelnė prizą: 150 eurų vertės kuponą į „Mokslo salą“. Taip pat biologijos vyresnioji mokytoja Božena Romanovska, rengusi mokinius ir lydėjusi komandą, buvo įvardyta kaip Rūšiavimo trenerė ir gavo 100 eurų vertės kuponą į „Bilietai.lt“.

    Kodėl mokyklų vaidmuo čia svarbus

    Tokie projektai mokyklose dažnai veikia kaip impulsas, kuris persikelia už klasės ribų: vaikai primena taisykles namuose, pastebi klaidas ir siūlo paprastus sprendimus. Ilgainiui tai padeda kurti bendruomenės normą, kur rūšiavimas tampa įprastu elgesiu.

    Po finalo mokiniai grįžo su aiškia žinute: jie ketina būti rūšiavimo ambasadoriais savo gimnazijoje ir dalintis patirtimi su bendraamžiais. Pasak projekto dalyvių, svarbiausia pamoka buvo paprasta, bet reikšminga: rūšiavimas yra kasdienis pasirinkimas, nuo kurio priklauso švaresnė aplinka ir atsakingesnė ateitis.

    „Norime, kad rūšiavimas mokykloje būtų ne vien taisyklės, o įprotis, kurį mokiniai natūraliai perkelia ir į namus“, – sakė biologijos vyresnioji mokytoja Božena Romanovska.

  • Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Gegužės 25 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje įvyko darbo susitikimas, kuriame dalyvavo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas gyventojų evakavimo, laikino perkėlimo ir tarpusavio pagalbos organizavimui ekstremaliųjų situacijų bei karo padėties atvejais.

    Susitikime akcentuota, kad Kupiškio rajono savivaldybė yra numatyta kaip priimančioji savivaldybė. Tai reiškia, jog prireikus čia galėtų būti evakuojami gyventojai iš Vilniaus rajono ir Visagino savivaldybių, todėl praktiniai sprendimai turi būti parengti iš anksto, dar iki realaus incidento.

    Maršrutai, transportas ir apgyvendinimas

    Darbo metu aptarti galimi evakuacijos maršrutai ir transporto organizavimo scenarijai, kad gyventojų perkėlimas vyktų sklandžiai ir saugiai. Taip pat diskutuota apie laikino apgyvendinimo galimybes, įvertinant, kiek žmonių būtų galima priimti skirtingose vietose ir kokių resursų tam reikėtų.

    Praktinis planavimas apėmė ir priėmimo logistiką: kur gyventojai būtų registruojami, kaip būtų nukreipiami į nakvynės vietas, kaip vyktų informacijos teikimas. Tokie sprendimai svarbūs tam, kad pirmosios valandos po atvykimo nebūtų chaotiškos, o atsakomybės būtų aiškiai paskirstytos.

    Tarpusavio pagalbos planas

    Ypatingas dėmesys skirtas Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės tarpusavio pagalbos plano aptarimui. Diskutuota dėl materialinių išteklių teikimo, gyventojų evakavimo ir laikino perkėlimo sąlygų, taip pat dėl bendradarbiavimo principų bei šalių įsipareigojimų.

    Tokio pobūdžio planuose paprastai iš anksto sutariama, kokie konkretūs ištekliai gali būti mobilizuojami, kas priima sprendimus, kaip perduodama informacija ir kaip užtikrinamas suderinamumas su civilinės saugos bei gelbėjimo tarnybų veiksmais. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad tarpusavio pagalba turi būti paremta aiškiais veiksmais, o ne vien deklaracijomis.

    Kokia pagalba būtų teikiama evakuotiems žmonėms

    Aptariant evakuotų gyventojų priėmimą, kalbėta apie būtiniausių priemonių užtikrinimą ir reikalingų paslaugų organizavimą. Tarp prioritetų įvardyti maistas, geriamasis vanduo, miegui skirti čiužiniai, švarūs drabužiai ir asmens higienos priemonės.

    Taip pat numatyta medicininė, socialinė ir psichologinė pagalba, kuri krizės metu dažnai tampa ne mažiau svarbi už materialinę paramą. Susitikime pabrėžta, kad evakuacijos atveju svarbu įvertinti pažeidžiamas grupes ir užtikrinti, jog pagalba pasiektų žmones be papildomų kliūčių.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad tarpinstitucinės pratybos ir reguliarus planų tikslinimas yra vienas efektyviausių būdų pasirengti realioms situacijoms. Tokia koordinacija padeda sutrumpinti reakcijos laiką ir užtikrinti, kad sprendimai būtų įgyvendinami operatyviai, o gyventojų saugumas išliktų svarbiausiu prioritetu.

  • Sudervės seniūnijoje švenčiamas šimtmetis: Emilija Michalkevič sulaukė 100 metų

    Sudervės seniūnijoje švenčiamas šimtmetis: Emilija Michalkevič sulaukė 100 metų

    Vilniaus rajone šie metai pažymėti išskirtiniais jubiliejais: keli gyventojai jau paminėjo 100 metų sukaktį. Prie šimtametžių gretų prisijungė ir Sudervės seniūnijoje gyvenanti Emilija Michalkevič.

    Emilija Michalkevič gimė 1926 metais gegužės 22 dieną Pakonių kaime. Per šimtmetį ji matė ryškius istorinius lūžius ir kasdienybės pokyčius, kurie paveikė ne vieną šeimos kartą.

    Jubiliatę sveikino savivaldybės atstovai

    Šimtmečio proga jubiliatę aplankė Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius, administracijos patarėja ir asmenų su negalia reikalų koordinatorė Janina Girucka bei Sudervės seniūnė Česlava Pavilovič. Susitikimo metu Emilijai Michalkevič perduoti sveikinimai ir linkėjimai.

    „Džiaugiamės, kad mūsų rajone gyvena tokio garbaus amžiaus gyventojai. Jūs esate mūsų išmintis. Per šį šimtmetį pasaulis pasikeitė neatpažįstamai, tačiau Jūsų gerumas išliko toks pat“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Gyvenimas, paženklintas karo ir pokyčių

    Pasak artimųjų ir pačios jubiliatės pasakojimų, Emilija Michalkevič augo neturtingoje šeimoje, buvo ketvirtoji dukra. Vaikystė prabėgo paprastomis sąlygomis, o ankstyvas savarankiškumas tapo kasdienybe.

    Dar paauglystėje ji patyrė karo metus, kurie daugeliui to laikmečio šeimų atnešė netektis ir nepriteklių. Netrukus mirė jos tėvas, todėl šeimos padėtis tapo dar sudėtingesnė, o rūpestis dėl maisto ir pragyvenimo virto nuolatiniu išbandymu.

    Vėlesniais metais Emilijai Michalkevič teko išgyventi kolektyvizacijos laikotarpį, kai ūkiai buvo įtraukiami į kolūkius. Darbas daugeliui žmonių reiškė ilgą ir alinantį kasdienį triūsą, o gyvenimo ritmą diktavo nebe šeimos ūkis, o nauja tvarka.

    Tikėjimas ir šeima kaip atrama

    Emilija Michalkevič sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus, o vėliau džiaugėsi ir anūkais. Artimieji pasakoja, kad ji šeimoje buvo ne tik močiutė, bet ir ramybės bei pastovumo jausmą suteikianti atrama.

    Didelę gyvenimo dalį jubiliatė išliko artima tikėjimui: reguliariai dalyvaudavo šventose Mišiose ir daugiau nei keturiasdešimt metų giedojo bažnytiniame chore. Kai sveikata nebeleido vykti į bažnyčią, ji, pasak artimųjų, tikėjimo praktikas tęsė namuose ir pamaldas sekė per televiziją.

    Žvelgdama į prabėgusius metus Emilija Michalkevič pabrėžia ištvermę ir dvasinę stiprybę, kuri padėjo pereiti per sudėtingus laikotarpius. „Gyvenimas nebuvo paprastas, bet žmogus privalo eiti savo keliu, išlikdamas ištikimas tam, kas svarbiausia“, – sakė šimtametė.

  • Vilniaus rajonas iš arti: gyventojai, seniūnijos ir vietos, kurios traukia sostinės kaimynystėje

    Vilniaus rajono savivaldybė yra viena didžiausių Lietuvoje pagal plotą: jos teritorija siekia 2 129 kvadratinius kilometrus ir apima 23 seniūnijas. Rajonas iš šiaurės, pietų ir rytų supa Vilnių, todėl čia susikerta priemiesčio plėtra, kaimiškas gyvenimo būdas ir aktyvus investicijų bei infrastruktūros augimas.

    Geografiškai Vilniaus rajonas ribojasi su Švenčionių ir Molėtų rajonais, taip pat su Širvintų, Elektrėnų, Trakų ir Šalčininkų rajonais, o rytuose turi sieną su Baltarusija. Toks išsidėstymas svarbus ne tik susisiekimui, bet ir turizmui bei pasienio regionų ekonomikai.

    Gyventojai ir gyvenvietės

    VĮ Registrų centro duomenimis, 2026 metų sausio 1 dieną Vilniaus rajone gyveno 120 781 gyventojas. Savivaldybė išsiskiria tautine įvairove, kuri istoriniu požiūriu susiformavo Vilniaus krašte ir iki šiol turi įtakos kultūriniam gyvenimui bei bendruomenių tradicijoms.

    2021 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenys rodo, kad Vilniaus rajone 46,75 proc. gyventojų sudarė lenkų tautybės žmonės, 38,52 proc. – lietuvių tautybės. Toliau rikiavosi rusai (7,35 proc.), baltarusiai (3,26 proc.) ir ukrainiečiai (0,63 proc.), o dalis gyventojų tautybės nenurodė.

    Vilniaus rajone vyrauja kaimo vietovės, o vienintelis miestas yra Nemenčinė, turinti atskirą seniūniją. Rajone taip pat yra 14 miestelių, tarp jų Avižieniai, Bezdonys, Didžioji Riešė, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Mickūnai, Nemėžis, Paberžė, Pagiriai, Rudamina, Skaidiškės, Šumskas ir Zujūnai.

    Kraštovaizdis, miškai ir saugomos teritorijos

    Vilniaus rajono reljefas yra įvairus: vakarinėje dalyje tęsiasi Aukštaičių aukštuma, o pietryčiuose – Medininkų aukštuma. Būtent čia yra vienos aukščiausių Lietuvos vietų, tarp jų Aukštojo, Juozapinės ir Kruopinės kalvos, iškilusios daugiau nei 290 metrų virš jūros lygio.

    Centrinę ir rytinę rajono dalį formuoja Neries, Vilnelės ir Vokės slėniai, o šiaurėje būdingesnės žemumos. Miškingumas siekia 36,8 proc., todėl miškai ir vandens telkinių kaimynystė kuria sąlygas poilsiui bei vietiniam turizmui, ypač aplink Nemenčinę ir regioninių parkų teritorijose.

    Didelė rekreacinė vertė siejama su Asvejos ir Neries regioninių parkų teritorijomis, taip pat su kraštovaizdžio ir kitais draustiniais. Tokios erdvės dažnai tampa savaitgalio kelionių kryptimi vilniečiams, o savivaldybei tai yra galimybė plėtoti paslaugas, derinant gamtos apsaugą ir lankytojų srautus.

    Paveldas ir vietos, kurias verta aplankyti

    Vienas ryškiausių istorinių objektų – Medininkų pilis, esanti netoli Baltarusijos sienos. Tai didžiausia Lietuvoje gardininė pilis, minima nuo 1385 metų, o šiandien veikianti kaip Trakų istorijos muziejaus padalinys, su ekspozicijomis bokšte ir atnaujintomis erdvėmis lankytojams.

    Bareikiškėse, prie senojo kelio Vilnius–Minskas, veikia Vladislavo Sirokomlės muziejus, įsikūręs XIX amžiaus dvarelyje. Ši vieta svarbi tiek literatūros istorijai, tiek vietos kultūriniam gyvenimui, nes čia vyksta bendruomenių renginiai ir poezijos susitikimai.

    Dar vienas išskirtinis traukos objektas – Liubavo dvaro malūnas-muziejus, kuriame išlikusi autentiška, iki šiol veikianti įranga ir pasakojama kelių šimtmečių dvaro istorija. Objektas išsiskiria kaip technikos paveldo pavyzdys ir yra siejamas su tarptautiniu pripažinimu už paveldo išsaugojimą.

    Vilniaus rajonas taip pat garsėja Vilniaus verbų tradicija, kuri laikoma unikalia ir siejama su ilgaamže Vilnijos amatininkystės kultūra. Verbų pynimo tradicijos ypač gyvos Zujūnų seniūnijos apylinkėse, o tokie centrai kaip Čekoniškių verbų ir buities seklyčia prisideda prie amatų tąsos ir pažinimo.

    Šalia Vilniaus esantis rajonas dažnai vertinamas kaip patogi vieta gyventi ir dirbti, tačiau jo potencialas neapsiriboja priemiesčiais. Nuo gamtinių teritorijų ir paveldo objektų iki daugiakultūrių tradicijų, Vilniaus rajonas išlieka viena įvairiausių savivaldybių Lietuvoje tiek kasdienio gyvenimo, tiek kelionių maršrutų prasme.

  • Pagirių meno mokykloje – Balstogės universiteto studentų viešnagė: kanklės, skudučiai ir kūryba

    Pagirių meno mokykloje – Balstogės universiteto studentų viešnagė: kanklės, skudučiai ir kūryba

    Gegužės 21 dieną Vilniaus rajono Pagirių meno mokykloje lankėsi Balstogės universiteto filialo Vilniuje studentai. Edukacinis susitikimas buvo skirtas pažinčiai su lietuvių muzikos tradicijomis ir kūrybinėmis praktikomis, kurios vis dažniau įtraukiamos į šiuolaikinio ugdymo programas.

    Mokykloje studentams pristatyti lietuvių liaudies instrumentai, tarp jų kanklės, skudučiai, skrabalai ir kiti autentiški garsynai. Renginyje daug dėmesio skirta kanklėms, aptariant jų istoriją, skambesį bei vaidmenį lietuvių kultūroje ir muzikiniame ugdyme.

    Dalyviai neapsiribojo teorija – jie klausėsi gyvai atliekamų kūrinių ir turėjo progą iš arti patirti instrumentų skambesį. Pasak organizatorių, būtent tiesioginis kontaktas su muzika padeda geriau suprasti tradicijų tęstinumą ir skatina jas integruoti į edukacines veiklas.

    Po muzikinės dalies vyko dailės edukacija, kurios metu studentai dalyvavo karoliukų vėrimo užsiėmime. Kūrybinėse dirbtuvėse jie gamino papuošalus, lavino kruopštumą ir dėmesį detalėms, o kartu susipažino su rankdarbių vieta bendruomeninėse kultūros praktikose.

    Šią išvyką organizavo Pagirių meno mokyklos direktorė ir Balstogės universiteto dėstytoja Aleksandra Žuk-Butkuvienė. Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos studentams susitikimas tapo proga praplėsti metodinių idėjų lauką ir patirti, kaip muzika bei dailė gali veikti kaip universali kalba ugdymo aplinkoje.

  • Nemėžyje susitiko Vilniaus rajono 5–6 klasių istorijos žinovai: kas laimėjo konkursą?

    Nemėžyje susitiko Vilniaus rajono 5–6 klasių istorijos žinovai: kas laimėjo konkursą?

    Vilniaus rajono Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje gegužės 19 dieną surengtas 5–6 klasių mokinių konkursas Lietuvos istorijos tema. Į renginį atvyko jaunuosius istorijos žinovus lydėję mokytojai iš skirtingų Vilniaus rajono mokyklų.

    Konkursą koordinavo Vilniaus rajono istorijos mokytojų metodinio būrelio komanda kartu su rajono istorijos mokytojais. Tokie renginiai mokykloms tampa ne tik žinių patikrinimu, bet ir galimybe lyginti ugdymo praktiką bei stiprinti tarpmokyklinį bendradarbiavimą.

    40 klausimų testas ir 16 mokyklų

    Mokiniams parengtas 40 klausimų testas apėmė 5–6 klasių Lietuvos istorijos kursą. Dalyviams teko įrašyti trūkstamus žodžius, parinkti datas, atpažinti istorines asmenybes ir objektus nuotraukose, sujungti teisingus atsakymus bei atlikti kitas užduotis.

    Iš viso konkurse dalyvavo 32 mokiniai iš 16 mokyklų. Organizuojant užduotis buvo siekiama, kad jos tikrintų ne tik atmintį, bet ir gebėjimą orientuotis kontekste, sieti įvykius bei atpažinti istorinių šaltinių ir vaizdinės medžiagos detales.

    Ką veikė mokytojai konkurso metu?

    Kol mokiniai sprendė testą, mokytojams pasiūlyta integruota edukacija, jungianti istoriją ir technologijas. Užsiėmimas pavadintas Istorijos ornamentai: meduolių menas ir emocinė gerovė, o jį vedė technologijų mokytoja metodininkė Ana Krasovska.

    Edukacijos metu dėmesys skirtas kūrybiškumui, bendruomeniškumui ir emocinės gerovės stiprinimo aspektams. Praktiniai užsiėmimai mokyklose vis dažniau pasitelkiami kaip priemonė mažinti įtampą, skatinti įsitraukimą ir kurti saugesnę mokymosi aplinką.

    Nugalėtojai paskelbti tą pačią dieną

    Organizacinis komitetas testus patikrino operatyviai, o renginio pabaigoje visiems dalyviams įteikti padėkos raštai. Taip pat paskelbti ir apdovanoti konkurso prizininkai.

    Pirmąją vietą laimėjo Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos mokiniai Einoras Varanauskas ir Emilis Subotovič, juos ruošė mokytoja Liusia Lapševič. Antrąją vietą užėmė Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos mokiniai Elžbieta Bylaitė ir Ignas Petrauskas, mokytojas Aidas Gradeckas.

    Trečioji vieta atiteko Mickūnų gimnazijos mokiniams Emilijai Dravnel ir Adamui Tomaševič, juos ruošė mokytojos Vaclava Šukštul ir Malgožata Radevič. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad konkursas tapo proga mokiniams pasitikrinti žinias, o mokytojams pasidalinti patirtimi ir sutarti dėl bendrų iniciatyvų ateityje.

    Vilniaus rajono istorijos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Christina Masalska pažymėjo, kad tokie susitikimai augina mokinių motyvaciją ir palaiko dalykinę bendruomenę visame rajone.

  • Vilniaus rajono bėgikai Pultuske skynė pergales: aukso, sidabro ir bronzos medaliai

    Vilniaus rajono bėgikai Pultuske skynė pergales: aukso, sidabro ir bronzos medaliai

    Gegužės 19 dieną Vilniaus rajono sporto centro ir Vilniaus rajono Nemenčinės sporto mokyklos bėgikai dalyvavo XXIII tarptautiniame olimpinės čempionės Irenos Szewińskos bėgime Pultuske. Į varžybas susirinko daugiau nei 1 000 dalyvių iš kelių šalių, o renginys tradiciškai sutraukė tiek jaunimą, tiek patyrusius bėgimo entuziastus.

    Organizatoriai skirtingoms amžiaus grupėms parengė atskiras distancijas, o trasos vedė per Pultusko miesto erdves ir Narevo upės prieigas. Tokia varžybų struktūra būdinga daugeliui masinių bėgimų Europoje, kur siekiama suderinti sportinį rezultatą ir bendruomenišką šventės formatą.

    Ryškiausias startas mergaičių grupėje

    700 metrų distancijoje mergaičių (2013–2014 metais gimusių) amžiaus grupėje puikiai pasirodė Paulina Jasiukevič. Ji jau distancijos pradžioje išsiveržė į priekį ir finišavo pirma tarp 96 dalyvių.

    Toje pačioje rungtyje Ekaterina Litvinova iki distancijos vidurio laikėsi netoli lyderių, o finišo atkarpoje paspartino tempą ir iškovojo antrąją vietą. Patrycja Kulešo finišavo 14-oje vietoje, Lijana Šapuro liko 16-oje vietoje.

    Prizai ir berniukų distancijose

    900 metrų bėgime tarp 78 dalyvių startavęs David Dombrovski distancijos pradžioje buvo apie penkioliktas, tačiau palaipsniui gerino poziciją. Galiausiai jis finišavo trečias ir pelnė bronzos medalį.

    1100 metrų distancijoje Vilniaus rajonui atstovavo Antoni Butkevič ir Radoslav Gužauskas. Radoslav Gužauskas finišavo šeštas, o Antoni Butkevič užėmė dešimtą vietą tarp 66 dalyvių.

    Komandinis įvertinimas ir apdovanojimai

    Sporto klubų įskaitoje Vilniaus rajono atstovai užėmė trečiąją vietą ir buvo apdovanoti taure bei diplomu. Tokios įskaitos masiniuose bėgimuose vertinamos kaip svarbi motyvacija klubams, nes apdovanojamas ne vienas lyderis, o nuoseklus visos komandos pasirodymas.

    Varžybų nugalėtojams ir prizininkams įteikti diplomai, medaliai ir piniginiai prizai. Apdovanojimuose dalyvavo renginio svečiai ir organizatorių atstovai, tarp jų ir Słavomir Janusz Szewiński.

    „Džiaugiamės sportininkų pasiekimais ir tuo, kad jie garbingai atstovauja Vilniaus rajonui tarptautinėse varžybose“, – sakė Marijan Kačanovski, Vilniaus rajono sporto centro direktorius.

    Vilniaus rajono bėgikų rezultatai Pultuske parodė, kad kryptingas darbas jaunimo grupėse duoda apčiuopiamą grąžą net ir konkurencinguose tarptautiniuose startuose. Komandos nariai tikisi tęsti sezoną kituose bėgimuose ir gerinti asmeninius bei ekipos pasiekimus.

  • Didžiosios Riešės darželis plečiasi į Bukiškį: iki 2026-ųjų rugsėjo renkama nauja komanda

    Didžiosios Riešės darželis plečiasi į Bukiškį: iki 2026-ųjų rugsėjo renkama nauja komanda

    Vilniaus rajone veikiantis Didžiosios Riešės vaikų lopšelis-darželis planuoja plėtrą Bukiškyje. Įstaiga praneša, kad nuo 2026 metais rugsėjo 1 dienos Bičiulių g. 36 adresu duris turėtų atverti naujas darželio skyrius.

    Naujas padalinys, kaip teigiama įstaigos informacijoje, turėtų prisidėti prie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo Vilniaus rajone. Tokie projektai dažniausiai siejami su augančiu vaikų skaičiumi gyvenamuosiuose priemiesčiuose ir didesniu ugdymo vietų poreikiu.

    Ieškomi įvairių sričių specialistai

    Prasidėjus pasiruošimui naujo skyriaus startui, darželis skelbia darbuotojų atranką. Kviečiami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai, taip pat meninio ugdymo mokytojai.

    Komandą planuojama stiprinti ir švietimo pagalbos specialistais: ieškomas logopedas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas bei psichologas. Taip pat numatytos mokinio padėjėjo ir mokytojo padėjėjo pozicijos.

    Reikalingas ir aptarnaujantis personalas

    Be pedagogų, įstaiga ieško darbuotojų, užtikrinsiančių kasdienį skyriaus veiklos sklandumą. Nurodoma, kad reikalingas einamojo remonto darbuotojas, valytojas ir pagalbinis darbuotojas, susijęs su maisto pristatymu.

    Darbo užmokestis, kaip skelbiama, bus nustatomas vadovaujantis Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Dėl konkretaus atlygio dydžio ir pareigybių sąlygų įstaiga ragina kreiptis tiesiogiai.

    Kur kreiptis ir kada vyks pokalbiai

    Gyvenimo aprašymus darželis kviečia siųsti el. paštu rastine@didziosiosriesesdarzelis.lt. Papildoma informacija teikiama telefonu +370 5 236 1696.

    Taip pat nurodoma, kad atrankos pokalbiai dėl siūlomų pareigybių planuojami 2026 metais rugpjūčio 17–21 dienomis. Įstaiga pabrėžia, kad tai dar viena galimybė prisidėti prie augančios švietimo bendruomenės Vilniaus rajone.

  • Rudaminos meno mokyklos mokiniai Varšuvoje: ką davė projektas „YUNO“ ir bendras orkestras

    Rudaminos meno mokyklos mokiniai Varšuvoje: ką davė projektas „YUNO“ ir bendras orkestras

    Tarptautinės dirbtuvės Varšuvoje

    Gegužės 5–10 dienomis Vilniaus rajono Rudaminos meno mokyklos mokiniai kartu su Pagirių meno mokyklos jaunaisiais muzikantais dalyvavo tarptautinio jaunimo simfoninio orkestro projekto „YUNO – Young United Orchestra“ kūrybinėse dirbtuvėse Varšuvoje.

    Į vieną orkestrą suburti jaunuoliai atvyko iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos. Per savaitę dalyviai repetavo intensyviu grafiku, dalyvavo muzikinėse dirbtuvėse ir bendrose veiklose, kurios padėjo greitai susikalbėti net ir skirtingų patirčių bei mokyklų mokiniams.

    Kas vyko ir kuo tai svarbu?

    Rudaminos meno mokyklai projekte atstovavo smuiko dalyko mokinės Patricija Dolgopolova, Kamila Špakovska ir Viktorija Simonovič, klarnetininkas Raimond Blizniukevič, fleitininkės Sofija Rikevič ir Karina Blažukaitė. Kartu vyko smuiko mokytoja Diana Šivickienė, o išvyką lydėjo ir mokyklos direktorius Jurij Krupičevič.

    Toks formatas jauniesiems atlikėjams ypač vertingas dėl praktinių įgūdžių: reikia greitai įsilieti į didelę sudėtį, išmokti laikytis dirigento koncepcijos, derinti artikuliaciją ir dinamines detales su kitų šalių bendraamžiais. Tai artima profesionalaus orkestro kasdienybei ir kartu ugdo sceninę discipliną bei atsakomybę už bendrą skambesį.

    Koncertai ir programa

    Projekto kulminacija tapo du koncertai Varšuvoje: Muzikos edukacijų centre ir Goclavo kultūros terminale. Programoje skambėjo ne tik klasikinė muzika, bet ir filmų kūriniai, leidžiantys orkestrui parodyti spalvingą dinamiką, ritminį tikslumą ir stilistinį lankstumą.

    Publika girdėjo kūrinius nuo Vivaldžio ir Griego iki muzikos iš „Aladino“, „Vaianos“, „Džiunglių knygos“ ir „Encanto“. Beveik 80 jaunuolių orkestrui dirigavo dirigentas Richard Ferret iš Vokietijos.

    „Dalyvavimas projekte tapo ne tik vertinga muzikine patirtimi, bet ir dideliu džiaugsmu, kuris įkvepia mokinius toliau kryptingai dirbti ir siekti ambicingų tikslų“, – sakė smuiko mokytoja Diana Šivickienė.

    Mokyklos bendruomenė pabrėžia, kad tokios tarptautinės iniciatyvos kuria ilgalaikę naudą: stiprina mokinių motyvaciją, plečia akiratį, ugdo kultūrinį atvirumą ir palieka realius ryšius, kurie vėliau gali virsti naujais mainų projektais ar bendrais koncertais.

    Organizatoriai akcentuoja, kad „YUNO – Young United Orchestra“ tęsiasi, o dalyviams tai dažnai tampa startu į platesnį tarptautinių scenų pažinimą. Rudaminos ir Pagirių jauniesiems muzikantams ši savaitė Varšuvoje tapo patirtimi, kurią jie parsivežė ne tik natose, bet ir bendrame orkestro skambesyje išmoktoje komandinėje kultūroje.

  • Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Gegužės 12 dieną Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje surengtas 5 klasių anglų kalbos konkursas-diktantas There Is No Place Like Home. Į renginį atvyko mokiniai iš 8 Vilniaus rajono Nemenčinės metodinio centro mokyklų.

    Dalyviai rašė diktantą anglų kalba namų ir gimtojo krašto tema. Organizatorių teigimu, taip siekta skatinti domėjimąsi anglų kalba, stiprinti raštingumo įgūdžius ir pasitikėjimą savo jėgomis.

    Po diktanto mokinių laukė STEAM veikla, kurioje dirbdami grupėse jie kūrė plakatus iš geometrinių figūrų. Parengtus darbus komandos pristatė anglų kalba, taip derindamos kūrybiškumą, viešąjį kalbėjimą ir komandinį darbą.

    Visiems konkurso dalyviams įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės, o geriausiai pasirodę mokiniai apdovanoti diplomais ir prizais. Pasak organizatorių, toks formatas leidžia įvertinti ne tik kalbos taisyklingumą, bet ir mokinių gebėjimą pritaikyti žinias praktinėse situacijose.

    Pirmąją vietą laimėjo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Arūnė Lisauskaitė (mokytoja Vida Užkuraitienė). Antrąją vietą pasidalijo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Tėja Chmara (mokytoja Rūta Malakauskienė) ir Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokinys Emilis Dagelis (mokytoja Jelena Tuminska).

    Trečioji vieta skirta Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokiniui David Verikui (mokytoja Jelena Tuminska). Gimnazijos bendruomenė pabrėžia, kad konkursas gali tapti kasmetine tradicija, suburiančia mokinius ir mokytojus bendrai iniciatyvai.