CP v2

Tag: Vilniaus rajonas

  • Erasmus+ mokymai Tenerifėje: kaip Maišiagalos darželio pedagogės parsivežė patyriminio ugdymo idėjų

    Erasmus+ mokymai Tenerifėje: kaip Maišiagalos darželio pedagogės parsivežė patyriminio ugdymo idėjų

    Gegužės 11–16 dienomis trys Vilniaus rajono Maišiagalos vaikų lopšelio-darželio darbuotojos dalyvavo Erasmus+ programos mokymuose Ispanijoje, Tenerifėje. Vizitas vyko įgyvendinant projektą Kreatyvus mokytojas – kokybiškas ugdymas, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis.

    Mokymai buvo skirti patyriminiam mokymuisi, kai vaikai mokosi veikdami, tyrinėdami ir reflektuodami savo patirtį. Šis požiūris ypač svarbus ikimokykliniame ugdyme, nes padeda natūraliai stiprinti smalsumą, kalbą, socialinius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Ugdymas per gamtą ir patirtį

    Mobilumo veiklų metu pedagogės dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, kuriuose buvo išbandomi netradiciniai ugdymo metodai ir komandinis darbas. Pagrindinis dėmesys skirtas tam, kaip ugdymo procese sudaryti daugiau erdvės vaikų iniciatyvai ir aktyviam įsitraukimui.

    Didelė mokymų dalis vyko lauko erdvėse, naudojant gamtines priemones ir antrines žaliavas kūrybinėms užduotims. Tokios veiklos padeda vaikams mokytis per pojūčius, o kartu skatina tvarumo nuostatas ir atsakingą santykį su aplinka.

    Emocinis saugumas ir bendradarbiavimas

    Mokymuose akcentuotas vaikų emocinis saugumas, kaip būtina sąlyga sėkmingam mokymuisi ir bendravimui grupėje. Pedagogės gilinosi, kaip kurti aplinką, kurioje vaikai drąsiau reiškia mintis, lengviau įsitraukia į veiklas ir mokosi spręsti kasdienes situacijas.

    Dirbant grupėse buvo stiprinami bendradarbiavimo įgūdžiai, dalijamasi patirtimi ir ieškoma praktinių sprendimų, kaip idėjas pritaikyti skirtingoms vaikų grupėms. Tokia patirtis primena, kad šiuolaikinis mokytojas vis dažniau tampa vaikų atradimų palydovu, o ne vien žinių perteikėju.

    Ką tai duos darželiui?

    Pasak projekto dalyvių, tarptautiniai mokymai suteikė galimybę palyginti skirtingų šalių ugdymo praktikas ir į kasdienį darbą pažvelgti plačiau. Parsivežtos idėjos siejamos su tikslais kurti įtraukesnį, įdomesnį ir vaikų poreikius labiau atliepiantį ugdymą Maišiagalos vaikų lopšelyje-darželyje.

    Erasmus+ mobilumai švietimo bendruomenėse dažnai vertinami kaip ilgalaikė investicija: jie padeda atnaujinti metodus, stiprinti pedagogų kompetencijas ir kurti nuoseklesnę ugdymo kokybę. Šį kartą pagrindinis akcentas tenka patyriminiam mokymuisi, kuris vis dažniau tampa praktiniu atsaku į klausimą, kaip sudominti vaikus ir išlaikyti jų natūralų norą tyrinėti.

    Informaciją parengė V. Miskelovič, A. Račkovska ir S. Grečnienė.

    Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tekstas atspindi autorių nuomonę, o Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija nėra atsakingos už pateiktą informaciją.

  • Rytų Lietuvos bendruomenių sambūris Stripeikiuose: „Europos kaimynų diena“ suvienijo tris rajonus

    Rytų Lietuvos bendruomenių sambūris Stripeikiuose: „Europos kaimynų diena“ suvienijo tris rajonus

    Sambūris Bitininkystės muziejuje

    Gegužės 30 dieną Stripeikiuose, Bitininkystės muziejuje, įvyko pirmasis Rytų Lietuvos bendruomenių sambūris „Europos kaimynų diena“. Į renginį susirinko Švenčionių, Ignalinos ir Vilniaus rajonų bendruomenių atstovai.

    Organizatoriai pabrėžė, kad pasirinkta tema buvo kaimynystė, bendrystė ir bendradarbiavimas. Šios vertybės siejamos tiek su vietos bendruomenių stiprinimu, tiek su Europos Sąjungos veikimo logika, kai rezultatai pasiekiami telkiant partnerystes.

    Ką aptarė dalyviai?

    Renginyje akcentuota, kad pasienio ir mažėjančių regionų bendruomenėms vis dažniau tenka ieškoti sprendimų kartu. Tokie susitikimai padeda dalintis patirtimi, rengti bendrus projektus ir greičiau reaguoti į socialinius bei demografinius pokyčius.

    Ignalinos rajono meras Laimutis Ragaišis ragino „parubežines“ bendruomenes kurti bendrus planus, keistis patirtimi ir stiprėti per bendradarbiavimą. Jo teigimu, nuoseklus ryšių palaikymas gali tapti praktiniu atsaku į regionams kylančius iššūkius.

    Švenčionių krašto kaimo bendruomenių asociacijos vadovė Ramunė Jakubėnienė pristatė, kaip rajone telkiami žmonės per kasmetinius bendruomenių sąskrydžius. Taip pat aptarta savivaldybėje veikiančio bendruomenių koordinatoriaus vaidmuo, prisidedantis prie iniciatyvų tęstinumo.

    Dr. Ligita Smagurauskienė dėmesį skyrė sumaniojo mažėjimo temai ir pasienio bei tarpsektorinio bendradarbiavimo iššūkiams. Ignalinos rajono pavyzdžiu ji išryškino, kad depopuliacija ir su ja susiję socialiniai rodikliai verčia savivaldą bei bendruomenes ieškoti naujų prisitaikymo modelių.

    Saugumas, atsparumas ir bendrystės simboliai

    Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės atstovė Jolanta Vaickuvienė kartu su kinologu Mantu Baušiu pristatė sienos apsaugos kasdienybę. Bendruomenės ragintos išlikti pilietiškos ir, pastebėjus pažeidimus, operatyviai apie juos pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Diskusijose paliesti ir bendruomenių atsparumo dezinformacijai bei saugumo klausimai. Taip pat ieškota naujų partnerystės formų, kurios leistų efektyviau koordinuoti iniciatyvas tarp skirtingų rajonų ir sektorių.

    Susitikimui pasirinkta vieta turėjo aiškią simboliką: Bitininkystės muziejus primena avilį, kuriame kiekviena bitė prisideda prie bendro rezultato. Šią mintį renginio dalyviams sustiprino muziejaus direktorės edukacija apie bičių gyvenimą ir bendruomeniškumo prasmę.

    Edukacijos metu buvo atidarytas Prezidentės Dalios Grybauskaitės dovanotas avilys, dalyviai ragavo šviežią medų. Muziejuje puoselėjamas ir Europos bendrystės simbolis, avilys, padovanotas Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje.

    Renginį vainikavo dainų autoriaus ir atlikėjo Adrijaus Almino pasirodymas. Organizatoriai teigė tikintys, kad užmegzti ryšiai veiks kaip tvirtas avilys, telksiantis ir kuriantis naudą visam Rytų Lietuvos regionui.

    Parengta pagal Europe Direct Rytų Lietuva informaciją.

  • Vilniaus rajono verslininkus meras kviečia į atvirą susitikimą: ko tikimasi iš Verslo plėtojimo tarybos?

    Vilniaus rajono verslininkus meras kviečia į atvirą susitikimą: ko tikimasi iš Verslo plėtojimo tarybos?

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia vietos verslo atstovus į susitikimą su meru Robertu Duchnevičiumi. Jis vyks ketvirtojo Verslo plėtojimo tarybos posėdžio metu, kur siekiama aptarti verslui aktualius klausimus ir savivaldybės planuojamus projektus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad Verslo plėtojimo taryba veikia kaip trišalis bendradarbiavimo formatas, sujungiantis verslą, savivaldą ir vietos bendruomenę. Tokiu modeliu siekiama, kad sprendimai dėl rajono plėtros būtų priimami skaidriau, o praktiniai verslo poreikiai būtų girdimi dar planavimo etape.

    Kur ir kada vyks susitikimas?

    Susitikimas numatytas birželio 9 dieną 10 valandą Vilniaus rajono savivaldybės didžiojoje salėje, adresu Rinktinės g. 50, Vilnius. Planuojama renginio trukmė – iki 11 valandos 30 minučių.

    Kviečiami tiek didesnių įmonių vadovai, tiek smulkieji verslininkai, taip pat tie, kurie svarsto plėtrą Vilniaus rajone. Susitikimo formatas numatomas ne tik informacinis, bet ir diskusinis, su galimybe užduoti klausimus.

    Kokie klausimai bus aptariami?

    Posėdyje planuojama apžvelgti pokyčius pačioje Verslo plėtojimo taryboje, nes pagal nuostatus vadovavimas vyksta rotacijos principu ir kasmet pereina kitam verslo bendruomenės atstovui. Taip pat numatyti naujo pirmininko rinkimai ir ekspertų grupių darbų apžvalga.

    Savivaldybė skelbia, kad meras pristatys svarbiausias rajono aktualijas, artimiausių laikotarpių projektus ir galimas priemones, kurios, savivaldos vertinimu, galėtų palengvinti investicijas bei kasdienę veiklą. Atskirai akcentuojama, kad bus skiriama laiko atvirai diskusijai dėl verslui kylančių praktinių kliūčių.

    „Geriausi sprendimai gimsta tada, kai kalbamės tiesiogiai ir atvirai. Verslo plėtojimo taryba yra ta vieta, kur verslininkai ir savivalda bendrauja kaip lygiaverčiai partneriai“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevičius.

    Taip pat planuojama aptarti partnerystės naudą, verslo ir savivaldos dialogo principus bei naujų organizacijų įsitraukimą. Savivaldybė nurodo, kad bus pristatomi ryšiai su vietos verslo bendruomene ir aptariamos galimybės, kurias gali suteikti neseniai susikūrusios regioninės struktūros.

    Registracija ir dalyvių įsitraukimas

    Siekiant sklandžiai organizuoti renginį, dalyvių prašoma registruotis iš anksto. Savivaldybė pažymi, kad registracija reikalinga planuojant dalyvių skaičių ir diskusijos eigą.

    Susitikimas orientuotas į konkrečių problemų ir pasiūlymų surinkimą, todėl verslininkai raginami atvykti pasiruošus įvardyti klausimus, su kuriais susiduriama, ir sritis, kuriose savivaldybės sprendimai galėtų turėti didžiausią poveikį.

  • Paberžėje įrengtas naujos kartos „Omniva“ paštomatas: plėtra startuoja mažesniuose miesteliuose

    Paberžėje įrengtas naujos kartos „Omniva“ paštomatas: plėtra startuoja mažesniuose miesteliuose

    Logistikos ir technologijų bendrovė „Omniva“ Lietuvoje pradeda naujos kartos paštomatų plėtrą mažesnėse gyvenvietėse. Pirmieji tokio tipo įrenginiai skirti spręsti problemą ten, kur įprastą paštomatą įrengti sudėtinga dėl infrastruktūros reikalavimų.

    Gegužės 29 dieną Paberžėje, Vilniaus g. 22, bendruomenei pristatytas naujas paštomatas. Tokie sprendimai, pasak bendrovės, turi priartinti siuntų išsiuntimo ir atsiėmimo paslaugas prie gyventojų kasdienio maršruto.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič teigia, kad poreikis paštomatams mažesnėse vietovėse buvo keliamas ne kartą. Savivaldybė, anot jo, kreipėsi į siuntų pristatymo įmones dėl tinklo plėtros, o Paberžėje įrengtas paštomatas rodo, kad sprendimai randami bendradarbiaujant.

    „Gyventojai ne kartą kėlė klausimą dėl patogesnės prieigos prie siuntų paslaugų. Džiaugiuosi, kad Paberžės gyventojų norą turėti paštomatą arčiau namų suprato ir atliepė bendrovė „Omniva““, – sako Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kas skiriasi nuo įprasto paštomato?

    „Omniva“ Lietuvos komandos vadovas Tadas Drunga pabrėžia, kad paštomatai šiandien yra vienas populiariausių siuntų atsiėmimo ir siuntimo būdų, o augantis e. prekybos mastas didina poreikį paslaugas išplėsti ir už didžiųjų miestų ribų.

    Naujos kartos paštomatų esmė ta, kad jų veikimui nereikia prijungimo prie elektros tinklo ar nuolatinio interneto ryšio. Tai leidžia įrenginius statyti ten, kur patogiausia gyventojams, pavyzdžiui, prie parduotuvės, seniūnijos ar bendruomenės centro.

    Vartotojams pagrindinis pokytis susijęs su valdymu: vietoje liečiamo ekrano naudojama klaviatūra arba mobilioji programėlė. Bendrovė akcentuoja, kad, nepaisant kompaktiškesnio formato, išlieka pagrindinės paslaugos: siuntų atsiėmimas, išsiuntimas ir prekių grąžinimas.

    Kur jau veikia ir kas toliau?

    „Omniva“ skelbia Lietuvoje valdanti daugiau nei 550 paštomatų tinklą ir matanti poreikį lankstesniems sprendimams regionuose. Dėl to naujos kartos paštomatai laikomi papildomu įrankiu spartesnei tinklo plėtrai mažesnėse bendruomenėse.

    Šiuo metu Lietuvoje jau veikia 5 tokie paštomatai: Karmėlavoje, Kaune, Paberžėje, Žeimelyje ir Butrimonyse. Bendrovė nurodo, kad artimiausiu metu planuoja tolesnę plėtrą, o analogiški įrenginiai diegiami ir kitose Baltijos šalyse.

  • Sudervės ir Raudondvario apylinkėse gegužės 29–31 dieną vyks kariuomenės pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Sudervės ir Raudondvario apylinkėse gegužės 29–31 dieną vyks kariuomenės pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Vilniaus rajono savivaldybė praneša, kad gegužės 29–31 dieną Sudervės ir Raudondvario apylinkėse vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karių specialistų rengimo pratybos.

    Pagrindinis rengimo tikslas – treniruoti karius savanorius šalies gynybai ir taikos meto užduotims, stiprinant pasirengimą veikti skirtingomis sąlygomis ir vietovėse. Tokie mokymai yra reguliari kariuomenės pasirengimo dalis, vykdoma įvairiuose Lietuvos regionuose.

    Pratybose planuojama apie 20 karių, kurie turės ginklus. Organizatoriai pažymi, kad pratybų metu nebus naudojamos pirotechninės priemonės ir imitaciniai šaudmenys, todėl neturėtų būti girdimų sprogimų ar panašaus pobūdžio triukšmo.

    Rengimas vyks tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu, todėl gyventojai gali pastebėti karių judėjimą ir veiksmus ir vakare ar naktį. Tokie scenarijai padeda kariams treniruoti orientavimąsi, ryšį ir veiksmų koordinavimą realistiškesnėmis sąlygomis.

    Informaciją apie pratybas pateikė Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė. Gyventojams rekomenduojama išlaikyti įprastą budrumą ir, pastebėjus karių veiksmus, netrukdyti pratybų eigai.

  • Pagiriuose birželio 4 dieną rinksis seniūnaičių sueiga: spręs 2026 metų II ketvirčio lėšas

    Pagiriuose birželio 4 dieną rinksis seniūnaičių sueiga: spręs 2026 metų II ketvirčio lėšas

    Pagirių seniūnijoje birželio 4 dieną 12.00 valandą vyks seniūnaičių sueiga. Susitikimas numatytas mišriu būdu: dalyviai galės jungtis gyvai Pagiriuose, Šiltnamių gatvėje 11-2, taip pat dalyvauti nuotoliniu būdu.

    Seniūnaičių sueiga yra viena pagrindinių formų, kai vietos bendruomenių atstovai aptaria aktualius seniūnijos reikalus ir teikia pasiūlymus savivaldai. Tokie susitikimai paprastai skiriami praktiniams klausimams, susijusiems su kasdieniais gyventojų poreikiais ir seniūnaičių veiklos organizavimu.

    Svarbiausias darbotvarkės klausimas

    Pagrindinis sueigos darbotvarkės punktas – 2026 metų II ketvirčio seniūnaičių veiklai skirtų lėšų panaudojimas. Įprastai tokios lėšos planuojamos pagal seniūnaitijų prioritetus ir numatomas veiklas, todėl sprendimai gali turėti tiesioginę įtaką bendruomenės iniciatyvų įgyvendinimui.

    Taip pat numatyta aptarti kitus klausimus, kuriuos pasiūlys dalyviai sueigos metu. Gyventojams aktuali informacija dažniausiai apima vietos infrastruktūros, viešųjų erdvių priežiūros, saugumo ir bendruomeninių projektų temas.

    Gyventojai, norintys, kad jų klausimai ar pastebėjimai pasiektų seniūnaičius, paprastai gali kreiptis į savo seniūnaitį arba perduoti siūlymus seniūnijai. Mišrus dalyvavimo formatas sudaro galimybę įsitraukti ir tiems, kurie negali atvykti į vietą.

  • Juodšilių gimnazijos penktokai išbandė Rūšiavimo lygą: kelias į finalą ir rūšiavimo ambasadorių misija

    Juodšilių gimnazijos penktokai išbandė Rūšiavimo lygą: kelias į finalą ir rūšiavimo ambasadorių misija

    Atliekų rūšiavimas Lietuvoje vis dažniau įvardijamas kaip vienas paprasčiausių būdų mažinti sąvartynų apkrovą ir taupyti žaliavas, tačiau kasdieniai įpročiai keičiasi lėčiau nei norėtųsi. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama švietimui, o ypač mokyklose, kur formuojasi ilgalaikiai vaikų ir jų šeimų įpročiai.

    Vilniaus rajono Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos mokiniai šį pavasarį įsitraukė į respublikinį projektą „Rūšiavimo lyga“, kurį organizavo asociacija „Gamtos ateitis“. Projekto tikslas buvo ne tik pasitikrinti žinias, bet ir parodyti, kad rūšiavimas gali tapti aiškia, kasdiene praktika, o ne vien teorija per pamokas.

    Kaip vyko trys projekto etapai

    Pirmajame etape komanda pristatė mokykloje jau vykstančias veiklas ir iniciatyvas, susijusias su atsakingu vartojimu bei atliekų mažinimu. Mokiniai akcentavo kūrybiškas perdirbimo idėjas ir realius sprendimus, kurie padeda mažinti mišrių atliekų kiekį.

    Gimnazijoje, pasak mokinių ir mokytojų, nuosekliai vykdomos kelios aplinkosauginės iniciatyvos: renkamos panaudotos baterijos, organizuojamos aplinkos tvarkymo akcijos, vyksta iniciatyva Suteik daiktams antrą šansą ir daiktų mainai. Tokios veiklos paprastai turi dvigubą efektą: mažina atliekas ir kartu moko atsakingo vartojimo.

    Antrajame etape mokiniai varžėsi interaktyvioje internetinėje viktorinoje, kurioje reikėjo ir žinių, ir komandinio susitelkimo. Penktokų komanda surinko 3 384 taškus, laimėjo pirmąją vietą ir užsitikrino kelialapį į finalą.

    Finalas Vilniuje ir laimėjimas

    Finalinis renginys vyko Vilniuje, „Aerottoria“ arenoje, kur susitiko aštuonios komandos iš skirtingų Lietuvos miestų ir mokyklų. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos mokiniai jame buvo vieninteliai Vilniaus rajono ir lenkų mokyklos atstovai.

    Finale laukė praktinės ir žaidybinės užduotys: estafetės, rūšiavimo situacijos, greitos reakcijos iššūkiai, reikalavę ne tik žinių, bet ir tarpusavio susikalbėjimo. Tokie formatai mokiniams dažnai leidžia greičiau įsiminti taisykles, nes jos pritaikomos realiose situacijose, o ne vien išmokstamos mintinai.

    Gimnazijos komanda finale pelnė prizą: 150 eurų vertės kuponą į „Mokslo salą“. Taip pat biologijos vyresnioji mokytoja Božena Romanovska, rengusi mokinius ir lydėjusi komandą, buvo įvardyta kaip Rūšiavimo trenerė ir gavo 100 eurų vertės kuponą į „Bilietai.lt“.

    Kodėl mokyklų vaidmuo čia svarbus

    Tokie projektai mokyklose dažnai veikia kaip impulsas, kuris persikelia už klasės ribų: vaikai primena taisykles namuose, pastebi klaidas ir siūlo paprastus sprendimus. Ilgainiui tai padeda kurti bendruomenės normą, kur rūšiavimas tampa įprastu elgesiu.

    Po finalo mokiniai grįžo su aiškia žinute: jie ketina būti rūšiavimo ambasadoriais savo gimnazijoje ir dalintis patirtimi su bendraamžiais. Pasak projekto dalyvių, svarbiausia pamoka buvo paprasta, bet reikšminga: rūšiavimas yra kasdienis pasirinkimas, nuo kurio priklauso švaresnė aplinka ir atsakingesnė ateitis.

    „Norime, kad rūšiavimas mokykloje būtų ne vien taisyklės, o įprotis, kurį mokiniai natūraliai perkelia ir į namus“, – sakė biologijos vyresnioji mokytoja Božena Romanovska.

  • Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Gegužės 25 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje įvyko darbo susitikimas, kuriame dalyvavo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas gyventojų evakavimo, laikino perkėlimo ir tarpusavio pagalbos organizavimui ekstremaliųjų situacijų bei karo padėties atvejais.

    Susitikime akcentuota, kad Kupiškio rajono savivaldybė yra numatyta kaip priimančioji savivaldybė. Tai reiškia, jog prireikus čia galėtų būti evakuojami gyventojai iš Vilniaus rajono ir Visagino savivaldybių, todėl praktiniai sprendimai turi būti parengti iš anksto, dar iki realaus incidento.

    Maršrutai, transportas ir apgyvendinimas

    Darbo metu aptarti galimi evakuacijos maršrutai ir transporto organizavimo scenarijai, kad gyventojų perkėlimas vyktų sklandžiai ir saugiai. Taip pat diskutuota apie laikino apgyvendinimo galimybes, įvertinant, kiek žmonių būtų galima priimti skirtingose vietose ir kokių resursų tam reikėtų.

    Praktinis planavimas apėmė ir priėmimo logistiką: kur gyventojai būtų registruojami, kaip būtų nukreipiami į nakvynės vietas, kaip vyktų informacijos teikimas. Tokie sprendimai svarbūs tam, kad pirmosios valandos po atvykimo nebūtų chaotiškos, o atsakomybės būtų aiškiai paskirstytos.

    Tarpusavio pagalbos planas

    Ypatingas dėmesys skirtas Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės tarpusavio pagalbos plano aptarimui. Diskutuota dėl materialinių išteklių teikimo, gyventojų evakavimo ir laikino perkėlimo sąlygų, taip pat dėl bendradarbiavimo principų bei šalių įsipareigojimų.

    Tokio pobūdžio planuose paprastai iš anksto sutariama, kokie konkretūs ištekliai gali būti mobilizuojami, kas priima sprendimus, kaip perduodama informacija ir kaip užtikrinamas suderinamumas su civilinės saugos bei gelbėjimo tarnybų veiksmais. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad tarpusavio pagalba turi būti paremta aiškiais veiksmais, o ne vien deklaracijomis.

    Kokia pagalba būtų teikiama evakuotiems žmonėms

    Aptariant evakuotų gyventojų priėmimą, kalbėta apie būtiniausių priemonių užtikrinimą ir reikalingų paslaugų organizavimą. Tarp prioritetų įvardyti maistas, geriamasis vanduo, miegui skirti čiužiniai, švarūs drabužiai ir asmens higienos priemonės.

    Taip pat numatyta medicininė, socialinė ir psichologinė pagalba, kuri krizės metu dažnai tampa ne mažiau svarbi už materialinę paramą. Susitikime pabrėžta, kad evakuacijos atveju svarbu įvertinti pažeidžiamas grupes ir užtikrinti, jog pagalba pasiektų žmones be papildomų kliūčių.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad tarpinstitucinės pratybos ir reguliarus planų tikslinimas yra vienas efektyviausių būdų pasirengti realioms situacijoms. Tokia koordinacija padeda sutrumpinti reakcijos laiką ir užtikrinti, kad sprendimai būtų įgyvendinami operatyviai, o gyventojų saugumas išliktų svarbiausiu prioritetu.

  • Sudervės seniūnijoje švenčiamas šimtmetis: Emilija Michalkevič sulaukė 100 metų

    Sudervės seniūnijoje švenčiamas šimtmetis: Emilija Michalkevič sulaukė 100 metų

    Vilniaus rajone šie metai pažymėti išskirtiniais jubiliejais: keli gyventojai jau paminėjo 100 metų sukaktį. Prie šimtametžių gretų prisijungė ir Sudervės seniūnijoje gyvenanti Emilija Michalkevič.

    Emilija Michalkevič gimė 1926 metais gegužės 22 dieną Pakonių kaime. Per šimtmetį ji matė ryškius istorinius lūžius ir kasdienybės pokyčius, kurie paveikė ne vieną šeimos kartą.

    Jubiliatę sveikino savivaldybės atstovai

    Šimtmečio proga jubiliatę aplankė Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius, administracijos patarėja ir asmenų su negalia reikalų koordinatorė Janina Girucka bei Sudervės seniūnė Česlava Pavilovič. Susitikimo metu Emilijai Michalkevič perduoti sveikinimai ir linkėjimai.

    „Džiaugiamės, kad mūsų rajone gyvena tokio garbaus amžiaus gyventojai. Jūs esate mūsų išmintis. Per šį šimtmetį pasaulis pasikeitė neatpažįstamai, tačiau Jūsų gerumas išliko toks pat“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Gyvenimas, paženklintas karo ir pokyčių

    Pasak artimųjų ir pačios jubiliatės pasakojimų, Emilija Michalkevič augo neturtingoje šeimoje, buvo ketvirtoji dukra. Vaikystė prabėgo paprastomis sąlygomis, o ankstyvas savarankiškumas tapo kasdienybe.

    Dar paauglystėje ji patyrė karo metus, kurie daugeliui to laikmečio šeimų atnešė netektis ir nepriteklių. Netrukus mirė jos tėvas, todėl šeimos padėtis tapo dar sudėtingesnė, o rūpestis dėl maisto ir pragyvenimo virto nuolatiniu išbandymu.

    Vėlesniais metais Emilijai Michalkevič teko išgyventi kolektyvizacijos laikotarpį, kai ūkiai buvo įtraukiami į kolūkius. Darbas daugeliui žmonių reiškė ilgą ir alinantį kasdienį triūsą, o gyvenimo ritmą diktavo nebe šeimos ūkis, o nauja tvarka.

    Tikėjimas ir šeima kaip atrama

    Emilija Michalkevič sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus, o vėliau džiaugėsi ir anūkais. Artimieji pasakoja, kad ji šeimoje buvo ne tik močiutė, bet ir ramybės bei pastovumo jausmą suteikianti atrama.

    Didelę gyvenimo dalį jubiliatė išliko artima tikėjimui: reguliariai dalyvaudavo šventose Mišiose ir daugiau nei keturiasdešimt metų giedojo bažnytiniame chore. Kai sveikata nebeleido vykti į bažnyčią, ji, pasak artimųjų, tikėjimo praktikas tęsė namuose ir pamaldas sekė per televiziją.

    Žvelgdama į prabėgusius metus Emilija Michalkevič pabrėžia ištvermę ir dvasinę stiprybę, kuri padėjo pereiti per sudėtingus laikotarpius. „Gyvenimas nebuvo paprastas, bet žmogus privalo eiti savo keliu, išlikdamas ištikimas tam, kas svarbiausia“, – sakė šimtametė.

  • Vilniaus rajonas iš arti: gyventojai, seniūnijos ir vietos, kurios traukia sostinės kaimynystėje

    Vilniaus rajono savivaldybė yra viena didžiausių Lietuvoje pagal plotą: jos teritorija siekia 2 129 kvadratinius kilometrus ir apima 23 seniūnijas. Rajonas iš šiaurės, pietų ir rytų supa Vilnių, todėl čia susikerta priemiesčio plėtra, kaimiškas gyvenimo būdas ir aktyvus investicijų bei infrastruktūros augimas.

    Geografiškai Vilniaus rajonas ribojasi su Švenčionių ir Molėtų rajonais, taip pat su Širvintų, Elektrėnų, Trakų ir Šalčininkų rajonais, o rytuose turi sieną su Baltarusija. Toks išsidėstymas svarbus ne tik susisiekimui, bet ir turizmui bei pasienio regionų ekonomikai.

    Gyventojai ir gyvenvietės

    VĮ Registrų centro duomenimis, 2026 metų sausio 1 dieną Vilniaus rajone gyveno 120 781 gyventojas. Savivaldybė išsiskiria tautine įvairove, kuri istoriniu požiūriu susiformavo Vilniaus krašte ir iki šiol turi įtakos kultūriniam gyvenimui bei bendruomenių tradicijoms.

    2021 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenys rodo, kad Vilniaus rajone 46,75 proc. gyventojų sudarė lenkų tautybės žmonės, 38,52 proc. – lietuvių tautybės. Toliau rikiavosi rusai (7,35 proc.), baltarusiai (3,26 proc.) ir ukrainiečiai (0,63 proc.), o dalis gyventojų tautybės nenurodė.

    Vilniaus rajone vyrauja kaimo vietovės, o vienintelis miestas yra Nemenčinė, turinti atskirą seniūniją. Rajone taip pat yra 14 miestelių, tarp jų Avižieniai, Bezdonys, Didžioji Riešė, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Mickūnai, Nemėžis, Paberžė, Pagiriai, Rudamina, Skaidiškės, Šumskas ir Zujūnai.

    Kraštovaizdis, miškai ir saugomos teritorijos

    Vilniaus rajono reljefas yra įvairus: vakarinėje dalyje tęsiasi Aukštaičių aukštuma, o pietryčiuose – Medininkų aukštuma. Būtent čia yra vienos aukščiausių Lietuvos vietų, tarp jų Aukštojo, Juozapinės ir Kruopinės kalvos, iškilusios daugiau nei 290 metrų virš jūros lygio.

    Centrinę ir rytinę rajono dalį formuoja Neries, Vilnelės ir Vokės slėniai, o šiaurėje būdingesnės žemumos. Miškingumas siekia 36,8 proc., todėl miškai ir vandens telkinių kaimynystė kuria sąlygas poilsiui bei vietiniam turizmui, ypač aplink Nemenčinę ir regioninių parkų teritorijose.

    Didelė rekreacinė vertė siejama su Asvejos ir Neries regioninių parkų teritorijomis, taip pat su kraštovaizdžio ir kitais draustiniais. Tokios erdvės dažnai tampa savaitgalio kelionių kryptimi vilniečiams, o savivaldybei tai yra galimybė plėtoti paslaugas, derinant gamtos apsaugą ir lankytojų srautus.

    Paveldas ir vietos, kurias verta aplankyti

    Vienas ryškiausių istorinių objektų – Medininkų pilis, esanti netoli Baltarusijos sienos. Tai didžiausia Lietuvoje gardininė pilis, minima nuo 1385 metų, o šiandien veikianti kaip Trakų istorijos muziejaus padalinys, su ekspozicijomis bokšte ir atnaujintomis erdvėmis lankytojams.

    Bareikiškėse, prie senojo kelio Vilnius–Minskas, veikia Vladislavo Sirokomlės muziejus, įsikūręs XIX amžiaus dvarelyje. Ši vieta svarbi tiek literatūros istorijai, tiek vietos kultūriniam gyvenimui, nes čia vyksta bendruomenių renginiai ir poezijos susitikimai.

    Dar vienas išskirtinis traukos objektas – Liubavo dvaro malūnas-muziejus, kuriame išlikusi autentiška, iki šiol veikianti įranga ir pasakojama kelių šimtmečių dvaro istorija. Objektas išsiskiria kaip technikos paveldo pavyzdys ir yra siejamas su tarptautiniu pripažinimu už paveldo išsaugojimą.

    Vilniaus rajonas taip pat garsėja Vilniaus verbų tradicija, kuri laikoma unikalia ir siejama su ilgaamže Vilnijos amatininkystės kultūra. Verbų pynimo tradicijos ypač gyvos Zujūnų seniūnijos apylinkėse, o tokie centrai kaip Čekoniškių verbų ir buities seklyčia prisideda prie amatų tąsos ir pažinimo.

    Šalia Vilniaus esantis rajonas dažnai vertinamas kaip patogi vieta gyventi ir dirbti, tačiau jo potencialas neapsiriboja priemiesčiais. Nuo gamtinių teritorijų ir paveldo objektų iki daugiakultūrių tradicijų, Vilniaus rajonas išlieka viena įvairiausių savivaldybių Lietuvoje tiek kasdienio gyvenimo, tiek kelionių maršrutų prasme.