Tag: Vilniaus rajono savivaldybė

  • Vilniaus rajone išrinkti NVO tarybos atstovai: kas jie ir ką spręs artimiausiu metu

    Vilniaus rajone išrinkti NVO tarybos atstovai: kas jie ir ką spręs artimiausiu metu

    2026 metais spalio 7 dieną įvyko Vilniaus rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos atstovų rinkimai. Jų metu NVO bendruomenė delegavo savo atstovus į patariamąją tarybą, kuri padeda savivaldybei formuojant sprendimus, susijusius su pilietiniu sektoriumi.

    Rinkimuose išrinkti trys NVO atstovai: Erikas Lukas Dvilevičius iš VšĮ „Ne imti, bet duoti“, Tomas Balevičius iš asociacijos „Vaidotų bendruomenė“ ir Stanislavas Bajurinas iš Lietuvos etnosporto komiteto. Šie nariai savivaldybės lygmeniu atstovaus organizacijų poreikiams ir siūlymams.

    NVO tarybos vaidmuo paprastai siejamas su nuolatinio dialogo tarp savivaldybės ir organizacijų užtikrinimu, dalyvavimu svarstant NVO finansavimo prioritetus bei bendruomeninių iniciatyvų stiprinimu. Tokios tarybos taip pat prisideda prie skaidresnių sprendimų, kai kalbama apie projektų atranką, partnerystes ir įtraukimą į viešųjų paslaugų kūrimą.

    „Išrinkti atstovai prisidės prie NVO sektoriaus interesų atstovavimo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su Vilniaus rajono savivaldybe“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Pranešama, kad visą Vilniaus rajono savivaldybės NVO tarybos sudėtį planuojama teikti tvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybai lapkričio mėnesį vyksiančiame posėdyje. Po patvirtinimo taryba paprastai pradeda darbą nustatydama darbotvarkės prioritetus ir bendradarbiavimo tvarką.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms NVO partnerystė tampa vis svarbesnė sprendžiant socialines, švietimo, kultūros ir bendruomenių telkimo užduotis. Dėl to NVO tarybų sudėties atnaujinimas dažnai vertinamas kaip praktinis žingsnis stiprinant gyventojų įtraukimą ir atliepiant vietos bendruomenių poreikius.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi į posėdį: aišku, kur rasti darbotvarkę ir transliaciją

    Vilniaus rajono taryba renkasi į posėdį: aišku, kur rasti darbotvarkę ir transliaciją

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė spalio 16 dieną vyksiančio Tarybos posėdžio darbotvarkę. Posėdis numatytas 10.00 valandą, o gyventojai kviečiami sekti sprendimus ir svarstymus viešai.

    Darbotvarkę savivaldybė pateikia dviem formatais, kad dokumentą būtų patogu peržiūrėti ir atsisiųsti. Savivaldybė taip pat primena, kad su sprendimų projektų medžiaga galima susipažinti valstybės teisės aktų informacinėse sistemose.

    Prieš posėdžius skelbiamos darbotvarkės ir sprendimų projektai yra svarbūs gyventojams, nes leidžia iš anksto įvertinti planuojamus klausimus ir jų galimą poveikį. Tokia praktika siejama su savivaldos skaidrumu ir gyventojų įtraukimu į sprendimų priėmimą.

    Posėdį bus galima stebėti tiesiogiai internetu, realiuoju laiku. Savivaldybė nurodo, kad transliacija bus pasiekiama „Youtube“ ir „Facebook“ platformose.

    Gyventojams, norintiems geriau suprasti posėdyje svarstomus klausimus, rekomenduojama prieš transliaciją peržiūrėti darbotvarkę ir sprendimų projektus. Tai padeda lengviau sekti diskusijas, atpažinti svarstomus pakeitimus ir įvertinti galutinius balsavimo rezultatus.

  • Vilniaus rajone griežtina kontrolę: kameros fiksuoja, kur paliekamos atliekos ir kas jas veža

    Vilniaus rajone griežtina kontrolę: kameros fiksuoja, kur paliekamos atliekos ir kas jas veža

    Kur dėti stambias atliekas

    Kur mesti seną sofą, čiužinį, statybines atliekas, padangas ar nebereikalingą buitinę techniką? Vilniaus rajono gyventojams siūloma kelių rūšių sprendimai, kad atliekos neliktų prie bendro naudojimo konteinerių ir neapkrautų aplinkos.

    Savivaldybė primena, kad mišrių atliekų konteineriai skirti tik tam tikroms atliekoms, o stambiosios, pavojingosios, elektronikos, žaliosios ar asbesto turinčios atliekos turi keliauti į specialias surinkimo vietas arba būti paimamos organizuotu surinkimu.

    „Mums svarbu, kad gyventojui būtų kuo paprasčiau pasirinkti tinkamą atliekų tvarkymo būdą, tačiau kartu turime užtikrinti, kad prie konteinerių nebūtų paliekamos netinkamos atliekos“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajone veikia trys didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės: Grikienių kaime, Pakryžės kaime ir Vėliučionių kaime. Pakryžės aikštelėje papildomai priimamos žaliosios atliekos, o gyventojai gali naudotis ir kitomis Vilniaus apskrityje veikiančiomis aikštelėmis.

    Du kartus per metus savivaldybės administracija organizuoja nemokamą stambiųjų ir pavojingųjų atliekų išvežimą. Taip pat sudaryta galimybė nemokamai priduoti asbesto atliekas, veikia tekstilės surinkimas, o maisto atliekoms gyventojams dalijami maišeliai, skatinant rūšiavimą.

    Prie konteinerių paliekama per daug

    Nors infrastruktūra plečiama, komunalinių įmonių darbuotojai vis dar randa prie konteinerių paliekamus baldus, kilimus, remonto ir statybų likučius, elektros ir elektronikos įrangą, padangas bei žaliąsias atliekas. Dalis tokių atliekų, pasak savivaldybės, atsiduria net ir pačiuose mišrių atliekų konteineriuose.

    Probleminės vietos dažniau fiksuojamos prie daugiabučių, sodų bendrijose ir kapinių prieigose, kur srautai didesni, o neteisėtas atliekų palikimas greitai sukuria nuolatinį židinį. Komunalininkams tai reiškia papildomus reisus, daugiau darbo valandų ir didesnes sistemos sąnaudas.

    „Kai atliekos paliekamos ne tam skirtose vietose, komunalinėms įmonėms tenka papildomai važiuoti, skirti darbuotojų ir technikos, o tai reiškia papildomas sąnaudas“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Pavel Jakubovskij.

    Kameros ir baudos: ką fiksuoja kontrolė

    Netinkamą atliekų išmetimą prižiūri savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Savivaldybės duomenimis, nuo metų pradžios užfiksuotas 291 atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimas, pradėti 242 tyrimai, o pagal Administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnį surašyta 80 protokolų.

    Didžioji dalis pažeidimų nustatoma vaizdo stebėjimo kameromis, kurios šiuo metu įrengtos 18 atliekų surinkimo aikštelių. Pasak savivaldybės, vaizdo medžiaga leidžia identifikuoti transporto priemones ir jų valstybinius numerius, o tai pagreitina pažeidėjų nustatymą.

    „Ten, kur įrengtos kameros, pažeidimų mažėja, o aikštelės tampa tvarkingesnės. Tai svarbi kontrolės priemonė, padedanti užtikrinti, kad netinkamas atliekų palikimas neliktų nepastebėtas“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus patarėjas Kšištof Subatovič.

    Viešosios tvarkos skyriaus teigimu, nuo metų pradžios užfiksuota apie 250 transporto priemonių, siejamų su netinkamu atliekų išmetimu. Daugiausia pažeidėjų sudaro fiziniai asmenys, tačiau nustatoma atvejų ir tarp juridinių asmenų.

    Prevencijai probleminėse vietose statomi informaciniai ženklai, primenantys, kad atliekų palikimas šalia konteinerių yra draudžiamas, ir nurodantys, kur kreiptis dėl stambiųjų atliekų priduodimo. Savivaldybė taip pat informuoja gyventojus per sąskaitas, pranešimus ir viešinimą.

    „Savivaldybės pareiga yra sudaryti patogias sąlygas, bet kartu turime užtikrinti, kad pažeidimai nebūtų ignoruojami. Todėl plečiame vaizdo stebėjimą ir investuojame į prevenciją“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Savivaldybė skelbia planuojanti vaizdo stebėjimą plėsti iki maždaug 40 konteinerių aikštelių. Kartu svarstomas ir platesnis sprendimas dėl centralizuotos kamerų sistemos, kurią savivaldybė valdytų bendradarbiaudama su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu.

  • Zujūnuose skelbia pakartotinius seniūnaičio rinkimus: kada vyks apklausa ir iki kada siūlyti kandidatus

    Zujūnuose skelbia pakartotinius seniūnaičio rinkimus: kada vyks apklausa ir iki kada siūlyti kandidatus

    Vilniaus rajone skelbiami pakartotiniai Zujūnų seniūnijos Gineitiškių seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai. Savivaldybė informuoja, kad gyventojų apklausa vyks 2026 metais spalio 28 dieną nuo 14.00 iki 19.00 valandos.

    Apklausa numatyta Zujūnų seniūnijos administraciniame pastate Buivydiškių g. 3, Zujūnų mstl. Seniūnaitis seniūnaitijoje atstovauja gyventojų interesams ir padeda spręsti vietos bendruomenei aktualius kasdienius klausimus.

    Kandidatus į seniūnaitį kviečiami siūlyti Gineitiškių seniūnaitijos gyventojai ir seniūnaitijoje veiklą vykdančios bendruomeninės organizacijos. Kandidatūras reikia pateikti iki 2026 metais spalio 17 dienos, kreipiantis į Zujūnų seniūniją.

    Kandidatų sąrašą planuojama paskelbti Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje iki 2026 metais spalio 21 dienos. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar kandidatas atitinka reikalavimus, kad vėliau nekiltų ginčų dėl teisės kandidatuoti.

    Teikiant kandidatūrą paprastai prašoma pateikti kandidato siūlymą laisva rašytine forma, rašytinį kandidato sutikimą kandidatuoti ir gyvenimo aprašymą. Jei kandidatą siūlo bendruomeninė organizacija, papildomai reikalingas patvirtintas susirinkimo protokolo kopijos dokumentas arba jo išrašas.

    Kandidatu į seniūnaitį gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, kuris ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki rinkimų yra deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje siūloma jo kandidatūra. Šie kriterijai numatyti Vietos savivaldos įstatyme ir Rinkimų kodekse.

    Pakartotiniai rinkimai dažniausiai skelbiami tuomet, kai ankstesni rinkimai neįvyksta arba pritrūksta kandidatų, o pareigybė lieka neužimta. Tokiais atvejais savivaldybė siekia užtikrinti, kad seniūnaitija turėtų gyventojų atstovą ir būtų išlaikytas nuolatinis ryšys tarp bendruomenės ir seniūnijos.

  • Skandalas Vilniaus rajone: teismas įpareigojo, bet įgaliojimas nepasirašytas – kreipėsi į VTEK

    Vilniaus rajono savivaldybėje bręsta konfliktas dėl tarybos sprendimo vykdymo ir atstovavimo teisme. Seimo narys Česlav Olševski kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydamas įvertinti savivaldybės pareigūnų veiksmus ir neveikimą.

    Kreipimesi teigiama, kad taryba, būdama savarankiška atsakovė administracinėje byloje, dėl susidariusios situacijos negali pilnai įgyvendinti procesinių teisių. Ginčas Regionų administraciniame teisme siejamas su vietinės reikšmės kelių ir gatvių prioritetais bei Rūtų gatvės asfaltavimu.

    Kas nutiko dėl atstovavimo teisme?

    Pasak tarybos narių pateiktos informacijos, taryba posėdyje priėmė sprendimą pavesti vicemerei D. Narbut atstovauti tarybai teisme. Nurodoma, kad meras 2026 metų rugpjūčio 21 dieną pasirašė tarybos sprendimą, o šis sprendimas nebuvo panaikintas ar pakeistas.

    Taryba taip pat bandė aktyviai dalyvauti procese: pateikė atsiliepimą ir prašė suteikti pasirinktai atstovei prieigą prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo. Tačiau, kaip nurodoma, teismas išaiškino, kad vien tarybos sprendimo nepakanka ir būtinas mero įgaliojimas.

    Kreipimesi rašoma, kad teismas nustatė 14 kalendorinių dienų terminą trūkumui pašalinti. Vis dėlto, teigiama, per šį laiką reikiamas įgaliojimas taip ir nebuvo išduotas.

    Kur įstrigo įgaliojimo pasirašymas?

    Pagal pateiktą informaciją, įgaliojimo projektas buvo parengtas ir pateiktas derinti bei pasirašyti, tačiau derinimas sustojo savivaldybės administracijos Teisės skyriuje. Tarybos narių teigimu, iki termino pabaigos projektas nebuvo nei suderintas, nei atmestas, nei grąžintas taisyti.

    Taip pat nurodoma, kad atsakingiems asmenims buvo priminta apie artėjančią termino pabaigą, o meras apie situaciją informuotas tiesiogiai. Nepaisant to, pasibaigus terminui įgaliojimas nebuvo išduotas, o tarybai nebuvo pateiktas paaiškinimas.

    Dėl to, kaip teigiama kreipimesi, liko neaiškus atsiliepimo priėmimo klausimas, o pasirinkta atstovė negavo prieigos prie elektroninės bylos. Taryba nurodo negalinti operatyviai susipažinti su bylos medžiaga ir reaguoti į kitų proceso dalyvių dokumentus.

    Kokius galimus pažeidimus prašoma įvertinti?

    Seimo narys prašo VTEK pagal kompetenciją įvertinti, ar įgaliojimo neišdavimas galėjo pažeisti mero pareigas ir teisėtumo principą. Kreipimesi taip pat keliami klausimai dėl teismo procesinių sprendimų vykdymo reikalavimų laikymosi.

    Be to, prašoma įvertinti situaciją Valstybės politikų elgesio kodekso kontekste, akcentuojant sąžiningumo, atsakomybės ir pagarbos valstybei principus. Kreipimosi autoriaus vertinimu, susidariusi padėtis kelia abejonių dėl gero administravimo ir institucijų bendradarbiavimo.

    „Jeigu šios aplinkybės pasitvirtintų, įgaliojimo neišdavimas galėtų sudaryti pagrindą vertinti galimą pareigų nevykdymą ir teisėtumo principo pažeidimą“, – sakė Česlav Olševski.

    Kreipimesi prašoma išsiaiškinti visas aplinkybes, surinkti reikalingus dokumentus ir paaiškinimus bei įvertinti mero veiksmus ar neveikimą. Taip pat prašoma apie priimtą sprendimą informuoti raštu.

  • Pasieniečiai įžengė į politiką: Vilniaus rajone jie išbandė tarybos nario kėdę

    Pasieniečiai įžengė į politiką: Vilniaus rajone jie išbandė tarybos nario kėdę

    Spalio 6 dieną Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje apsilankę Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasieniečių mokyklos darbuotojai susipažino su savivaldybės darbu ir dalyvavo tarybos posėdžio simuliacijoje. Praktinio užsiėmimo metu jie trumpam tapo tarybos nariais ir išbandė sprendimų priėmimo procesą.

    Svečių vizito metu pasitiko savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius. Simuliaciją vedė savivaldybės tarybos narys Daniel Ilkevič, pristatęs posėdžio tvarką ir pagrindinius savivaldos darbo principus.

    „Praėjusį pavasarį patys turėjome progą pasilankyti Pasieniečių mokykloje, o šiandien džiaugiamės galėdami priimti kolegas savivaldybėje. Tokie abipusiai vizitai padeda stiprinti ilgamečius ryšius ir geriau pažinti vieni kitų veiklą“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Pasak jo, simuliacija leido praktiškai pamatyti, kaip savivaldybės taryboje pristatomi klausimai, vyksta diskusijos ir formuojami sprendimai. Toks formatas, anot administracijos direktoriaus, padeda geriau suprasti savivaldos atsakomybes ir sprendimų pasekmes vietos bendruomenei.

    Simuliacijos metu dalyviai pasiskirstė į frakcijas, kėlė aktualius klausimus, teikė siūlymus ir ieškojo kompromisų, atkurdami realaus posėdžio dinamiką. Buvo akcentuojamas argumentuotas kalbėjimas, pozicijų derinimas ir balsavimo procedūros, kurios yra kasdienė savivaldybės tarybos darbo dalis.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad tokie susitikimai yra platesnės atviros savivaldos krypties dalis, kai skirtingų institucijų atstovams suteikiama galimybė savivaldybės veiklą pažinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Anksčiau tokiose simuliacijose jau yra dalyvavę rajono moksleiviai ir savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai, o šįkart tarybos nario vaidmenį išbandė Pasieniečių mokyklos darbuotojai.

    Ekspertai pabrėžia, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir pilietinis švietimas pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, siekiant didinti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi ir gerinti sprendimų suprantamumą gyventojams. Tokios praktinės simuliacijos dažnai naudojamos kaip priemonė aiškiau parodyti, kaip veikia demokratinės procedūros ir kodėl svarbu įsitraukti į vietos bendruomenei aktualių klausimų svarstymą.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi posėdžiui: aišku, kur ir kada stebėti sprendimus gyvai

    Vilniaus rajono taryba renkasi posėdžiui: aišku, kur ir kada stebėti sprendimus gyvai

    2026 metais spalio 16 dieną 10 valandą Vilniaus rajono savivaldybės taryba rinksis į posėdį Tarybos posėdžių salėje Rinktinės gatvėje Vilniuje. Savivaldybė nurodo, kad posėdis vyks įprasta darbo laiko pradžia, o gyventojai galės sekti jo eigą nuotoliniu būdu.

    Prieš posėdį bus paskelbta darbotvarkė ir sprendimų projektai, su kuriais gyventojai galės susipažinti viešai. Tai leidžia iš anksto įvertinti planuojamus sprendimus ir suprasti, kokie klausimai bus svarstomi tarybos narių.

    Su paskelbtais projektais numatyta susipažinti Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje TAIS, kur pateikiami su savivaldybių sprendimais susiję dokumentai. Savivaldybė pabrėžia, kad dokumentai bus prieinami tik paskelbus posėdžio darbotvarkę.

    Posėdį bus galima stebėti tiesiogiai internetu, realiuoju laiku. Transliacija numatyta per VRSA „Youtube“ kanalą ir savivaldybės „Facebook“ paskyrą, todėl gyventojai galės sekti balsavimus ir diskusijas iš bet kurios vietos.

    Savivaldybės tarybų posėdžių transliacijos pastaraisiais metais tapo svarbia viešumo priemone, didinančia sprendimų skaidrumą ir gyventojų įsitraukimą. Tokia praktika ypač aktuali svarstant vietos biudžeto, infrastruktūros, švietimo ar socialinių paslaugų klausimus, kurie tiesiogiai veikia bendruomenių kasdienybę.

  • Vilniaus rajone darbuotojai atsisakė automobilių: ką per savaitę suprato 63 savivaldybės žmonės

    Vilniaus rajone darbuotojai atsisakė automobilių: ką per savaitę suprato 63 savivaldybės žmonės

    Judumo savaitė tapo praktiniu eksperimentu

    Vilniaus rajono savivaldybėje Europos judumo savaitė virto realiu bandymu pakeisti kasdienius įpročius ir patikrinti, kiek iš tiesų įmanoma judėti be nuosavo automobilio. Rugsėjo 16–22 dienomis iniciatyvoje dalyvavo 9 komandos, subūrusios 63 darbuotojus.

    Dalyviai sprendė ne sportinį, o praktinį iššūkį: kaip pasiekti darbą, susitikimus ir užduotis, kai prioritetu tampa pėsčiųjų maršrutai, dviratis ar viešasis transportas. Vertintas ne kilometrų skaičius, o įsitraukimas, kūrybiškumas ir pateiktos įžvalgos.

    Savaitės metu darbuotojai įgyvendino septynis iššūkius: bent vieną dieną atvykti be automobilio, aktyviai įveikti paskutinę kelionės dalį, pavežti kolegą, surengti pasitarimą vaikštant. Taip pat lyginti skirtingų kartų judumo poreikius, maršrutą įvertinti žmogaus su negalia požiūriu ir sudėti komandos judumo kuprinę.

    Tokio formato užduotys atitiko Europos judumo savaitės kryptį, kuri pastaraisiais metais vis labiau orientuojasi į kasdienį patogumą, saugumą ir prieinamumą, o ne vien į raginimą persėsti ant dviračio. Miestams ir priemiesčiams aktualiausi tampa trumpi atstumai, paskutinės atkarpos sprendimai ir viešojo transporto patikimumas.

    Nuo 100 kilometrų dviračiu iki pirmos kelionės autobusu

    Pirmąją vietą laimėjo Energetikos ir inžinerinių tinklų skyriaus komanda „NEUŽTRUMPINK“. Komandos narys Andrejus vieną dieną į darbą ir atgal dviračiu įveikė apie 100 kilometrų, o pati kelionė į savivaldybę truko 53 minutes.

    Patirtis išryškino infrastruktūros spragas: dėl dviračių takų trūkumo Avižieniuose pasirinkti tiesiausio maršruto nepavyko, todėl kelią teko ilginti, kol pasiekti patogesni Vilniaus miesto takai. Tokie atvejai dažni priemiesčiuose, kur maršrutų vientisumas ir saugūs kirtimai neretai tampa pagrindiniu barjeru.

    „Nepaisant visų iššūkių, kelionę užskaitau. Tokios dienos yra proga pamatyti, ką dar galėtume pagerinti, kad važiuoti dviračiu būtų patogu ir saugu“, – sakė Andrejus.

    Komandoje buvo ir visai kitokio masto išbandymų. Renatai diena be automobilio tapo pirmu bandymu po maždaug 20 metų pertraukos vėl keliauti viešuoju transportu, o didžiausias nerimas buvo ne pats važiavimas, bet nežinomybė dėl kelionės sklandumo.

    „Supratau, kad į darbą viešuoju transportu nuvykti tikrai patogu. Kartais verta išbandyti tai, ko ilgą laiką nedrįsai“, – sakė Renata.

    Darbuotojai taip pat fiksavo kliūtis, kurios tiesiogiai veikia kasdienį judėjimo saugumą ir prieinamumą: nesaugius takus, didelius atstumus tarp perėjų, aukštus bortelius, laiptus be alternatyvos, kliūtis ant taktilinių paviršių. Tai tapo konkrečiu grįžtamuoju ryšiu apie aplinkos kokybę, kuri svarbi ne tik dviratininkams, bet ir tėvams su vežimėliais ar vyresnio amžiaus žmonėms.

    Pasitarimai vaikštant ir kelionės kartu

    Antrąją vietą užėmė Architektūros skyriaus komanda „Ant ribos“, kuri judumo pokytį apibūdino kaip ribą tarp automatinio sprendimo sėsti į automobilį ir sąmoningo pasirinkimo eiti, važiuoti dviračiu ar rinktis viešąjį transportą. Komandoje atsirado ir maršrutų, kuriuose paskutinė kelionės dalis buvo įveikta pėsčiomis per žaliąsias erdves bei Neries pakrantę.

    Šios komandos nariai išbandė pasitarimus vaikštant, aptardami darbinius klausimus be ekranų ir kabineto aplinkos. Dalyviai pastebėjo, kad judant lengviau išlaikyti dėmesį, o pokalbis tampa gyvesnis ir labiau įtraukiantis.

    Trečiąją vietą pelnė Socialinės gerovės skyriaus komanda „Gerovės žingsniu“. Darbuotojai derino skirtingus keliavimo būdus, o bendroms kelionėms maršrutus planavo taip, kad vienoje transporto priemonėje galėtų važiuoti daugiau kolegų ir būtų atsisakyta kelių atskirų važiavimų.

    Skirtingų kartų maršrutuose išryškėjo, kad tas pats kelias skirtingiems žmonėms reiškia nevienodus dalykus: vieniems svarbus greitis, kitiems lygi danga, aiškus ženklinimas, galimybė prisėsti ir saugiai pereiti gatvę. Tokios įžvalgos ypač reikšmingos planuojant viešąsias erdves ir susisiekimo sprendimus.

    Iniciatyvoje aktyviai dalyvavo ir Aplinkos apsaugos skyriaus „Gamtos komanda“, o viename maršrutų pėsčiomis įveikta 4,9 kilometro per 36 minutes. Kitur pasirinktas kombinuotas variantas, kai automobilis paliekamas aikštelėje, o likusi dalis įveikiama viešuoju transportu ir pėsčiomis, parodant, kad pereinant prie tvaresnio judumo nebūtina iš karto atsisakyti automobilio visiškai.

    Savaitę užbaigė bendras įvertinimas, kad didžiausi pokyčiai dažnai prasideda nuo mažų sprendimų: 15 minučių pėsčiomis, vienos kelionės kartu ar pasitarimo gryname ore. Dalyvių patirtys parodė, kad įpročius lengviausia keisti tada, kai tam sudaromos patogios ir saugios sąlygos.

    „Tvaresnis judumas nėra vien pasirinkimas tarp automobilio ir dviračio. Jį lemia patogus viešasis transportas, saugūs takai, apšvietimas, perėjos ir aplinka, kurioje savarankiškai gali judėti skirtingų poreikių žmonės“, – sakė iniciatyvos autorė, Aplinkos apsaugos skyriaus patarėja Jolanta Volodko.

  • Bezdonyse bręsta naujas mokslo pastatas: ką žada projektas Geležinkelio g. 40?

    Bezdonyse bręsta naujas mokslo pastatas: ką žada projektas Geležinkelio g. 40?

    Vilniaus rajono savivaldybė informuoja apie pradedamą rengti mokslo paskirties pastato statybos projektą Geležinkelio gatvėje 40, Bezdonyse. Planuojamas objektas priskiriamas visuomeninių pastatų paskirties grupei, todėl projektui taikomos viešinimo ir visuomenės įtraukimo procedūros.

    Projektinius pasiūlymus parengė UAB „Synergy Solutions“, projekto vadovas Tomas Kazlauskas, o projekto dalies vadovas – Ignius Pupinis. Statytojas yra Vilniaus rajono savivaldybė, kuri atsakinga už projekto inicijavimą ir viešą informacijos pateikimą gyventojams.

    Su parengtais projektiniais pasiūlymais gyventojai gali susipažinti Daugėliškio gatvėje 32, Vilniuje, darbo dienomis nustatytu laiku. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios procedūros leidžia bendruomenei dar planavimo etape įvertinti numatomus sprendinius ir pateikti argumentuotas pastabas.

    Pasiūlymus projektuotojui galima teikti raštu iki 2026 spalio 15 dienos. Praktikoje tai yra svarbiausias terminas bendruomenei, nes vėliau projektiniai sprendiniai dažnai būna labiau „užfiksuoti“, o korekcijoms gali prireikti papildomų derinimų.

    Viešasis susirinkimas numatytas 2026 spalio 15 dieną 15.00 valandą ir vyks nuotoliniu būdu per „Teams“. Tokia forma pastaraisiais metais tapo įprasta daugelyje savivaldybių, nes leidžia prisijungti platesniam dalyvių ratui, tačiau gyventojams svarbu iš anksto pasiruošti klausimus ir pastabas.

    Savivaldybė nurodo, kad viešinimas ir susirinkimo organizavimas vykdomi pagal galiojančius statinių projektavimo reikalavimus, įskaitant STR 1.04.04:2017. Tai reiškia, kad visuomenei turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su sprendiniais ir teikti pasiūlymus, o projektuotojas privalo į juos įvertintinai sureaguoti teisės aktų nustatyta tvarka.

  • Parudaminyje bręsta pokytis: Mokyklos g. planuoja naują sporto erdvę – gyventojai dar gali įsitraukti

    Parudaminyje bręsta pokytis: Mokyklos g. planuoja naują sporto erdvę – gyventojai dar gali įsitraukti

    Vilniaus rajone, Parudaminio kaime, Mokyklos gatvėje 7D, planuojama įrengti naują sporto ir laisvalaikio erdvę. Savivaldybė informuoja, kad pradedamas rengti supaprastintas statybos projektas, o visuomenė kviečiama susipažinti su projektiniais pasiūlymais ir teikti pastabas.

    Projektą rengia UAB „KRIANTA“, o statytojas yra Vilniaus rajono savivaldybė. Numatoma, kad teritorijoje atsiras sporto ir kitos paskirties inžineriniai statiniai, kurie būtų pritaikyti aktyviam laisvalaikiui ir bendruomenės poreikiams.

    Kur susipažinti su pasiūlymais?

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Vilniuje, Kalvarijų gatvėje 129-301, darbo dienomis nuo 10.00 valandos iki 16.30 valandos. Gyventojams tai svarbus etapas, nes būtent projektinių pasiūlymų stadijoje paprasčiausia įvertinti, ar sprendiniai atitinka vietos lūkesčius.

    Praktikoje tokie projektai dažniausiai kelia klausimų dėl aikštelių apšvietimo, triukšmo, automobilių parkavimo ir srautų, taip pat dėl saugumo bei prieinamumo vaikams ir žmonėms su negalia. Kuo anksčiau pateikiami komentarai, tuo didesnė tikimybė, kad projektas bus pakoreguotas dar prieš techninių sprendinių galutinį įtvirtinimą.

    Kaip pateikti pastabas?

    Pasiūlymus projektuotojui galima teikti iki 2026 metų spalio 20 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad gyventojų pastabos ir pasiūlymai yra vertinami pagal galiojančią statinių projektavimo tvarką, todėl svarbu juos suformuluoti aiškiai, nurodant konkrečius siūlomus pakeitimus ar rizikas.

    Viešasis susirinkimas dėl projektinių pasiūlymų numatytas 2026 metų spalio 20 dieną 15.00 valandą. Jis vyks nuotoliniu būdu, todėl sudaromos sąlygos įsitraukti ir tiems gyventojams, kurie negali atvykti į susitikimą gyvai.

    Kodėl tai svarbu bendruomenei?

    Sporto ir laisvalaikio infrastruktūra mažesnėse gyvenvietėse vis dažniau planuojama kaip daugiafunkcė erdvė, skirta ne tik sportui, bet ir bendruomenės susibūrimams. Tokie projektai gali didinti gyvenamosios vietovės patrauklumą, tačiau kartu reikalauja subalansuotų sprendimų, kad kasdienė kaimynystė netaptų konfliktų šaltiniu.

    Gyventojams, norintiems aktyviai dalyvauti procese, rekomenduojama įvertinti, ar numatytos veiklos nekels triukšmo jautriuoju paros metu, ar suplanuotas saugus patekimas pėstiesiems ir dviratininkams, taip pat ar sprendiniai derės su esama aplinka. Tokios detalės dažnai lemia, ar nauja erdvė taps realiai naudojama ir visiems patogi.