CP v2

Tag: Vilniaus rajono savivaldybė

  • Derliaus šventėje Baltojoje Vokėje – rekordas, „The Roop“ ir pažadas prikelti dvarą

    Derliaus šventėje Baltojoje Vokėje – rekordas, „The Roop“ ir pažadas prikelti dvarą

    Baltojoje Vokėje rugsėjo 12 dieną surengta 31-oji Vilniaus rajono Derliaus šventė subūrė seniūnijų bendruomenes, ūkininkus, meno kolektyvus ir svečius iš Lietuvos bei užsienio. Renginys tapo proga padėkoti žemdirbiams už metų darbą ir pristatyti rajono bendruomenių iniciatyvas.

    Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčioje, po jų į renginio vietą pajudėjo iškilminga eisena. Eiseną lydėjo Pagirių meno mokyklos, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos ir Paberžės „Verdenės“ gimnazijos pučiamųjų bei varinių pučiamųjų orkestrai.

    „Šiandien čia susirinko žmonės iš skirtingų Vilniaus rajono kampelių, skirtingų kartų ir skirtingų kultūrų. Ir būtent tai yra mūsų rajono stiprybė“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    23 seniūnijų kiemeliai ir parama hospisui

    Renginyje lankytojų laukė 23 seniūnijų kiemeliai, rudens gėrybių mugė, amatininkų dirbiniai bei veiklos šeimoms. Savivaldybė nurodė, kad šventės metu taip pat buvo renkamos aukos Vilniaus Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisui.

    Vienu iš simbolinių akcentų tapo duonos perdavimo ceremonija. Duona, kaip kasmetinis Derliaus šventės simbolis, buvo dalijama susirinkusiesiems, pabrėžiant bendruomeniškumą ir pagarbą kasdieniam darbui.

    „Tai viena gražiausių ir didžiausių mūsų rajono tradicinių švenčių. Tradicija, kuri kasmet primena labai paprastą, bet svarbų dalyką – niekas neatsiranda savaime“, – sakė R. Duchnevič.

    Pagerbti ūkininkai ir pristatytas rekordas

    Vienas svarbiausių šventės akcentų buvo Vilniaus rajono ūkininkų pagerbimas. Šiemet apdovanoti 27 ūkininkai, kurių darbas įvardytas kaip reikšmingas rajono žemės ūkiui ir vietos ekonomikai.

    „Derliaus šventė – ypatinga proga sustoti, padėkoti ir pagerbti žmones, savo darbu kuriančius mūsų krašto ateitį“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Danuta Narbut.

    Šventėje taip pat pristatytas Vilniaus rajone užfiksuotas Lietuvos rekordas – didžiausias meduolis. Savivaldybės teigimu, jis buvo pristatytas Naujosios Rėvos etnografiniame kaime per meduolių festivalį, o meduolis siekė apie 2,5 metro aukščio ir 2,5 metro pločio.

    Koncertai ir dvaro ateities planai

    Scenoje pasirodė Vilniaus rajono kolektyvai ir svečiai, o vakarinėje programoje koncertavo grupė „The Roop“ bei atlikėjai iš Lenkijos Sławomir ir Kajra. Renginyje dalyvavo ir delegacijos iš Lenkijos, Ukrainos bei Vokietijos, taip pat Seimo nariai ir ambasadų atstovai.

    Derliaus šventė antrą kartą vyko prie Baltosios Vokės dvaro, kuris pastaraisiais metais tapo svarbia vietos tapatybės ir kultūrinio atgimimo tema. Savivaldybė nurodo, kad dvarą planuojama pritaikyti bendruomenės poreikiams ir kultūrinei veiklai.

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia, kad tokie renginiai ne tik puoselėja tradicijas, bet ir stiprina vietos turizmą bei smulkųjį verslą, nes mugės ir bendruomenių kiemeliai pritraukia lankytojus iš platesnio regiono. Derliaus šventė Baltojoje Vokėje šiemet išryškino ir kitą kryptį: tradicijų tąsa vis dažniau derinama su koncertine programa, rekordiniais projektais ir paramos iniciatyvomis.

  • Maišiagalos ir Krotošyno partnerystė įgauna pagreitį: planai, kurie gali atnešti ES projektų

    Maišiagalos ir Krotošyno partnerystė įgauna pagreitį: planai, kurie gali atnešti ES projektų

    Daugiau nei tris dešimtmečius trunkanti Maišiagalos ir Krotošyno partnerystė artimiausiu metu gali pereiti į naują etapą. Vilniaus rajono atstovai su partneriais Lenkijoje aptarė, kaip ryšius paversti konkrečiais darbais, orientuojantis į gyventojams apčiuopiamą naudą.

    Susitikimas vyko rugsėjo 11 dieną, jame dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, vicemeras Algis Vaitkevičius, Maišiagalos seniūnas Renatas Kasparas ir Krotošyno miesto vadovė Natalia Robakowska. Pagrindinis akcentas buvo naujos bendradarbiavimo kryptys ir praktiniai įgyvendinimo būdai.

    „Tarptautinis bendradarbiavimas mums yra labai svarbus. Maišiagala turi ilgametę partnerystę su Krotošynu, todėl reikėtų ne tik išlaikyti užmegztus ryšius, bet ir juos stiprinti, ieškoti naujų bendradarbiavimo sričių bei kartu įgyvendinti prasmingas iniciatyvas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Maišiagalos ir Krotošyno ryšiai skaičiuojami nuo 1992 metų, o 2000 metais partnerystė buvo oficialiai atnaujinta. Per šį laiką bendradarbiavimas rėmėsi bendruomenių kontaktais, vizitais ir įvairiomis iniciatyvomis, tačiau dabar siekiama didesnio tęstinumo.

    Susitikime daug dėmesio skirta galimybei rengti bendrus Europos Sąjungos finansuojamus projektus, kurie savivaldybėms dažnai tampa realiu įrankiu stiprinti viešąsias paslaugas ir bendruomeninę infrastruktūrą. Aptarta, kad tokiose programose svarbiausia ne tik idėja, bet ir administraciniai pajėgumai, partnerių atsakomybės bei aiškūs rodikliai.

    Partneriai taip pat svarstė, kaip atgaivinti ir išplėsti jaunimo bei vaikų mainus, nes būtent jie dažnai sukuria ilgiausiai išliekančius ryšius. Be to, kalbėta apie bendradarbiavimą kultūros, sporto, švietimo ir sveikatos srityse, kur rezultatą greičiausiai mato vietos gyventojai.

    Atskirai aptarti ir savivaldos patirties mainai, kurie pastaraisiais metais įgauna naują reikšmę dėl dažnėjančių ekstremalių oro reiškinių, didesnio dėmesio civilinei saugai ir augančių kibernetinių incidentų rizikų. Sutarta, kad keitimasis praktiniais sprendimais gali padėti greičiau pasirengti krizinėms situacijoms ir sumažinti jų žalą.

    Vizito metu Krotošyno delegacija lankėsi Maišiagaloje ir susitiko su kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos bendruomene bei seniūnijos kolektyvu. Susitikimuose aptartos kasdienės vietos problemos ir galimybės, kur bendradarbiavimas galėtų virsti konkrečiais projektais ar reguliariais mainais.

    Vilniaus rajono savivaldybė ir Krotošynas sutarė tęsti dialogą ir pereiti prie konkrečių pasiūlymų, kurie leistų partnerystę padaryti labiau matomą ir apčiuopiamą. Tikimasi, kad sutelkus dėmesį į kelias prioritetines sritis, bendri planai greičiau pasieks praktinio įgyvendinimo etapą.

  • 200 karių pratybos prie Vilniaus: šūviai su imitacija ir pirotechnika – kur ir kada vyks

    200 karių pratybos prie Vilniaus: šūviai su imitacija ir pirotechnika – kur ir kada vyks

    Rugsėjo 19–20 dieną ir spalio 3–4 dieną Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės pratybos. Jose bus treniruojamasi vykdyti šalies gynybos ir taikos meto užduotis.

    Pratybų veiksmai planuojami Marijampolio seniūnijoje, Migūnų, Rakonių ir Vilkiškių teritorijose, taip pat Jašiūnų, Turgelių ir Merkinės apylinkėse. Gyventojai raginami išlikti ramūs ir atkreipti dėmesį į laikinus judėjimo ar įprastos veiklos pasikeitimus.

    Skelbiama, kad pratybose dalyvaus apie 200 karių savanorių. Pratybų metu bus naudojami ginklai su imitaciniais šaudmenimis ir pirotechninės priemonės, todėl kai kuriose vietovėse gali būti girdimi šūvių garsai.

    Pratybos vyks tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu. Tai reiškia, kad karių judėjimas, taktiniai epizodai ir imitaciniai veiksmai gali būti fiksuojami ir vakarais ar naktį, priklausomai nuo užduočių scenarijaus.

    Kariuomenė pabrėžia, kad tokio pobūdžio mokymai yra reguliari parengtį stiprinanti veikla, leidžianti savanoriams veikti realistiškomis sąlygomis ir koordinuotai vykdyti užduotis vietovėje. Informacija parengta pagal Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės pateiktus duomenis.

  • Vilniaus rajonas apsisprendė: kas laimėjo AID2 atranką ir teiks socialinės integracijos paslaugas?

    Vilniaus rajonas apsisprendė: kas laimėjo AID2 atranką ir teiks socialinės integracijos paslaugas?

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė, kad baigėsi projekto „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“ partnerių atranka socialinės integracijos paslaugoms teikti. Paraiškas įvertinusi komisija atrinko dvi organizacijas, su kuriomis planuojama įgyvendinti numatytas projekto veiklas.

    Kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, partnerių atranka buvo paskelbta liepos 15 dieną, o sprendimai priimti įvertinus pateiktas paraiškas. Galutinis pasirinkimas įformintas Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu.

    Kas tapo AID2 partneriais

    Projekto partnerėmis paskirtos Viešoji įstaiga „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ ir Vilniaus arkivyskupijos Caritas. Šios organizacijos prisidės prie socialinės integracijos paslaugų teikimo ir plėtros Vilniaus rajone.

    Partnerių atranka savivaldybėms paprastai yra vienas svarbiausių etapų, nes nuo vykdytojų patirties, turimų kompetencijų ir infrastruktūros priklauso paslaugų prieinamumas, kokybė ir tęstinumas. Tokie sprendimai ypač aktualūs, kai siekiama pasiekti jautriausias gyventojų grupes.

    Kodėl tokios paslaugos svarbios

    Socialinės integracijos paslaugos apima pagalbą žmonėms, susiduriantiems su socialine atskirtimi, skurdu, negalia ar kitais iššūkiais, kurie riboja galimybes savarankiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Praktikoje tai gali būti konsultavimas, tarpininkavimas, motyvavimas, pagalba grįžtant į darbo rinką ar sprendžiant kasdienius socialinius klausimus.

    Pastaraisiais metais savivaldybėse vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvai pagalbai ir bendruomeninių paslaugų stiprinimui, kad žmonės paramą gautų kuo arčiau savo gyvenamosios vietos. Tikimasi, kad bendradarbiavimas su atrinktais partneriais padės užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą ir geresnį paslaugų pasiekiamumą Vilniaus rajono gyventojams.

  • Vilniaus rajonas keičiasi sparčiau nei manėte: naujas leidinys ir žemėlapis parodo, kas padaryta

    Vilniaus rajonas keičiasi sparčiau nei manėte: naujas leidinys ir žemėlapis parodo, kas padaryta

    Per pastaruosius trejus metus Vilniaus rajone įvyko apčiuopiami pokyčiai, palietę kasdienes sritis nuo švietimo ir susisiekimo iki sveikatos, socialinių paslaugų bei viešųjų erdvių. Savivaldybė svarbiausius 2023–2026 metais vykdomus ir planuojamus darbus sudėjo į naują leidinį „Vilniaus rajonas: pokyčiai, kurie arti tavęs“ ir interaktyvų žemėlapį.

    Tokie formatai vis dažniau pasirenkami ir kitose savivaldybėse, nes gyventojams leidžia vienoje vietoje matyti, kur investicijos jau įgyvendintos, o kur darbai dar tik įsibėgėja. Interaktyvūs žemėlapiai tampa patogiu būdu sekti projektų eigą, ypač kai pokyčiai išskaidyti po skirtingas gyvenvietes.

    Kas realiai pasikeitė?

    Leidinyje akcentuojama kelių infrastruktūra: per trejus metus išasfaltuoti žvyrkeliai ir atnaujinta asfalto danga, iš viso apie 100 kilometrų kelių. Taip pat įvardijama inžinerinių tinklų plėtra, nutiesus apie 150 kilometrų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų.

    Šalia susisiekimo ir komunalinės infrastruktūros minimi sveikatos ir socialinių paslaugų projektai. Nemenčinėje duris atvėrė medicininės reabilitacijos centras, o Didžiojoje Riešėje ir Pikeliškėse įkurti grupinio gyvenimo namai, skirti žmonėms, kuriems reikalinga kasdienė pagalba bendruomenėje.

    Viešųjų erdvių ir kultūros infrastruktūros dalyje pristatomas Pagirių kultūros centras ir parkas, taip pat atnaujintos ar įrengtos erdvės Didžiosiose Kabiškėse, Kalveliuose, Rudausiuose ir kitose vietovėse. Tokie projektai dažniausiai turi tiesioginį poveikį bendruomenių gyvenimui, nes skatina vietos renginius ir aktyvų laisvalaikį arčiau namų.

    Projektai, kurie dar tik įsibėgėja

    Savivaldybė nurodo, kad dalis darbų yra tęstiniai ir reikalauja ne vienerių metų, ypač kai kalbama apie švietimo įstaigų plėtrą. Tarp pradėtų ar planuojamų projektų minimi nauji priestatai ugdymo įstaigose Nemėžyje, Pagiriuose, Maišiagaloje, Skaidiškėse ir Avižieniuose.

    Sporto infrastruktūros kryptimi įvardijamas Nemenčinės sporto kompleksas su 50 metrų ilgio baseinu ir planuojamas Rudaminos baseinas. Taip pat nurodoma, kad Senasalyje planuojami globos namai senjorams, kas atliepia visoje Lietuvoje ryškėjančią tendenciją didinti ilgalaikės priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą.

    Pokyčiai viename žemėlapyje

    Interaktyviame žemėlapyje gyventojai gali matyti skirtingose gyvenvietėse įgyvendintus projektus, vykdomus darbus ir planus, o informacija, kaip skelbiama, yra nuolat pildoma. Toks sprendimas svarbus ir skaidrumui, nes leidžia paprasčiau suprasti, kur investuojama ir kokie projektai priklauso nuo ilgesnių procedūrų ar etapų.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad investicijų vertė geriausiai matoma per jų naudą gyventojams, o ne vien per sutvarkytų objektų skaičių.

    „Siekiame, kad investicijos būtų jaučiamos ne tik kaip pastatyti ar sutvarkyti objektai, bet kaip patogesnė kasdienybė žmonėms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Nemokamą leidinį „Vilniaus rajonas: pokyčiai, kurie arti tavęs“ gyventojai gali atsiimti ir gyvai, o dalis informacijos pateikiama skaitmeniniu būdu. Savivaldybė pažymi, kad tiek leidinys, tiek žemėlapis skirti ne tik apžvelgti padarytus darbus, bet ir aiškiau parodyti artimiausių metų prioritetus.

  • Vilniaus rajone – dideli pokyčiai: atidarytos naujos erdvės, dar keli objektai jau finiše

    Vilniaus rajone – dideli pokyčiai: atidarytos naujos erdvės, dar keli objektai jau finiše

    Pastarieji mėnesiai Vilniaus rajone pažymėti ryškiais infrastruktūros pokyčiais: duris atvėrė naujos ar atnaujintos kultūros, švietimo ir socialinių paslaugų erdvės, o dalis projektų artėja prie pabaigos. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetas teikiamas objektams, kurie tiesiogiai gerina kasdienį gyventojų gyvenimą ir paslaugų prieinamumą.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič akcentuoja, kad svarbiausia ne pastatų skaičius, o reali nauda bendruomenėms: geresnės mokymosi sąlygos vaikams, daugiau vietų laisvalaikiui šeimoms ir patogesnės paslaugos žmonėms, kuriems reikalinga pagalba.

    „Svarbu ne tai, kiek pastatų pastatome, o tai, kokią naudą jie sukuria žmonėms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Naujos kultūros ir laisvalaikio erdvės

    Pagiriuose duris atvėrė naujasis Pagirių kultūros centras, kuriame įrengta apie 300 vietų koncertų salė, repeticijų ir edukacinės erdvės, parodoms pritaikyta fojė, taip pat atlikėjams skirti grimo kambariai. Pastate įdiegta moderni garso ir apšvietimo įranga, todėl numatoma, kad čia vyks ne tik mėgėjų kolektyvų, bet ir profesionalūs renginiai.

    Centras pritaikytas ir kasdienėms veikloms: edukacijoms, būreliams, bendruomenės iniciatyvoms. Savivaldybės duomenimis, projekto vertė siekė apie 5,7 mln. eurų, o šalia sutvarkyta aplinka ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

    Tuo pat metu Pagiriuose atnaujintas ir parkas, kuriame įrengtos vaikų žaidimų bei sporto aikštelės, lauko treniruokliai, šunų treniruočių erdvė, skaitymo zona ir amfiteatras renginiams. Taip pat atsirado rogučių trasa ir kitos poilsio vietos, o investicijos, nurodoma, siekė apie 2,2 mln. eurų.

    Daugiau paslaugų žmonėms su negalia

    Didžiojoje Riešėje pradėjo veikti naujas Paberžės socialinės globos namų Dienos užimtumo centras ir socialinės dirbtuvės, skirtos žmonėms, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią. Apie 212 kvadratinių metrų patalpose sudarytos sąlygos 32 asmenims gauti priežiūrą, užimtumą ir socialinę pagalbą.

    Centre vykdomos darbinės ir terapinės veiklos, orientuotos į kasdienius įgūdžius ir įtrauktį: auginamos vaistažolės ir prieskoninės žolelės, jos džiovinamos bei pakuojamos, taip pat gaminami suvenyrai, pinamos verbos, komponuojamos puokštės. Tokios socialinės dirbtuvės laikomos viena svarbiausių priemonių didinant žmonių savarankiškumą ir mažinant socialinę atskirtį.

    Švietimas: naujos erdvės ir modernizacija

    Nemenčinės meno mokykla mokslo metus pradėjo naujose, gerokai didesnėse patalpose, įkurtose Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos priestate. Pastate įrengtos modernios klasės ir bendruomenei skirtos erdvės, o abiem įstaigoms numatyta 360 vietų koncertų salė.

    Skelbiama, kad investicijos į projektą siekė apie 9 mln. eurų, o erdvių plėtra leido mokyklai ženkliai padidinti ugdymo apimtis. Savivaldybės vertinimu, tai sudaro prielaidas priimti daugiau mokinių ir užtikrinti, kad meninis ugdymas būtų arčiau šeimų, gyvenančių Nemenčinėje ir aplinkinėse vietovėse.

    Keturiasdešimt Totorių kaime esantis Pagirių gimnazijos pagrindinio ugdymo skyrius taip pat pradėjo mokslo metus atsinaujinęs: sutvarkytas pastato fasadas, atnaujintos vidaus erdvės, modernizuotos inžinerinės sistemos ir sutvarkyta aplinka. Atnaujinimas apėmė sienų ir stogo apšiltinimą, langų bei durų keitimą, šildymo, vandentiekio, nuotekų ir elektros sistemų modernizavimą.

    Tokios investicijos, anot specialistų, ilgainiui mažina pastatų išlaikymo kaštus ir gerina mikroklimatą klasėse, o tai tiesiogiai siejama su mokinių savijauta bei mokymosi kokybe. Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių Lietuvoje remiasi energinio efektyvumo sprendimais, kad viešieji pastatai būtų ne tik patogūs, bet ir ekonomiški.

    Kas dar ruošiama gyventojams

    Vilniaus rajone tęsiami ir nauji projektai, kurie šiuo metu yra statybos, projektavimo ar planavimo etapuose. Savivaldybė pabrėžia, kad dideli infrastruktūros darbai reikalauja laiko, todėl dalis rezultatų labiausiai matysis artimiausiais metais.

    Mozūriškių dvaro sodyboje planuojama įkurti „Verbų namus“ – erdvę, skirtą Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijai puoselėti. Čia numatomos parodos, edukacijos, konferencijos, taip pat planuojama kaupti ir saugoti verbų kolekciją bei pristatyti tyrimų medžiagą visuomenei.

    Skaidiškėse artėja sporto ir laisvalaikio komplekso atidarymas: daugiau kaip 1 500 kvadratinių metrų pastate numatytos salės krepšiniui, tinkliniui, rankiniui ir salės futbolui, taip pat treniruoklių, kovos menų ir aerobikos užsiėmimams. Lauke suplanuotos krepšinio ir teniso aikštelės, riedlenčių parkas ir vaikų žaidimų erdvės.

    Avižienių gimnazijoje statomas naujas priestatas, į kurį investuojama apie 3,5 mln. eurų. Planuojama, kad beveik 1 902 kvadratinių metrų trijų aukštų pastate bus įrengtos priešmokyklinio ugdymo grupės, informacinių technologijų ir gamtos mokslų kabinetai, biblioteka, administracinės bei pedagogams skirtos erdvės, o mokytis galės apie 200 mokinių.

  • Jaunoms šeimoms – 6 mln. eurų subsidijoms: svarbios datos ir sąlygos pirmajam būstui

    Jaunoms šeimoms – 6 mln. eurų subsidijoms: svarbios datos ir sąlygos pirmajam būstui

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad 2026 metų rugsėjo 14 dieną planuojama pradėti prašymų priėmimą dėl teisės į finansinę paskatą jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą regionuose. Prašymų langas bus trumpas, todėl gyventojams patariama dokumentus pasirengti iš anksto.

    Prašymus bus galima teikti nuo 2026 metų rugsėjo 14 dienos 9.00 valandos iki 2026 metų rugsėjo 18 dienos 12.00 valandos. Pažymoms, patvirtinančioms teisę į subsidiją, formuoti numatyta apie 6 mln. eurų.

    Ši finansinė paskata teikiama pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą. Subsidija skirta sumažinti būsto kredito naštą ir paskatinti jaunus žmones kurti gyvenimą ne didmiesčiuose, kur būsto kainos paprastai mažesnės, tačiau finansavimo sąlygos vis tiek išlieka reikšmingas iššūkis.

    Kas gali pretenduoti?

    Teisę į finansinę paskatą turi jaunos šeimos, kai prašymo pateikimo metu abu sutuoktiniai, registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką ar vaikus auginantis tėvas ar motina yra iki 36 metų. Taip pat būtina atitikti pirmojo būsto kriterijų.

    Parama paprastai netaikoma, jei šeima turi ar turėjo gyvenamąjį būstą, tačiau yra išimčių. Jos taikomos, kai vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršijo 14 kvadratinių metrų arba jei būstas buvo fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.

    Ministerija nurodo, kad turto deklaravimas yra privalomas pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą, pateikiant formą FR0001. Jaunos šeimos pajamos ir turto vertė šiuo atveju nevertinami, tačiau svarbu, kad pareiškėjai nebūtų anksčiau pasinaudoję šia subsidija ar kita parama būstui įsigyti pagal atskirą įstatymą.

    Jei vėliau šeimoje gimsta trečias ar paskesnis vaikas, galima kreiptis dėl papildomos subsidijos. Tokiu atveju kreipimosi metu kiekvienas iš sutuoktinių arba vienas vaiką ar vaikus auginantis tėvas ar motina gali būti iki 40 metų imtinai.

    Kokios subsidijos numatytos?

    Subsidijos dydis priklauso nuo vaikų skaičiaus šeimoje. Neauginančioms vaikų arba auginančioms vieną vaiką numatyta 10 proc. subsidija, auginančioms du vaikus – 12,5 proc., o auginančioms tris ar daugiau vaikų – 15 proc.

    Subsidija skaičiuojama nuo būsto kredito sumos, tačiau taikomi apribojimai, todėl planuojantiems sandorį svarbu įvertinti, kokiai kredito daliai parama realiai bus taikoma. Praktikoje tai reiškia, kad net ir brangesnio būsto atveju subsidija gali būti apskaičiuota tik iki nustatytos maksimalios kredito sumos.

    Reikalavimai perkant Vilniaus rajone

    Vilniaus rajono savivaldybėje taikomi konkretūs ribojimai įsigyjamo būsto vertei ir kredito sumai. Nurodoma, kad įsigyjamo būsto vertė, vertinama pagal nepriklausomo turto vertintojo nustatytą vertę ir pirkimo–pardavimo sutartyje įrašytą kainą, negali viršyti 120 000 eurų.

    Taip pat nurodoma, kad būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 000 eurų. Būstas turi būti finansuojamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, todėl prieš teikiant prašymą svarbu pasitikrinti, ar konkreti vietovė patenka į finansuojamas teritorijas.

    Prašymas teikiamas savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama pirkti būstą, administracijai kvietime nustatytu terminu. Vilniaus rajone prašymus galima teikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, atvykus į savivaldybę, siunčiant registruotu laišku arba elektroniniu paštu, jei nėra techninių galimybių pateikti per SPIS.

    Savivaldybė pabrėžia, kad prašymai priimami tik kvietime nustatytu laikotarpiu, o pateikti pavėluotai nėra registruojami ir nenagrinėjami. Dėl to šeimoms rekomenduojama iš anksto pasirūpinti turto deklaravimu, dokumentų pasirašymu kvalifikuotu elektroniniu parašu, jei prašymas teikiamas nuotoliniu būdu, ir patikrinti, ar atitinkamos sąlygos nepasikeitė iki kvietimo pradžios.

  • Vilniaus rajone – šansas atsikratyti pavojingo šiferio: nemokamai išveš iki 300 tonų

    Vilniaus rajone – šansas atsikratyti pavojingo šiferio: nemokamai išveš iki 300 tonų

    Vilniaus rajono savivaldybė tęsia asbesto turinčių atliekų surinkimo ir išvežimo programą ir artimiausiu metu planuoja naują viešąjį pirkimą šioms paslaugoms įsigyti. Tam numatoma skirti apie 70 000 eurų, o gyventojams paslauga bus teikiama nemokamai.

    Šiemet planuojama surinkti ir saugiai pašalinti apie 300 tonų asbesto atliekų, daugiausia senos stogų dangos, pavyzdžiui, asbestinio šiferio. Savivaldybė pabrėžia, kad tai vienas paprasčiausių būdų gyventojams teisėtai ir saugiai sutvarkyti pavojingas atliekas, kurių negalima mesti į mišrias atliekas ar palikti aplinkoje.

    „Norime, kad gyventojams būtų kuo paprasčiau saugiai atsikratyti senų asbesto atliekų. Tai reali pagalba gyventojams ir kartu naudinga visam Vilniaus rajonui“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Savivaldybė skaičiuoja, kad per septynerius metus gyventojai sutvarkyti perdavė daugiau kaip 3 000 tonų asbesto atliekų. Pasak savivaldybės, vien 2025 metais sulaukta 601 prašymo, o 2026 metais išvežta apie 800 tonų atliekų.

    Registracija vyksta iki spalio 2 dienos

    Gyventojai, norintys pasinaudoti paslauga, kviečiami registruotis iki spalio 2 dienos. Prašymą galima pateikti savo gyvenamosios vietos seniūnijai arba siunčiant el. paštu.

    Prašymas turi būti užpildytas ir pasirašytas, taip pat būtina nurodyti preliminarų asbesto atliekų kiekį kilogramais arba tonomis. Kuo tikslesnis kiekis, tuo lengviau suplanuoti maršrutus ir išvežimo apimtis.

    „Kviečiame gyventojus pasinaudoti šia galimybe ir nelaukti paskutinės dienos. Tai leis mums tinkamai suplanuoti darbus ir užtikrinti sklandų atliekų surinkimą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė dr. Danuta Narbut.

    Kaip paruošti atliekas išvežimui

    Asbesto atliekos bus išvežamos su gyventoju iš anksto suderintu laiku. Asbestinis šiferis turi būti sukrautas į didmaišius, kuriuos bus galima atsiimti seniūnijoje, arba sudėtas ant padėklų, kad krovinį būtų galima saugiai pakrauti.

    Gyventojas perduodamas atliekas turės pasirašyti atliekų priėmimo–perdavimo aktą. Savivaldybė taip pat primena, kad atliekų negalima laužyti ar smulkinti, nes būtent ardant medžiagą į aplinką gali patekti pavojingos asbesto skaidulos.

    Kodėl asbestą svarbu tvarkyti saugiai

    Asbestas priskiriamas pavojingoms atliekoms, todėl jo tvarkymas yra griežtai reglamentuojamas. Senos stogų dangos ar kitos asbesto turinčios medžiagos, laikomos netinkamai arba ardytos be apsaugos priemonių, gali kelti riziką sveikatai ir aplinkai.

    Planuojamas šių metų išvežamų atliekų kiekis yra ribotas, todėl pasiekus nustatytą limitą dalies gyventojų atliekų šiemet gali nepavykti surinkti. Tokiu atveju išvežimą planuojama organizuoti kitais metais, įvykdžius naujus viešuosius pirkimus.

  • Vilniaus rajono maudyklas patikrino 8 kartą: ką parodė paskutiniai vandens tyrimai?

    Vilniaus rajono maudyklas patikrino 8 kartą: ką parodė paskutiniai vandens tyrimai?

    Vilniaus rajone užbaigtas 2026 metų maudymosi sezono vandens kokybės tyrimų ciklas. Vanduo viso sezono metu buvo reguliariai stebimas 13-oje rajono vandens telkinių, o paskutiniai mėginiai paimti rugsėjo 4 dieną.

    Laboratoriniai mikrobiologiniai tyrimai parodė gerus rezultatus: visi tirtieji vandens telkiniai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 reikalavimus. Ši norma nustato, kokie rodikliai leidžia maudyklą laikyti saugia poilsiui ir maudynėms.

    Per paskutinį patikrinimą buvo įvertinta 13 maudyklų vandens kokybė, o septyniose vietose papildomai tirta ir paplūdimių smėlio švara. Toks derinys svarbus, nes dalis taršos gali būti susijusi ne tik su vandeniu, bet ir su pakrantės aplinka.

    Savivaldybė nurodo, kad sezono metu buvo fiksuota ir trumpalaikių rodiklių pablogėjimų. Laikinas taršos padidėjimas nustatytas Gineitiškių ir Aliejūnų ežeruose bei Didžiųjų Kabiškių tvenkinyje, tačiau pakartotiniai mėginiai ilgalaikės taršos nepatvirtino.

    Vandens telkinių stebėsena per sezoną buvo atlikta 8 kartus, o smėlio tyrimai kai kuriose maudyklose kartoti 4 kartus. Tokia praktika leidžia greičiau pastebėti staigius pokyčius, kurie dažniausiai siejami su liūtimis, paviršinėmis nuotekomis ar intensyvesniu poilsiautojų srautu.

    Sezono metu tikrintos Gėlos I ir II, Gineitiškių, Raudonojo dvaro, Ilgučių, Vilnojos, Pikeliškių (Žaleso) maudyklos, taip pat Aliejūnų ir Asvejos ežerai bei Rudaminos, Nemėžio, Minkelių ir Didžiųjų Kabiškių tvenkiniai. Stebėsenos projektą finansavo Vilniaus rajono savivaldybė.

    Gyventojams primenama prie vandens telkinių elgtis atsakingai ir įvertinti realias sąlygas vietoje: po gausių kritulių ar pastebėjus pakitusį vandens skaidrumą, spalvą ar kvapą, geriau rinktis atsargesnį poilsį. Tvarkinga pakrantė ir šiukšlių nepalikimas taip pat mažina taršos riziką kitoms dienoms.

  • Statybos leidimų bumas rugpjūtį: Vilnius ir rajonas išsiveržė į priekį, skaičiai stebina

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), administruojanti informacinę sistemą „Infostatyba“, suskaičiavo, kiek statybą leidžiančių dokumentų šalyje patvirtinta 2026 metų rugpjūčio mėnesį. Duomenys rodo ryškų aktyvumą: per mėnesį patvirtinti 1 074 statybos leidimai.

    SSVA skaičiavimu, 96,46 proc. visų dokumentų buvo patvirtinti įstatymais nustatytais terminais, tai yra be vėlavimo. Tai reiškia, kad didžioji dalis procedūrų savivaldybėse vyko sklandžiai, o pareiškėjams nereikėjo laukti ilgiau, nei numatyta.

    Kur išduota daugiausia leidimų?

    Daugiausia statybą leidžiančių dokumentų 2026 metų rugpjūtį patvirtinta Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Vilniaus mieste patvirtinti 164 leidimai, Vilniaus rajone – 152.

    Sudėjus šiuos rezultatus matyti, kad sostinėje ir aplinkinėje savivaldybėje patvirtinta 29,42 proc. visų rugpjūčio mėnesio statybos leidimų Lietuvoje. Toks santykis išryškina, jog didžiausias statybų planavimo intensyvumas išlieka Vilniaus regione.

    Toliau rikiuojasi Klaipėdos rajonas, kuriame patvirtinti 96 leidimai, ir Kauno rajonas su 91 leidimu. Kauno miesto savivaldybė rugpjūtį patvirtino 90 statybą leidžiančių dokumentų, todėl Kauno regionas pagal apimtis išlieka labai arti lyderių grupės.

    Į daugiausiai leidimų išdavusių savivaldybių dešimtuką taip pat pateko Šiaulių rajonas su 37 dokumentais, Trakų rajonas su 25 ir Panevėžio miestas su 21. Alytaus rajonas ir Klaipėdos miestas patvirtino po 20 leidimų.

    Dešimtuką pagal apimtis užbaigia Marijampolės savivaldybė, Jonavos rajonas ir Širvintų rajonas, kuriose patvirtinta po 19 statybos leidimų. Šie skaičiai rodo, kad aktyvumas pasiskirstęs plačiai, tačiau didžiausia koncentracija išlieka didžiųjų miestų ir jų žiedinių savivaldybių teritorijose.

    Kodėl leidimų skaičius neparodo statybų masto?

    SSVA pabrėžia, kad statybos leidimų skaičius nėra tiesiogiai lygus statinių skaičiui. Vienu leidimu gali būti numatytas kelių objektų statymas ar infrastruktūros įrengimas, pavyzdžiui, kvartalo vidaus tinklai, parkavimo aikštelės ar keli pastatai viename projekte.

    Dėl šios priežasties realus fizinių statybų mastas, kai projektai pasieks įgyvendinimo etapą, gali būti didesnis, nei leidžia spręsti vien tik patvirtintų dokumentų skaičius. Praktikoje tai ypač aktualu kvartalų vystymui, kai viename projekte apjungiami kelių statinių ir komunikacijų sprendiniai.

    Terminai ir savivaldybių darbo kokybė

    Vertinant dešimtuką pagal išduotų leidimų apimtį, daugiau nei pusė jame esančių savivaldybių rugpjūtį nebuvo pavėlavusios nė vienos dienos. Tarp jų minimos Klaipėdos rajono, Šiaulių rajono, Trakų rajono, Alytaus rajono ir Jonavos rajono savivaldybės, taip pat Klaipėdos miesto ir Marijampolės savivaldybės.

    Kitur, SSVA duomenimis, vėlavimų dalis pirmajame dešimtuke svyravo nuo 1,32 iki 12,09 proc. punktų. Šie skirtumai leidžia matyti, kad net ir didesnes apimtis turinčiose savivaldybėse procesų sparta gali būti nevienoda, o pareiškėjams svarbu įvertinti praktinį terminų laikymąsi konkrečioje vietovėje.