CP v2

Tag: Vilnius

  • Vilniuje išaiškėjo pirmasis „Minuso“ čempionas: superfinale prie Baltojo tilto – drama

    Vilniuje išaiškėjo pirmasis „Minuso“ čempionas: superfinale prie Baltojo tilto – drama

    Po visą vasarą Vilniuje vykusių „Minuso“ kovų paaiškėjo pirmasis šio formato miesto čempionas. Rugsėjo 6 dieną Baltojo tilto sporto aikštyne surengtame didžiajame superfinale titulą iškovojo Mindaugas Luškevičius, atstovavęs Naujamiesčio seniūnijai.

    Lemiamame etape susitiko 21 stipriausias žaidėjas – po vieną iš kiekvienos Vilniaus seniūnijos. Finale Mindaugas Luškevičius įveikė Kasparą Kavoliūną iš Verkių seniūnijos ir tapo pirmuoju Vilniaus „Minuso“ čempionu.

    „Į turnyrą atėjau be didelių lūkesčių, tiesiog norėjosi po pertraukos vėl pažaisti krepšinį. Tačiau su kiekviena laimėta kova augo noras eiti toliau, kol galiausiai pagalvojau, kad čia galima ir patriukšmauti“, – sakė Mindaugas Luškevičius.

    „Tapti pirmuoju Vilniaus „Minuso“ čempionu – stiprus ir netikėtas jausmas. Smagiausia, kad per turnyrą sutikau labai skirtingų žmonių, susiradau naujų krepšinio bičiulių ir iš naujo supratau, kaip buvau pasiilgęs šio žaidimo“, – pridūrė jis.

    Prizas ir projekto idėja

    Kartu su čempiono titulu nugalėtojui atiteko projekto partnerio „Novaturas“ įsteigtas prizas – kelionė dviem į Egiptą. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas buvo ne vien išaiškinti stipriausią žaidėją, bet ir grąžinti žmones į rajonų aikšteles.

    „Kai pradėjome šį projektą, norėjome sugrąžinti žmones į savo rajonų aikšteles ir per paprastą, visiems pažįstamą žaidimą paskatinti daugiau judėti bei susitikti su kaimynais. Smagu matyti, kad ši idėja išaugo į visą miestą apėmusią iniciatyvą“, – sakė „Active Vilnius“ vadovas Gintas Teslia.

    Dalyvių mastas ir tendencijos

    Projektas „Minusas grįžta į kiemą“ vyko visą vasarą, o varžybos persikėlė nuo kiemų dvikovų iki seniūnijų atrankų ir superfinalo. Organizatorių duomenimis, turnyre užsiregistravo daugiau nei 600 dalyvių, o rungtynės vyko 122 Vilniaus krepšinio aikštelėse.

    Aktyviausiai į iniciatyvą įsitraukė Verkių, Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijos, o dalyvių amžiaus rėžis buvo platus: jauniausiam žaidėjui buvo 8 metai, vyriausiam – 60. Tokie skaičiai atspindi augančią miestų kryptį stiprinti bendruomeniškumą per prieinamas, mažos infrastruktūros sąnaudos reikalaujančias sporto veiklas.

    Didįjį superfinalą vedė Paulius Ambrazevičius, o kovas teisėjavo Gytis Blaževičius, Dalia Belickaitė, Edvinas Šeškus, Simonas Litvinavičius, Rapolas Klišauskas ir Arnas Adomavičius. Turnyro kulminacija prie Baltojo tilto sutraukė ne tik dalyvius, bet ir žiūrovus, o pats formatas, organizatorių teigimu, ateityje gali tapti tradicija.

  • Vilniuje po remonto atidarė skyrių: 70 vietų slaugai ir 3 naujos palatos sunkiai sergantiems

    Vilniuje po remonto atidarė skyrių: 70 vietų slaugai ir 3 naujos palatos sunkiai sergantiems

    Vilniuje po remonto vėl atidarytas Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius. Ligoninė skelbia, kad vienu metu čia paslaugas galės gauti iki 70 pacientų, todėl padidės galimybės priimti laukiančiuosius.

    Pasak įstaigos, stacionarių slaugos paslaugų poreikis sostinėje išlieka didelis, o jį didina visuomenės senėjimas ir lėtinių ligų paplitimas. Tokios paslaugos ypač svarbios, kai aktyvus gydymas jau baigtas, bet žmogui dar reikia nuolatinės priežiūros ir saugios aplinkos.

    „Kai pacientui nebereikia aktyvaus gydymo, tačiau jis negali saugiai savimi pasirūpinti namuose, būtina užtikrinti kokybišką ir orią slaugą“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Įrengtos trys naujos palatos

    Ligoninės skyrius veikia Kauno gatvėje, jame teikiamos bendrosios slaugos paslaugos, taip pat slauga pacientams, esantiems vegetacinėje būklėje ar sergantiems demencija. Po vasarą atlikto remonto įrengtos dvi papildomos dvivietės palatos ir viena vienvietė palata.

    Įstaiga nurodo, kad skyriuje dauguma pacientų slaugomi dvivietėse ir trivietėse palatose, taip pat yra vienviečių palatų su atskiru sanitariniu mazgu ir dušu. Atnaujinimas, anot ligoninės, turėtų sudaryti daugiau galimybių artimiesiems būti šalia sunkios būklės paciento.

    Remonto darbams ir reikalingoms prekėms, ligoninės duomenimis, skirta beveik 68 tūkst. eurų. Įstaiga pabrėžia, kad geresnės fizinės sąlygos yra tik dalis pokyčio, nes slauga apima ir paciento kasdienių poreikių užtikrinimą.

    Ką reiškia palaikomasis gydymas

    Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė teigia, kad pacientams užtikrinama visą parą trunkanti sveikatos priežiūra, simptominis gydymas ir slauga. Prireikus teikiama pagalba valgant, rūpinantis asmens higiena ir kitais kasdieniais poreikiais.

    „Vertiname kiekvieno paciento poreikius individualiai, kad pacientas ir jo artimieji jaustųsi saugūs, išgirsti ir galėtų išsaugoti privatumą“, – sakė Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės vadovas Rimvydas Turčinskas.

    Praėjusiais metais skyriuje, ligoninės duomenimis, gydyti ir slaugyti 426 pacientai, o paslaugos suteiktos per daugiau nei 23 tūkst. lovadienių. Pacientais rūpinasi 64 darbuotojai, tarp jų gydytojai, slaugytojai, kineziterapeutai, masažo specialistai, medicinos psichologai, slaugytojo padėjėjai ir socialiniai darbuotojai.

    Ligoninė pažymi, kad slauga neapsiriboja vien medicinine priežiūra: pacientams gali būti skiriamos sveikatą stiprinančios procedūros, tokios kaip gydomoji mankšta ar masažas. Jei paciento būklė pablogėja, jis gali būti perkeltas į aktyvaus gydymo ar bendrosios intensyviosios priežiūros skyrių.

  • Vyrų tylėjimo kaina: skaičiai Lietuvoje šokiruoja, o kampanija Vilniuje ragina prabilti

    Vyrų tylėjimo kaina: skaičiai Lietuvoje šokiruoja, o kampanija Vilniuje ragina prabilti

    Vyrai Lietuvoje nuo savižudybės miršta gerokai dažniau nei moterys, tačiau pagalbos vis dar ieško rečiau. Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ rugsėjo 7–10 dienomis pradeda socialinę kampaniją „Nesinešk visko vienas“, kviečiančią vyrus atviriau kalbėti apie emocinę savijautą.

    Prie kampanijos prisijungė buvęs krepšininkas Rimantas Kaukėnas, menininkas Algis Kriščiūnas, Vilniaus „Ryto“ žaidėjas Gytis Radzevičius ir Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjas Klaudijus Upstas. Organizatorių teigimu, žinomų vyrų pavyzdys padeda mažinti stigmas ir primena, kad sunkumai nėra silpnumo ženklas.

    Skaičiai, už kurių slypi žmonės

    Skelbiama, kad 2025 metais Lietuvoje dėl savižudybės mirė 524 žmonės: 421 vyras ir 103 moterys. Vilniuje tuo pačiu laikotarpiu fiksuotas 61 atvejis, iš jų 54 vyrai ir 7 moterys, todėl kampanija nukreipta į didžiausios rizikos grupę.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbu matyti ne tik statistiką, bet ir realias istorijas. Dažnai krizė bręsta ilgai: žmogus mėnesiais ar metais bando susidoroti vienas, vengia kalbėti su artimaisiais ir kreipiasi pagalbos tik tada, kai jėgų beveik nelieka.

    Kodėl vyrai pagalbos vengia?

    Psichikos sveikatos ekspertai dažnai akcentuoja, kad požiūris į emocijas formuojasi nuo vaikystės. Kai berniukas išmoksta, kad verkti gėda, o sunkumus reikia įveikti pačiam, vėliau pagalbos prašymas gali atrodyti kaip pralaimėjimas.

    Prie to prisideda ir socialiniai lūkesčiai: būti stipriam, neklysti, uždirbti daugiau, „laikyti“ šeimą ir neparodyti pažeidžiamumo. Tokia norma daliai vyrų tampa vidiniu draudimu pripažinti, kad sunku, net kai situacija pavojinga.

    „Savižudybių tema glaudžiai susijusi su priklausomybių problema ir įsitikinimu, kad sunkumus galima nuskandinti alkoholyje. Ilgą laiką vyrams buvo keliami lūkesčiai viską atlaikyti patiems, todėl pagalbos kartais kreipiamasi per vėlai“, – sakė Vilniaus miesto savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė Goda Nausėdaitė.

    Aplinka gali paskatinti arba sustabdyti

    Kampanijos rengėjai pabrėžia, kad pagalbos ieškojimas priklauso ne vien nuo žmogaus valios. Didelę reikšmę turi aplinka: ar šeimoje, draugų rate ir darbovietėje į emocinius sunkumus reaguojama rimtai, ar jie nuvertinami ir paverčiami pašaipa.

    Vilniaus gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad daugeliui vyrų svarbi privatumo galimybė kreipiantis pagalbos, o artimųjų palaikymas gali tapti lemiamu postūmiu. Taip pat reikšmingi kitų vyrų pavyzdžiai, kai viešai pripažįstama, kad pagalba buvo reikalinga ir naudinga.

    „Kartais žmogus ilgai bando tvarkytis vienas, nesidalija su artimaisiais ir nesikreipia pagalbos. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie tai, kur kreiptis, bet ir kas trukdo žengti pirmą žingsnį“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė.

    Kampanija „Nesinešk visko vienas“ primena paprastą principą: išeitis yra, o pagalba gali būti skirtinga. Vienam svarbiausias atviras pokalbis su draugu ar šeimos nariu, kitam reikalinga profesionali psichologo pagalba, dar kitam padeda struktūruota dienotvarkė, fizinis aktyvumas ar bendruomenė.

    „Vilnius sveikiau“ skelbia, kad vilniečiams teikiamos nemokamos individualios psichologo konsultacijos, o artimojo netektį po savižudybės patyrusiems žmonėms siūloma ilgalaikė emocinė parama savitarpio pagalbos grupėje. Specialistai ragina nelaukti, kol taps per sunku, ir kalbėtis anksčiau, nei krizė įsisenėja.

  • Trijų kryžių paminklas Vilniuje vėl baltuos: prasideda atnaujinimas, paaiškėjo svarbi detalė

    Trijų kryžių paminklas Vilniuje vėl baltuos: prasideda atnaujinimas, paaiškėjo svarbi detalė

    Vilniaus panoramoje iš tolo matomas Trijų kryžių paminklas artimiausiu metu bus atnaujintas: numatyta nuvalyti paviršių, sutvarkyti nusidėvėjusias vietas ir perdažyti dangą. Darbai planuojami taip, kad lankytojai ir toliau galėtų patekti į šalia esančią apžvalgos aikštelę.

    Paminklo būklė įvertinta 2024 metais atliktos ekspertizės metu. Specialistai nurodė, kad konstrukcinė būklė yra gera ir esminių pažeidimų nenustatyta, tačiau paviršiuje matyti laiko ir aplinkos poveikio pėdsakai.

    Pasak miesto atstovų, atnaujinimas yra kosmetinis, tačiau praktiškai svarbus, nes padeda apsaugoti dangą nuo tolesnio dėvėjimosi. Tokie darbai įprastai atliekami prevenciškai, kad drėgmė, temperatūrų kaita ir tarša neardytų paviršiaus sparčiau.

    Planuojama, kad darbai truks apie mėnesį, o tiksli trukmė priklausys nuo oro sąlygų. Paminklą tvarkys UAB „Grinda“.

    Teritorija nebus uždaryta, tačiau prie pat paminklo prieiti nepavyks, nes darbų zona bus aptverta saugumo juosta. Taip siekiama užtikrinti tiek lankytojų, tiek dirbančių specialistų saugumą.

    Pastaraisiais metais paminklas buvo prižiūrimas atliekant mažesnės apimties darbus, tačiau kompleksinis paviršių atnaujinimas ilgą laiką nebuvo vykdytas. Miesto teigimu, dabar siekiama suvienodinti dangą ir išsaugoti tvarkingą vieno ryškiausių sostinės simbolių vaizdą.

  • Vilniaus centre sužaliavo 600 kv. metrų miškas: Žemaitės skvere atsivėrė netikėtas vaizdas

    Vilniaus centre sužaliavo 600 kv. metrų miškas: Žemaitės skvere atsivėrė netikėtas vaizdas

    Miškas, kuris keičiasi kartu su miestu

    Gedimino prospekte atsirado išskirtinis monumentalaus meno kūrinys, kurį praeiviai neretai palaiko tikru miesto žalumos tęsiniu. Ant vieno pastato sienos nutapytas beveik 600 kvadratinių metrų „Bukantės miškas“ kviečia įžengti į Žemaitės kūrybos pasaulį, kuriame susipina gamta, paslaptis ir gyvybė.

    Kūrinys tapo atviros miesto galerijos dalimi ir papildė atnaujintą Žemaitės skverą. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai: meninis pasakojimas sąmoningai kuriamas taip, kad vizualiai pratęstų skvero medžius ir stiprintų žaliąją ašį pačiame miesto centre.

    Unikali technika ir dialogas su tikrais medžiais

    Menininkė Liuda Jaruševičiūtė Stankevičienė darbą kūrė mišria tapybos ir grafikos technika, o didžiulis plotas nutapytas nedideliais teptukais. Pasak kūrėjos, idėja gimė dar pandemijos metu, kai ugniasienių projektams ieškota sprendimų, galinčių ne konkuruoti su aplinka, o ją papildyti.

    „Mano tikslas buvo sukurti mišką, kuris būtų gyvas ir įdomus visais metų laikais ir gyventų kartu su skveru“, – sakė „Bukantės miško“ autorė Liuda Jaruševičiūtė Stankevičienė.

    Šio kūrinio išskirtinumas tas, kad dalį sienos užstoja tikrų medžių lajos, o jie patys tampa kompozicijos pirmuoju planu. Vasarą želdiniai paslepia dalį tapybos, rudenį atsiveria daugiau detalių, o žiemą vaizdą papildo šakos ir jų šešėliai.

    Žemaitė, Frida Kahlo ir nauji miesto skaitymai

    „Bukantės miške“ integruotas ir 2016 metais scenografės Paulės Bocullaitės sukurtas Fridos Kahlo portretas, suteikiantis kūriniui papildomų prasmių. Dviejų ryškių menininkių dialogas čia perskaitomas kaip pasakojimas apie autentišką moters patirtį, laisvę kūryboje ir socialinių normų keliamas ribas.

    Kūrinio įgyvendinimas prasidėjo 2025 metų rugsėjį, tačiau darbų tempą koregavo oro sąlygos, ypač šaltuoju sezonu. Galutinį rezultatą galima pamatyti ant pastato Gedimino prospekte, šalia Žemaitės skvero.

    Šalia sieninės tapybos numatytas ir informacinis stendas, skirtas Žemaitei, kad praeiviai galėtų geriau suprasti, kuo šis literatūrinis kontekstas svarbus pasirinktam vaizdiniui. Rengiant tekstus konsultuotasi su Lietuvių kalbos ir literatūros instituto tyrėja doc. dr. Žydrone Kolevinskiene.

    Oficialus „Bukantės miško“ pristatymas planuojamas rugsėjo pabaigoje Žemaitės skvere, tiksli data dar bus tikslinama. Organizatoriai žada, kad renginio metu lankytojai galės ne tik pamatyti visą kūrinį, bet ir išgirsti jo atsiradimo istoriją.

  • Gyventojai sunerimo: paviešinti balsavimo raštu protokolai dėl daugiabučių Šilo ir Liepkalnio g.

    Vilniuje paviešinti kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Dokumentai susiję su pastatais Šilo g. 1, Liepkalnio g. 3, Veprių g. 4 ir A. P. Kavoliuko g. 14A bei 14B.

    Balsavimas raštu paprastai organizuojamas tada, kai neįmanoma operatyviai sukviesti susirinkimo arba kai siekiama užtikrinti didesnį savininkų įsitraukimą. Tokiu būdu priimami sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, namo priežiūros, lėšų kaupimo, remonto ar renovacijos, taip pat dėl kitų su bendrąja nuosavybe susijusių klausimų.

    Ką reiškia paviešinti protokolai

    Balsų skaičiavimo protokolas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kaip savininkai balsavo ir ar sprendimas laikomas priimtu. Jame paprastai fiksuojama, kiek savininkų turėjo teisę balsuoti, kiek balsų gauta, kiek jų pripažinta galiojančiais ir kokia galutinė sprendimo formuluotė.

    Gyventojams šie protokolai svarbūs todėl, kad iš jų galima matyti, ar buvo laikomasi procedūrų ir ar sprendimas priimtas teisėtai. Praktikoje daugiausia klausimų kyla dėl biuletenių įteikimo, terminų, balsų skaičiavimo skaidrumo bei to, ar į balsų sumą įtraukti tik tie asmenys, kurie konkrečiu metu buvo patalpų savininkai.

    Dažniausios situacijos daugiabučiuose

    Dažniausiai balsavimai raštu rengiami sprendžiant dėl rangos darbų, avarinių būklių šalinimo, lifto remonto, stogo ar šilumos mazgo atnaujinimo, taip pat dėl namo administratoriaus pasirinkimo ar jo veiklos vertinimo. Kita dažna priežastis yra sprendimai dėl dalyvavimo modernizavimo programose ir ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama energijos taupymui ir išlaidų mažinimui, todėl namų bendrijos ir administratoriai dažniau inicijuoja sprendimus dėl šildymo sistemų balansavimo, šilumos punktų automatizavimo, vamzdynų keitimo ar elektros ūkio tvarkymo. Tokiems sprendimams reikalingas aiškus savininkų pritarimas, o protokolai tampa esminiu skaidrumo įrodymu.

    Ką daryti, jei kyla klausimų

    Jei savininkams kyla abejonių dėl balsavimo raštu procedūrų, pirmiausia verta kreiptis į namo administratorių ar bendrijos pirmininką ir paprašyti paaiškinimų bei susipažinti su balsavimo dokumentais. Svarbu pasitikrinti, ar protokole nurodyti duomenys sutampa su faktiškai pateiktais biuleteniais ir ar sprendimų formuluotės aiškios.

    Jeigu nepavyksta išsiaiškinti situacijos geranoriškai, savininkai gali kreiptis į savivaldybės atsakingus padalinius dėl daugiabučių administravimo priežiūros arba ginti savo teises teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiais atvejais protokolas ir balsavimo medžiaga tampa pagrindiniais dokumentais, nuo kurių priklauso sprendimo galiojimo vertinimas.

    Paviešinti protokolai leidžia gyventojams aiškiau suprasti, kokie sprendimai buvo priimti ir kokia daugumos valia už jų stovi. Tai taip pat priminimas savininkams aktyviai dalyvauti balsavimuose, nes net ir kelių butų pozicija kartais nulemia galutinį rezultatą.

  • „Vilniaus dienos“ jau rytoj: eismo ribojimai, dronų šou ir svarbiausi akcentai lankytojams

    „Vilniaus dienos“ jau rytoj: eismo ribojimai, dronų šou ir svarbiausi akcentai lankytojams

    Vilniuje jau rytoj prasidės tris dienas truksiantis festivalis „Vilniaus dienos“, į miesto centrą sutrauksiantis tūkstančius lankytojų. Renginiai vyks keliose pagrindinėse erdvėse, todėl organizatoriai ragina iš anksto susiplanuoti maršrutą ir įvertinti eismo pokyčius.

    Festivalio programa nuvilnys per Katedros aikštę, Gedimino prospektą, Vinco Kudirkos ir Lukiškių aikštes, Baltojo tilto prieigas bei Neries krantinę. Skirtingose vietose vienu metu vyks koncertai, sporto veiklos, kūrybinės iniciatyvos ir gastronomijos renginiai, tad patogiausia judėti pėsčiomis arba viešuoju transportu.

    Startas – maršo paradas centre

    Festivalio pradžią skambiai pažymės Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Jis Gedimino prospekte ir prie scenos Vinco Kudirkos aikštėje pristatys programą „Baltosios naktys“, o maršo paradas startuos prie Katedros.

    Organizatoriai pabrėžia, kad didžiausi žmonių srautai prognozuojami senamiestyje ir Gedimino prospekto atkarpose, todėl verta atvykti anksčiau. Tai ypač aktualu šeimoms su vaikais ir norintiems patogiau įsitaisyti prie pagrindinių scenų.

    Šeimoms ir aktyviems – visam savaitgaliui

    Šeimos su vaikais kviečiamos į Baltojo tilto pievoje veikiančią pramogų erdvę, kur numatyti judrieji žaidimai, batutai, kliūčių ruožai ir kūrybinės dirbtuvės. Netoliese Neries krantinėje veiks gatvės maisto zona, kurioje žadama daugiau nei dvi dešimtys restoranų ant ratų.

    Ieškantiems aktyvesnio laisvalaikio siūloma užsukti į Lukiškių aikštę ir Baltojo tilto sporto aikštyną, kur vyks Vilniaus sporto festivalio veiklos. Programoje numatyta daugiau nei 100 sporto ir aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų, o dalis veiklų persikels ir į Nerį, kur planuojamas masinis plaukimas baidarėmis.

    Literatūros mėgėjų lauks renginiai prie Katedros paviljone, prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Vilniaus literatų namuose. Šįkart beveik 40 renginių programoje akcentuojama Vilniaus istorija ir vaikų literatūra.

    Vakarais – koncertai ir dronų šou

    Didžiojoje scenoje Katedros aikštėje suplanuoti ryškiausi vakaro koncertai: penktadienį pasirodys „Kamanių šilelis“ ir Free Finga, šeštadienį – Justinas Jarutis ir Donatas Montvydas. Keturiose scenose skambės įvairių žanrų muzika – nuo populiariosios ir alternatyviosios iki elektronikos, roko ir metalo.

    Naujiena programoje – dronų šou prie Baltojo tilto, numatytas penktadienį ir šeštadienį vėlai vakare. Pasirodymas turėtų trukti apie 15 minučių ir pasakoti Vilniaus istoriją, tačiau organizatoriai pabrėžia, kad viskas priklausys nuo oro sąlygų, nes esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms skrydžiai gali būti atšaukti.

    Jaunesnei auditorijai siūlomas naktinis formatas „Vilniaus naktys“, suteiksiantis galimybę judėti tarp kelių Vilniaus klubų su vienu bilietu. Muzikinę programą papildys ir gyvi humoro pasirodymai Neries krantinėje prie Baltojo tilto.

    Festivalio metu miesto centre bus taikomi laikini eismo ribojimai, dalis viešojo transporto maršrutų kursuos dažniau. Planuojantiems atvykti automobiliu patariama įsivertinti uždarytas atkarpas, parkavimo galimybes ir kelionei skirti daugiau laiko.

    Organizatoriai ragina prieš atvykstant peržiūrėti programą ir pasirinkti prioritetinius renginius, nes jie vyks skirtingose vietose ir skirtingu metu. Tokiu būdu galima išvengti spūsčių, sutaupyti laiko ir patogiau suplanuoti judėjimą tarp festivalio erdvių.

  • „Civinity“ ir „Sail Invest“ už 4,3 mln. eurų perėmė „Admeo“: ką tai keis 160 pastatų?

    Pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupė „Civinity“ kartu su Domo Dargio valdoma bendrove „Sail Invest“ užbaigė Vilniuje veikiančios pastatų administravimo bendrovės „Admeo“ įsigijimą. Sandoris įvykdytas per bendrai kontroliuojamą bendrovę „SPV 31“, perėmus 100 proc. „Admeo“ akcijų.

    Akcijų pirkimo sutarties vertė siekia 4,3 mln. eurų. Sandoriui buvo gautas Konkurencijos tarybos leidimas, todėl pirkėjai gali pradėti integracijos darbus ir perėmimo procedūras.

    „Admeo“ Vilniuje administruoja ir prižiūri apie 160 daugiabučių bei komercinių pastatų, įmonėje dirba 15 žmonių. Skelbiama, kad 2025 metais bendrovės pajamos augo iki 3,12 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė 739 tūkst. eurų.

    „Užbaigus sandorį prasideda gana žemiškas darbas – perimti informaciją apie kiekvieno objekto situaciją, tęsti suplanuotus darbus ir suderinti komandų veiklą. Gyventojams dėl akcininkų pasikeitimo nieko daryti nereikės“, – sakė „Civinity“ grupės valdybos pirmininkas Deividas Jacka.

    Pirkėjai pabrėžia, kad galiojančios sutartys lieka galioti, o „Admeo“ prekės ženklas pirmuoju etapu nesikeis. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojams ir pastatų savininkams artimiausiu metu neturėtų atsirasti naujų formalių veiksmų vien dėl akcininkų pasikeitimo.

    Kas keisis įmonės viduje

    „Civinity“ nurodo planuojanti išlaikyti 15 žmonių „Admeo“ komandą ir palaipsniui integruoti bendrovę į grupės veiklos procesus. Tai apima vienodinamą darbų planavimą, tiekimo grandinę, klientų aptarnavimo standartus ir techninės priežiūros valdymą.

    „Per daugiau nei dešimtmetį „Admeo“ išaugo dėl komandos darbo ir klientų pasitikėjimo. Parduodant įmonę mums buvo svarbu, kad ši patirtis liktų, o paslaugos būtų tęsiamos be sutrikimų“, – sakė buvęs „Admeo“ savininkas Laimutis Karvelis.

    Nuo 2012 metų veikianti „Admeo“ administruoja daugiabučius ir komercinius objektus, organizuoja jų techninę priežiūrą, šildymo bei karšto vandens sistemų aptarnavimą, remonto ir atnaujinimo darbus. Įmonėje naudojama defektų registravimo ir kontrolės sistema, leidžianti sekti užregistruotų problemų sprendimo eigą.

    Kodėl svarbus 160 pastatų portfelis

    „Civinity“ teigimu, didesnis viename mieste aptarnaujamų objektų skaičius leidžia lanksčiau planuoti specialistų darbą ir greičiau parinkti reikiamą kompetenciją konkrečiai situacijai. Didėjant portfeliui, įmonės dažniausiai siekia trumpinti reagavimo laiką, efektyvinti avarinių iškvietimų organizavimą ir centralizuoti rangovų valdymą.

    „Didesnio portfelio naudą klientas turi pajusti per kasdienę paslaugą. Pirmus mėnesius skirsime paslaugų stabilumui ir vidinių procesų suderinimui“, – sakė D. Jacka.

    Pastatų administravimo rinka pastaraisiais metais vis dažniau juda konsolidacijos kryptimi, kai didesnės grupės perima mažesnius administratorių portfelius. Tokius sandorius paprastai skatina poreikis investuoti į skaitmenizaciją, procesų standartizavimą, techninių specialistų pritraukimą ir energetinio efektyvumo projektų administravimą.

    Plėtros planai ir grupės rezultatai

    „Admeo“ įsigijimas įvardijamas kaip vienas iš „Civinity“ 2026 metais vykdomų plėtros sandorių. Grupė yra skelbusi planuojanti per metus įgyvendinti apie dešimt įsigijimų, o numatytos investicijos siekia maždaug 44 mln. eurų.

    Audituotais duomenimis, „Civinity“ grupės pajamos 2025 metais pasiekė 100,4 mln. eurų, EBITDA sudarė 8,3 mln. eurų. 2026 metų birželio 30 dieną apskaičiuota paskutinių 12 mėnesių pro forma pajamų bazė siekė 121,3 mln. eurų, o pro forma EBITDA buvo 9,7 mln. eurų.

    Grupė veikia Lietuvoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Europos rinkose, įskaitant Kroatiją bei Slovėniją. „Civinity“ nurodo prižiūrinti daugiau kaip 5 mln. kv. m gyvenamųjų pastatų ploto ir aptarnaujanti daugiau kaip 1,6 tūkst. komercinių klientų.

  • Vilniuje savaitgalį užvers Vingio parką: dėl bėgimo „The color run“ – griežti eismo ribojimai

    Vilniuje artėjant šventiniam bėgimui „The color run“ vairuotojams ir parko lankytojams teks planuoti maršrutus iš anksto. Dėl renginio pasiruošimo ir jo metu numatomi laikini eismo ribojimai Vingio parko prieigose.

    Organizatorių ir miesto tarnybų teigimu, nuo rugsėjo 5 dieną 22 valandą iki rugsėjo 6 dieną 19 valandos bus draudžiamas transporto eismas Vingio parke. Apribojimai apims atkarpą nuo įvažiuojamojo kelio iš Geležinio Vilko gatvės pusės iki Vingio parko estrados.

    Tokie ribojimai dažniausiai taikomi ne tik dėl dalyvių saugumo, bet ir dėl renginio infrastruktūros įrengimo, techninio transporto bei trasos paruošimo. Didžiausi srautai paprastai susidaro prieš startą ir pasibaigus bėgimui, todėl piko metu verta rinktis alternatyvius maršrutus.

    Gyventojams patariama įvertinti, kad prie parko gali būti sudėtingesnis privažiavimas, o kai kuriose vietose laikinai gali keistis įprasta eismo organizavimo tvarka. Vingio parką pasiekti pėsčiomis ar dviračiu šiuo laikotarpiu dažniausiai išlieka paprasčiau nei automobiliu.

    Renginio organizatoriai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir ragina vairuotojus būti atidesnius, laikytis kelio ženklų bei pareigūnų ar organizatorių nurodymų. Planuojant kelionę naudinga pasitikrinti naujausią informaciją apie ribojimus prieš vykstant į renginio vietą.

  • Nauja pramoga vaikams Vilniuje: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia į 9 pamokas prie Neries

    Nauja pramoga vaikams Vilniuje: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia į 9 pamokas prie Neries

    Naujųjų mokslo metų proga Vilniuje startuoja netradicinė edukacija po atviru dangumi: iniciatyva „Neakivaizdinis Vilnius“ pristatė maršrutą-žaidimą vaikams „Išeik prie upės“. Jis skirtas darželinukams ir pradinukams, o pagrindine klase tampa Neries pakrantė.

    Organizatoriai kviečia mokytis judant pėsčiomis, važiuojant dviračiu ar paspirtuku, o užduotis atlikti telefone. Maršrutas suplanuotas taip, kad šeimos galėtų dalyvauti kartu, o veiklos būtų suprantamos ir įtraukiančios skirtingo amžiaus vaikams.

    „Išeik prie upės“ yra tęsinys anksčiau pristatyto projekto „Išeik į kiemą“, kai vaikai žaidimo forma tyrinėjo įvairius sostinės rajonus. Šįkart dėmesio centre atsiduria upė, jos gamta ir miesto ritmas, kurį dažnai praleidžiame skubėdami kasdieniais maršrutais.

    „Norime, kad vaikai naujus mokslo metus pradėtų smalsiai ir judriai, o miestas jiems taptų gyva mokymosi erdve“, – sakė „Neakivaizdinio Vilniaus“ turinio projektų vadovė Kristina Mackevičienė.

    Maršruto kūrėjai žada apie 2 valandų trukmės nuotykį su 9 pamokomis ir viena pertrauka. Vaikai čia ne tik sprendžia užduotis, bet ir mokosi atidaus stebėjimo: pastebėti paukščius, augalus, vandens pakrančių gyvenimą, išgirsti miesto ir gamtos garsus.

    Užduotys apima orientavimosi ir pažinimo elementus: reikia atsakyti į klausimus programėlėje ar svetainėje, rasti konkrečius objektus maršrute, atlikti logines dėliones, pažinti vietos istorijos detales ir legendas. Taip pat į veiklas įtrauktas saugaus elgesio prie vandens akcentas, aktualus šeimoms šiltuoju metų laiku.

    „Upė pirmiausia moko atidaus stebėjimo: pamatyti tai, ko nepastebime važiuodami automobiliu, ir suprasti, kiek daug gyvybės vyksta visai šalia“, – sakė maršruto sudarytojas Andrius Jakučionis.

    Tokios edukacinės patirtys vis dažniau pasirenkamos kaip alternatyva ekranams ir sėdėjimui, ypač mokslo metų pradžioje. Miesto aplinkoje jos padeda ugdyti vaikų savarankiškumą, dėmesio sutelkimą, judėjimo įpročius ir ryšį su gamta, o tėvams suteikia aiškų, iš anksto parengtą savaitgalio planą.