CP v2

Tag: Vilnius

  • Naujas projektas Drujos g. 2 Vilniuje: „Vilniaus miesto projektai“ laukia visuomenės pastabų

    Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė atrankos informaciją dėl planuojamos ūkinės veiklos Drujos g. 2, Vilniuje. Numatyta administracinės paskirties pastato su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba ir vėlesnis eksploatavimas.

    Atrankos informacija parengta pagal UAB „Ekostruktūra“ dokumentus, o planuojamos veiklos organizatorius yra UAB „Vilniaus miesto projektai“. Ši procedūra reikalinga tam, kad būtų įvertinta, ar konkrečiam projektui privalomas poveikio aplinkai vertinimas.

    Agentūra nurodo, kad informacija apie projektą viešai paskelbta 2026 metų rugsėjo 11 dieną. Nuo kitos darbo dienos skaičiuojamas terminas, per kurį gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali teikti pastabas bei pasiūlymus.

    Pasiūlymus Aplinkos apsaugos agentūrai galima pateikti per 10 darbo dienų nuo paskelbimo. Vėliau agentūra priima atrankos išvadą ir ją paskelbia viešai, o pasiūlymus pateikusiems asmenims paaiškina, kaip jų argumentai buvo įvertinti.

    Tokios atrankos procedūros praktikoje dažniausiai orientuotos į galimas reikšmingas įtakas, pavyzdžiui, triukšmą, transporto srautus, oro taršą statybų metu, lietaus nuotekų tvarkymą bei poveikį greta esančiai aplinkai. Sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo pareigos lemia, kiek detaliai projektas turės pagrįsti planuojamas prevencines priemones ir stebėseną.

  • Vilniuje priimtas sprendimas dėl sklypo V. Grybo g. 34: ką dabar turi žinoti pastatų savininkai

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad valstybinės žemės sklypui V. Grybo g. 34 Vilniuje patvirtintas žemės sklypo dalių planas ir nustatyti plotai, reikalingi esamiems statiniams eksploatuoti. Sprendimas aktualus Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų ir jų dalių savininkams, kurie naudojasi šio sklypo teritorija.

    Savivaldybės nurodymu, planą parengė mažoji bendrija „Žemės matavimų biuras“, o sprendimu išskirtos konkrečios sklypo dalys, priskiriamos statinių eksploatavimui. Tokie planai paprastai reikalingi aiškiai apibrėžti, kokia valstybinės žemės dalis tenka pastatų funkcionavimui ir priežiūrai, pavyzdžiui, privažiavimams, inžineriniams tinklams ar aptarnavimo zonoms.

    Praktikoje tai reiškia, kad savininkams atsiranda aiškesnės ribos, kokiomis teritorijos dalimis galima naudotis statinių eksploatacijai, o kokios sklypo vietos nepatenka į nustatytas zonas. Toks sureguliavimas dažnai sumažina ginčų riziką tarp bendraturčių ar pastatų valdytojų ir palengvina sprendimus dėl teritorijos tvarkymo, remonto darbų ar naudojimosi tvarkos.

    Jeigu pastatų ar patalpų savininkai nesutinka su priimtu sprendimu, jie turi teisę jį skųsti sprendime nustatyta tvarka. Savivaldybė taip pat prašo raštu informuoti administraciją, jeigu bus pasinaudota teise apskųsti sprendimą.

    Gyventojams ir verslui, turintiems patalpas ar pastatus šioje teritorijoje, verta įsivertinti, ar nustatytos sklypo dalys atitinka faktinį naudojimąsi, pavyzdžiui, automobilių parkavimą, privažiavimą prie pastatų, šiukšlių surinkimo vietas ar aptarnavimo aikšteles. Jei kyla klausimų dėl ribų ar faktinės situacijos, dažniausiai rekomenduojama kreiptis į matininkus arba savivaldybę dėl plano išaiškinimo.

  • „Grigeo Tissue“ gavo signalą iš agentūros: vilniečiai kviečiami vertinti leidimo pakeitimą

    Aplinkos apsaugos agentūra pranešė gavusi patikslintą UAB „Grigeo Tissue“ paraišką pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, susijusį su veikla Vilniaus g. 10, Vilniuje. TIPK leidimai taikomi pramonės įrenginiams, kurių veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, todėl jų pakeitimai vertinami viešai.

    Pagal agentūros skelbimą, su paraiškos medžiaga galima susipažinti iš anksto susitarus Aplinkos apsaugos agentūroje Vilniuje. Gyventojai ir suinteresuotos organizacijos taip pat gali teikti pastabas raštu per 15 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos, nurodydami savo kontaktinius duomenis.

    TIPK sistema remiasi ES pramoninių išmetamųjų teršalų reguliavimu ir geriausių prieinamų gamybos būdų principu. Praktikoje tai reiškia, kad leidimuose nustatomos sąlygos taršai į orą ir vandenį, atliekų tvarkymui, triukšmui, kvapams, avarijų prevencijai ir savikontrolei, o keičiantis technologijoms ar procesams įmonės paraiškas turi tikslinti.

    Viešas susipažinimas su paraiškomis ir galimybė teikti pastabas yra viena svarbiausių aplinkosauginių procedūrų dalių. Agentūra sprendimą priima įvertinusi pateiktus duomenis ir gautas pastabas, tačiau komercine paslaptimi pripažinta informacija viešinimui neteikiama.

    Agentūra nurodė, kad konsultavimosi su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis šiuo atveju nebuvo. Tokios konsultacijos paprastai reikalingos tada, kai planuojama veikla ar tarša gali turėti tarpvalstybinį poveikį.

  • Vilniuje 300 moterų minutei gulės ant asfalto: taip atkreips dėmesį į dviratininkų saugumą

    Šeštadienį Vilniuje vyks jubiliejinis, dešimtasis labdaringas moterų važiavimas „Minam100“. Renginyje apie 300 dalyvių kartu įveiks 100 kilometrų maršrutą, o prieš startą surengs pilietinę akciją „1 minutė už saugumą“.

    Akcijos metu dviratininkės su dviračiais vienai minutei atsiguls ant asfalto. Taip siekiama priminti, kad eismo dalyvių pažeidžiamumas keliuose išlieka reali problema, o dėmesingumas ir pagarba kelyje gali išgelbėti gyvybes.

    „Šiemet norime ne tik suburti moteris 100 kilometrų iššūkiui ir tęsti paramą jauniesiems dviratininkams, bet ir aiškiai pasakyti: saugumas keliuose yra visų atsakomybė“, – sakė „Minam100“ iniciatyvos įkūrėja Vita Vitkutė-Degutienė.

    Rengėjai atkreipia dėmesį, kad dviratininkų saugumą lemia ne viena priežastis: greičių skirtumai, rizikingi lenkimai, neatidumas sankryžose, prastas matomumas tamsiuoju paros metu. Praktikoje ypač svarbu laikytis saugaus atstumo lenkiant, rinktis matomumą gerinančias priemones ir numatyti savo veiksmus, ypač važiuojant intensyvaus eismo atkarpose.

    Akcija suplanuota 10.30 valandą, šalia Valakampių II paplūdimio, Vaidilutės ir Svajonių gatvių atkarpoje. Šioje vietoje eismas trumpam bus ribojamas, kad akcija vyktų saugiai, o vėliau dalyvės pajudės į trasą.

    Pagal Transporto kompetencijų agentūros skelbiamus duomenis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos keliuose žuvo 3 dviratininkai, dar 164 buvo sužeisti. Specialistai nuosekliai akcentuoja, kad tokius rodiklius mažinti padeda ne tik infrastruktūros sprendimai, bet ir kasdieniai vairuotojų bei dviratininkų įpročiai.

    Per dešimtmetį „Minam100“ iniciatyva vaikų dviračių sportui surinko daugiau kaip 400 000 eurų, parama pasiekė apie 20 dviračių sporto mokyklų skirtinguose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Organizatoriai pabrėžia, kad šis modelis ne tik finansuoja sportą, bet ir kuria bendruomenę, kurioje atsiranda daugiau motyvacijos bei tęstinumo.

    Pasak iniciatyvos organizatorių, dalis jaunuolių, anksčiau gavusių paramą, šiemet prie renginio prisijungs kaip savanoriai ir padės užtikrinti sklandų važiavimą. Tai, anot rengėjų, rodo, kad investicija į vaikų sportą grįžta per jaunų žmonių įsitraukimą ir atsakomybę bendruomenei.

    Važiavimas startuos nuo Valakampių II paplūdimio, maršrutas drieksis Valakupių keliais Nemenčinės ir Buivydžių kryptimi. Organizatoriai primena, kad dalyvės visą vasarą ruošėsi nemokamose grupinėse treniruotėse, kuriose mokėsi saugaus važiavimo grupėje, atstumų laikymosi ir rankų signalų.

    Renginio programoje numatytas atidarymas 10 valandą, 10.30 valandą vyks pilietinė akcija, o 11 valandą planuojamas startas į 100 kilometrų distanciją. Dalyvių sugrįžimo laukiama apie 15–15.30 valandą.

    Renginio metu taip pat bus pristatoma eismo saugumo kampanijos „Matyk žmogų, o ne kliūtį“ fotografijų paroda. Joje akcentuojama, kad dviratininkas kelyje pirmiausia yra žmogus, o saugūs sprendimai priklauso nuo visų eismo dalyvių elgesio.

  • Keičiasi Druskininkai–Vilnius autobuso grafikas: nauji laikai ir svarbi jungtis su traukiniu

    Keičiasi Druskininkai–Vilnius autobuso grafikas: nauji laikai ir svarbi jungtis su traukiniu

    Nuo rugsėjo 12 dieną laikinai keičiamas tolimojo susisiekimo maršruto Druskininkai–Varėna–Vilnius važiavimo laikas. Kaip praneša UAB „Druskininkų autobusų parkas“, pakeitimai galios du mėnesius.

    Pagal atnaujintą grafiką autobusas iš Druskininkų autobusų stoties išvyks 5.50 valandos. Iš Vilniaus tuo pačiu maršrutu autobusas išvažiuos 13.05 valandos.

    Maršrutas ir toliau drieksis per Varėnos rajono gyvenvietes Marcinkonis, Matuizą ir Valkininkus. Vežėjas ragina keleivius prieš kelionę pasitikrinti galiojančius išvykimo laikus, nes laikini pokyčiai gali paveikti įprastus persėdimus.

    Darbo dienomis numatyta patogi jungtis keleiviams, atvykstantiems traukiniu į Marcinkonių geležinkelio stotį. Traukinys į Marcinkonis atvyksta 16.36 valandos, o UAB „Varėnos autobusų parkas“ autobusas maršrutu Varėna–Kabeliai–Varėna išvyksta 16.40 valandos.

    Skelbiama, kad autobusas palauks traukiniu atvykstančių keleivių, todėl kelionė į Kabelius ir kitas pakeliui esančias gyvenvietes turėtų būti sklandesnė. Tokios suderintos jungtys yra svarbios regionams, kur alternatyvų ne visada daug, ypač darbo dienomis.

  • Nemokamos savipagalbos grupės Vilniuje: dailės terapija padės tėvams ir negalią slaugantiems

    Vilniuje startuoja dvi nemokamos savipagalbos grupės, kuriose dalyviai emocinę įtampą ir kasdienius iššūkius mokysis atpažinti pasitelkdami dailės terapijos metodus. Grupes veda dailės terapeutės Remigija Gilė ir Jūratė Bukauskienė, o dalyvavimas finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

    Organizatorės pabrėžia, kad dailės terapija nėra dailės pamoka ar vertinamas kūrybinis rezultatas. Svarbiausia tampa pats procesas, leidžiantis saugiai išreikšti jausmus, sumažinti stresą, geriau suprasti savo reakcijas ir stiprinti vidinius resursus, kai žodžių pritrūksta.

    Tėvams skirtoje grupėje bus laukiami auginantys vaikus, patiriančius mokymosi, elgesio ar emocinių sunkumų. Pirmasis susitikimas numatytas spalio 20 dieną, o visas ciklas apima šešis antradienio vakarus nuo 17.30 iki 19.30 valandos.

    Šių susitikimų metu dalyviai kviečiami ieškoti atsakymų, kaip išbūti su vaiko sunkumais jų neperimant sau, kaip suvaldyti nuovargį ir emocijas, bei kaip kasdienėje rutinoje atrasti laiko savo poreikiams. Praktikos bus orientuotos į savistabą, ribų stiprinimą ir palaikymo bendruomenės kūrimą.

    Artimiesiems skirta grupė orientuota į tuos, kurie rūpinasi šeimos nariu su negalia ir susiduria su ilgalaikės priežiūros keliamu nuovargiu, nerimu ar kaltės jausmu. Pirmasis susitikimas vyks spalio 7 dieną, susitikimai numatyti pirmadieniais nuo 17.30 iki 19.30 valandos, taip pat šešis kartus.

    Abi grupės vyks studijoje „Dailės terapijos erdvė“ Pulko gatvėje 2, Žirmūnuose, Vilniuje. Organizatorės ragina registruojantis įsivertinti galimybę dalyvauti visuose susitikimuose, nes nuoseklumas grupinėje savipagalboje yra viena svarbiausių sąlygų siekiant tvaraus emocinio pokyčio.

    Norintiems dalyvauti aktualu žinoti, kad savipagalbos grupės paprastai grindžiamos konfidencialumu ir pagarbiu bendravimu, o saugią atmosferą užtikrina vedančios specialistės. Dailės terapijos metodai šiuolaikinėje praktikoje dažnai pasitelkiami emocinei savireguliacijai, streso mažinimui ir psichologinio atsparumo stiprinimui, ypač patiriant ilgalaikį krūvį šeimoje.

    Daugiau informacijos apie registraciją ir praktinius klausimus teikiama tiesiogiai organizatorėms nurodytais kontaktais. Dalyvavimas abiejose grupėse yra nemokamas.

  • Sportas po langais be abonemento: vilnietis įrodė, kad kieme įmanoma pradėti šiandien

    Sportas po langais be abonemento: vilnietis įrodė, kad kieme įmanoma pradėti šiandien

    Norint pradėti sportuoti ne visada reikia abonemento ar ilgo pasiruošimo: kartais pakanka nusileisti į kiemą. Vilniuje, Žirmūnuose, šalia vaikų žaidimų aikštelės atsiradusi lauko sporto erdvė tapo sprendimu gyventojams, ieškantiems paprastai pasiekiamos vietos judėti gryname ore.

    Idėjos autorius Tomas pasakoja, kad mintis kilo visai kasdieniškai, leidžiant laiką kieme su vaikais. Netoli žaidimų erdvės esantis parkelis, jo vertinimu, turėjo pakankamai vietos nedidelei zonai, kurioje tėvai ir paaugliai galėtų atlikti jėgos, tempimo ar gimnastikos pratimus.

    „Norėjosi labai paprasto dalyko – kad norint pasportuoti nereikėtų niekur važiuoti. Pagalvojau, kad šalia vaikų žaidimų aikštelės galėtų būti vieta ir tėvams pajudėti gryname ore“, – sakė Tomas.

    Gyventojas savo sumanymą pateikė dalyvaujamojo biudžeto programai „Dalyvauk! Vilnius“. Idėja sulaukė palaikymo, buvo atrinkta įgyvendinti ir taip vieno žmogaus pastebėjimas virto vieša erdve, kuria gali naudotis visi norintys, be registracijos ar mokamos narystės.

    Naujoji maždaug 84 kvadratinių metrų sporto zona įrengta Olimpiečių gatvėje. Čia pastatytas gimnastikos kompleksas, lygiagretės, paklota smūgius sugerianti guminė danga, kuri aktuali tiek dėl saugumo, tiek dėl patogumo sportuojant skirtingu intensyvumu.

    Sportas, telpantis į kasdienybę

    Erdvė šalia vaikų žaidimų aikštelės pasirinkta neatsitiktinai: kol vaikai žaidžia, suaugusieji gali skirti kelias minutes sau. Toks modelis ypač patrauklus šeimoms, kurioms sudėtinga rasti laiko kelionei į sporto klubą ar treniruotei nustatytu laiku.

    Pasak Tomo, svarbiausias tikslas buvo sumažinti barjerą pradžiai, kad judėjimas netaptų dar vienu sudėtingu punktu dienotvarkėje. Trumpa treniruotė kieme gali būti realistiškesnė nei planas sportuoti kelis kartus per savaitę, jei tam reikia logistikos ir papildomų išlaidų.

    „Kai sporto vieta yra tavo kieme, nereikia laukti tinkamos dienos. Gali nusileisti net ir trumpam: pradžioje atliksi tik kelis pratimus, bet svarbiausia, kad pradėti būtų paprasta“, – sakė vilnietis.

    Kas pasikeitė bendruomenei?

    Prieš įrengiant sporto zoną dalis gyventojų nerimavo, ar vieta netaps triukšmingu susibūrimų tašku ir ar inventorius nebus niokojamas. Vis dėlto, kaip rodo praktika, kai erdvė turi aiškią paskirtį ir ja aktyviai naudojasi skirtingos amžiaus grupės, ji dažniau tampa traukos centru, o ne problema.

    Šiandien parkelis ir aplinkinės erdvės, pasak vietos gyventojų, atrodo gyvesnės: vieni renkasi sporto įrenginius, kiti leidžia laiką vaikų aikštelėje ar šalia esančiose viešose zonose. Tokios vietos taip pat prisideda prie sveikesnių įpročių formavimo, nes fizinis aktyvumas tampa lengviau prieinamas ir matomas kasdienėje aplinkoje.

    Kvietimas teikti naujas idėjas

    Ši istorija – vienas pavyzdžių, kaip dalyvaujamasis biudžetas leidžia gyventojams tiesiogiai prisidėti prie miesto pokyčių. Vilnius ir toliau kviečia siūlyti projektus, galinčius pagerinti viešąsias erdves, infrastruktūrą ar laisvalaikio galimybes, nuo mažesnių iniciatyvų konkrečiose seniūnijose iki didesnių miesto masto sprendimų.

    Šiemet gyventojų idėjoms planuojama skirti daugiau nei 1 600 000 eurų. Mažos apimties seniūnijų idėjoms numatyta 630 000 eurų, o vienos seniūnijos projektui ar projektams gali būti skiriama iki 30 000 eurų.

    Didelės apimties miesto idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vienai idėjai numatoma riba siekia iki 250 000 eurų. Tokia finansavimo struktūra leidžia konkuruoti ir mažesniems, greičiau įgyvendinamiems sumanymams, ir didesniems projektams, kurie keičia platesnę miesto erdvę.

  • Vilniuje rieda nauji 18 metrų troleibusai: štai kada į maršrutus išvažiuos „Solaris“

    Vilniuje rieda nauji 18 metrų troleibusai: štai kada į maršrutus išvažiuos „Solaris“

    Vilniuje spalio pabaigoje į maršrutus planuojama išleisti pirmuosius naujus 18 metrų ilgio „Solaris Trollino 18“ troleibusus. Jie etapais keis seniausias „Vilniaus viešojo transporto“ eksploatuojamas Čekoslovakijoje pagamintas „Škoda 14Tr“, kurios, kaip numatyta, nuo 2027 metų keleivių nebeveš.

    Šiuo metu pirmasis troleibusas jau pristatytas į Antakalnio troleibusų parką, kur vyksta pasirengimas bandymams. Prieš pradedant vežti keleivius, kiekviena transporto priemonė turės pereiti gamyklinius patikrinimus, bandomuosius važiavimus mieste ir procedūras, būtinas kasdienei eksploatacijai.

    Testai prieš išleidžiant į gatves

    Bandomųjų važiavimų metu tikrinama, kaip troleibuso sistemos veikia realiomis eismo sąlygomis, įvertinamas energijos vartojimas, stabdymo, durų, informavimo ir kitos saugai svarbios funkcijos. Į maršrutus troleibusai bus išleidžiami tik užbaigus visą parengimo ciklą.

    Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad parko atnaujinimo tikslas yra apčiuopiamas kasdienėje keleivių patirtyje, o kartu tai ir baigiamasis senųjų „Škoda 14Tr“ atsisakymo etapas. Miesto vadovų teigimu, investicijos į transporto priemones turi eiti išvien su infrastruktūros atnaujinimu.

    Kas keisis keleiviams

    Nauji žemagrindžiai 18 metrų troleibusai pritaikyti vežti apie 110 keleivių. Transporto priemonėse numatytos USB-C jungtys, kondicionavimo sprendimai, vietos dviračiams, erdvės keleiviams su negalia ir informaciniai ekranai.

    Saugumui diegiama vaizdo stebėjimo sistema su 17 kamerų, apimančių saloną ir išorę. Taip pat numatyta galimybė be kontaktinio tinklo nuvažiuoti iki 20 kilometrų, kas praktikoje suteikia daugiau lankstumo valdant srautus, remonto darbus ar laikinus maršrutų pakeitimus.

    Kiek kainuoja ir kiek bus naujų

    Iš viso „Vilniaus viešasis transportas“ užsakymu gaminamas 81 naujas „Solaris Trollino 18“ troleibusas, kurie miestą pasieks etapais iki metų pabaigos. Sutarties dėl šio pirkimo vertė siekia 62,26 mln. eurų, o finansavimas užtikrinamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Šiaurės investicijų banko lėšomis.

    Šis etapas papildo anksčiau įgyvendintą parko atnaujinimą, kai Vilniuje pradėjo važiuoti 91 naujas 12 metrų „Škoda 32Tr“ troleibusas. Įgyvendinus abu etapus, sostinės parką sudarys 172 nauji troleibusai, o dalis seniausių modelių bus nuosekliai išimama iš eksploatacijos.

    Miesto viešojo transporto atnaujinimas siejamas ir su platesniais Europos miestų tikslais mažinti taršą bei triukšmą, o elektrinis transportas laikomas viena pagrindinių krypčių. Vilniuje kartu numatomi ir elektrinių bei vandeniliu varomų autobusų įsigijimai, tačiau troleibusai išlieka svarbia stuburo dalimi maršrutuose, kuriuose reikalingas didelis pralaidumas piko metu.

  • Svarbus balsavimas daugiabučiuose Vilniuje: paaiškėjo, kaip suskaičiuoti savininkų balsai

    Vilniuje paskelbti kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Dokumentai susiję su adresais V. Sirokomlės g. 19 ir Kazliškių g. 19, taip pat nurodyti šių pastatų unikalūs numeriai.

    Balsavimo raštu protokolai fiksuoja, kiek savininkų dalyvavo sprendžiant bendrojo naudojimo klausimus ir kaip pasiskirstė balsai. Tokie protokolai paprastai rengiami, kai sprendimai priimami ne susirinkime, o renkant balsus nustatytą laikotarpį.

    Praktikoje daugiausia ginčų kyla dėl to, ar visi savininkai buvo tinkamai informuoti, ar balsai suskaičiuoti pagal teisės aktų reikalavimus, ir ar teisingai nustatyta, kokia turto dalis suteikia balsavimo teisę. Dėl to protokoluose itin svarbu aiškiai nurodyti balsavimo organizatorių, laikotarpį, darbotvarkę ir balsų skaičiavimo metodiką.

    Balsavimo raštu mechanizmas dažniausiai taikomas sprendžiant klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais, namo administravimu, kaupiamosiomis lėšomis, remonto ar atnaujinimo darbais. Tokiais atvejais sprendimų teisėtumas priklauso nuo to, ar laikytasi kvorumo ir balsų daugumos reikalavimų, kurie skiriasi pagal sprendimo pobūdį.

    Savininkams, norintiems įsitikinti sprendimų skaidrumu, rekomenduojama susipažinti su pilna protokolo versija ir priedais, jei jie pateikiami, įvertinti, ar jų balsas įtrauktas teisingai, ir ar nėra akivaizdžių neatitikimų. Kilus abejonių, paprastai kreipiamasi į namo administratorių, bendrijos valdymo organus arba, jei ginčas neišsprendžiamas, į institucijas ar teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

  • Sekmadienį Vilniuje – „Swedbank Vilniaus maratonas“: kur ir kada bus didžiausi ribojimai

    Sekmadienį Vilniuje – „Swedbank Vilniaus maratonas“: kur ir kada bus didžiausi ribojimai

    Šį sekmadienį Vilniuje vyks didžiausias šalies bėgimo renginys – „Swedbank Vilniaus maratonas“. Organizatoriai skelbia, kad šiemet trasos suplanuotos kompaktiškiau, todėl dalis ribojimų turėtų būti trumpesni, o judėti mieste – paprasčiau.

    Pagrindiniai eismo ribojimai numatyti nuo ankstaus ryto iki vakaro, daugiausia miesto centre ir atkarpose prie Neries. Nuo sekmadienio 0 iki 20 valandos eismas bus draudžiamas Šventaragio gatvės dalyje nuo Universiteto gatvės iki Tilto gatvės, taip pat laikinai uždaromos ar ribojamos ir kitos trasų gatvės.

    Maratono ir pusmaratonio dalyviai bėgs maršrutu, kuris apima Katedros aikštės prieigas, Neries krantines, Žvėryno ir Vingio parko teritorijas bei grįžimą į centrinę miesto dalį. Trumpesnės 10 ir 5 kilometrų trasos taip pat drieksis per centrinę Vilniaus dalį, todėl vairuotojams rekomenduojama rinktis apylankas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad ribojimai bus taikomi lokaliai ir pagal situaciją atlaisvinami anksčiau. Skelbiama, jog Vingio parko prieigos ir didelė Žvėryno dalis, išskyrus Upės, Vytauto ir A. Mickevičiaus gatves, transportui turėtų būti atvertos nuo 15 valandos.

    Tuo metu Vilniaus centre, Senamiestyje, išskyrus Šventaragio gatvę, ir Šnipiškėse eismo ribojimai planuojami iki 19 valandos. Miesto svečiams patariama iš anksto susiplanuoti keliones, o vykstantiems į oro uostą ar stotį pasilikti daugiau laiko.

    Kaip keisis viešasis transportas

    Renginio dieną laikinai keisis dalies autobusų ir troleibusų maršrutai bei jų kursavimo laikas. Skelbiama, kad nuo 4.30 iki 20.00 valandos dalis maršrutų bus nukreipiami apylankomis, kai kurie maršrutai trumpinami, o kai kurie reisai gali prasidėti vėliau arba laikinai nevykti.

    Dėl uždaromų gatvių dalis populiarių maršrutų laikinai nevažiuos pro centrines stoteles, o transportas bus nukreipiamas per Geležinio Vilko, Olandų ar kitas didesnio pralaidumo gatves. Keleiviams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti atnaujintus tvarkaraščius ir realaus laiko judėjimą.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams

    Vairuotojams didžiausi nepatogumai prognozuojami miesto centre, prie tiltų per Nerį ir trasų atkarpose, kertančiose pagrindines judėjimo ašis. Jei įmanoma, keliones per centrą rekomenduojama perkelti į laiką po ribojimų, o iš anksto planuojant maršrutą numatyti alternatyvius įvažiavimus į Senamiestį ir Žvėryną.

    Taip pat pranešama, kad dėl bėgimo trasos Upės gatvėje bus apribotas patekimas į prie CUP esančią automobilių stovėjimo aikštelę iš Upės gatvės pusės. Į aikštelę bus galima įvažiuoti iš Konstitucijos prospekto pusės.

    Maratonai didžiuosiuose Europos miestuose pastaraisiais metais vis dažniau planuojami taip, kad eismo ribojimai būtų trumpesni ir aiškiau segmentuojami, o dalyvių srautai nesikirstų su pagrindinėmis transporto arterijomis. Vilniuje taikomas kompaktiškesnių trasų sprendimas atitinka šią tendenciją, tačiau gyventojams vis tiek svarbiausia iš anksto įvertinti, kaip renginys paveiks kasdienius maršrutus.