CP v2

Tag: Vilnius

  • Vilniuje renginys „Stipresnės kartu“ subūrė šimtus šeimų: dėmesys mamų psichikos sveikatai

    Vilniuje renginys „Stipresnės kartu“ subūrė šimtus šeimų: dėmesys mamų psichikos sveikatai

    Šeimų eisena ir atviros temos

    Gegužės 10 dieną Vilniuje trečią kartą surengtas šeimų renginys „Stipresnės kartu“, skirtas Pasaulinei mamų psichikos sveikatos dienai paminėti. Šiemet jis subūrė kelis šimtus dalyvių: mamas, tėčius, vaikus ir artimuosius.

    Dalyviai rinkosi prie Vingio parko tilto Žvėryno pusėje, o eisena tęsėsi iki Vingio parko estrados. Čia laukė veiklos visai šeimai ir pokalbiai apie emocinę gerovę, tėvystės kasdienybę bei pagalbos galimybes.

    Kodėl tai svarbu šeimoms?

    Renginio organizatoriai akcentavo, kad tėvystės ir motinystės iššūkiai neretai susiję su nuovargiu, nerimu ir izoliacijos jausmu, o pagalbos paieškos vis dar kelia gėdą daliai šeimų. Tokie susitikimai siekia normalizuoti atvirą kalbėjimą apie psichikos sveikatą ir mažinti stigmą.

    Viešojoje erdvėje vis dažniau pabrėžiama, kad pogimdyviniai emociniai sunkumai gali paliesti ne vien mamas, bet ir tėčius, o savijauta šeimoje tiesiogiai veikia tarpusavio santykius ir vaiko gerovę. Dėl to renginiuose vis daugiau dėmesio skiriama abiejų tėvų patirtims ir praktinei informacijai, kur kreiptis pagalbos.

    Vicemerės žinutė ir tėčių įtraukimas

    Renginyje dalyvavusi Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pabrėžė, kad per trejus metus iniciatyva išaugo iš nedidelio susibūrimo į platesnę šeimų tradiciją. Pasak jos, svarbu, kad rūpinimosi savimi ir pagalbos ieškojimo temos mieste taptų kasdieniškesnės.

    „Iš nedidelio susibūrimo šis renginys išaugo į didelę šeimų šventę, kurioje savijautos ir rūpinimosi vieni kitais temos tampa vis natūralesnės, o kreiptis pagalbos nebebaisu“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Šių metų renginyje daugiau kalbėta ir apie tėčių vaidmenį, lygiavertę partnerystę bei emocinį palaikymą po vaiko gimimo. Pokalbio metu aktorius Arūnas Sakalauskas dalijosi tėvystės patirtimi ir akcentavo, kad atvirumas šeimoje padeda lengviau susitarti dėl atsakomybių ir laiku pastebėti perdegimo ženklus.

    Renginio erdvėse šeimos galėjo gauti informacijos apie nėštumo ir pogimdyvinį laikotarpį, tėvystės įgūdžių stiprinimą ir emocinės pagalbos prieinamumą mieste. Taip pat vyko užsiėmimai, skirti fiziniam aktyvumui ir savijautai gerinti, tarp jų ir šokio-judesio terapijos praktikos.

    Nemokamą renginį organizavo Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ ir iniciatyva „Mama mums rūpi“. Organizatorių teigimu, pagrindinis tikslas išlieka tas pats: kurti saugią bendruomenišką erdvę, kurioje apie emocinę sveikatą kalbėti būtų paprasta.

  • Vilniuje rytoj nemokamas ėjimas „Stipresnės kartu“: kodėl mamų psichikos sveikata svarbi visai šeimai

    Vilniuje rytoj nemokamas ėjimas „Stipresnės kartu“: kodėl mamų psichikos sveikata svarbi visai šeimai

    Nemokama eisena Vingio parke

    Gegužės 10 dieną Vilniuje vyks nemokamas ėjimo renginys „Stipresnės kartu“, skirtas Pasaulinei mamų psichikos sveikatos dienai. Dalyviai rinksis prie Vingio parko tilto Žvėryno pusėje ir eis iki Vingio parko estrados.

    Organizatoriai kviečia prisijungti ne tik mamas, bet ir tėčius, vaikus, senelius, draugus bei visus palaikančius artimuosius. Pagrindinė renginio žinutė paprasta: emocinė tėvų savijauta yra šeimos gerovės pagrindas, o pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas.

    Dėmesys ir mamoms, ir tėčiams

    Šių metų renginio akcentas – platesnis pokalbis apie tai, kaip prie mamų emocinės gerovės gali prisidėti artimiausia aplinka, ypač partneris. Organizuojant renginį pabrėžiama, kad ankstyvuoju vaiko auginimo laikotarpiu šeimai ypač svarbūs kasdieniai palaikymo veiksmai ir dalijimasis atsakomybe.

    „Kalbėdami apie mamų psichikos sveikatą, kartu kalbame ir apie artimiausios aplinkos svarbą, bendrą atsakomybę bei palaikymą, kuris šeimai ypač reikalingas pirmaisiais vaiko auginimo etapais“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Pokalbiai, pagalbos kryptys ir veiklos šeimai

    Po eisenos prie Vingio parko estrados planuojamas viešas pokalbis apie psichikos sveikatą ir tėvystės patirtis. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie susitikimai padeda mažinti stigmas ir primena, kur kreiptis, kai emocinė našta tampa per sunki.

    Renginyje numatytos veiklos visai šeimai, kad dalyvavimas būtų patogus ir tėvams su vaikais. Vaikams žadamos pramogos ir užsiėmimai, o suaugusiesiems – praktikos, skirtos atsipalaidavimui ir emocinei savijautai.

    Taip pat veiks partnerių ir specialistų erdvės, kuriose bus galima sužinoti apie emocinės pagalbos galimybes ir pasikonsultuoti. Tarp dalyvausiančių organizacijų minimi Moterų pagalbos linijos, Pogimdyvinės depresijos centro ir sveikatos priežiūros įstaigų atstovai.

    Renginį organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ ir iniciatyva „Mama mums rūpi“. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomeniškas palaikymas ir atviras kalbėjimas gali tapti pirmu žingsniu į savalaikę pagalbą.

  • Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė ir prancūzų kultūra: ką atskleis paskaita Čiurlionio namuose

    1930-ųjų pavasarį Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė pirmąjį laišką rašytojui ir Nobelio literatūros premijos laureatui Romainui Rollandui pasirašė „Nepažįstamoji“. Tuo metu ji jam buvo mažai žinoma autorė su įsimintina pavarde, o Rollandas domėjosi Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu ir jo kūrybos recepcija Europoje.

    Šis, platesnei auditorijai menkiau pažįstamas, Čiurlionienės ryšys su prancūzų kultūra, literatūra ir to meto intelektualų tinklais tampa aktualus minint jos 140-ąsias gimimo metines. Lietuvių kultūros istorijoje ji dažnai prisimenama kaip rašytoja, pedagogė ir visuomenės veikėja, tačiau jos tarptautiniai kontaktai ir prancūziškasis kontekstas iki šiol aptariami rečiau.

    Paskaita Vilniuje ir monografijos įžvalgos

    Gegužės 14 dieną 18 valandą M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje (Savičiaus g. 11) vyks vieša paskaita, kurią skaitys monografijos apie Sofiją Čiurlionienę-Kymantaitę autorė dr. Nida Gaidauskienė. Renginyje žadama nuosekliai parodyti, kaip Čiurlionienė susipažino su prancūzų literatūra, kokie autoriai formavo jos skaitymo ir idėjų lauką bei kaip mezgėsi pažintys su Prancūzijos kultūros žmonėmis.

    Paskaitoje numatoma aptarti ir tai, ką Čiurlionienei reiškė Paryžius: ne tik kaip simbolinis Europos kultūros centras, bet ir kaip asmeninių siekių bei profesinių galimybių erdvė. Prancūzų kalbos mokėjimas anuomet dažnai tapdavo raktu į tarptautinius leidinius, korespondenciją, renginius ir platesnę idėjų apytaką, o tai ypač svarbu vertinant aktyvių XX amžiaus pradžios Lietuvos visuomenininkių veiklos mastą.

    Tarptautiniai ryšiai ir pripažinimas

    Organizatoriai primena, kad Čiurlionienės indėlis matomas ne vien literatūroje ar pedagogikoje: ji dalyvavo tarptautiniuose susitikimuose ir atstovavo Lietuvą platesniuose forumuose, tarp jų ir Tautų Sąjungos bei moterų organizacijų veiklose. Tokia veikla buvo svarbi kuriant jaunos valstybės kultūrinį matomumą ir stiprinant ryšius su Vakarų Europa.

    Tarp jos tarptautinio pripažinimo ženklų minimas vardinis „Société des Gens de Lettres“ atminimo medalis. Šis faktas išryškina, kad Čiurlionienės veikla buvo pastebima ir už Lietuvos ribų, o jos kultūriniai ryšiai turėjo konkretų, institucijomis paremtą atgarsį.

    Muzikinė programos dalis

    Renginio programoje numatyta ir muzika: pianistas, tarptautinių konkursų laureatas Joris Sodeika skambins Claude Debussy ir M. K. Čiurlionio kūrinius. Toks derinys organiškai pratęs paskaitos temą, leisdamas sugretinti prancūzų modernizmo ir lietuvių simbolizmo muzikines nuotaikas.

    Paskaita ir koncertinė dalis kviečia į Čiurlionienės pasaulį pažvelgti ne vien per biografijos faktus, bet ir per kultūrinių ryšių audinį, kuriame susitinka literatūra, diplomatija, visuomeninė veikla ir muzika. Tai proga iš arčiau suprasti, kaip asmeninės iniciatyvos ir kalbų mokėjimas galėjo atverti Lietuvai duris į Europos kultūros lauką.

  • Iš Alytaus rajono į didžiąją sceną: jaunučių choras „Spindulėlis“ pateko į Dainų šventę

    Iš Alytaus rajono į didžiąją sceną: jaunučių choras „Spindulėlis“ pateko į Dainų šventę

    Jaunučių choras „Spindulėlis“ – vienas naujausių Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos kolektyvų – jau spėjo pelnyti svarbų įvertinimą: po atrankinės perklausos jam suteikta teisė dalyvauti 2026 metais vyksiančioje Lietuvos moksleivių dainų šventėje.

    Kolektyvas susikūrė 2025 metų rugsėjį, o intensyvus darbas nuo pat pradžių tapo pagrindine choro kasdienybe. Repeticijose daug dėmesio skiriama įsidainavimo pratimams, muzikiniam raštingumui ir klausai, kad jauni balsai skambėtų kaip vienas.

    „Augti lėtai mes neturėjome laiko, turėjome tikslą“, – sakė choro vadovė, mokytoja metodininkė Laima Zalanskienė.

    Choro vadovės teigimu, nuosekli disciplina ir pasitikėjimas procesu leido greitai pasiekti rezultatų, kurie paprastai ateina tik sukaupus daugiau metų patirties. Perklausose vertinamas ne tik repertuaras, bet ir intonacijos tikslumas, ansambliškumas, dainavimo kultūra bei pasirengimo vientisumas.

    2026 metais Lietuvos moksleivių dainų šventė Laiku. Ratu. Kartu vyks liepos 3–6 dienomis Vilniuje. Tokie renginiai tradiciškai sutelkia tūkstančius moksleivių iš visos šalies ir tampa ne tik meniniu įvykiu, bet ir bendrystės patirtimi, ugdančia sceninę laikyseną, atsakomybę ir komandinį darbą.

    „Spindulėlis“ per mokslo metus spėjo pasirodyti įvairiuose mokyklos ir bendruomenės renginiuose, dalyvauti kūrybiniuose projektuose bei koncertuose. Pasak kolektyvo atstovų, būtent nuolatinis koncertinis gyvenimas padeda vaikams greičiau perprasti scenos taisykles ir užgrūdina prieš svarbiausius pasirodymus.

    Artėjant Dainų šventei, choro laukia dar intensyvesnis pasirengimas: repertuaro šlifavimas, darbas su dinamika ir skambesio spalvomis, o taip pat bendros repeticijos su kitais kolektyvais. Vadovė pabrėžia, kad svarbiausia – išlaikyti vaikų motyvaciją ir dainavimo džiaugsmą, nes būtent tai ir kuria ryškiausią rezultatą scenoje.

    Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos jaunučių choras „Spindulėlis“ į Dainų šventę vyksta kaip augantis, bet jau pastebimas kolektyvas, kurio istorija rodo, kad ryškus skambesys gali gimti ir per trumpą laiką, kai yra aiškus tikslas ir kryptingas darbas.

  • Markučių viešoji erdvė prie Manufaktūrų g. 24: projektas pristatomas gyventojams, laukiama idėjų

    Vilniaus Rasų seniūnijoje, Markučių teritorijoje ties Manufaktūrų gatvės 24 numeriu, planuojama nauja viešoji erdvė. Sklypas yra Vilnelės slėnyje, kur urbanizuota aplinka ribojasi su jautriomis gamtinėmis teritorijomis, todėl projektuotojai akcentuoja poreikį suderinti poilsio funkciją ir gamtinio karkaso apsaugą.

    Gyventojai kviečiami į nuotolinę diskusiją 2026 metų gegužės 20 dieną 18 valandą. Susitikime bus pristatyta esamos situacijos analizė ir teritorijos sutvarkymo pasiūlymai, o dalyviai galės įvardyti, ko labiausiai tikisi iš naujos erdvės: patogaus susisiekimo, želdynų, mažosios architektūros ar ramesnių poilsio vietų.

    Planuojama viešoji erdvė vertinama kaip strategiškai svarbi, nes tokiose vietose sprendiniai turi tiesioginę įtaką ne tik kaimynystės patrauklumui, bet ir vandens telkinių pakrančių būklei. Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad projektuojant siekiama išsaugoti esamus želdinius, tvarkyti lietaus vandens nuvedimą, parinkti pakrančių aplinkai tinkamas dangas ir apšvietimą, kad būtų mažinama neigiama įtaka ekosistemai.

    Erdvę numatoma sutvarkyti verslo lėšomis pagal Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vertės matas“ bendradarbiavimo susitarimą. Bendrovė gretimame sklype Manufaktūrų gatvėje 24 planuoja daugiabučio gyvenamojo namo statybas, o kartu įsipareigoja prisidėti prie aplinkos viešosios infrastruktūros sukūrimo.

    Susitikimas vyks per „Teams“ platformą, o pastabas ir pasiūlymus gyventojai taip pat gali pateikti raštu iki 2026 metų gegužės 19 dienos el. paštu. Savivaldybės ir projektuotojų tikslas yra surinkti vietos bendruomenės įžvalgas dar prieš galutinius sprendimus, kad viešoji erdvė realiai atlieptų kasdienius Markučių gyventojų poreikius.

  • Paroda „ACCESSUS“ Vilniuje: kokias pagalbines technologijas išbandysite Litexpo gegužės 15–16 dienomis

    2026 metų gegužės 15–16 dienomis Vilniuje, Litexpo parodų rūmuose, vyks nacionalinė prieinamumo ir pagalbinių technologijų paroda „ACCESSUS“. Renginys skirtas žmonėms su negalia, jų artimiesiems, specialistams, savivaldybių atstovams ir visiems, kurie ieško praktiškų sprendimų kasdieniam savarankiškumui didinti.

    Organizatorių teigimu, „ACCESSUS“ erdvėje bus pristatomos įvairios techninės priemonės ir paslaugos, padedančios įveikti aplinkos barjerus: nuo mobilumo, komunikacijos ir regos sprendimų iki kasdienio gyvenimo pagalbos priemonių. Parodos formatas orientuotas ne tik į demonstracijas, bet ir į galimybę pasitarti, palyginti skirtingus sprendimus bei geriau suprasti jų pritaikymo galimybes.

    Konferencija ir praktinės diskusijos

    Renginio metu planuojama konferencija ir diskusijos, kuriose bus aptariami aktualūs klausimai, susiję su negalios nustatymu, teisiniu reguliavimu ir paslaugų prieinamumu. Taip pat numatoma skirti dėmesio aplinkos ir būsto pritaikymo temoms, kai sprendimai reikalingi čia ir dabar, o ne tik ateities projektuose.

    Pranešimus ir įžvalgas žada pateikti asmenų su negalia teisių ir paslaugų srityje dirbančių organizacijų bei valstybinių institucijų atstovai, tarp jų ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros specialistai. Tokios diskusijos dažnai padeda lankytojams aiškiau suprasti, kokie žingsniai būtini norint gauti kompensuojamas priemones ar paslaugas, ir kur kreiptis konkrečiais atvejais.

    Ką lankytojai paprastai ieško tokio tipo parodose

    Pagalbinių technologijų renginiuose daugiausia dėmesio sulaukia sprendimai, kurie sumažina kasdienį fizinį krūvį ir didina savarankiškumą: mobilumo priemonės, komunikacijos ir klausos pagalbos įrenginiai, regos sprendimai, taip pat namų aplinkos pritaikymo elementai. Ne mažiau svarbi ir konsultacinė dalis, kai galima įvertinti, ar priemonė tinka konkrečiam poreikiui, gyvenimo būdui ir aplinkai.

    Paroda „ACCESSUS“ gali tapti vieta, kur vienoje erdvėje susitinka keli svarbūs dalykai: realiai išbandomi produktai, specialistų paaiškinimai ir aiškesnis kelias nuo poreikio įvardijimo iki pritaikymo namuose ar darbo vietoje. Organizatoriai kviečia sekti atnaujinamą renginio programą, kurioje bus skelbiami pranešėjai, diskusijų temos ir dalyviai.

  • Švenčionių rajono delegacija nacionaliniuose SJRT mokymuose Vilniuje: dėmesys kompetencijoms ir perdegimo prevencijai

    Balandžio 24–26 dienomis Vilniuje surengti Nacionaliniai savivaldybių jaunimo reikalų tarybų mokymai-konferencija Užaugusi jaunimo politika: pokyčiai, patirtys ir gerieji SJRT pavyzdžiai. Renginyje dalyvavo ir Švenčionių rajono atstovės, kurios į mokymus vyko stiprinti tarybos veiklos bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

    Švenčionių rajonui atstovavo SJRT pirmininkė Dovilė Žižienė, pirmininko pavaduotoja Miglė-Morta Skliutaitė ir savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Varnienė. Tris dienas trukusi programa buvo orientuota į praktines kompetencijas ir sprendimus, kurie padeda savivaldybių jaunimo politiką paversti nuoseklia, išmatuojama ir veiksminga.

    Kas svarbiausia SJRT veikloje

    Pirmąją mokymų dieną daug dėmesio skirta jaunimo politikos principams ir savivaldybių jaunimo reikalų tarybų vaidmeniui vietos lygmeniu. Jaunimo reikalų agentūros direktorius Jonas Laniauskas pristatė aktualias įžvalgas, o Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovai aptarė situaciją Lietuvoje jaunų žmonių perspektyva.

    Renginyje akcentuota, kad SJRT darbas nėra vien formalus atstovavimas: tai platforma, kurioje svarbu įrodymais grįsti sprendimai, nuolatinis dialogas su savivaldybės administracija ir realus jaunimo įtraukimas. Praktinėse veiklose dalyviai analizavo, kaip skirtingose savivaldybėse veikia konsultavimo mechanizmai ir kaip užtikrinamas sprendimų tęstinumas keičiantis nariams.

    Praktika, kurią galima perkelti

    Mokymuose pristatyti Raseinių ir Kretingos rajonų savivaldybių SJRT pavyzdžiai, išryškinę, kas dažniausiai lemia sėkmę: aiškiai susitarta darbo tvarka, reguliarūs posėdžiai, vieša komunikacija ir konkrečios atsakomybės. Šios patirtys dalyviams tapo atspirties tašku planuojant, kokius procesus galima taikyti ir Švenčionių rajone.

    Antroji diena skirta narių gebėjimų stiprinimui: gilintasi į jaunimo politikos sistemą, narių funkcijas, naujų narių įvedimą į veiklą ir vidinę komandinę kultūrą. Reikšminga programos dalis buvo jaunimo dalyvavimo projektų rengimas, kai teorija buvo iš karto taikoma planuojant ateities iniciatyvas ir vertinant jų poveikį.

    Psichohigiena ir atsparumas dezinformacijai

    Paskutinę dieną dėmesys krypo į temas, kurios pastaraisiais metais vis dažniau įvardijamos kaip kritinės viešajame sektoriuje ir nevyriausybinėse organizacijose: psichohigiena, perdegimo prevencija ir darbo tvarumas. Aptarta, kaip atpažinti perdegimo rizikas komandoje ir kaip planuoti krūvius taip, kad savanorystė ir pilietinis įsitraukimas netaptų nuolatiniu išsekimu.

    Taip pat diskutuota apie dezinformaciją ir jos poveikį jaunimo įsitraukimui bei pasitikėjimui institucijomis, aptarti jaunimo politikos raidos etapai ir sukakčių minėjimo planai. Dalyviai akcentavo, kad šiandien svarbu ne tik kurti iniciatyvas, bet ir mokėti aiškiai paaiškinti jų prasmę bei tikslus bendruomenei.

    Švenčionių rajono delegacijos atstovės pabrėžė, kad didžiausia mokymų vertė buvo ne vien teorinės žinios, bet ir ryšiai su kitų savivaldybių komandomis, leidžiantys greičiau dalintis praktiniais sprendimais. „Įgijome ne tik teorinių pagrindų, bet ir vieni kitus labiau pažinome, susidraugavome su kolegomis iš kitų savivaldybių. Tai padės dar sklandžiau bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų“, – sakė delegacijos narės.

    Anot jų, tokie mokymai yra tiesioginė investicija į savivaldybės jaunimo politikos kokybę: stiprėja SJRT narių kompetencijos, aiškėja veiklos prioritetai, o jaunimo balsas savivaldoje tampa labiau girdimas ir geriau atstovaujamas.

  • Vilniuje „Mamutų slėniui“ suteiktas statybos leidimas: regyklos, lajų takai ir valandos maršrutas

    Vilniuje „Mamutų slėniui“ suteiktas statybos leidimas: regyklos, lajų takai ir valandos maršrutas

    Žalia šviesa Šeškinės šlaitams

    Vilniuje išduotas statybos leidimas projektui „Mamutų slėnis“, kuris numato sutvarkyti apie 32 hektarų teritoriją Šeškinės šlaituose, greta prekybos centro „Akropolis“ ir planuojamo Nacionalinio stadiono. Čia planuojamos regyklos, pėsčiųjų takai ir edukacinės erdvės, o visas maršrutas, priklausomai nuo tempo, gali užtrukti nuo maždaug valandos iki dviejų.

    Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija, o pirmiesiems etapams jau suplanuoti rangos pirkimai. Numatyta įrengti pagrindinį įėjimą nuo Geležinio Vilko gatvės, laiptus, poilsio aikšteles, pėsčiųjų tiltą ir jungtis, kurios sujungs teritoriją su stadiono prieigomis.

    Takai iki medžių lajų

    Vienas ryškiausių sprendimų – reljefo vietose takus kelti aukščiau, kad jie būtų patogesni ir pritaikomi žmonėms su negalia. Dėl to dalis maršrutų kai kuriose atkarpose priartės prie medžių lajų, o lankytojams atsivers platesnės miesto panoramos.

    Teritorijoje taip pat numatomi augalų sodai, suformuoti pagal skirtingus Žemės raidos laikotarpius, bei žaidimų ir poilsio zonos. Greta istorinių amunicijos sandėlių planuojama įrengti teminį taką, kuris papildys visą pasivaikščiojimo patirtį.

    Ledynmečio pasakojimas miesto viduryje

    „Šeškinės šlaitai pasižymi itin išraiškinga geomorfologija, o papildžius teritoriją edukaciniais elementais, lankytojai galės ne tik grožėtis, bet ir pažinti“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    „Ledynmečio istoriją siekiame perteikti ne tik informaciniais stendais, o patyrimu: vienas maršrutas per teritoriją truks maždaug valandą, o su vaikais ir sustojant poilsio stotelėse – net ir dvi“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.

    Koncepcija remiasi idėja, kad Vilnius yra ties paskutiniojo apledėjimo riba, todėl miesto apylinkių reljefas ir nuogulos leidžia aiškiai pasakoti apie ledyno tirpsmo vandenų formuotą kraštovaizdį. Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis įsteigtas 1996 metais siekiant išsaugoti tirpsmo vandenų suklotų sluoksniuotų nuosėdų fragmentą.

    Projekto idėją pasiūlė konkurso būdu atrinkta bendrovė „Bauland“, o techninius sprendinius rengė UAB „Aplan“ kartu su architektūrinės idėjos autoriais. Į parko struktūrą planuojama integruoti meninius akcentus, tarp jų ir bronzinį reljefo maketą, taip pat numatytos vietos mamutų skulptūroms, kurių įgyvendinimo forma dar bus sprendžiama atskirai.

    Istoriniai duomenys rodo, kad Vilniuje ir jo apylinkėse būta mamutų kaulų radinių, o XIX amžiuje Vilniaus universiteto kolekcijoje buvo fiksuojamas reikšmingas tokių eksponatų skaičius. Dalis anksčiau minimų radimviečių šiandien yra urbanizuotos, todėl Šeškinės šlaitai vertinami kaip tinkama vieta nuosekliai papasakoti apie ledynmetį ir šio laikotarpio gyvūniją miesto kontekste.

    Numatoma, kad teritorijos tvarkymo darbai prasidės 2026 metų pabaigoje, o lankytojams „Mamutų slėnis“ turėtų atsiverti 2028 metų antroje pusėje. Projektas finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis, kurios, kaip nurodoma, sudarys apie 5,4 mln. eurų.

  • Policija ieško nuteistojo Mindaugo Girdžiaus: galėjo išvykti į Vilnių, Uteną ar Ignaliną

    Policija ieško nuteistojo Mindaugo Girdžiaus: galėjo išvykti į Vilnių, Uteną ar Ignaliną

    Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė ieškantis nuteistojo Mindaugo Girdžiaus, gimusio 1960 metais. Vyras yra Zarasų miesto gyventojas, tačiau, policijos teigimu, šiuo metu jo buvimo vieta nėra žinoma.

    Policijos turimais duomenimis, Mindaugas Girdžius galimai gali būti Ignalinos, Utenos arba Vilniaus miestuose. Pareigūnai prašo visuomenės pagalbos ir ragina atkreipti dėmesį į turimą informaciją, kuri galėtų padėti nustatyti vyro buvimo vietą.

    Gyventojai, galintys suteikti vertingos informacijos apie ieškomą asmenį ar jo judėjimo kryptį, prašomi nedelsti ir pranešti telefonu 112. Policija pabrėžia, kad net ir iš pažiūros nedidelė detalė gali būti reikšminga paieškai.

    Jei pastebėjote asmenį, panašų į ieškomą, rekomenduojama nesiimti savarankiškų veiksmų ir apie tai informuoti pareigūnus. Tokiais atvejais svarbiausia užtikrinti tiek pačių gyventojų, tiek aplinkinių saugumą ir leisti situaciją įvertinti atsakingoms tarnyboms.

    Policija taip pat primena, kad operatyvus informacijos perdavimas dažnai lemia paieškos sėkmę, ypač kai ieškomas asmuo gali keisti buvimo vietą tarp skirtingų miestų. Pranešimai telefonu 112 nukreipiami atitinkamoms tarnyboms, kurios imasi veiksmų pagal gautą informaciją.

  • Vilniuje vykę SJRT mokymai: ką išsivežė Jaunimo reikalų tarybų nariai ir kokie pokyčiai laukia?

    Vilniuje vykę SJRT mokymai: ką išsivežė Jaunimo reikalų tarybų nariai ir kokie pokyčiai laukia?

    Vilniuje balandžio 24–26 dienomis vyko Jaunimo reikalų agentūros organizuoti Nacionaliniai savivaldybių jaunimo reikalų tarybų mokymai–konferencija. Į renginį susirinko savivaldybių jaunimo reikalų tarybų nariai ir jaunimo reikalų koordinatoriai, siekę stiprinti žinias bei praktinius įgūdžius.

    Mokymų metu buvo nuosekliai aptarta jaunimo politikos sistema Lietuvoje ir savivaldybių jaunimo reikalų tarybų vaidmuo joje. Dalis programos buvo skirta jaunimo dalyvavimo galimybėms nacionaliniu ir europiniu lygmeniu, kad tarybų nariai galėtų geriau atstovauti jaunimo interesams.

    Praktinės sesijos ir aktualijos

    Renginio programoje nagrinėtos jaunimo politikos aktualijos, pristatyti gerieji savivaldybių jaunimo reikalų tarybų pavyzdžiai ir aptartos veiksmingiausios įtraukties formos. Dalyviai dirbo paralelinėse ir praktinėse sesijose, kuriose daug dėmesio skirta kasdienėms situacijoms, su kuriomis susiduria tarybų nariai.

    Taip pat buvo analizuotos tarybų narių kompetencijos ir atsakomybės, aptartos projektinės veiklos galimybės bei priemonės, padedančios išgryninti tarybų veiklos kryptis. Diskusijose dalyviai ieškojo bendrų atsakymų, kaip užtikrinti, kad jaunimo balsas savivaldybėse būtų girdimas nuosekliai, o ne tik pavienėse iniciatyvose.

    Psichohigiena ir perdegimo prevencija

    Reikšminga programos dalis buvo skirta psichohigienai ir perdegimo prevencijai, nes jaunimo atstovavimo veikla dažnai vyksta greta studijų ar darbo. Dalyviai aptarė praktinius būdus, kaip planuoti laiką, pasiskirstyti atsakomybes ir išlaikyti motyvaciją ilgalaikiuose procesuose.

    Toks dėmesys emocinei gerovei padeda stiprinti komandų tvarumą ir mažina riziką, kad aktyvūs jaunimo lyderiai pasitrauks dėl nuovargio ar per didelio krūvio. Kartu tai kuria brandesnę tarybų darbo kultūrą, kurioje atsakomybės derinamos su realiomis galimybėmis.

    Akmenės rajono komanda tarp dalyvių

    Renginys tapo erdve dalintis patirtimis ir stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, o užmegzti kontaktai dažnai virsta bendrais projektais ar konsultacijomis sprendžiant panašius iššūkius. Organizatorių teigimu, būtent tarpusavio ryšiai ir praktinės metodikos yra vienas didžiausių tokio formato mokymų privalumų.

    Iš Akmenės rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos mokymuose dalyvavo trys nariai: pirmininkas Domantas Mančius, pavaduotoja Urtė Novogreckaitė ir jaunimo atstovė Rusnė Poškutė. Komandą papildė ir savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Rūta Brazlauskaitė.

    Pasak savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės, tokie mokymai padeda tarybų nariams aiškiau susidėlioti prioritetus ir grįžus į savo savivaldybes greičiau pritaikyti naujus sprendimus praktikoje. Tikimasi, kad įgytos žinios prisidės prie aktyvesnio jaunimo įtraukimo ir stipresnio savivaldybių bei jaunimo organizacijų dialogo.

    „Tokie mokymai suteikia ne tik žinių, bet ir bendrą kryptį, kaip efektyviau dirbti jaunimo labui savivaldybėse“, – sakė Rūta Brazlauskaitė.