Namie džiovinti pomidorai gali būti ne tik pigesnė, bet ir aromatingesnė alternatyva pirktiniams, ypač kai norisi intensyvaus skonio padažams, salotoms ar sumuštiniams. Sėkmę dažniausiai lemia ne brangūs ingredientai, o tinkamai parinkti pomidorai, temperatūra ir kantrybė.
Džiovinimui geriausiai tinka tvirtesni, mažiau vandeningi slyviniai ar „pasta“ tipo pomidorai, pavyzdžiui, Roma ar San Marzano, nes jie turi daugiau minkštimo ir mažiau sulčių. Vis dėlto konkrečios veislės vaikytis nebūtina: svarbiausia, kad perpjautas pomidoras būtų mėsingas, su nedaug sėklų ir vandeningos dalies.
Reikšmės turi ir prinokimas: rinkitės ryškiai nusidažiusius, kvapnius, bet vis dar tvirtus vaisius be įdubimų ar pažeidimų. Pernokę pomidorai pjaustant greičiau sukrenta, o neprinokę po kaitinimo gali išryškinti rūgštumą ir duoti blankesnį aromatą.
Prieš džiovinimą pomidorus verta gerai nuplauti ir kruopščiai nusausinti, kad ant paviršiaus neliktų vandens. Mažesnius pomidorus dažniausiai pakanka perpjauti išilgai pusiau, didesnius geriau pjaustyti skiltelėmis, kad visi gabalėliai džiūtų panašiu tempu.
Jei pomidorai labai sultingi, galima šaukšteliu išimti dalį sėklų ir vandeningos masės, tačiau per daug neišskobkite, nes būtent minkštimas vėliau suteikia malonią, elastingą tekstūrą. Likusią pomidorų masę galima panaudoti padažui ar sriubai, kad niekas nenueitų perniek.
Gabalėlius dėliokite ant kepimo popieriumi išklotos skardos perpjauta puse į viršų, palikdami tiek vietos, kad nesidengtų vienas su kitu. Dar patogiau pomidorus džiovinti ant grotelių virš skardos, nes taip oras cirkuliuoja ir iš apačios, o drėgmė pasišalina tolygiau.
Prieš pašaunant į orkaitę pomidorus galima lengvai pabarstyti druska ir žolelėmis, pavyzdžiui, raudonėliu, čiobreliu ar baziliku. Džiūstant vandeniui skoniai stiprėja, todėl prieskonius naudokite saikingai, kad neužgožtų natūralaus pomidorų saldumo.
Orkaitėje su ventiliatoriumi dažniausiai rekomenduojama apie 80–90 laipsnių temperatūra, nes ji leidžia lėtai pašalinti drėgmę ir neperkaitinti kraštų. Jei orkaitė be ventiliatoriaus, dažnai pasirenkama apie 90–100 laipsnių temperatūra, o garams išleisti pravartu retkarčiais praverti dureles.
Džiovinimas paprastai trunka nuo 3 iki 5 valandų, tačiau tikslus laikas priklauso nuo gabalėlių dydžio ir pomidorų sultingumo. Procesą verta tikrinti kas keliasdešimt minučių: greitesniam suvalgymui tiks minkštesni, elastingi gabalėliai, o ilgesniam laikymui pomidorai turi būti gerokai sausesni ir be šlapio vidurio.
Visiškai išdžiovintus pomidorus būtina pilnai atvėsinti ir sudėti į švarius, sandariai uždaromus stiklainius ar dėžutes, laikant vėsioje, sausoje ir nuo šviesos apsaugotoje vietoje. Tinkamai išdžiovinti pomidorai gali išsilaikyti iki 8–12 mėnesių ir pravers nuo makaronų padažų iki užtepėlių.
Jei pomidorai po džiovinimo lieka minkšti ir mėsingi, juose bus daugiau drėgmės, todėl saugiau laikyti šaldytuve arba užšaldyti mažomis porcijomis. Užšaldyti jie paprastai išlaiko kokybę maždaug 3 mėnesius ir ypač tinka picai, sriuboms, apkepams ar troškiniams.
Populiarus variantas yra džiovintus pomidorus sudėti į stiklainį ir užpilti pašildytu aliejumi su žolelėmis, česnaku ar čili, tačiau čia itin svarbi švara ir tinkamas laikymas šaltyje. Kadangi aliejus gali „užrakinti“ likusią drėgmę, tokį konservavimą verta rinktis tik tada, kai pomidorai džiovinti kruopščiai ir stiklainiai sterilūs.
