CP v2

Tag: Vitaminas C

  • Pavasarinis nuovargis kerta be gailesčio: citrusų kokteilis žvalina ilgiau nei kava

    Pavasarinis nuovargis daugeliui pasireiškia energijos stoka, mieguistumu, galvos skausmais ir didesniu dirglumu. Tai dažnai siejama su sezonišku paros šviesos pokyčiu, miego režimo svyravimais, mažesniu fiziniu aktyvumu žiemą ir racionu, kuriame gali stigti vitaminų bei mineralų.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie simptomai paprastai trunka kelias savaites, kol organizmas prisitaiko prie naujo ritmo. Vis dėlto, jei nuovargis, silpnumas ar kiti požymiai užsitęsia ilgiau, verta pasitarti su gydytoju, nes panašiai gali pasireikšti ir kitos būklės, pavyzdžiui, mažakraujystė, skydliaukės sutrikimai ar miego problemos.

    Dalis žmonių pirmiausia griebiasi kavos, tikėdamiesi greito energijos antplūdžio. Kofeinas išties gali trumpam pagerinti budrumą, tačiau efektas neretai būna trumpalaikis, o vėliau nuovargis sugrįžta dar stipriau, ypač jei kartu trūksta miego ir skysčių.

    Be to, rytinė kava kai kuriems žmonėms gali sustiprinti įtampą ar širdies plakimą, ypač geriant ją tuščiu skrandžiu. Kokteiliai, ypač ruošiami iš vaisių ir praskiedžiami vandeniu, paprastai labiau prisideda prie skysčių balanso, o energija iš angliavandenių gali būti pasisavinama tolygiau.

    Vienas paprastas pasirinkimas pavasariui yra citrusų kokteilis iš apelsino, greipfruto ir citrinos. Šie vaisiai vertinami dėl vitamino C ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, o jų įtraukimas į racioną gali padėti, kai po žiemos norisi lengvesnio, gaivesnio maisto.

    Paruošimas nesudėtingas: citrusus nuplaukite, nulupkite, išspauskite sultis arba sudėkite minkštimą į trintuvą, įpilkite šlakelį vandens ir sutrinkite iki norimos konsistencijos. Kokteilį geriausia ruošti prieš pat vartojimą, kad skonis ir maistinės savybės būtų kuo geresnės.

    Vis dėlto vien gėrimo dažniausiai neužtenka, jei pavasarinis nuovargis įsisenėjęs. Daugiausia duoda reguliarus miegas, kasdienis judėjimas, pakankamas vandens kiekis ir subalansuotas racionas, o kavą verta vartoti saikingai ir nepamiršti, kad ji nepakeičia paprasto vandens.

  • Ne morka, ne petražolė: į virtuvę grįžta pastarnokas – kuo jis naudingas ir kaip kepti

    Pastarnokas yra saldoko, šiek tiek riešutus primenančio skonio šakniavaisis, artimas morkai ir petražolei. Nors ilgą laiką jis buvo primirštas, pastaraisiais metais pastarnokas vėl dažniau atsiranda moderniose virtuvėse, ypač sriubose, tyrėse ir keptų daržovių patiekaluose.

    Istoriškai pastarnokas Europoje buvo svarbi kasdienės mitybos dalis dar iki bulvių išpopuliarėjimo XVIII amžiuje. Dėl gero išsilaikymo per žiemą jis buvo patogus pasirinkimas regionuose, kur šviežių daržovių šaltuoju sezonu trūkdavo.

    Kas vertingo pastarnoke?

    Mitybos požiūriu pastarnokas išsiskiria skaidulomis, taip pat turi vitamino C, vitamino K, folio rūgšties ir kalio. Skaidulos svarbios virškinimui, ilgiau išlaiko sotumą ir prisideda prie įvairesnės žarnyno mikrobiotos, o tai siejama su geresne bendra sveikata.

    Žaliame pastarnoke yra apie 75 kilokalorijas 100 gramų, o didesnę energetinės vertės dalį sudaro angliavandeniai. Kalis, kurio pastarnoke taip pat netrūksta, yra svarbus normaliai raumenų veiklai ir padeda palaikyti kraujospūdžio kontrolę, ypač kai mityboje pakanka daržovių ir ribojama druska.

    Pastarnoke aptinkami ir biologiškai aktyvūs junginiai, tarp jų poliacetilenai, tokie kaip falcarinolis ir falcarindiolis. Mokslinėje literatūroje jie minimi dėl potencialių priešuždegiminių savybių, tačiau praktinėje mityboje svarbiausia išlieka bendras daržovių kiekis ir įvairovė, o ne vienas produktas.

    Kaip jį skaniai paruošti?

    Virtuvėje pastarnokas vertinamas dėl to, kad kepant ar verdant jo skonis tampa gilesnis ir saldesnis, primenantis karamelę. Dėl to jis tinka trintoms sriuboms, troškiniams, orkaitėje keptų daržovių skardoms, taip pat bulvių ir pastarnokų mišinio tyrelei.

    Paprasčiausias būdas išryškinti skonį yra kepimas orkaitėje. Pastarnoką supjaustykite plonomis riekelėmis ar lazdelėmis, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pagardinkite druska, česnaku ir čiobreliais, tada kepkite iki apskrunda kraštai.

    Pastarnokas gerai dera su paukštiena, žuvimi ir kitomis šakninėmis daržovėmis, o tyrėse gali dalinai pakeisti bulves, kai norisi lengvesnio, saldesnio skonio. Jei siekiate mažiau perdirbto maisto, keptas pastarnokas gali tapti paprasta alternatyva užkandžiams ar garnyrui.

    Į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    Renkantis pastarnoką verta pirkti iš patikimų prekybos vietų ir neeksperimentuoti su laukiniais augalais. Išoriškai panašūs skėtinių šeimos augalai gali būti lengvai supainiojami, o kai kurie jų yra pavojingi.

    Kaip ir daugumą šakniavaisių, pastarnoką patogiausia laikyti vėsiai ir tamsiai, kad ilgiau išliktų tvirtas. Jei šaknis suminkštėjo ar atsirado gedimo požymių, tokio produkto geriau nenaudoti.

  • Lenkai masiškai daro šią klaidą: taip verdamos bulvės netenka beveik visų vertybių

    Bulvės ilgai buvo laikomos menkaverčiu garnyru, tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad tai nėra tiesa. Jose gausu kalio, taip pat randama magnio, fosforo ir kitų mineralų, o šviežesnėse bulvėse būna ir vitamino C bei B grupės vitaminų.

    Problema ta, kad dalis šių medžiagų yra jautrios ilgam kaitinimui ir vandeniui. Dėl to net ir maistinga daržovė gali prarasti reikšmingą dalį vertės, jei ją verdame įprastai, bet neapgalvotai.

    Didžiausia klaida virtuvėje

    Viena dažniausių klaidų – nuskustas bulves ilgai mirkyti vandenyje prieš verdant. Taip iš jų išplaunami vandenyje tirpūs junginiai ir dalis mineralų, o vėliau verdant nuostoliai dar labiau padidėja.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip bulvės supjaustomos. Kuo smulkesni gabaliukai, tuo didesnis paviršiaus plotas liečiasi su vandeniu, todėl daugiau vertingų medžiagų pereina į nuovirą.

    Kaip virti, kad išliktų daugiau

    Mitybos rekomendacijose dažnai pabrėžiama, kad mažiausi nuostoliai būna verdant ar kepant bulves su lupena. Jei lupti vis dėlto reikia, patariama tai daryti kuo ploniau, nes po odele susitelkia dalis vertingų junginių.

    Dar vienas praktinis patarimas – bulves dėti ne į šaltą, o į jau verdantį vandenį. Taip sutrumpėja laikas, kai jos mirksta, be to, greičiau „išjungiami“ fermentai, galintys spartinti vitamino C irimą.

    Mažiau kalorijų ir švelnesnis poveikis cukrui

    Pačios bulvės nebūtinai yra kaloringos, tačiau jų energinė vertė smarkiai išauga, kai jos gausiai pagardinamos riebalais. Taip pat ką tik virtose bulvėse krakmolas yra lengviau virškinamas, todėl daliai žmonių gali greičiau kilti gliukozės lygis.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad atvėsintos bulvės gali turėti daugiau vadinamojo atspariojo krakmolo. Atvėsinus ir palaikius šaldytuve, krakmolo struktūra pakinta, todėl jis virškinamas lėčiau, gali ilgiau suteikti sotumo ir švelniau veikti glikemiją.

    Vis dėlto svarbu nepamiršti porcijų dydžio ir bendro patiekalo sudėties. Bulvės išlieka vertinga raciono dalimi, jei jos ruošiamos taupiai naudojant vandenį, neperverdamos ir neapsunkinamos riebiais priedais.