Tag: Vladimiras Putinas

  • Ukrainos dronų smūgiai Rusijoje: pranešama apie gaisrą naftos terminale ir chemijos gamyklos ataką

    Ukrainos dronų smūgiai Rusijoje: pranešama apie gaisrą naftos terminale ir chemijos gamyklos ataką

    Ukrainos dronų ir raketų smūgiai naktį į šeštadienį pasiekė energetikos ir pramonės objektus Rusijos gilumoje, pranešė Ukrainos kariuomenė ir Rusijos vietos valdžia. Pasak Kyjivo, pataikyta į Šešchario naftos terminalą Novorosijske, o smūgio vietoje kilo gaisras.

    Novorosijsko administracija teigė, kad po atakos mieste sužeisti du žmonės, o ugnis terminalo teritorijoje kilo nuo krentančių drono nuolaužų. Nepriklausomai patikrinti socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje skelbtų vaizdų, kuriuose matyti virš objekto kylantys dūmai, iš karto nebuvo galimybių.

    Taikiniai susiję su eksportu

    Šešchario terminalas ir naftos saugyklos Novorosijske laikomi svarbia Rusijos naftos eksporto grandimi, siejama su valstybinės įmonės „Transneft“ valdomais magistraliniais vamzdynais. Tokie objektai yra strategiškai reikšmingi, nes iš jų priklauso naftos srautai ir pajamos, naudojamos karo ekonomikai palaikyti.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečia vidutinio ir didesnio nuotolio smūgių galimybes, remdamasi vietoje kuriamais dronais ir raketinėmis technologijomis. Kyjivas viešai pabrėžia, kad tokios atakos nukreiptos į infrastruktūrą, kuri prisideda prie Rusijos karo finansavimo ir logistikos.

    Zelenskis: smūgis 1 700 kilometrų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad atskiras smūgis suduotas „Metafrax Chemicals“ chemijos gamyklai Permės krašte. Jo teigimu, tai maždaug 1 700 kilometrų nuo Ukrainos sienos esantis taikinys, rodantis toliau augantį Ukrainos tolimojo veikimo pajėgumą.

    „Metafrax Chemicals yra svarbi Rusijos chemijos pramonės dalis, o produkcija pasiekia dešimtis karinei pramonei dirbančių gamintojų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pasak Ukrainos vadovo, įmonės produkcija gali būti naudojama tiek pramonėje, tiek tiekimo grandinėse, susijusiose su karinės paskirties gamyba, įskaitant komponentus aviacijai, dronams ir sprogmenų pramonei. Rusijos pusė apie šio objekto padarytą žalą išsamesnių, nepriklausomai patvirtintų duomenų nepateikė.

    Rusija žada atsaką po kaltinimų

    Tuo pat metu Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad už tariamą Ukrainos dronų smūgį bendrabučiui Starobilske, Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainos teritorijoje, esą bus neišvengiamas ir griežtas atsakas. Rusijos pareigūnai skelbė, kad per smūgį žuvo 12 žmonių, gimusių 2003–2008 metais.

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad netoliese neva nebuvo karinių ar žvalgybos objektų. Ukrainos atstovai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, sušauktame Rusijos prašymu, atmetė kaltinimus karo nusikaltimais ir nurodė, kad operacijos buvo nukreiptos į Rusijos karo mašiną.

    Ukrainos Generalinis štabas taip pat skelbė, kad naktį į gegužės 22 dieną smogta keliems Rusijos taikiniams, įskaitant naftos perdirbimo infrastruktūrą, amunicijos sandėlius, oro gynybos sistemas ir vadavietes. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojamos atakos prieš energetikos objektus rodo, kad abi pusės siekia paveikti ne tik fronto liniją, bet ir užnugarį bei tiekimo grandines.

  • Putinas grįžo iš Pekino su 40 sandorių, bet be lemtingo dujotiekio: ką parodė Xi žaidimas

    Putinas grįžo iš Pekino su 40 sandorių, bet be lemtingo dujotiekio: ką parodė Xi žaidimas

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš vizito Pekine išvyko skelbdamas apie tvirtą draugystę su Kinija ir pasirašytą paketą dvišalių susitarimų. Vis dėlto svarbiausio Maskvai lūkesčio – proveržio dėl dujotiekio „Sibiro galia 2“ – pasiekti nepavyko, o tai parodė augančią Pekino derybinę galią.

    Per susitikimus abiejų šalių lyderiai viešai pabrėžė ilgalaikį bendradarbiavimą, tačiau energetikos klausimu aiškios pabaigos datos neįvardijo. Kremliaus atstovai pripažino, kad dėl projekto dar liko neišspręstų niuansų, todėl susitarimas faktiškai liko įstrigęs.

    Kur įstrigo dujotiekio derybos?

    „Sibiro galia 2“ Maskvai yra strateginis projektas, nes po 2022 metais pradėto karo prieš Ukrainą rusiškų dujų eksportas į Europą reikšmingai sumenko. Dujotiekis turėtų leisti dalį buvusių srautų nukreipti į Kiniją per Mongoliją, o planuojamas pajėgumas siektų iki 50 mlrd. kubinių metrų per metus.

    Tačiau Kinija į šį projektą žiūri atsargiai: Pekinas siekia diversifikuoti energijos importą ir vengti per didelės priklausomybės nuo vieno tiekėjo. Derybose esminės kliūtys tradiciškai siejamos su kaina, finansavimo modeliu ir pristatymo terminais, o Rusijos silpnesnė pozicija po Europos rinkos praradimo didina Kinijos spaudimo galimybes.

    „Nėra kaip to pagražinti: Putinui nepavyko susitarti dėl dujotiekio“, – sakė Azijos politikos instituto analitikas Lyle’as Morrisas.

    40 susitarimų, bet svarstyklės krypsta Kinijos naudai

    Nors dujotiekio klausimas liko atviras, šalys pasirašė daugiau nei 40 susitarimų, apimančių prekybą, švietimą, technologijas, branduolinės saugos sritis ir kitus bendradarbiavimo formatus. Tokia apimtis leidžia Pekinui ir Maskvai demonstruoti, kad ryšiai nesilpnėja, o praktinis darbotvarkės turinys plečiasi.

    Vis dėlto prekybinė proporcija išlieka Kinijos naudai: Kinija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, tačiau Rusijos dalis bendroje Kinijos prekyboje sudaro tik nedidelę dalį. Tai reiškia, kad Maskvai Pekinas ekonomiškai yra gerokai svarbesnis nei Pekinui Maskva, todėl derybose Kinija gali sau leisti griežtesnes sąlygas.

    Šalys taip pat kalbėjo apie didesnį karinį pasitikėjimą, įskaitant bendras pratybas, oro ir jūrų patruliavimą. Tokie signalai Vakaruose dažnai vertinami kaip bandymas stiprinti koordinaciją saugumo srityje, nors oficialiai pabrėžiamas gynybinis bendradarbiavimo pobūdis.

    Subtili Pekino pusiausvyra su Vašingtonu

    Putino viešnagė įvyko netrukus po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito, o Kinija abiem svečiams demonstravo panašiai iškilmingą priėmimą. Tai leido Pekinui siųsti žinutę, kad jis palaiko ryšius ir su Vašingtonu, ir su Maskva, siekdamas išlaikyti manevro laisvę.

    Georgetowno universiteto profesorius Evanas Medeirosas pažymėjo, kad Kinija stengėsi išlaikyti apytikrę lygiavą, demonstruodama panašų protokolą skirtingiems lyderiams. Tokia taktika atspindi Xi Jinpingo siekį įtvirtinti Kiniją kaip neišvengiamą tarptautinės politikos centrą, ypač didėjant geopolitinei konkurencijai ir energijos išteklių svarbai.

    Putino vizitas Pekine parodė paradoksą: susitarimų skaičius įspūdingas, tačiau strateginiuose energetikos klausimuose Kinija nėra linkusi skubėti. Tai sustiprina įspūdį, kad partnerystė tęsiasi, bet jos sąlygas vis dažniau diktuoja Pekinas.

  • Kanai: Pedro Almodóvaras ragina europiečius tapti skydu prieš Trumpą, Netanyahu ir Putiną

    Kanai: Pedro Almodóvaras ragina europiečius tapti skydu prieš Trumpą, Netanyahu ir Putiną

    Kas nuskambėjo Kanuose

    Ispanų kino režisierius Pedro Almodóvaras Kanų kino festivalyje pristatydamas naujausią filmą „Bitter Christmas“ viešai pareiškė, kad europiečiai turėtų tapti savotišku skydu prieš pasaulio politikoje ryškėjančias grėsmes. Spaudos konferencijoje jis itin aštriai įvardijo Donaldą Trumpą, Benjaminą Netanyahu ir Vladimirą Putiną.

    Pasak režisieriaus, Europos visuomenės ir politiniai lyderiai esą turi pareigą ginti tarptautinės teisės principus, nes būtent jie laikomi vienu svarbiausių Europos tapatybės ir saugumo pamatų. Ši mintis Kanuose nuskambėjo ne tik kaip politinis komentaras, bet ir kaip platesnė žinutė apie vertybių atsparumą.

    „Kaip europiečiai esame įpareigoti tapti tam tikru skydu prieš tokius veikėjus kaip Trumpas, Netanyahu ar rusų lyderis“, – sakė Pedro Almodóvaras.

    Režisierius taip pat pabrėžė, kad Europoje tarptautinė teisė turi išlikti praktiniu įsipareigojimu, o ne vien deklaracija. Kanų festivalyje jis pasirodė segėdamas ženkliuką „Free Palestine“, taip primindamas ir savo ankstesnius pasisakymus apie karą Gazos Ruože.

    Gazos karo šešėlis kultūroje

    Pedro Almodóvaras jau anksčiau buvo viešai kritikavęs Izraelio veiksmus Gazoje ir ragino Ispanijos politinę valdžią imtis griežtesnės laikysenos. Kanų kontekste šie pasisakymai įgauna papildomo svorio, nes festivalis pastaraisiais metais vis dažniau tampa vieta, kur kūrėjai kalba ne tik apie kiną, bet ir apie karą, žmogaus teises bei atsakomybę.

    Kultūros lauke tokie pareiškimai nėra vien simboliniai: jie atspindi augančią tendenciją, kai menininkai ir industrijos atstovai siekia daryti spaudimą per viešąją nuomonę. Kanuose politinės žinutės dažnai persipina su kino premjeromis, o ryškūs pasisakymai neretai tampa platesnių diskusijų apie Europos vaidmenį pasaulyje katalizatoriumi.

    Naujas filmas ir festivalio kontekstas

    Kanų konkursinėje programoje pristatytas filmas „Bitter Christmas“ pasakoja apie režisierių, kuriam pritrūkus idėjų kyla pagunda pasisavinti kitų žmonių istorijas. Tai tragikomedija, kurią kritikai vertina kaip dar vieną Almodóvaro bandymą kalbėti apie kūrybos ribas, sąžinę ir asmeninę atsakomybę.

    Pedro Almodóvaras Kanuose nėra naujokas: jis jau yra pelnęs pripažinimą šiame festivalyje, o jo darbai laikomi šiuolaikinio Europos kino klasika. Šių metų konkursas jam svarbus ir dėl to, kad politinė įtampa Europoje bei už jos ribų vis dažniau persikelia į kultūros renginius, kuriuose auditorija tikisi ne vien pramogos, bet ir aiškios pozicijos.

    Režisieriaus žodžiai Kanuose sutapo su platesniu kūrėjų pasisakymų fonu: vis daugiau žinomų aktorių ir režisierių viešai komentuoja geopolitiką, vertybių konfliktus ir demokratijos trapumą. Tokios temos, anksčiau labiau būdingos politinėms tribūnoms, šiandien vis dažniau skamba ir ant raudonojo kilimo.

  • Putino ir Xi derybos įkaitino dujų kortą: „Sibiro galia 2“ grįžta, kai rinka dreba

    Putino ir Xi derybos įkaitino dujų kortą: „Sibiro galia 2“ grįžta, kai rinka dreba

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Pekine susitiko su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, o darbotvarkėje vėl atsidūrė ilgai strigęs dujotiekio „Sibiro galia 2“ projektas. Derybas sustiprino nerimas pasaulinėse energijos rinkose ir siekis užsitikrinti tiekimą, mažiau priklausomą nuo jūrinių maršrutų.

    „Sibiro galia 2“ planuojamas kaip maždaug 2 600 kilometrų ilgio vamzdynas, galintis į Kiniją per Mongoliją kasmet nukreipti iki 50 mlrd. kubinių metrų dujų. Maskvai tai būtų būdas perorientuoti srautus po to, kai dujų eksportas į Europą smarkiai sumažėjo, o Pekinui tai reikštų papildomą sausumos tiekimo kanalą.

    Bene didžiausias kliuvinys – kaina

    Iki šiol projektą stabdė ne techniniai, o komerciniai klausimai: kaina, finansavimo sąlygos ir aiškus tiekimo grafikas. Viešojoje erdvėje minėta, kad Kinija siekia kainodaros, artimesnės Rusijos vidaus tarifams, o Rusija nori gerokai palankesnių sąlygų, panašių į „Sibiro galios“ pirmojo etapo logiką.

    Po susitikimo Kremlius leido suprasti, kad dėl pagrindinių parametrų pasiektas principinis supratimas, tačiau liko detalių, kurias dar reikia suderinti. Tai reiškia, kad galutinis sprendimas gali užtrukti, o projekto starto data ir toliau išlieka neapibrėžta.

    Kinijos argumentas – tiekimo saugumas

    Diskusijas dėl papildomų sausumos dujų srautų sustiprino rizikos, susijusios su energijos tiekimu jūriniais maršrutais. Tokiais atvejais alternatyvūs vamzdynai tampa patrauklūs, nes leidžia apeiti siaurus tarptautinės prekybos taškus ir sumažinti tiekimo sutrikimų tikimybę.

    Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį, kad Pekinas paprastai derasi kietai ir nesutinka skubėti, jei tai blogina kainą ar didina strateginę priklausomybę. Kinija turi ir kitų tiekimo šaltinių, įskaitant vietinę gavybą bei tiekimą vamzdynais iš Centrinės Azijos, todėl „Sibiro galia 2“ jai nėra vienintelė išeitis.

    Rizikos abiem pusėms

    Maskvai toks megaprojektas padėtų kompensuoti prarastas Europos rinkas, tačiau kartu didintų priklausomybę nuo vieno stambaus pirkėjo. Tokia struktūra ilgainiui gali silpninti Rusijos derybinę poziciją, jei Kinija liktų dominuojančiu klientu.

    Kinijai papildomas vamzdynas reikštų didesnį tiekimo stabilumą, tačiau kartu tai būtų didesnė priklausomybė nuo rusiškų energijos srautų ir politinių santykių dinamikos. Dėl to galutinis sandoris, jei jis bus pasiektas, greičiausiai atspindės ne tik ekonomiką, bet ir abiejų valstybių geopolitinius skaičiavimus.

    Kol kas „Sibiro galia 2“ išlieka vienu svarbiausių signalų rinkoms: bet koks proveržis gali keisti ilgalaikę dujų srautų geografiją Eurazijoje. Tačiau net ir pažanga derybose nebūtinai reiškia greitą statybų startą, nes tokio masto projektams reikia laiko, kapitalo ir tvirtų, abiem pusėms priimtinų taisyklių.

  • Putino vizitas Pekine po Trumpo: ką iš tiesų derasi Rusija ir Kinija ir kur čia Europa

    Putino vizitas Pekine po Trumpo: ką iš tiesų derasi Rusija ir Kinija ir kur čia Europa

    Kas slepiasi už darbotvarkės

    Praėjus mažiau nei savaitei po Donaldo Trumpo vizito Pekine, į Kinijos sostinę atvyko Vladimiras Putinas valstybiniam susitikimui su Xi Jinpingu. Iš pirmo žvilgsnio tai dar vienas rutininis viršūnių susitikimas, tačiau daug ką išduoda ne deklaracijos, o delegacijų sudėtis.

    Skirtingai nei JAV vadovo kelionėje, kurioje buvo ryškus technologijų ir finansų verslo atstovų vaidmuo, Kremlius į Pekiną atsivežė itin „valstybinę“ komandą. Tarp lydinčiųjų minimi penki vicepremjerai, aštuoni ministrai, regionų vadovai ir Rusijos centrinio banko vadovė.

    Ekonominė priklausomybė ir pigūs ištekliai

    Rusijai Kinija pastaraisiais metais tapo esmine ekonomine atrama, ypač sugriežtėjus Vakarų sankcijoms ir apribojus prieigą prie finansų infrastruktūros. Dvišalė prekyba jau keletą metų iš eilės viršija maždaug 185 mlrd. eurų ribą, o Maskva vis labiau remiasi Pekinu dėl pramoninių įrenginių, elektronikos ir transporto.

    Kartu auga ir atsiskaitymai juaniais: po 2022 metais įvykusio lūžio jų dalis Rusijos užsienio prekyboje šoktelėjo nuo pavienių procentų iki dešimčių procentų. Tai reiškia, kad Kinijos finansiniai kanalai Rusijai tampa nebe papildomu, o struktūriniu sprendimu.

    Pekinas tuo pat metu perka didelius kiekius su nuolaida parduodamos rusiškos naftos, o energetinėje darbotvarkėje išlieka ir naujo dujotiekio „Sibiro galia 2“ projektas. Kinijos logika paprasta: siekti pigesnių žaliavų, bet neperžengti ribos, kuri galėtų sukelti skausmingas Vakarų antrines sankcijas ir paveikti eksportą į Europos rinkas.

    Derybos dėl Ukrainos ir Taivano korta

    Vizito fone išryškėja ir geopolitiniai skaičiavimai. Į delegaciją įtrauktas Kirilas Dmitrijevas, vadovaujantis Rusijos tiesioginių investicijų fondui ir laikomas vienu svarbių Kremliaus derybininkų su Vašingtonu, o tai rodo, kad Maskvai svarbi ne tik ekonomika, bet ir Kinijos politinis svoris tarptautinėse derybose.

    Kinijai šis artumas su Rusija yra ir spaudimo instrumentas JAV atžvilgiu. Demonstruodama, kaip arti gali būti Maskvai, Kinija siekia stiprinti savo pozicijas dėl Taivano ir mažinti JAV politinę bei karinę paramą salai, kurią Pekinas laiko savo teritorijos dalimi.

    Putinas ir Xi yra susitikę daugiau nei 40 kartų ir viešai pabrėžia asmeninį ryšį, o tai kuria ilgalaikio bendradarbiavimo įspūdį. Europai tai signalas, kad vien laukti lyderių pasikeitimo ar „natūralaus atvėsimo“ gali būti rizikinga strategija, ypač kai ekonominiai ryšiai ir abipusė nauda giliai įsišakniję.

    Šio vizito žinutė Europai dviprasmė: viena vertus, Kinija vengia veiksmų, kurie galėtų tiesiogiai užkirsti kelią prekybai su ES, kita vertus, ji išnaudoja Rusiją kaip svertą derybose su Vašingtonu. Todėl Europos pasirinkimai dėl sankcijų vykdymo, technologijų kontrolės ir ekonominio atsparumo tampa nebe teoriniais, o praktiniais klausimais.

  • Putinas skuba į Pekiną po Trumpo vizito: ką Xi išloš, o Maskva praras šiame žaidime

    Putinas skuba į Pekiną po Trumpo vizito: ką Xi išloš, o Maskva praras šiame žaidime

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 19 dieną atvyksta į Pekiną dviejų dienų susitikimui su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Vizitas vyksta praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešnagės Kinijoje, todėl dėmesys krypsta į tai, kaip Pekinas balansuos tarp dviejų didžiųjų sostinių.

    Pastaraisiais metais Maskva, po 2022 metais pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, tapo itin priklausoma nuo prekybos su Kinija. Vakarų sankcijos riboja Rusijos galimybes skolintis, importuoti technologijas ir uždirbti iš tradicinių rinkų, todėl Pekinas Rusijai tapo svarbiausiu ekonominiu partneriu.

    Kinijos spaudimo svertai

    Analitikų vertinimu, šįkart Kinija turi daugiau derybinės galios, nes būtent ji padeda Rusijai išlaikyti eksporto srautus ir finansinį stabilumą. Tuo pat metu Pekinas siekia mažinti įtampą su Vašingtonu ir išlaikyti manevro laisvę, kad nebūtų įtrauktas į antrinių sankcijų riziką.

    NATO Kiniją yra pavadinusi lemiamu Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoju, akcentuodama dvigubos paskirties prekių tiekimą, kuris gali būti naudojamas karinei pramonei. JAV jau ne kartą ragino Pekiną mažinti ekonominę paramą Maskvai, o bet kokie nauji susitarimai Pekine bus atidžiai stebimi Vašingtone.

    Energetika taps pagrindine tema

    Didžiausias darbotvarkės blokas, tikėtina, bus energetika, nes Kinija tapo didžiausia rusiškos naftos ir dujų pirkėja. Po Europos rinkos susitraukimo Rusija vis daugiau žaliavų parduoda Azijai, dažnai siūlydama nuolaidas, kad išlaikytų biudžeto pajamas ir finansuotų ekonomiką.

    Papildomą spaudimą stiprina energetinio saugumo įtampa regione, todėl Pekinui svarbu diversifikuoti tiekimą ir užsitikrinti stabilius srautus. Maskvai tai yra tiesioginė pajamų linija, nes energijos eksportas išlieka vienu svarbiausių Rusijos biudžeto ramsčių.

    „Esame labai pažengusioje stadijoje dėl rimto, labai reikšmingo žingsnio į priekį dujų ir naftos sektoriuje“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Ekspertai neatmeta, kad bus aptariamos ir Kinijos investicijos į Rusijos valstybinį sektorių bei platesnis bendradarbiavimas, atsižvelgiant į tai, jog dvišalė prekyba po 2022 metų pasiekė rekordus. Vis dėlto Pekinui svarbiausia išlaikyti kontrolę: gauti ekonomiškai naudingas sąlygas, neperžengiant ribos, kuri galėtų išprovokuoti griežtesnį JAV ir sąjungininkų atsaką.

    Šis Putino vizitas iš esmės tampa testu, ar Kinijai pavyks vienu metu demonstratyviai priimti tiek JAV, tiek Rusijos lyderius ir iš to išsiderėti maksimalų geopolitinį bei ekonominį dividendą. Maskvai tuo pat metu tai yra bandymas gauti garantijų, kad Pekino santykių šiltėjimas su Vašingtonu nesusilpnins Rusijai gyvybiškai svarbaus ekonominio užnugario.

  • Rusija ir Baltarusija surengė branduolines pratybas: Kyjivas perspėja dėl puolimo iš šiaurės

    Rusija ir Baltarusija surengė branduolines pratybas: Kyjivas perspėja dėl puolimo iš šiaurės

    Branduolinės pratybos Baltarusijoje

    Rusija ir Baltarusija pirmadienį pranešė surengusios bendras branduolines pratybas, į kurias įtrauktos aviacijos ir raketų pajėgos. Jos vyksta augant įtampai su NATO ir sustojus dialogui su JAV dėl strateginės ginkluotės kontrolės.

    Baltarusijos gynybos ministerija nurodė, kad mokymuose planuojama treniruoti branduolinių užtaisų pristatymo bei jų panaudojimo parengties klausimus, veikiant kartu su Rusijos puse. Minskas taip pat tikino, jog pratybos esą nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis ir nekelia grėsmės regiono saugumui.

    Kodėl tai kelia nerimą Ukrainai

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę nurodė sustiprinti sienos su Baltarusija apsaugą, teigdamas, kad Maskva gali ruoštis naujam puolimui iš šios teritorijos. Ukraina primena, kad 2022 metais Rusija Baltarusiją naudojo kaip placdarmą plataus masto invazijai pradėti.

    „Rusija svarsto operacijų planus pietų ir šiaurės kryptimis iš Baltarusijos teritorijos – arba prieš Černihivo ir Kyjivo kryptį Ukrainoje, arba prieš vieną iš NATO valstybių“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kremlius šiuos pareiškimus atmetė ir pavadino bandymu kurstyti įtampą. Tuo pat metu Maskva pastaraisiais metais dažnai vartoja branduolinę retoriką, Vakarams didinant karinę paramą Ukrainai.

    Ginkluotės kontrolės spragos ir Minsko priklausomybė

    Rusija pastaruoju metu akcentuoja naujus pajėgumus: skelbta, kad į Baltarusiją jau anksčiau buvo perkelta nauja hipergarsinė, branduoliniam užtaisui pritaikoma raketa „Oreshnik“. Tokie žingsniai didina neapibrėžtumą regione, ypač NATO rytiniame flange.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad 2026 metais vasarį baigėsi Naujosios START sutarties galiojimas, kuri dešimtmečius ribojo JAV ir Rusijos strateginių branduolinių arsenalų apimtį bei numatė patikros mechanizmus. Dėl to abi didžiausios branduolinės valstybės formaliai lieka be esminių dvišalių apribojimų.

    Baltarusija, kurią daugiau nei 30 metų valdo Aliaksandras Lukašenka, ekonomiškai ir kariniu požiūriu išlieka stipriai priklausoma nuo Maskvos. Dėl šios priežasties bet kokios bendros pratybos ar ginklų dislokavimas Baltarusijoje tarptautinėje erdvėje dažnai vertinami kaip Rusijos spaudimo ir atgrasymo politikos tąsa.

  • Kremlius patvirtino Putino vizitą Pekine: susitikimas su Xi vyks netrukus po Trumpo kelionės

    Kremlius pranešė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gegužės 19–20 dienomis vyks į Pekiną ir susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Apie kelionę paskelbta netrukus po to, kai vizitą Kinijos sostinėje baigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Pagal Kremliaus pateiktą informaciją, dviejų dienų vizitas bus siejamas ir su 2001 metais pasirašytos Kinijos ir Rusijos draugystės sutarties 25 metų sukaktimi. Šalių lyderiai ketina aptarti dvišalius santykius ir tarptautines bei regionines temas.

    Signalai po Trumpo vizito

    Laiko sutapimas iškart sulaukė dėmesio, nes vizitas paskelbtas po Trumpo kelionės į Pekiną. JAV ir Kinijos darbotvarkėje pastaruoju metu dominuoja saugumo ir prekybos klausimai, o geopolitinį foną aštrina karas Ukrainoje ir įtampa dėl Taivano.

    Kinija išlieka svarbia Rusijos ekonomine atrama, ypač energetikos ir prekybos srautuose, kai Maskvai taikomos Vakarų sankcijos. Tuo pat metu Pekinas viešai pabrėžia siekį išlaikyti manevro laisvę ir vengia žingsnių, kurie galėtų tiesiogiai įtraukti jį į karo Ukrainoje eskalaciją.

    Ilgalaikė partnerystė ir karo šešėlis

    Putinas ir Xi per pastarąjį dešimtmetį susitiko daugybę kartų, o jų ryšys dažnai pristatomas kaip strateginė partnerystė. Rusijos ir Kinijos kontaktai suintensyvėjo po 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Dar 2022 metų vasarį, likus kelioms savaitėms iki invazijos, Putinas ir Xi Pekine paskelbė apie partnerystę be ribų, akcentuodami platų bendradarbiavimo spektrą. Vėliau šalys tęsė politinį dialogą, stiprino ekonominius ryšius ir dalyvavo bendrose karinėse pratybose.

  • Putinas apie branduolinį arsenalą ir raketas: Maskva žada spartinti modernizaciją po Naujojo START pabaigos

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva toliau modernizuos strategines branduolines pajėgas ir plėtos naujas raketų sistemas. Šiuos jo teiginius, remdamasi Rusijos valstybine žiniasklaida, perdavė naujienų agentūra „Reuters“.

    Putinas kalbėjo apie didesnės kovinės galios ginkluotę ir pabrėžė, jog kuriami sprendimai esą turėtų įveikti dabartines ir būsimas priešraketinės gynybos sistemas. Tokie pareiškimai pastaraisiais metais kartojami reguliariai, o juos paprastai lydi žinutė apie ilgalaikį ginkluotės tobulinimą.

    „Žinoma, tęsime mūsų strateginių branduolinių pajėgų modernizavimą ir kursime didesnės kovinės galios raketų sistemas“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Kaip nurodo „Reuters“, šis pareiškimas nuskambėjo Putino vizito Maskvos šiluminės technikos institute metu. Tai viena pagrindinių institucijų, siejamų su Rusijos strateginių raketų kūrimu ir bandymais.

    „Sarmat“ bandymas ir signalai vidaus auditorijai

    Kontekste minimas ir tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“ bandymas, apie kurį pranešta Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje, o informaciją citavo agentūra AFP. Pasak viešų pranešimų, raketa yra pritaikyta nešti branduolinius užtaisus, o Kremliaus retorikoje ji pristatoma kaip viena svarbiausių modernizacijos programos ašių.

    Rusijos pusė taip pat tvirtino, kad apie bandymą buvo iš anksto informuotos Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos šalys. Tokia procedūra paprastai siejama su rizikos mažinimu ir bandymų skaidrumu, kad būtų išvengta klaidingų interpretacijų ar netyčinės eskalacijos.

    Ką keičia Naujojo START pabaiga?

    Papildomą svorį šiems pareiškimams suteikia tai, kad 2026 metų vasario 5 dieną baigė galioti Naujojo START sutartis, ribojusi Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos strateginių branduolinių ginklų apimtis. Sutartis buvo pasirašyta 2010 metais, įsigaliojo 2011 metais, vėliau pratęsta dar penkeriems metams, tačiau naujo susitarimo pasiekti nepavyko.

    Pasibaigus sutarčiai, abiejų šalių santykiai branduolinės ginkluotės kontrolės srityje lieka be pagrindinio abipusių patikrų ir apribojimų mechanizmo. Tai didina neapibrėžtumą ir suteikia daugiau erdvės politiniams pareiškimams apie modernizaciją, kurie tampa ir signalų siuntimo priemone tarptautinei bendruomenei.

    Analitikai pastaraisiais metais ne kartą pabrėžė, kad ginklų kontrolės režimų silpnėjimas didina riziką dėl skaidrumo stokos ir klaidingų vertinimų krizės metu. Tokiame fone viešos žinutės apie branduolinį arsenalą ir raketų plėtrą tampa svarbia geopolitinės įtampos dalimi, net jei konkrečių techninių detalių dažniausiai nepateikiama.

  • Rusijos Dūma pritarė įstatymui: Putinas galėtų siųsti kariuomenę ginti rusų užsienyje

    Rusijos Valstybės Dūma galutiniu balsavimu pritarė teisės akto pataisoms, kurios išplečia Kremliaus galimybes panaudoti ginkluotąsias pajėgas už Rusijos ribų. Pagal naują formuluotę toks sprendimas galėtų būti grindžiamas siekiu „ginti“ Rusijos piliečius užsienyje.

    Apie tai pranešė Ukrainos žiniasklaida, remdamasi dokumento turiniu ir jo svarstymo eiga parlamente. Įstatymo kritikai atkreipia dėmesį, kad miglota „apsaugos“ sąvoka palieka plačią erdvę politiniam interpretavimui.

    Ką numato naujos nuostatos?

    Skelbiama, kad teisės aktas leistų Rusijos vadovybei priimti sprendimą panaudoti kariuomenę užsienyje situacijose, kai Rusijos piliečiai yra sulaikyti, suimti, laikomi suvaržytomis sąlygomis arba jų atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Taip pat minimos bylos, susijusios su užsienio teismų sprendimais.

    Formuluotė sukonstruota taip, kad pagrindas veiksmams galėtų būti ne tik tiesioginė grėsmė gyvybei, bet ir teisiniai procesai kitose valstybėse, kuriuos Maskva galėtų įvardyti kaip „persekiojimą“. Tokia logika jau ne kartą buvo naudojama Rusijos oficialioje retorikoje, aiškinant veiksmus kaimyninių šalių atžvilgiu.

    Kodėl tai kelia nerimą NATO šalims?

    Įstatymo priėmimas sutapo su viešais NATO valstybių pareiškimais ir Europos žvalgybos institucijų vertinimais, kad Rusija gali ieškoti naujų spaudimo formų prieš Aljanso nares ir partneres. Vakaruose dažnai pabrėžiama, kad „tautiečių gynimo“ argumentas gali tapti patogia priedanga provokacijoms ar riboto masto kariniams veiksmams.

    Ukrainos šaltiniai primena, kad pastaraisiais metais buvo viešai kalbama apie galimų provokacijų riziką Baltijos šalyse, o kai kurios Europos kariuomenių vadovybės ragino ruoštis ilgesnio laikotarpio konfrontacijai su Rusija. Tokie signalai stiprina nuostatą, kad teisiniai instrumentai Maskvoje gali būti derinami su politiniu ir kariniu spaudimu už Rusijos ribų.

    Tuo pat metu Kremlius tradiciškai aiškina, kad tokios nuostatos reikalingos valstybės piliečių interesams ginti ir reaguoti į išorines grėsmes. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad teisinių apibrėžimų platumas didina riziką, jog sprendimai bus grindžiami ne tarptautine teise, o politiniu tikslingumu.