Tag: Vokietija

  • Berlynas pritaria griežtesnei ES prekybos gynybai prieš Kiniją: kas keičiasi rinkoje ir verslui?

    Berlynas pritaria griežtesnei ES prekybos gynybai prieš Kiniją: kas keičiasi rinkoje ir verslui?

    Vokietija signalizuoja, kad Europos Sąjunga gali imtis griežtesnių prekybos gynybos priemonių Kinijos prekių srautui suvaldyti. Toks Berlyno tonas laikomas svarbiu postūmiu Europos Komisijos planams stiprinti instrumentus, kurie saugotų ES pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos.

    Iki šiol Vokietija, turinti didelius eksporto interesus ir jautri Kinijos atsakomųjų veiksmų rizikai, dažniau ragino vengti per griežtų sprendimų. Tačiau dabar Vokietijos vyriausybės atstovai teigia esantys atviri diskusijoms apie priemones, kurios spręstų vadinamąją perteklinės pasiūlos problemą, kai į ES rinką plūsta pigesnės prekės.

    Kas verčia ES griežtinti poziciją?

    Pagrindinis argumentas yra didėjantis prekybos disbalansas ir spaudimas Europos gamintojams. ES prekybos deficitas su Kinija pastaraisiais metais išliko itin didelis, o Europos įmonės skundžiasi, kad kai kuriuose sektoriuose konkurenciją iškraipo valstybinė parama, subsidijos ar palankesnės finansavimo sąlygos Kinijos gamintojams.

    Daugiausia įtampos kelia tokios prekių grupės kaip elektromobiliai, saulės moduliai ir kai kurių kategorijų plataus vartojimo gaminiai. Europos pramonės atstovai teigia, kad agresyvi kainodara mažina investicijų grąžą, didina gamyklų uždarymo riziką ir gali lemti darbo vietų praradimą.

    Kokių priemonių galima tikėtis?

    ES prekybos gynybos priemonės paprastai apima antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, papildomus importo muitus ar kitus reikalavimus, skirtus atkurti sąžiningas konkurencijos sąlygas. Praktikoje tai gali reikšti ilgesnius tyrimus, griežtesnį subsidijų vertinimą ir greitesnį laikinojo reguliavimo pritaikymą tam tikriems sektoriams.

    Europos Komisijai vis dėlto reikės suvienodinti pozicijas tarp valstybių narių, nes dalis jų siekia kuo griežtesnės apsaugos, o kitos baiminasi, kad atsakomosios Kinijos priemonės paveiktų eksportuotojus. Vokietijos pozicijos pasikeitimas šioje diskusijoje yra svarbus, nes Berlynas tradiciškai laikomas vienu įtakingiausių žaidėjų formuojant ES prekybos kryptį.

    Ką tai reiškia verslui ir pirkėjams?

    Verslui tai gali reikšti didesnį reguliacinį neapibrėžtumą tiekimo grandinėse ir galimus kainų pokyčius importuojamoms prekėms, ypač jei būtų įvesti papildomi muitai. Europos gamintojams tai galėtų suteikti daugiau erdvės konkuruoti, tačiau importuotojams ir prekybos tinklams atsirastų poreikis persiderėti dėl tiekimo, atsargų ir kainodaros.

    Pirkėjams trumpuoju laikotarpiu svarbiausias klausimas būtų, ar priemonės nepabrangins kai kurių produktų, ypač technologijų ar žaliųjų sprendimų, kurių rinkoje daug importo. Tuo pat metu ES institucijos argumentuoja, kad ilgalaikis tikslas yra ne riboti prekybą, o užtikrinti, kad konkurencija vyktų vienodomis sąlygomis.

    Artimiausiu metu sprendimai priklausys nuo Europos Komisijos politinės darbotvarkės, konkrečių tyrimų eigos ir valstybių narių sutarimo. Tačiau Berlyno signalas rodo, kad ES diskusija apie Kinijos importo suvaldymą pereina į praktiškesnį, priemonių lygmens etapą.

  • Kelionė automobiliu po Europą: „paslėptos“ KET taisyklės, už kurias baudos siekia tūkstančius eurų

    Vairuotojams, keliaujantiems automobiliu po Europą, verta iš anksto pasitikrinti ne tik maršrutą, bet ir vietines kelių eismo taisykles. Skirtingose šalyse galioja reikalavimai, kurie turistams gali pasirodyti netikėti, o baudos už pažeidimus kai kuriais atvejais siekia tūkstančius eurų.

    Draudimo ekspertai primena, kad prieš kelionę svarbu peržiūrėti automobilio draudimą, įsitikinti, ar jis galioja planuojamose valstybėse, ir ar nėra apribojimų, pavyzdžiui, dėl ridos ar automobilio naudojimo. Praktikoje nesklandumų kyla tada, kai įvyksta incidentas, o paaiškėja, kad apsauga neapima konkretaus maršruto ar veiklos.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių yra Prancūzija, kur ribojami navigacijos sprendimai, rodantys tikslias greičio matuoklių vietas. Už tokius pažeidimus gali grėsti bauda iki 1 500 eurų, o pareigūnai tam tikrais atvejais turi teisę konfiskuoti įrangą.

    Vokietijoje vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į sustojimo autobane taisykles. Sustojimas dėl tuščio degalų bako gali būti vertinamas kaip išvengiama situacija, už kurią taikomos baudos, dažniausiai siekiančios keliasdešimt eurų.

    Portugalijoje kai kuriais atvejais draudžiama vežtis atsarginį degalų kiekį kanistrose, o baudos gali būti itin didelės. Praktinis patarimas paprastas: prieš kertant sieną verta pasitikrinti, ką konkreti šalis laiko pavojingų medžiagų gabenimu lengvajame automobilyje.

    Suomijoje galioja reikalavimas nuolat važiuoti įjungtomis šviesomis, įskaitant važiavimą dieną. Be to, šviesų mirksėjimas ten dažniau suprantamas kaip signalas apie pavojų kelyje ar laukinius gyvūnus, todėl įprastas įspėjimas kitiems vairuotojams gali būti interpretuojamas kitaip.

    Šveicarijoje papildomų pareigų turi vairuotojai, kurie naudoja akinius ar kontaktinius lęšius: jiems rekomenduojama turėti atsarginę porą, o kai kuriais atvejais tai laikoma būtinu reikalavimu. Taip pat automobilis turi būti pažymėtas šalies registracijos ženklu.

    Ispanijoje policija gali skirti baudą, jei vairuotojas avėdamas netinkamą avalynę, pavyzdžiui, šlepetes, nepakankamai kontroliuoja automobilį. Tokiais atvejais bauda gali siekti apie 200 eurų, todėl saugiausia rinktis tvirtą, koją prilaikančią avalynę.

    Planuojant kelionę automobiliu, verta iš anksto įvertinti ne tik vietines KET, bet ir tai, kokia įranga privaloma automobilyje konkrečioje šalyje. Reikalavimai Europoje skiriasi, todėl tai, kas vienur laikoma rekomendacija, kitur gali būti privaloma.

    Specialistai pabrėžia, kad pasiruošimas dažnai kainuoja mažiau nei netikėta bauda ar sugadintos atostogos. Kelios minutės patikrinant taisykles, draudimo sąlygas ir privalomus daiktus automobilyje gali padėti išvengti brangių klaidų.

  • Lenkai kraupsta, o vokiečiai pametę galvas: agurkų užkandis su grietine tapo fenomenu

    Lenkai kraupsta, o vokiečiai pametę galvas: agurkų užkandis su grietine tapo fenomenu

    „TikTok“ ir „Instagram“ kas savaitę iškelia naujus maisto hitus, tačiau šįkart dėmesį patraukė ne įmantrus receptas, o, daugeliui lenkų, sunkiai suprantamas skonių derinys. Vokietijoje virusiniu tapo agurkų užkandis, kuriame marinuoti ar rauginti agurkai maišomi su grietine arba jogurtu tiesiai stiklainyje.

    Internete šis trendas dažniausiai vadinamas „gurken snack“ arba „gurken salad“, o jo esmė – maksimalus paprastumas. Iš agurkų stiklainio nupilama didžioji dalis skysčio, tuomet įpilama grietinės ar jogurto ir suberiami paruošti salotų prieskoniai. Stiklainis užsukamas, energingai suplakamas, o agurkai valgomi kaip greitas užkandis.

    Lenkų socialinių tinklų kūrėjai šį derinį dažnai vertina su ironija ir nepasitikėjimu. Jiems įprasta, kad grietinė labiausiai siejama su šviežių agurkų salotomis, todėl rūgštūs, actu ar raugu kvepiantys agurkai su pieno produktu atrodo kaip konfliktuojantys skoniai. Prie skeptiško vertinimo prisideda ir gajus įsitikinimas, kad toks derinys gali sukelti skrandžio diskomfortą.

    Vis dėlto dalis smalsuolių trendą išbando praktiškai ir pripažįsta, kad rezultatas nėra toks prastas, kaip skamba iš pirmo karto. Kai kurie ragautojai sako, kad kremiškumas sušvelnina rūgštumą, o prieskonių mišinys suteikia aiškesnį „užkandžio“ charakterį. Kiti pabrėžia, kad daug kas priklauso nuo konkrečių agurkų – ar jie labiau rauginti, ar ryškiau actiniai.

    Mitybos požiūriu toks užkandis išlieka gana paprastas: agurkai suteikia traškumo ir rūgšties, o grietinė ar jogurtas – sotumo. Specialistai paprastai atkreipia dėmesį į druskos kiekį marinuotuose produktuose ir rekomenduoja rinktis natūralesnį jogurtą, jei norisi lengvesnės versijos. Vis dėlto svarbiausia šio reiškinio priežastis – ne sveikatingumas, o socialinių tinklų logika: kuo netikėtesnis derinys, tuo didesnė tikimybė, kad žmonės komentuodami jį dar labiau išpopuliarins.

    Kol kas „gurken snack“ labiausiai siejamas su Vokietija, tačiau virusiniai receptai dažnai peržengia sienas per kelias dienas. Ar šis agurkų ir grietinės eksperimentas taps hitu ir kitose šalyse, lems paprastas dalykas: ar jis bus pakankamai keistas, kad išprovokuotų reakciją, ir pakankamai skanus, kad žmonės kartotų.

  • Vokietijoje bandomi automobilių tiltai be betono: plastiko tinklas ir gruntas žada pigesnę renovaciją

    Vokietijos inžinieriai keliuose projektuose pradėjo taikyti sprendimą, kuris gali iš esmės pakeisti mažesnių automobilių tiltų rekonstrukciją: vietoje tradicinio gelžbetonio atramų naudojamas sutankintas gruntas, armuotas plastiko tinkleliu. Idėja paprasta, bet ambicinga: sumažinti betono kiekį, sutrumpinti darbus ir kartu išlaikyti reikiamą ilgaamžiškumą.

    Didžiausia apkrova daugelyje nedidelių, neaukštų tiltų tenka ne pačiam perdangų blokui, o galinėms atramoms, kur susijungia tilto dalis ir įvažos sankasa. Ilgainiui būtent šiose vietose dažnai atsiranda mikroįtrūkimų, o šalčio ir drėgmės ciklai spartina betono irimą, todėl konstrukcijas tenka stiprinti arba keisti.

    Taikant šį metodą, statytojai formuoja didelės masės sutankinto grunto sluoksnius, kuriuos perriša plastiko geotinklais. Plastikas čia nėra pagrindinis laikantysis elementas: jo paskirtis yra „užrakinti“ gruntą, kad jis neplistų į šalis ir išliktų stabilus veikiamas apkrovų.

    Konstrukcija paprastai sudaroma iš pasikartojančių sluoksnių: vieni jų armuojami geotinklu, kiti paliekami nearmuoti, tačiau taip pat kruopščiai sutankinami. Šis sluoksniavimas suformuoja standų, geometriškai stabilų pylimą, kuris gali pakeisti dalį gelžbetonio sprendinių mažesniuose objektuose.

    Pagrindinis ekonominis argumentas siejamas su betono taupymu: mažiau betono reiškia mažesnes medžiagų sąnaudas ir mažesnį darbų apimtį vietoje, ypač kai reikia ardyti senas atramas. Aplinkosauginis motyvas taip pat akivaizdus, nes cemento gamyba yra viena didžiausių pramoninių anglies dioksido emisijų šaltinių.

    Inžinieriai remiasi ankstesniais bandymais Europoje, kai panašios idėjos buvo tikrinamos dar XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Tuomet bandyta betono elementus kai kuriose atramose keisti sutankinta žeme, o stabilumą užtikrinti į ją integruota tinklelio struktūra.

    Skelbiama, kad sprendimas pritaikytas penkiuose nedideliuose objektuose greitkelyje A3, o kiekvieno jų rekonstrukcija truko apie 3 mėnesius. Eismo ribojimai po tiltais esą apsiribojo dviem savaitgaliais, kas kelių infrastruktūroje yra svarbus veiksnys, nes ilgi uždarymai tiesiogiai didina ir ekonominius nuostolius.

    Vis dėlto metodas nėra universalus: jis labiausiai tinka žemesniems, paprastesnės geometrijos tiltams, kur atramų aukščiai ir apkrovų režimai leidžia formuoti armuoto grunto konstrukcijas. Aukštiems tiltams ar sudėtingiems mazgams dažniausiai vis tiek reikalingi tradiciniai sprendimai, įskaitant gelžbetonį ar plieną.

    Artimiausiems metams svarbiausias klausimas bus ilgalaikė eksploatacija: kaip tokios atramos elgsis po daugelio sezonų, koks bus jų priežiūros poreikis ir ar sutaupymas statybų etape nesumažės dėl papildomų kontrolės ar remonto darbų ateityje.

  • „Nvidia“ vertė pralenkė Vokietijos ekonomiką: penki JAV gigantai jau lenkia Europos lyderius

    „Nvidia“ vertė pralenkė Vokietijos ekonomiką: penki JAV gigantai jau lenkia Europos lyderius

    JAV lustų gamintojos „Nvidia“ rinkos vertė gegužės viduryje pasiekė apie 4,9 trilijono eurų ir, remiantis analitikų bei Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, pralenkė Vokietijos 2026 metų bendrojo vidaus produkto apimtį. Tai dar vienas ženklas, kaip sparčiai DI bumas kelia didžiausių technologijų bendrovių įvertinimus.

    Pagal skaičiavimus, Vokietijos 2026 metų BVP turėtų siekti maždaug 4,7 trilijono eurų. Tokia proporcija iš pirmo žvilgsnio atrodo stulbinanti, tačiau ji nereiškia, kad viena įmonė „uždirba“ daugiau nei valstybė, nes lyginami du skirtingi rodikliai.

    Kodėl šie skaičiai skiriasi?

    BVP parodo, kokią prekių ir paslaugų vertę šalis sukuria per metus. Tuo metu rinkos kapitalizacija atspindi biržoje esančių akcijų vertę, kurią lemia investuotojų lūkesčiai dėl ateities pajamų, pelningumo ir augimo.

    DI infrastruktūros paklausa šiandien yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl „Nvidia“ tapo viena brangiausių pasaulio bendrovių. Jos grafikos ir duomenų centrų lustai plačiai naudojami tiek DI modelių mokymui, tiek jų veikimui, o tai didina rinkos dalyvių prognozes dėl būsimų užsakymų.

    Europa atsilieka nuo JAV gigantų

    Kai „Nvidia“ rinkos vertė aplenkia Vokietiją, tai reiškia ir tai, kad ji tampa didesnė už bet kurios kitos Europos šalies ekonomiką pagal nominalų BVP. Panašioje pozicijoje atsiduria ir kitos JAV technologijų milžinės, kurių įvertinimai kai kuriais atvejais prilygsta didžiausių Europos valstybių metinei produkcijai.

    Skaičiuojama, kad penkių didžiausių JAV bendrovių „Nvidia“, „Alphabet“, „Apple“, „Microsoft“ ir „Amazon“ bendra rinkos vertė siekia apie 17,8 trilijono eurų. Tai viršija penkių didžiausių Europos ekonomikų Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos bendrą BVP, kuris sudaro apie 15,6 trilijono eurų.

    Kas arčiausiai priartėjo Europoje?

    Europos kontekste aukščiausiai tarp įmonių paprastai minima Nyderlandų puslaidininkių pramonės įrangos gamintoja ASML, kurios rinkos vertė siekia apie 524 milijardus eurų. Vis dėlto net ir ji išlieka gerokai mažesnė už JAV technologijų lyderius, o tai paryškina struktūrinį skirtumą tarp JAV ir Europos kapitalo rinkų masto.

    Analitikų vertinimu, JAV technologijų sektoriui papildomą pagreitį suteikia didesnė rizikos kapitalo pasiūla, platesnė akcijų rinkų investuotojų bazė ir globalūs platformų verslo modeliai. Europoje tuo metu ryškesnę kapitalizacijos dalį sudaro pramonė, finansai ir farmacijos sektorius, kurie paprastai auga nuosaikiau.

    Šis palyginimas tampa ne tik investuotojų diskusija, bet ir politinės darbotvarkės dalimi, nes DI bei puslaidininkių grandinės vis dažniau laikomos strateginiu saugumo ir konkurencingumo klausimu. Sparčiai augant DI poreikiui, rinka tikisi, kad investicijos į duomenų centrus, energijos infrastruktūrą ir lustų gamybą išliks vienu svarbiausių pasaulio ekonomikos variklių.

  • Karas su Iranu keičia vokiečių atostogas: auga užsakymų banga Šiaurės ir Baltijos jūrose

    Karas su Iranu keičia vokiečių atostogas: auga užsakymų banga Šiaurės ir Baltijos jūrose

    Artimųjų Rytų krizė keičia maršrutus

    Karas su Iranu, kuris pastaraisiais mėnesiais trikdė skrydžių maršrutus tarp Europos ir Azijos, verčia dalį vokiečių poilsiautojų pergalvoti atostogų planus. Kelionių sektorių ypač paveikė neapibrėžtumas dėl saugumo regione ir galimų staigių oro erdvės ribojimų.

    Viešojoje erdvėje aptarti atvejai, kai keliautojai buvo įstrigę tranzitinėse stotelėse, sustiprino nerimą dėl tolimųjų skrydžių patikimumo. Dėl to dalis turistų renkasi trumpesnes keliones ir ieško poilsio arčiau namų.

    Brangesni skrydžiai ir paketai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad įtampa Persijos įlankos regione turi tiesioginį poveikį aviacijai: brangstant energijos ištekliams didėja vežėjų sąnaudos. Tai dažnai persikelia į bilietų kainas, o vėliau ir į kelionių paketų įkainius.

    Papildomas rizikos veiksnys yra galimi tiekimo sutrikimai, susiję su degalais, taip pat ilgesni skrydžių keliai, kai tenka apkeliauti nesaugias zonas. Tokiais atvejais skrydžiai trunka ilgiau, o tai reiškia didesnį degalų poreikį ir didesnes veiklos sąnaudas.

    Vokietijos kurortams tai gali būti postūmis

    Vokietijos federalinės vyriausybės turizmo įgaliotinis, CDU politikas Christophas Ploßas viešai teigė matantis galimybę šalies vidaus turizmui. Jo vertinimu, didžiausias užsakymų augimas tikėtinas Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrantėse, kur paplūdimio atostogos tampa patrauklia alternatyva tolimoms kryptims.

    „Kad ir kokios skaudžios būtų Artimųjų Rytų krizės pasekmės daugeliui sektorių, ji kartu atveria galimybių Vokietijos turizmui“, – sakė Christophas Ploßas.

    Pasak jo, šiemet vidaus turizmui skatinti numatomos ir valstybės priemonės, siejamos su infrastruktūros gerinimu bei patogesniu keliavimu šalies viduje. Akcentuojama, kad turizmas išlieka svarbia ekonomikos atrama, ypač pajūrio ir kurortiniuose regionuose.

    Apklausos rodo augantį atsargumą

    Kelionių planų pokyčius patvirtina ir apklausų duomenys: reprezentatyvioje SAP Concur užsakymu atliktoje apklausoje beveik 20 proc. respondentų nurodė, kad dėl karo su Iranu pasekmių patys atšaukė ar perrezervavo skrydį arba jų skrydis buvo atšauktas oro linijų.

    Toks rodiklis signalizuoja ne tik apie baimę, bet ir apie praktinius trikdžius, kai keliautojai priversti rinktis alternatyvius maršrutus. Turizmo rinkai tai reiškia didesnę paklausą artimesnėms kryptims ir lankstesniems kelionių sprendimams.

    Rekordinės nakvynės stiprina foną

    Vokietijos vidaus turizmo augimas fiksuotas ir iki šios krizės: Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2025 metais šalyje pasiektas naujas rekordas. Per metus užregistruota 497 500 000 nakvynių, tai yra apie 0,3 proc. daugiau nei ankstesniais rekordiniais 2024 metais.

    Vien 2025 metų gruodį apgyvendinimo įstaigos fiksavo 32 000 000 nakvynių, arba 3,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Šie skaičiai rodo, kad vidaus turizmas turi tvirtą pagrindą, o geopolitiniai sukrėtimai gali dar labiau paspartinti tendenciją atostogauti arčiau namų.

  • „Leo Express“ paleidžia milžinišką maršrutą: iš Lenkijos į Vokietiją per Čekiją už 10 eurų

    „Leo Express“ paleidžia milžinišką maršrutą: iš Lenkijos į Vokietiją per Čekiją už 10 eurų

    Čekijos vežėjas „Leo Express“ skelbia plečiantis veiklą regione ir nuo birželio 25 dienos planuoja pradėti vieną ilgiausių reguliarių geležinkelio reisų Europoje. Naujas maršrutas sujungs Lenkijos rytus su Vokietija, o kelias drieksis per Čekiją.

    Vežėjas nurodo, kad traukiniai vienu reisu įveiks daugiau nei 1 300 kilometrų, o reisai bus vykdomi kasdien abiem kryptimis. Tokie tarpvalstybiniai maršrutai vertinami kaip svarbi alternatyva skrydžiams, ypač kai Europoje siekiama mažinti transporto taršą ir stiprinti naktinių bei tolimųjų traukinių tinklą.

    Maršruto pradžia numatyta Pšemyšlyje, iš kur traukinys važiuos per tokius miestus kaip Žešuvas, Krokuva ir Katovicai. Čekijoje planuojami sustojimai, be kita ko, Ostravoje ir Prahoje, o Vokietijoje – Drezdene, Leipcige, Erfurte ir Frankfurte prie Maino.

    „Ši trasa simboliškai mažina atstumą tarp Rytų ir Vakarų Europos ir atveria naujas susisiekimo galimybes visame regione“, – sakė „Leo Express“ vadovas Peteris Kohleris.

    Kol kas bilietų prekyba dar nepradėta, tačiau vežėjas skelbia, kad kainos turėtų startuoti nuo 10 eurų. Praktikoje galutinė kaina paprastai priklauso nuo užpildymo, pirkimo laiko ir pasirinktos paslaugų klasės, todėl pigiausi bilietai dažniausiai būna riboto kiekio.

    „Leo Express“ taip pat praneša apie planus tankinti reisus tarp Krokuvos ir Prahos – šiame maršrute kasdien turėtų kursuoti keturi traukiniai. Tai rodo augančią konkurenciją Vidurio Europoje, kur vežėjai stengiasi pritraukti keleivius greitesniais persėdimais, patogesniais tvarkaraščiais ir žemesnėmis kainomis.

  • Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos žemės ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris pareiškė, kad ateityje, pasibaigus karui, Vokietija galėtų svarstyti ir rusiškų gamtinių dujų tiekimo atnaujinimą. Jo teigimu, apie energijos prekybą su Rusija iš esmės būtų įmanoma kalbėti tik tada, kai būtų pasiekta taika arba ilgalaikės paliaubos.

    Interviu Berlyne politikas pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra kuo greitesnis karo veiksmų sustabdymas, nes kasdien žūsta daug žmonių abiejose fronto pusėse. Kretschmeris priklauso CDU ir partijoje eina vicepirmininko pareigas, todėl jo pasisakymai atspindi dalies Vokietijos politinio elito diskusijas apie karo kainą ir paramos ribas.

    Parama Ukrainai ir sankcijų ribos

    Kretschmeris jau anksčiau ragino daugiau dėmesio skirti diplomatinėms pastangoms ir kritiškai vertino kai kurias karinės pagalbos formas, įskaitant toliašaudes raketas. Jo argumentas remiasi nuostata, kad Vokietija neturėtų tapti tiesiogine konflikto šalimi, o sprendimo reikia ieškoti platesniame tarptautiniame formate.

    Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai, Saksonijos vadovas laikėsi dvejopo vertinimo: agresija prieš suverenią valstybę, jo žodžiais, negali likti nenubausta, nes tai kurtų pavojingą precedentą. Kartu jis pabrėžė, kad priemonės turi būti parinktos racionaliai, jog labiausiai neatsigręžtų prieš pačią Vokietiją ir nepakirstų ekonomikos atsparumo.

    Politikas akcentavo, kad ilgalaikė gynybos stiprinimo politika Europoje reikalauja finansinių išteklių, o tai tiesiogiai siejasi su konkurencinga ekonomika. Todėl, jo teigimu, svarbu vertinti, ar sankcijų architektūra nesukelia neproporcingų pasekmių pramonei, energijos kainoms ir viešiesiems finansams.

    Ukrainiečių pabėgėliai ir socialinė politika

    Atskira interviu dalis buvo skirta maždaug milijonui ukrainiečių, atvykusių į Vokietiją pasinaudojus ES laikinosios apsaugos mechanizmu. Kretschmeris kritiškai įvertino sprendimą suteikti karo pabėgėliams prieigą prie piliečių pašalpos, teigdamas, kad tokia schema gali mažinti paskatas greičiau įsilieti į darbo rinką.

    „Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Nyderlanduose įsidarbinimo rodikliai greitai pasiekė 70 ar 80 proc., o pas mus ilgai buvo 20 ar 30 proc. Tai nėra pabėgėlių problema, tai yra mūsų socialinės politikos problema“, – sakė Michaelis Kretschmeris.

    Jo vertinimu, efektyviausias sprendimas masinio atvykimo situacijose yra ES laikinosios apsaugos direktyva, nes ji suteikia teisę gyventi ir dirbti be ilgo prieglobsčio procedūrų kelio. Vis dėlto Kretschmeris atkreipė dėmesį, kad šio mechanizmo galiojimas artėja prie peržiūros, o politinėse diskusijose esą girdima, jog pratęsimas gali būti ribotas.

    Grįžimo į Ukrainą tema

    Kretschmeris taip pat tvirtino matantis, kad dalis Ukrainos teritorijų yra pakankamai saugios civiliam gyvenimui, todėl ateityje bus daugiau diskusijų apie savanorišką grįžimą. Jo teigimu, Ukrainai reikės žmonių ir paramos atstatymui, tačiau Vokietijos ir kitų šalių galimybės ilgai išlaikyti tokį pat paramos lygį nėra beribės.

    Kartu jis pabrėžė, kad sprendimai dėl paramos pabėgėliams ir savivaldybių finansavimo turi būti subalansuoti, nes vietos infrastruktūra patiria papildomą krūvį. Kretschmeris priminė, kad derybose dėl finansinių paketų žemės ir savivaldybės siekė didesnio užtikrinimo, jog kartu su gynybos ir užsienio politikos įsipareigojimais bus investuojama ir į ligonines, mokyklas bei kitas viešąsias paslaugas.

  • Europos Sąjunga ruošia vieno bilieto reformą: kurios šalys 2024 metais daugiausia keliavo traukiniais?

    Europos Sąjunga ruošia vieno bilieto reformą: kurios šalys 2024 metais daugiausia keliavo traukiniais?

    Europos Sąjungoje kelionės traukiniais 2024 metais pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius metus: fiksuota 8,7 mlrd. kelionių, o bendra apimtis sudarė 444,5 mlrd. keleivio kilometrų, rodo naujausi „Eurostat“ duomenys. Tai stiprina politinį impulsą spartinti patogesnes keliones geležinkeliais, ypač tarp valstybių.

    Didžiausią bendrą keleivių vežimo geležinkeliais apimtį sukūrė Vokietija ir Prancūzija: atitinkamai 109,1 mlrd. ir 107,3 mlrd. keleivio kilometrų. Trečioje vietoje liko Italija su 55,9 mlrd. keleivio kilometrų, o tai patvirtina, kad didžiosios rinkos lemia didžiausią dalį viso ES geležinkelių srauto.

    Tuo metu dalis šalių 2024 metais nesiekė 1 mlrd. keleivio kilometrų ribos. Tarp mažiausius rodiklius turėjusių valstybių minima Lietuva ir Estija, kuriose fiksuota po 0,4 mlrd. keleivio kilometrų, todėl Baltijos regiono atotrūkis nuo didžiųjų geležinkelių rinkų išlieka akivaizdus.

    Kur keliaujama daugiausia?

    ES geležinkelių keleivių vežime dominuoja kelionės šalies viduje. 2024 metais 25 valstybėse narėse nacionalinės kelionės sudarė daugiau nei 90 proc. viso keleivių vežimo geležinkeliais, todėl tarptautiniai maršrutai vis dar yra mažesnė, nors ir strategiškai svarbi, rinkos dalis.

    Išimtimi tapo Liuksemburgas ir Čekija: jų nacionalinių kelionių dalis sudarė atitinkamai 63,5 proc. ir 82,1 proc. Tai rodo, kad kai kuriose šalyse tarptautiniai srautai dėl geografinės padėties, kasdienio judėjimo per sienas ir jungčių tinklo turi didesnį svorį.

    Geležinkelių tinklas traukiasi, bet ne visur

    Nors ES laikoma turinčia vieną tankiausių geležinkelių tinklų pasaulyje, ilgojo laikotarpio kryptis nevienareikšmė. „Eurostat“ duomenys rodo, kad bendras geležinkelių tinklo ilgis ES 1990–2024 metais sumažėjo 7,9 proc., o tai siejama su linijų uždarymu, maršrutų optimizavimu ir infrastruktūros pertvarkomis.

    Vis dėlto kai kurios valstybės investavo priešinga kryptimi. Ispanija išsiskyrė didžiausiu tinklo ilgio augimu, kuris siekė 12,2 proc., daugiausia dėl specialiai greitiesiems traukiniams skirtų linijų plėtros, leidusios sujungti didžiuosius miestus konkurencingu laiku.

    Pagal tinklo tankį pirmauja centrinės ir šiaurinės Europos šalys, kur didesnis gyventojų tankis ir didesni krovinių srautai tradiciškai palaiko geležinkelių infrastruktūros poreikį. Mažesni tankio rodikliai dažniau fiksuojami ES pakraščiuose, o Graikija, turinti daug salų, įvardijama kaip šalis su mažiausiu geležinkelių tinklo tankiu.

    Ką keis vieno bilieto planas?

    Šie skaičiai skelbiami tuo metu, kai Europos Komisija pristato priemonių paketą, skirtą supaprastinti tarpvalstybines keliones traukiniais. Pagrindinė kryptis yra vadinamasis vieno bilieto principas, kai kelionę per kelis vežėjus būtų galima įsigyti vienu pirkimu, o planuoti, palyginti ir nusipirkti maršrutus padėtų skaitmeniniai įrankiai.

    Iniciatyva taip pat siejama su keleivių teisių stiprinimu: didesne apsauga praleidus jungtį net ir tuomet, kai kelionę vykdo skirtingos geležinkelių bendrovės. Praktikoje tai turėtų mažinti riziką keleiviui likti be aiškaus sprendimo, kai vėlavimai grandinine reakcija paveikia visą maršrutą.

    „Naudodamiesi skaitmeniniais įrankiais ir integruotomis judumo paslaugomis europiečiai galės vienu mygtuko paspaudimu planuoti, palyginti ir įsigyti tarpvalstybines keliones, kartu gaudami stipresnes keleivių teises ir geresnę apsaugą kiekviename žingsnyje“, – sakė už tvarų transportą ir turizmą atsakingas eurokomisaras Apostolos Tzitzikostas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vienas didžiausių iššūkių bus praktinis skirtingų bilietų sistemų ir vežėjų taisyklių suderinimas. Tačiau augant keleivių srautams ir ieškant alternatyvų skrydžiams, ypač vidutinio nuotolio maršrutuose, geležinkeliai ES transporto politikoje tampa vis svarbesne konkurencingos, mažesnių emisijų mobilumo strategijos dalimi.

  • 13 amžiaus tualete rastas sąsiuvinis šokiruoja mokslininkus: įrašai vis dar įskaitomi

    13 amžiaus tualete rastas sąsiuvinis šokiruoja mokslininkus: įrašai vis dar įskaitomi

    Vokietijoje, Paderborne, archeologai viduramžių laikų latrinoje aptiko išskirtinai retą radinį – mažą asmeninį užrašų sąsiuvinį, kuris, nepaisant prabėgusių šimtmečių, išliko stebėtinai geros būklės. Pirminiai tyrimai rodo, kad artefaktas gali būti maždaug 700–800 metų senumo, o įrašai jame vis dar matomi.

    Mokslininkus labiausiai stebina tai, kad radinys išliko vientisas: paprastai organinės medžiagos, tokios kaip medis ar oda, per ilgą laiką suyra. Šiuo atveju suveikė specifinės sąlygos – drėgna, mažai deguonies turinti aplinka, kuri sulėtino irimą ir padėjo išsaugoti net smulkias detales.

    Kaip tualetas tapo laiko kapsule?

    Archeologijoje senos latrinos dažnai laikomos netikėtais lobynais, nes jose susidaro aplinka, kurioje bakterijų veikla ir deguonies trūkumas gali stabdyti irimo procesus. Dėl to tokiose vietose kartais išlieka oda, tekstilė, mediena ir net rašytiniai šaltiniai, kurie kitur būtų sunykę.

    Paderborne rastas daiktas buvo aptiktas kasinėjant 13–14 amžiaus laikotarpio statinį. Tarp kitų radinių išsiskyrė nedidelis, pailgas objektas, maždaug 10 x 7,5 centimetro dydžio, kurio išorė pasirodė esanti puošta įspaustos odos viršeliu.

    Kas tai per knygelė ir kaip joje rašyta?

    Tyrėjai nustatė, kad tai vadinamoji vaško lentelių knygelė: medinės plokštelės buvo padengtos vašku, ant kurio rašyta smailiu rašikliu. Tokia priemonė viduramžiais buvo patogi kasdieniams užrašams, nes tekstą buvo galima nutrinti ir paviršių panaudoti dar kartą.

    Knygelėje yra 10 puslapių, iš kurių aštuoni yra rašomi iš abiejų pusių, o du kraštiniai – tik iš vienos. Konservatoriai teigia, kad vidiniai puslapiai buvo taip glaudžiai suspausti, jog į juos beveik nepateko nešvarumų, todėl vaškas nebuvo pažeistas, o raštas išliko įžiūrimas.

    „Skamba keistai, bet mums, archeologams, latrinos beveik visada yra tikras lobynas“, – sakė archeologė Barbara Rüschoff-Parzinger.

    Ką gali atskleisti įrašai?

    Kol kas tiksliai neaišku, kam priklausė knygelė, tačiau pirminės prielaidos sieja ją su Paderborno pirkliu, galėjusiu fiksuoti sandorius ar trumpas pastabas. Tyrėjai pastebi, kad pirkliai viduramžiais dažniau mokėjo skaityti ir rašyti nei dauguma gyventojų, todėl toks daiktas šioje socialinėje grupėje būtų logiškas.

    Raštas, kaip teigiama, panašu, priklauso vienam žmogui, o kai kur tekstas užrašytas ant ankstesnių, iki galo neištrintų įspaudų. Be to, odinis viršelis su puošniu ornamentu ir lotynų kalbos vartojimas leidžia manyti, kad savininkas galėjo būti pasiturintis.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad įrašų iššifravimas bus lėtas ir kruopštus darbas: rankraštis tankus, o kai kurios vietos gali būti sunkiai suprantamos dėl rašybos ypatumų. Tolesni tyrimai turėtų padėti tiksliau datuoti radinį, nustatyti jo gamybos medžiagas ir galbūt priartėti prie atsakymo, kas ir kodėl šią knygelę pametė vietoje, kuri galiausiai ją ir išsaugojo.