Tag: Vokietija

  • Vokietija išparduoda beveik 100 vagonų: ar jie netrukus pasirodys Lenkijos bėgiuose?

    Vokietija išparduoda beveik 100 vagonų: ar jie netrukus pasirodys Lenkijos bėgiuose?

    Vokietijos geležinkelių grupė Deutsche Bahn vėl siūlo įsigyti naudotus keleivinius vagonus. Šį kartą kalbama apie beveik 100 vienetų, kurie, pasak pardavėjo, yra pritaikyti važiuoti iki 200 kilometrų per valandą greičiu ir gali būti eksploatuojami skirtingose Europoje paplitusiose elektrifikacijos sistemose.

    Tokie pardavimai sulaukia dėmesio, nes Lenkijos vežėjas PKP Intercity jau anksčiau papildė parką naudotais vagonais iš Vokietijos. Dalis jų jau veža keleivius, o likę buvo ruošiami eksploatacijai: perdažomi, tikrinami ir pritaikomi nacionaliniams reikalavimams.

    Dabar rinkoje atsiradęs naujas paketas kelia klausimą, ar Lenkija vėl svarstys pirkimą. Kol kas oficialaus patvirtinimo, kad PKP Intercity dalyvaus šiame procese, nėra, tačiau vežėjui tai galėtų būti pragmatiškas sprendimas, kai naujo riedmenų parko tiekimo terminai Europoje dažnai slenka dėl gamybos grandinių ir sertifikavimo procedūrų.

    Siūlomi vagonai apima ir 1, ir 2 klasės konfigūracijas, o dalis jų gali būti su kupė. Deutsche Bahn nurodo, kad tai keleiviniai vagonai, sukurti tolimojo susisiekimo maršrutams, todėl jų techniniai parametrai orientuoti į didesnį greitį bei ilgesnes keliones.

    Ankstesnė patirtis rodo, kad naudotų vagonų įvedimas į reguliarius reisus paprastai reikalauja papildomų darbų: techninės apžiūros, atitikties patikrų, interjero atnaujinimo ir komunikacinių sprendimų, pavyzdžiui, belaidžio interneto įrangos. Būtent tokius žingsnius, pradėjus eksploatuoti ankstesnę partiją, atliko ir PKP Intercity.

    Jei sandoris įvyktų, tai galėtų tapti tarpine priemone iki naujų vagonų bei traukinių pristatymo, nes vežėjai siekia didinti pasiūlą ir patikimumą augant keleivių srautams. Vis dėlto sprendimą lems ne tik kaina, bet ir reali vagonų būklė, modernizavimo apimtis bei tai, kaip greitai juos būtų galima pritaikyti ir išleisti į maršrutus.

  • Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Vokietija sureagavo į F-35 atvykimą į Lenkiją: tai keičia NATO rytinio sparno gynybą

    Lenkija priėmė pirmuosius JAV pagamintus penktos kartos naikintuvus F-35A, o įvykis sulaukė dėmesio ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Vokietijos apžvalgininkai viešai įvertino šį žingsnį kaip reikšmingą postūmį stiprinant NATO rytinį sparną ir atgrasymo pajėgumus.

    Vokietijos laikraščio Die Welt korespondentas Varšuvoje Philippas Fritzas, komentuodamas socialiniuose tinkluose paskelbtas nuotraukas, pabrėžė, kad F-35 dislokavimas Lenkijoje didina Aljanso galimybes greičiau ir tiksliau reaguoti į grėsmes regione. Pasak jo, tai yra sprendimas, kuris sustiprina kolektyvinę gynybą ir prisideda prie efektyvesnio atgrasymo.

    „Tai, kad F-35 bus Lenkijoje, realiai stiprina NATO rytinį sparną ir prisideda prie veiksmingesnio atgrasymo“, – sakė Philippas Fritzas.

    F-35A įsigijimas yra ilgalaikės modernizacijos dalis: Lenkija 2020 metais užsakė 32 orlaivius, kurie turėtų palaipsniui pakeisti senesnius sovietinės kilmės naikintuvus ir pagerinti sąveiką su NATO partneriais. Sutarties vertė viešai buvo įvardijama apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio kursą.

    Planuojama, kad naujieji naikintuvai bus dislokuojami 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko apylinkėse. Lenkijos pusė yra skelbusi, kad dalis orlaivių į šalį atvyks artimiausiais metais, o likusieji turėtų pasiekti Lenkiją vėlesniais etapais iki dešimtmečio pabaigos.

    Kas išskiria F-35A?

    F-35A laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų, nes sujungia mažesnį radarų pastebimumą, jutiklių sintezę ir duomenų apsikeitimą su kitais NATO vienetais. Praktikoje tai reiškia geresnį situacijos matymą, galimybę veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ir perduoti žvalgybinę informaciją sąjungininkams.

    Orlaivyje naudojamas aktyvios fazinės gardelės radaras AN/APG-81, taip pat integruotos optinės ir infraraudonųjų spindulių sistemos, kurios leidžia aptikti taikinius skirtingomis sąlygomis. Ginkluotė gali būti nešama vidinėse skyriuose, išlaikant mažesnį pastebimumą, o prireikus konfigūracija gali būti išplečiama papildoma išorine ginkluote.

    NATO rytinio sparno kontekstas

    F-35 pasirodymas regione vertinamas platesniame NATO atgrasymo kontekste, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir išaugusio dėmesio oro erdvės gynybai. Penktos kartos platformos regione didina ne tik nacionalinius pajėgumus, bet ir bendrą Aljanso operacinį suderinamumą, nes tokie orlaiviai tampa svarbia žvalgybos ir tikslinių duomenų grandimi.

    Lenkijos karinės aviacijos stiprinimas taip pat siejamas su didesniu reagavimo greičiu ir galimybe kartu su sąjungininkais vykdyti oro policijos, atgrasymo bei regioninės gynybos užduotis. Stebėtojai Vokietijoje atkreipia dėmesį, kad tai ne vien simbolinis pirkinys, o realiai keičiamas pajėgų balansas ir technologinis šuolis.

    Lenkijos žiniasklaida ir kariuomenė taip pat skelbė, kad naujųjų naikintuvų skrydį į bazę lydėjo F-16, o pasirengimą prižiūrėjo aukšto rango karinių oro pajėgų vadovai. Tai pabrėžia, jog F-35 įvedimas į rikiuotę laikomas ne tik techniniu, bet ir strategiškai svarbiu įvykiu visam regionui.

  • Hamburgas vietoj Berlyno: ką pamatyti per kelias dienas ir kodėl jis vis dažniau stebina turistus

    Planuojant kelionę į Vokietiją daugelis pirmiausia renkasi Berlyną, tačiau vis dažniau keliautojai atranda Hamburgą, antrą pagal dydį šalies miestą prie Elbės. Tai miestas, kuriame uosto pramonė, vandens kanalai ir istorinis paveldas susilieja su šiuolaikine architektūra bei gyva kultūros scena.

    Hamburgas oficialiai yra miesto žemė ir turi ilgą Hanzos tradiciją, o jo uostas išlieka vienu svarbiausių Europos logistikos centrų. Ši tapatybė juntama ir turistinėse patirtyse: čia daug pasivaikščiojimo maršrutų palei vandenį, apžvalgos taškų, muziejų bei rajonų, kuriuose dominuoja raudonų plytų architektūra.

    Vienas ryškiausių Hamburgo simbolių yra Špaiherštatas – istorinis sandėlių rajonas uosto teritorijoje, garsėjantis tamsių plytų pastatais ir kanalais. Šis kompleksas, kartu su gretimu Kontorhauzo kvartalu, yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, todėl čia verta skirti laiko ne tik nuotraukoms, bet ir ramiam pasivaikščiojimui.

    Rajonas įdomus tuo, kad dalis pastatų iki šiol naudojama pagal pirminę paskirtį, o aplink atsirado ir modernių traukos taškų: nuo ekspozicijų apie miesto prekybos istoriją iki šiuolaikinių erdvių, pritaikytų lankytojams. Vakare, kai užsidega apšvietimas ir atsispindi vanduo, Špaiherštatas tampa viena fotogeniškiausių miesto vietų.

    Dar viena Hamburgo kasdienybės vizitinė kortelė – Alsterio ežeras, kurio pakrantės sutraukia ir miestiečius, ir turistus. Šiltesniu sezonu čia populiaru apeiti ežerą pėsčiomis, ilsėtis žolynuose ar prisėsti lauko kavinėse, o vandenyje dažnai matyti valtys ir vandens dviračiai.

    Hamburgas apskritai laikomas labai žaliu miestu, o vanduo jame yra ne dekoracija, bet infrastruktūros dalis – kanalai, upė ir ežeras natūraliai formuoja maršrutus. Dėl to net ir intensyvi miesto diena čia dažnai atrodo ramesnė nei didmiesčiuose, kuriuose dominuoja automobilių srautai.

    Ieškantiems kultūros Hamburgas siūlo platų muziejų pasirinkimą – nuo klasikinių dailės kolekcijų iki jūrinių ir technologijų tematikos ekspozicijų. Miesto muziejų kalendoriuje nuolat vyksta teminiai vakarai ir specialūs renginiai, todėl verta pasitikrinti datas iš anksto, ypač jei keliaujama savaitgaliui.

    Autentiška patirtis yra ir senasis tunelis po Elbe, atidarytas dar XX amžiaus pradžioje – jis sujungė miesto centrą su uosto teritorijomis ir iki šiol stebina inžineriniais sprendimais. O vakare Hamburgas atsiveria kitu kampu: Reperbano ir St. Pauli apylinkėse gausu klubų, barų ir koncertinių erdvių, kuriose šiuolaikinė scena gyvena ne mažiau intensyviai nei sostinėje.

    Kelionės biudžetą verta suplanuoti iš anksto, nes Hamburgas dažnai priskiriamas prie brangesnių Vokietijos miestų. Ekonomiškesnių variantų galima rasti toliau nuo centro ar keliaujant ne piko metu, tačiau pagrindinės lankytinos vietos dažnai patogiai pasiekiamos viešuoju transportu ir pėsčiomis.

    Jei norisi vienos dienos išvykos už miesto, Šiaurės Vokietijoje populiarios kryptys leidžia praplėsti maršrutą gamta ar teminiais parkais. Tačiau net ir kelios dienos pačiame Hamburge paprastai užtenka suprasti, kodėl jis vis dažniau minimas kaip įdomi, mažiau nuspėjama alternatyva pergrūstiems didmiesčiams.

  • ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    Europos Komisija ieško paramos didesnėms galioms riboti pigių, valstybės remiamų Kinijos prekių srautą į ES ir tikisi, kad šį kartą svarstykles nusvers Vokietija. Briuselyje vertinama, kad Vokietijos pramonės sunkumai ir lėtas augimas gali pakeisti Berlyno ilgai laikytą atsargesnę poziciją Kinijos atžvilgiu.

    Vokietija daugelį metų vengė žingsnių, galinčių supykdyti Pekiną, nes bijojo atsakomųjų priemonių, kurios smogtų eksportuotojams. Tačiau augant spaudimui dėl darbo vietų ir investicijų praradimo, Europos pareigūnai vis dažniau kalba apie būtinybę turėti greitesnius ir tikslesnius prekybos gynybos instrumentus.

    Kas keistųsi ES prekybos gynyboje?

    Diskusijų centre yra idėja sukurti vadinamąjį perteklinės gamybos instrumentą, kuris leistų operatyviau reaguoti, kai į ES rinką plūsta valstybės subsidijuotos prekės ir spaudžia kainas. Tokios priemonės papildytų jau veikiančius antidempingo ir antisubsidijų mechanizmus, tačiau būtų labiau pritaikytos greitiems, sektoriams jautriems sprendimams.

    Europos Komisija akcentuoja, kad siekiama europinio, o ne pavienių valstybių požiūrio: sprendimai turėtų mažinti strateginę priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir kartu saugoti pramonės konkurencingumą. Praktikoje tai reikštų daugiau galimybių riboti rinką užliejančius produktus, kai nustatoma nesąžininga konkurencija.

    Vokietijos dilema: rinka Kinijoje ir spaudimas namuose

    Didžiausia įtampa kyla dėl Vokietijos ekonominio modelio: jos pramonė, ypač automobilių sektorius ir chemijos pramonė, yra glaudžiai susiję su Kinijos rinka. Dalis didžiųjų koncernų baiminasi, kad griežtesnės ES priemonės išprovokuotų Pekino atsaką, kuris galėtų paveikti pardavimus, tiekimo grandines ar žaliavų prieinamumą.

    Kita vertus, Vokietijos vidaus politikoje stiprėja reikalavimai apsaugoti darbo vietas ir pramoninę bazę, o įmonės vis garsiau kalba apie konkurenciją su pigesniais importais. Komisija skaičiuoja, kad būtent šis vidinis spaudimas Berlyne gali tapti lūžio tašku, kai kompromisai dėl griežtesnių priemonių taps politiškai įmanomi.

    Kokie sprendimai laukia artimiausiu metu?

    Europos Komisijos vadovybė planuoja aptarti iniciatyvas gegužės 29 dieną, o vėliau jas pateikti ES lyderiams birželio 18–19 dienomis vyksiančiame aukščiausio lygio susitikime Briuselyje. Jei Vokietija pritartų, tai sustiprintų šalių, siekiančių aktyvesnės prekybos gynybos, pozicijas ir pagreitintų naujų priemonių įteisinimą.

    Vis dėlto greito ir vienareikšmio susitarimo nesitikima: dalis valstybių narių akcentuoja riziką eksportui ir atsakomosioms Kinijos priemonėms, o verslas Europoje nėra vieningas. Briuselyje vis dažniau kartojama, kad tikslas nėra uždaryti rinką, o turėti patikimą, proporcingą atsaką atvejams, kai konkurencija tampa sistemingai nesąžininga.

    „Tai būtina diskusija vis sudėtingesniu geopolitikos ir geoekonomikos laikotarpiu. Susiduriant su iššūkiais, mums reikia europinio požiūrio“, – sakė Europos Komisijos atstovė Paula Pinho.

  • Europos Komisija mažina ES augimo prognozę: dėl karo Artimuosiuose Rytuose brangs energija

    Europos Komisija mažina ES augimo prognozę: dėl karo Artimuosiuose Rytuose brangs energija

    Europos Komisija atnaujintose ekonomikos prognozėse sumažino Europos Sąjungos augimo lūkesčius ir perspėjo, kad užsitęsęs karas Artimuosiuose Rytuose stiprina neapibrėžtumą. Pagrindinis kanalas, per kurį konfliktas veikia ekonomiką, yra energijos kainos, o kartu ir infliacijos bei viešųjų finansų perspektyvos.

    Komisijos vertinimu, ES ekonomika šiemet turėtų augti 1,1 proc., kai anksčiau buvo prognozuota 1,4 proc. Tuo pat metu infliacijos prognozė pakelta iki 3,1 proc., nes energijos brangimas didina įmonių kaštus ir spaudžia namų ūkių biudžetus.

    Ilgesnis konfliktas gali dar labiau smogti

    Už ekonomiką atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis pabrėžė, kad rizikos scenarijuje augimo prognozės galėtų mažėti dar ryškiau, jei konfliktas truktų ilgiau nei tikimasi. Tokiu atveju, pasak jo, šių ir kitų metų ekonomikos augimas galėtų būti maždaug perpus mažesnis nei dabartiniame baziniame scenarijuje.

    „Tai patvirtina neigiamas karo Artimuosiuose Rytuose pasekmes ekonomikai, kurios prisideda prie augimo lėtėjimo“, – sakė Valdis Dombrovskis.

    Energijos kainos ir logistikos rizikos

    Prognozės rengiamos remiantis tuo metu galiojančiais rinkos lūkesčiais dėl naftos ir kitų energijos išteklių kainų. Vis dėlto Komisija akcentuoja, kad energijos šoko mastas priklausys nuo tiekimo grandinių stabilumo ir geopolitinių sprendimų, ypač jei sutriktų svarbūs naftos transporto maršrutai.

    Toks neapibrėžtumas paprastai reiškia dvi kryptis: brangsta energija ir transportas, o tai per gamybos ir paslaugų kaštus persiduoda vartotojams. Dėl to monetarinės politikos aplinkai taip pat darosi sudėtingiau, nes infliacija gali užsitęsti ilgiau, nei tikėtasi.

    Silpnesnės didžiųjų ekonomikų perspektyvos

    Komisija išskiria, kad trys didžiausios ES ekonomikos šiemet turėtų augti lėčiau už bendrą ES vidurkį. Vokietijai prognozuojamas 0,6 proc. augimas, Prancūzijai 0,8 proc., o Italijai 0,5 proc.

    Komisijos vertinimu, energijos kainų šokas ir bendras neapibrėžtumas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl dalis poveikio gali tęstis ir artimiausiais metais. Kartu prognozuojama, kad vidutiniai valdžios sektoriaus deficitai ES didės nuo 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto 2025 metais iki 3,6 proc. 2027 metais.

    Atskirai pažymima, kad Vokietijos deficitas 2026 metais gali siekti 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto ir viršyti ES nustatytą 3 proc. ribą. Tai didina tikimybę, kad Berlynui gali tekti susidurti su perviršinio deficito procedūra, jei rodikliai negerės.

    Šios prognozės skelbiamos po kelių metų iš eilės patirtų sukrėtimų Europoje, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje ir pasaulinės prekybos įtampas. Komisija pabrėžia, kad dabartinė situacija reikalauja atidžiai vertinti rizikas ir ruoštis scenarijams, kuriuose energijos kainų svyravimai tampa pagrindiniu ekonomikos lėtėjimo veiksniu.

  • Statybininkai Vokietijoje aptiko stulbinantį radinį: tai atskleidžia gyvenimą prieš romėnus

    Statybininkai Vokietijoje aptiko stulbinantį radinį: tai atskleidžia gyvenimą prieš romėnus

    Vokietijos vakaruose, Hüllhorst apylinkėse, ruošiantis naujai statybų investicijai archeologai aptiko itin retų ankstyvojo geležies amžiaus statinių pėdsakų. Radinys datuojamas laikotarpiu, kai šiame regione dar nebuvo įsitvirtinusi Romos įtaka, todėl jis gali padėti tiksliau rekonstruoti vietos bendruomenių gyvenimą ir architektūrą.

    Tyrimus atliko Westfalijos regiono archeologai, kurie dar prieš pradedant darbus buvo įtarę, kad vietovė prie Wöhrsiek šaltinio galėjo traukti senąsias gyvenvietes. Nuolatinis vandens šaltinis tokiose teritorijose neretai reiškė ilgalaikį žmonių apsigyvenimą, todėl prieš statybas buvo nuspręsta atlikti žvalgomuosius kasinėjimus.

    Iš pradžių mokslininkai fiksavo tik dirvožemio dėmes ir senas ūkines duobes, tačiau netrukus išryškėjo taisyklingas stulpaviečių tinklas. Iš šių įgilinimų pavyko atkurti didelio gyvenamojo pastato kontūrus ir kelių mažesnių konstrukcijų planą, o toks aiškus medinės architektūros „atspaudas“ geležies amžiaus objektuose laikomas didele retenybe.

    Didžiausias statinys, kaip teigiama, greičiausiai buvo centrinis gyvenvietės pastatas. Jo orientacija šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi, kai siauresnės sienos nukreiptos į vyraujančius vėjus, rodo sąmoningą planavimą ir gerą vietos sąlygų išmanymą.

    „Tokio aiškumo pastato planas iš geležies amžiaus medinės architektūros mūsų regione pasitaiko itin retai“, – sakė tyrimus vykdę archeologai.

    Kasinėjimų metu rasta ir ankstyvajam geležies amžiui būdingos keramikos fragmentų. Dalis šukių dekoruota pirštų įspaudais, kai kurie indai turėjo platesnes ąsas, o šie bruožai padeda tiksliau nustatyti radinių chronologiją.

    Preliminariai manoma, kad gyvenvietė galėjo gyvuoti maždaug VIII–VI amžiuje prieš mūsų erą. Tai laikotarpis, kai Vidurio Europos bendruomenės sparčiai keitė ūkininkavimo, amatų ir mainų praktiką, o regionų ryšiai stiprėjo dar iki vėlesnių Romos karinių ir ekonominių procesų.

    Specialistai pabrėžia, kad tokio tipo radiniai Vestfalijoje yra reti, todėl naujasis objektas gali suteikti svarbios informacijos apie gyvenviečių organizavimą, pastatų paskirtį ir kasdienę buitį. Tęsiant tyrimus, tikimasi surinkti daugiau duomenų, kurie leistų tiksliau įvertinti, ar tai buvo kelių šeimų namas, ar bendruomeninis pastatas, susijęs su vietos socialine struktūra.

    Tokie atradimai vis dažniau siejami ir su praktika, kai infrastruktūros ar statybų projektai vykdomi kartu su prevencine archeologija. Šis modelis leidžia išsaugoti informaciją apie praeitį dar prieš pradedant žemės darbus, o netikėti radiniai neretai pakeičia tyrėjų supratimą apie regiono apgyvendinimo istoriją.

  • Euro zonai – rimtas signalas: karas Irane smogė verslui, ECB gali tekti griežtinti

    Euro zonai – rimtas signalas: karas Irane smogė verslui, ECB gali tekti griežtinti

    Euro zonos verslas traukiasi

    Gegužę euro zonos verslo aktyvumas pastebimai smuko ir pasiekė žemiausią lygį per daugiau nei dvejus su puse metų. Tai rodo išankstiniai S&P Global pirkimų vadybininkų indekso (PMI) duomenys, dažnai laikomi vienu ankstyviausių ekonomikos pulso matuoklių.

    Bendrasis euro zonos PMI krito iki 47,5 punkto, nuo 48,8 balandį. Riba, skirianti augimą nuo nuosmukio, yra 50 punktų, todėl antrą mėnesį iš eilės fiksuojama susitraukimo zona.

    Tyrimo autoriai smukimą sieja su karo Irane poveikiu ir išaugusiu neapibrėžtumu, kuris persiduoda energijos kainoms, tiekimo grandinėms ir vartotojų lūkesčiams. Paslaugų sektorius, sudarantis didžiausią euro zonos ekonomikos dalį, patyrė didžiausią smūgį.

    Paslaugos smunka, gamyba dar laikosi

    Paslaugų sektoriaus PMI gegužę nusileido iki 46,4 punkto nuo 47,6 balandį ir pasiekė prasčiausią rodiklį nuo 2021 metų vasario. Tai reiškia, kad įmonės fiksuoja mažėjančias apimtis, o naujų užsakymų srautas silpnėja.

    Tuo metu gamybos sektorius atrodė atsparesnis: jo PMI siekė 51,4 punkto, tačiau tyrimas signalizuoja, kad tempas blėsta. Nauji užsakymai gamyklose ėmė mažėti pirmą kartą per kelis mėnesius, o tai paprastai laikoma ankstyvu persilaužimo ženklu.

    Ekonomistai pabrėžia, kad energetikos šokai paprastai pirmiausia paveikia namų ūkių perkamąją galią, o vėliau persikelia į įmonių paklausą, investicijas ir užimtumą. Dėl to paslaugų sektorius, jautrus vartotojų elgsenai, dažnai sureaguoja greičiau nei pramonė.

    Prancūzijoje – ryškiausias kritimas

    Didžiausias nerimas kyla dėl Prancūzijos, kur bendrasis PMI gegužę smuko iki 43,5 punkto nuo 47,6 balandį. Tai didžiausias nuosmukis nuo 2020 metų pabaigos, kai daugelį veiklų slopino pandemijos ribojimai.

    Paslaugų aktyvumo rodiklis Prancūzijoje krito iki 42,9 punkto nuo 46,5, o tai rodo itin spartų užsakymų ir apyvartų mažėjimą. Pramonės segmentas taip pat apsivertė į neigiamą pusę, panaikindamas trumpą atokvėpį, fiksuotą mėnesiu anksčiau.

    „Gegužės išankstiniai PMI duomenys Prancūzijai pateikia niūrų vaizdą: naftos kainų šoko infliacinis poveikis vėl stiprėja tiek gamyboje, tiek paslaugose“, – sakė S&P Global Market Intelligence ekonomistas Joe Hayesas.

    Apklaustos įmonės nurodė, kad karo kaštai ir energijos brangimas blogina paklausą, o didesni kainų lūkesčiai didina riziką, jog vartojimas ir užsakymų apimtys trauksis dar labiau. Tyrimas taip pat fiksuoja prastėjančius verslo lūkesčius metams į priekį.

    Vokietija balansuoja ties riba

    Vokietijoje bendrasis PMI paaugo simboliškai iki 48,6 punkto nuo 48,4, tačiau išliko susitraukimo zonoje. Pramonės PMI smuko iki 49,9 punkto, o tai signalizuoja, kad gamybos atsigavimas pradeda strigti.

    Tyrime išskiriamas ir darbo rinkos aspektas: kai kurios įmonės pradėjo ryžtingiau mažinti darbuotojų skaičių, ypač gamybos sektoriuje. Kartu fiksuojamas spartėjantis sąnaudų augimas, kurį kursto energetikos ir tiekimo sutrikimų poveikis.

    „Sąnaudų infliacija toliau greitėja dėl energijos kainų ir tiekimo trūkumų, o tai yra vienas iš užsitęsusio sukrėtimo kanalų“, – sakė S&P Global Market Intelligence atstovas Philas Smithas.

    ECB dilema: kainos kyla, augimas silpsta

    Gegužės PMI duomenys rodo ne tik augimo, bet ir infliacijos problemą. Tyrimas fiksuoja, kad įvesties sąnaudų infliacija euro zonoje didėjo septintą mėnesį iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį per maždaug trejus su puse metų.

    Įmonių taikomos kainos taip pat kilo sparčiausiai per 38 mėnesius, o tai sustiprina riziką, kad kainų spaudimas gali įsitvirtinti. Tokia kombinacija, kai ekonomika silpsta, o kainos vis dar kyla, centriniam bankui reiškia itin sudėtingą pasirinkimą.

    Rinkos lūkesčiai, pagal straipsnyje minimą vertinimą, rodo didelę tikimybę, kad per artimiausią posėdį ECB gali didinti palūkanų normas 0,25 proc. punkto. Tačiau griežtesnės finansavimo sąlygos paprastai dar labiau apsunkina investicijas ir vartojimą, todėl recesijos rizika gali didėti.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad viena jautriausių grandžių yra energijos kainų šuoliai ir jų poveikis logistikai, gamybai bei gyventojų biudžetams. Jei tiekimo sutrikimai išliks, euro zonai gali tekti taikytis prie lėtesnio augimo ir didesnio kainų spaudimo derinio.

  • „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    Turto valdytoja „AllianceBernstein“ gynybos sektoriuje išskiria Vokietijos bendrovę „Renk“, gaminančią tankų pavarų dėžes, transmisijas ir kitas specializuotas sistemas. Bendrovės portfelio valdytojas Marcusas Morrisas-Eytonas teigia, kad pastarasis Europos gynybos akcijų atoslūgis atvėrė patrauklesnius įėjimo taškus ilgalaikėms karinių išlaidų tendencijoms.

    Europos gynybos įmonių akcijos 2025 metais buvo tarp ryškiausių laimėtojų, tačiau vėliau dalis rinkos dalyvių pradėjo vertinti rizikas atsargiau. Pasak M. Morriso-Eytono, po įspūdingo kilimo investuotojai vis dažniau klausia, ar planuojamas gynybos biudžetų augimas bus įgyvendintas sklandžiai ir laiku.

    „Matėte, kad investuotojai vis labiau klausia apie augančių gynybos išlaidų įgyvendinimo riziką“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Jo vertinimu, Vokietijoje gynybos užsakymų tempą lėtina neišvengiami biudžetinių sprendimų vėlavimai ir viešųjų pirkimų biurokratija. Dėl to dalies sektoriaus bendrovių vertinimai atvėso, o anksčiau brangiai vertintos akcijos tapo pigesnės, palyginti su buvusiais lygiais.

    „Renk“ „AllianceBernstein“ akyse išsiskiria kaip ilgesnio ciklo gynybos investicija. Bendrovė specializuojasi platformų komponentuose, kurie turi ilgą eksploatacijos laiką ir generuoja tęstines pajamas iš priežiūros, remonto ir atsarginių dalių tiekimo.

    „Šio modelio grožis tas, kad jis labai orientuotas į aptarnavimą po pardavimo: pardavus transmisiją, atsiveria 10–20 metų aptarnavimo galimybė“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Pasak jo, skirtingai nei vienkartiniai ginkluotės ar amunicijos pardavimai, tankų ir kitų šarvuotosios technikos komponentų verslas suteikia ilgesnį užsakymų ir priežiūros matomumą. Tokia struktūra, anot investuotojo, gali būti patraukli tuomet, kai rinkoje mažėja euforija, o dėmesys grįžta prie prognozuojamų pinigų srautų.

    Kartu ekspertai atkreipia dėmesį, kad gynybos sektoriaus perspektyvą Europoje vis labiau formuoja ne vien trumpalaikiai politiniai pareiškimai, bet ir praktiniai pajėgumų didinimo barjerai. Tarp jų dažniausiai minimi riboti gamybos pajėgumai, tiekimo grandinių problemos, ilgi sertifikavimo ir pirkimų terminai bei kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl užsakymų realizavimas gali užtrukti ilgiau nei tikisi rinka.

  • Vokietijoje kas penkta degalinė galėjo pažeisti naują taisyklę: kainas kėlė ne tik vidurdienį

    Vokietijoje atlikta vartotojų platformos „Mehr-Tanken“ analizė rodo, kad dalis degalinių galėjo nesilaikyti nuo balandžio pradžios įvesto ribojimo degalų kainas didinti tik kartą per dieną. Vertinant laikotarpį nuo balandžio 1 dienos iki gegužės 11 dienos, įtariamų pažeidimų mastas siekė beveik penktadalį visų stebėtų degalinių.

    Analizėje skaičiuojama, kad 2 995 iš 15 240 degalinių, tai yra apie 19,7 proc., kainas didino ne vidurdienį, kaip numatyta taisyklėje. Iš viso fiksuota apie 17 000 atvejų, kai kainų pakėlimai įvyko kitu metu, o tai, vartotojų požiūriu, mažina reguliavimo aiškumą ir prognozuojamumą.

    Didžiausias galimų pažeidimų rodiklis nustatytas Bavarijoje, kur jis siekė 25,6 proc. Mažiausiai tokių atvejų, remiantis analize, fiksuota Berlyne – 8,2 proc., todėl regioniniai skirtumai tapo vienu ryškiausių šios situacijos aspektų.

    Ką numato nauja kainų taisyklė?

    Nuo balandžio pradžios Vokietijos degalinėms taikoma tvarka, pagal kurią degalų kainas leidžiama padidinti tik kartą per dieną, vidurdienį. Tuo pat metu kainas mažinti galima bet kuriuo metu, siekiant išlaikyti konkurenciją ir greitesnį kainų prisitaikymą, kai didmeninės kainos krinta.

    Ši priemonė pristatyta kaip būdas sumažinti kainų šuolius dienos eigoje ir palengvinti vairuotojų galimybes planuoti išlaidas. Taisyklė įvesta tuo metu, kai tarptautinė įtampa ir svyravimai naftos rinkoje darė spaudimą degalų kainoms, o politinis tikslas buvo suvaldyti vartotojų patiriamą nepastovumą.

    Degalinės atmeta kaltinimus

    Degalinių operatoriai kaltinimus sąmoningai pažeidinėjant taisykles atmeta ir aiškina, kad dalis „ne laiku“ fiksuotų pakeitimų gali būti susiję su techniniais procesais. Jų teigimu, kainos pakeitimas nėra vienas mygtuko paspaudimas, nes jis pereina per kasų sistemas, mokėjimo terminalus ir kainų švieslentes.

    „Mūsų pirminės išvados rodo, kad tai yra prastai suprojektuoto įstatymo pasekmės, o ne tyčiniai pažeidimai“, – sakė Federalinės nepriklausomų degalinių asociacijos vadovas Danielis Kaddikas.

    Operatoriai taip pat pabrėžia, kad dėl ryšio vėlavimų, kainų atnaujinimo sinchronizacijos ir tuo metu vykstančių atsiskaitymų ar degalų pylimo procesų gali atsirasti kelių minučių ar ilgesni neatitikimai. Vis dėlto vartotojų pusėje išlieka klausimas, ar tokie paaiškinimai pagrindžia dešimtis tūkstančių fiksuotų nukrypimų.

    Kas toliau?

    Tokių tyrimų rezultatai dažnai tampa pagrindu detalesnei institucijų patikrai, ypač kai kalbama apie rinkos skaidrumą ir vartotojų interesų apsaugą. Praktikoje svarbiausia bus nustatyti, ar fiksuoti atvejai buvo realūs kainų kėlimo sprendimai, ar tik techniniai užfiksavimo ir perdavimo vėlavimai.

    Vairuotojams šis ginčas primena, kad net ir aiškiai suformuluotos kainodaros taisyklės realybėje priklauso nuo duomenų perdavimo, prekybos sistemų ir kontrolės mechanizmų. Jei bus įrodyta, kad dalis pažeidimų sisteminiai, gali būti svarstomi tikslinimai, kaip kainų atnaujinimai turi būti registruojami ir tikrinami.

  • Vokietija pradėjo „Uniper“ kontrolinio paketo pardavimą: kas gali pasikeisti dujų rinkoje?

    Vokietijos vyriausybė pradėjo procedūrą, kuria siekia parduoti kontrolinį energetikos bendrovės „Uniper“ akcijų paketą. Ši įmonė 2022 metais buvo perimta valstybės, kai dėl dujų krizės atsidūrė ties bankroto riba.

    Potencialūs pirkėjai kviečiami pateikti pirminius ketinimus iki birželio 12 dienos. Procesą koordinuoja finansų tarpininkai „JPMorgan“ ir „UBS“, kurie vertins gautus pasiūlymus ir teiks rekomendacijas Vokietijos valdžiai.

    Kodėl „Uniper“ teko gelbėti?

    „Uniper“ problemos paaštrėjo Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje ir sumažėjus dujų tiekimui į Europą. Įmonė buvo sudariusi sutartis su klientais keliose Europos šalyse, įsipareigodama tiekti dujas už iš anksto sutartą kainą, todėl staigus kainų šuolis jai tapo itin skausmingas.

    Per trumpą laiką bendrovė patyrė didžiulių nuostolių, o jos žlugimas būtų reiškęs rimtą smūgį ne tik Vokietijos, bet ir platesnei Europos dujų bei elektros rinkai. Dėl to valstybė įsikišo ir galiausiai faktiškai nacionalizavo įmonę.

    Pirmame etape Vokietija suteikė apie 15 mlrd. eurų paskolą, mainais įsigydama dalį akcijų per naują emisiją. Vėliau šių priemonių nepakako, todėl buvo priimtas sprendimas perimti kontrolę, iš ankstesnių akcininkų išperkant paketus ir užtikrinant įmonės finansinį stabilumą.

    Ką reiškia akcijų pardavimas?

    Šiuo metu Vokietijos valstybė valdo apie 99,12 proc. „Uniper“ akcijų. Pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, taikomas strateginei energetikos infrastruktūrai, Vokietija turi terminą iki 2028 metų sumažinti savo dalį.

    Tuo pačiu teisės aktai leidžia valstybei išlaikyti vadinamąjį blokuojantį paketą, kuris gali siekti 25 proc. ir vieną akciją. Toks modelis dažnai pasirenkamas siekiant išlaikyti įtaką strategiškai svarbiose įmonėse, bet kartu grąžinti jas į privačias rankas.

    Įmonės vaidmuo Vokietijos energetikoje

    „Uniper“ laikoma viena svarbiausių Vokietijos energetikos grandžių: bendrovė prisideda prie reikšmingos šalies gamtinių dujų paklausos dalies užtikrinimo. Po tiekimo iš Rusijos sumažėjimo didesnę reikšmę įgijo suskystintų gamtinių dujų importas ir tiekimas iš Norvegijos telkinių.

    Bendrovė taip pat valdo dujų saugyklų veiklą, kuri svarbi sezoniškumui ir tiekimo saugumui, o jos gamybos portfelyje yra tiek dujomis kūrenamos elektrinės, tiek atsinaujinantys šaltiniai. Be to, „Uniper“ veikia ir Švedijoje, kur turi branduolinės ir hidroenergetikos aktyvų.

    Rinkai šis pardavimo procesas svarbus tuo, kad „Uniper“ ateities savininkų strategija gali turėti įtakos investicijoms į infrastruktūrą, ilgalaikių tiekimo sutarčių struktūrai ir pasirengimui galimiems kainų šuoliams. Vokietijai tai taip pat yra testas, kaip greitai po krizės galima atsitraukti nuo tiesioginio valstybinio valdymo, neprarandant tiekimo saugumo.