CP v2

Tag: Volodymyras Zelenskis

  • Zelenskio permainos tęsiasi: Umerovas paskirtas žvalgybos vadovu, Fedorovo sugrąžinimo neprašo

    Zelenskio permainos tęsiasi: Umerovas paskirtas žvalgybos vadovu, Fedorovo sugrąžinimo neprašo

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tęsia karo meto kadrų rokiruotes: rugpjūčio 3 dieną Rustemas Umerovas paskirtas Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovu. Šis žingsnis sutapo su užsitęsusiu politiniu ginču dėl atleisto gynybos ministro Mychailo Fedorovo.

    Umerovas pastaraisiais mėnesiais buvo laikomas vienu pagrindinių Kyjivo derybininkų JAV remiamame taikos proceso formate. Pasak Zelenskio, naujose pareigose jis turės tęsti darbą keliuose frontuose vienu metu, derindamas žvalgybos, diplomatijos ir gynybos klausimus.

    „Jis turi didesnes galimybes vienu metu spręsti šiuos klausimus: diplomatiją, gynybą ir derybų procesą su JAV bei kai kuriais kitais partneriais“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Prezidentas taip pat akcentavo, kad Umerovas ir toliau koordinuos tarptautinę iniciatyvą, siejamą su bepiločių pajėgumų stiprinimu ir bendrais projektais su užsienio partneriais, įskaitant Artimųjų Rytų regioną. Ukrainai tai ypač svarbu, nes dronai tapo vienu esminių karo elementų tiek žvalgyboje, tiek taktiniame mūšio lauke.

    Tuo pat metu įvyko dar vienas paskyrimas: buvęs vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka perėmė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigas, pakeisdamas Umerovą. Šie sprendimai įsilieja į platesnę Zelenskio pradėtą vyriausybės pertvarką, kuri, dalies visuomenės ir ekspertų vertinimu, sukėlė papildomą įtampą valstybės valdyme.

    Protestai dėl Fedorovo neslūgsta

    Didžiausią rezonansą Ukrainoje šiuo metu kelia ne žvalgybos vadovo paskyrimas, o krizė dėl gynybos ministerijos. Po Mychailo Fedorovo atleidimo kilo protestų banga, o Kyjive surengtos demonstracijos organizatorių buvo pristatytos kaip didžiausios nuo 2014 metų Orumo revoliucijos.

    Protesto judėjimo atstovai reikalauja, kad prezidentas atšauktų sprendimą ir suteiktų Fedorovui laiko tęsti pradėtas reformas. Viešojoje erdvėje tai tapo platesniu pasitikėjimo klausimu: dalis visuomenės nuogąstauja, kad dažni pokyčiai gynybos grandyje gali silpninti sprendimų priėmimo stabilumą pačiame karo įkarštyje.

    „Reikia suteikti Mychailui metus reformoms įgyvendinti, o tada spręsti pagal rezultatus“, – teigė karo veteranas Dmytro Koziatynskis, vienas matomiausių protestų lyderių.

    Anot jo, protestuotojai nepasitraukė net per oro pavojaus signalus Kyjive, taip pabrėždami, kad reikalavimai yra ilgalaikiai ir nesusiję su vienkartine akcija. Zelenskis kol kas viešai neparodė, kad būtų pasirengęs grąžinti Fedorovą į pareigas.

    Roki ruotės kariuomenėje ir institucijose

    Permainos Kyjive vyksta platesniame kontekste: dar anksčiau Zelenskis pakeitė Ukrainos kariuomenės vadovybę, atleisdamas Oleksandrą Syrskį ir paskirdamas Mychailą Drapatį. Tokie sprendimai paprastai aiškinami siekiu pagerinti valdymo efektyvumą ir prisitaikyti prie besikeičiančios fronto situacijos.

    Vis dėlto pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad kadrų sprendimai turi ir vidaus politikos kainą. Protestai dėl gynybos ministro bei diskusijos apie atsakomybę už reformas rodo augančią visuomenės įtampą, kurią dar labiau didina karo nuovargis ir artėjančio žiemos sezono iššūkiai.

  • Rusijos sklandančios bombos vėl smogė Zaporižiai: žuvo moteris, sužeistųjų dešimtys

    Rusijos sklandančios bombos vėl smogė Zaporižiai: žuvo moteris, sužeistųjų dešimtys

    Rusijos aviacija per maždaug 90 minučių numetė aštuonias valdomas sklandančias bombas į gyvenamuosius Zaporižios rajonus, pranešė regiono vadovas Ivanas Fedorovas. Per smūgį žuvo 71 metų moteris, o sužeistųjų skaičius, vietos valdžios duomenimis, siekė 31, tarp jų buvo ir 16 metų mergina.

    Pasak pareigūnų, apgadinti 22 daugiabučiai keturiuose miesto rajonuose, dalis gyventojų liko be langų, užfiksuoti dideli sprogimų sukelti gaisrai. Nepriklausomai patikrinti visų karo šalių pateikiamų teiginių operatyviai neįmanoma.

    Kas yra sklandančios bombos?

    Sklandančios bombos yra sovietinio tipo aviacinės bombos, kurias Rusija modernizuoja papildydama valdymo ir sparnų moduliais. Tai leidžia joms planiruoti didelį atstumą ir smogti iš teritorijų, kuriose lėktuvams mažiau rizikinga priartėti prie Ukrainos oro gynybos.

    Tokie ginklai gali gabenti itin didelį sprogmens kiekį, o smūgio vietoje palieka milžiniškas duobes ir sukelia plataus masto sugriovimus. Ukrainos pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad miestams tai viena sunkiausiai atremiamų grėsmių, nes pigesni ginklai leidžia Rusijai išlaikyti intensyvų spaudimą fronto užnugaryje.

    Smūgiai dronais ir puolimo mastas

    Tuo pat metu Ukraina skelbė, kad naktį Rusija atakavo 181 tolimojo nuotolio smogiamuoju dronu. Ukrainos karinės oro pajėgos teigė, kad 163 dronai buvo numušti arba jų veikimas sutrikdytas elektroninės kovos priemonėmis, tačiau dalis vis tiek sukėlė žalą 13-oje vietų.

    Rusijos gynybos ministerija pranešė apie smūgius keturiems krovininiams laivams, esą gabenusiems krovinius Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įskaitant tris Juodojoje jūroje ir vieną Mykolajivo uoste. Daugiau detalių nepateikta.

    Karo šešėlyje – kultūros infrastruktūros naikinimas

    Kitas smūgis, apie kurį pranešta savaitgalį, buvo nukreiptas į sandėlį Charkivo srityje, kur, leidyklos teigimu, sunaikinta apie 8 000 000 knygų. Leidyklos „Ranok“ atstovai tai pavadino smūgiu Ukrainos švietimui ir kultūrai, pabrėždami, kad tai vienas didžiausių praradimų sektoriuje nuo plataus masto invazijos pradžios.

    Leidyklos direktorius Viktoras Kruglovas teigė, kad gaisras apėmė dideles sandėlio zonas, o nuostoliai bus ilgalaikiai tiek tiekimo grandinei, tiek mokykloms ir bibliotekoms. Ukrainos institucijos ne kartą kaltino Rusiją taikantis į kultūros objektus, o tarptautinės organizacijos periodiškai fiksuoja žalą muziejams, galerijoms, religinėms ir švietimo įstaigoms.

    Zaporižios sritis išlieka viena svarbiausių karo zonų: Rusija kontroliuoja dalį regiono teritorijų ir yra užėmusi Zaporižios atominę elektrinę, tačiau srities centras Zaporižia tebėra Ukrainos kontroliuojamas. Regionas kartu su Donecko, Luhansko ir Chersono sritimis Rusijos buvo neteisėtai aneksuotas 2022 metais, nors Maskva iki šiol nekontroliuoja jų pilnai.

  • Prancūziją siaubia milžiniški gaisrai: Zelenskis siūlo siųsti Ukrainos karius ir specialistus

    Prancūziją siaubia milžiniški gaisrai: Zelenskis siūlo siųsti Ukrainos karius ir specialistus

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu paskelbė, kad Ukraina pasirengusi padėti kovojant su dideliais miškų gaisrais pietų Prancūzijoje. Pasak jo, Kijevas galėtų atsiųsti karinių specialistų, kurie prisidėtų prie gesinimo darbų ir logistikos.

    V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina siekia atsidėkoti šalims, kurios nuosekliai rėmė ją ginantis nuo Rusijos agresijos.

    „Ukraina visada pasirengusi padėti tiems, kurie šiais metais rėmė mus kovoje su Rusijos agresija. Pasiūliau Prancūzijai reikalingą pagalbą – mūsų specialistai gali prisijungti prie gaisrų gesinimo“, – sakė V. Zelenskis.

    Pranešama, kad nuo liepos 22 dienos Žirondos departamente išdegė apie 42 000 hektarų miškų. Iš pavojingų zonų evakuota maždaug 220 000 žmonių, o sugadinta ar sunaikinta apie 240 namų.

    Situaciją apsunkina tai, kad ugnis priartėjo prie strategiškai svarbių objektų, įskaitant karinės infrastruktūros teritorijas. Prancūzijos gynybos ministerija į pagalbą jau yra pasitelkusi apie 1 500 karių, kurie padeda gesinimo operacijoms ir teritorijų apsaugai.

    Pagalba atvyksta ir per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, įskaitant bendrą rescEU pajėgumą, kai valstybės narės dalijasi specializuotais ištekliais, tokiais kaip gaisrų gesinimo orlaiviai. Pastaraisiais metais šis mechanizmas tapo vienu svarbiausių įrankių, kai ekstremalūs karščiai ir sausros didina didelių gaisrų riziką visame Viduržemio regione.

    Ukraina taip pat turi sukauptos patirties teikiant tarptautinę pagalbą gesinant miškų gaisrus. Skelbiama, kad ukrainiečių gelbėtojai ir technika įvairiais metais talkino Ispanijoje, Izraelyje, Juodkalnijoje, Sakartvele, Graikijoje ir Turkijoje, o tokios misijos paprastai apima ne tik tiesioginį gesinimą, bet ir evakuacijos, ryšių, medicinos bei logistinės paramos užduotis.

    Pokalbyje V. Zelenskis ir E. Macronas aptarė ir platesnį darbotvarkės paketą: diplomatinę padėtį po Ukrainos prezidento vizito JAV, pasirengimą žiemai, oro gynybos sistemų poreikį bei energetikos infrastruktūros stiprinimą. Kijevas viešai ne kartą pabrėžė, kad artėjant šaltajam sezonui itin svarbios tiek priešlėktuvinės gynybos priemonės, tiek atsparumo elektros tiekimui sprendimai.

    Gaisrai pietų Prancūzijoje šią vasarą tapo dar vienu priminimu, kad ekstremalūs orai Europoje dažnėja, o valstybės vis dažniau remiasi tarptautiniu solidarumu ir bendrais reagavimo mechanizmais. Prancūzijos institucijos kol kas nekomentavo, kada ir kokio masto Ukrainos pagalba galėtų būti priimta, tačiau pats siūlymas signalizuoja apie glaudesnį praktinį bendradarbiavimą krizių valdyme.

  • Zelenskis po susitikimo su Trumpu: Ukraina aptarė „Patriot“ raketų gamybos licenciją

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose buvo aptartos galimybės priartėti prie „Patriot“ sistemos perėmėjų raketų gamybos. Pasak Zelenskio, pokalbis apėmė licencijos klausimą ir kelias papildomas idėjas, kurios galėtų sustiprinti Ukrainos oro gynybą.

    Lyderių susitikimas truko apie valandą, o po jo Zelenskis socialiniuose tinkluose padėkojo Jungtinėms Valstijoms už paramą, pabrėždamas gyvybių apsaugos ir taikos siekio svarbą. Jis taip pat perdavė užuojautą dėl JAV respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo mirties, pažymėdamas jo nuoseklią paramą Ukrainai.

    Kas būtų licencijos suteikimas?

    Diskusijos dėl licencijos reikštų, kad Ukraina galėtų gauti teisę gaminti dalį „Patriot“ perėmėjų raketų komponentų ar net surinkti jas vietoje pagal JAV nustatytas technologines ir saugumo sąlygas. Tokia schema paprastai apima griežtą eksporto kontrolę, tiekimo grandinių patikrą ir ribojimus, kas ir kur gali būti gaminama.

    Jei susitarimas judėtų į priekį, tai galėtų sumažinti priklausomybę nuo ilgesnių tiekimo terminų ir suteikti daugiau lankstumo planuojant oro gynybos atsargas. Kartu tai būtų sudėtingas politinis ir pramoninis sprendimas, nes „Patriot“ perėmėjų gamyba yra jautri gynybos technologijų sritis, kuriai taikomi aukšti sertifikavimo reikalavimai.

    Platesnis kontekstas: ginkluotė ir pramonė

    Pastaraisiais mėnesiais JAV ir sąjungininkai vis dažniau kalba ne tik apie ginkluotės perdavimą, bet ir apie gamybos pajėgumų didinimą Europoje bei karo pramonės kooperaciją su Ukraina. Tai siejama su tuo, kad oro gynybos priemonės, ypač raketos perėmėjai, yra brangios ir gaminamos ribotais kiekiais, o poreikis išlieka didelis.

    Pasak Zelenskio, be licencijos klausimo buvo aptarta ir diplomatija. Jis teigė, kad svarbu atgaivinti diplomatinį procesą, o komandų lygmeniu bus suderintos tolesnės komunikacijos detalės.

    Artimiausi Zelenskio planai Vašingtone

    Ukrainos vadovas taip pat pranešė, kad dalyvaus senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvių ceremonijoje, o vėliau vyks į Kapitolijų. Ten planuojami susitikimai su Kongreso nariais, remiančiais įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai ir Iranui.

    Tokie vizitai Vašingtone paprastai vertinami kaip bandymas išlaikyti politinį dėmesį Ukrainos gynybos poreikiams ir užtikrinti, kad karinė bei finansinė parama būtų tęsiama. „Patriot“ tema šiame kontekste išlieka viena svarbiausių, nes oro gynyba laikoma kritine infrastruktūros ir miestų apsaugos grandimi.

  • Zelenskio susitikimas su Trumpu Baltuosiuose rūmuose: kalbėta apie „Patriot“ ir įstrigusią diplomatiją

    Zelenskio susitikimas su Trumpu Baltuosiuose rūmuose: kalbėta apie „Patriot“ ir įstrigusią diplomatiją

    Uždari pokalbiai Ovaliajame kabinete

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Baltuosiuose rūmuose už uždarų durų susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Kyjivas siekia atnaujinto politinio impulso ir didesnės karinės paramos, Rusijai tęsiant plataus masto karą prieš Ukrainą.

    Pasak pranešimų, susitikimas truko kiek ilgiau nei valandą, tačiau iš karto po jo detalių viešai nepateikta. Derybų fonas įtemptas: abi pusės pastaruoju metu intensyvina tolimojo nuotolio smūgius, o JAV remiamos pastangos sustabdyti karą išlieka įstrigusios.

    „Geras susitikimas su prezidentu Trumpu Ovaliajame kabinete. Ačiū už viską, ką darome kartu, kad apsaugotume ukrainiečių gyvybes ir priartintume taiką“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Dėmesys oro gynybai ir gamybos licencijoms

    Ukrainos lyderis taip pat pabrėžė, kad su JAV prezidentu aptarė idėjas, susijusias su „Patriot“ perėmėjų gamybos licencijomis. Tokios licencijos Kyjivui reikštų galimybę sparčiau papildyti atsargas ir mažinti priklausomybę nuo ilgesnių tiekimo grandinių, kurios karo metu tampa kritiškai pažeidžiamos.

    Šis akcentas atspindi platesnę Ukrainos oro gynybos problemą: Rusija vis dažniau naudoja sunkiau perimamas raketas, o miestams ir infrastruktūrai tenka nuolatinis spaudimas. Ukrainai oro gynybos sistemos ir jų šaudmenys yra vienas svarbiausių prioritetų, nes nuo jų tiesiogiai priklauso civilių saugumas ir energetikos objektų apsauga.

    „Prezidentas ir aš aptarėme „Patriot“ perėmėjų gamybos licencijas ir dar kelias idėjas, kurios galėtų padėti. Taip pat kalbėjome apie diplomatiją, svarbu atgaivinti diplomatinį procesą. Mūsų komandos suderins tolesnio bendravimo detales“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pasikeitusi JAV paramos architektūra

    Šio vizito kontekste svarbus ir Vašingtono paramos modelis, kuris, kaip skelbiama, buvo koreguotas: vietoj tiesioginių ginklų siuntų Ukrainai prioritetas teikiamas schemai, pagal kurią Europos valstybės perka ginkluotę Ukrainai. Toks mechanizmas leidžia JAV išlaikyti politinę kontrolę ir tempą derinti su sąjungininkais, tačiau Kyjivui jis gali reikšti sudėtingesnį ir lėtesnį praktinį įgyvendinimą.

    Tuo pat metu Zelenskio ir Trumpo santykiai, sprendžiant iš viešų signalų, pastaruoju metu švelnėjo. JAV prezidentas anksčiau buvo užsiminęs apie galimybę suteikti licencijas oro gynybos gamybai ir kalbėjo apie diplomatijos atgaivinimo poreikį, nors konkrečių sprendimų viešumoje kol kas nedaug.

    Zelenskis pagerbs Lindsey Grahamo atminimą

    Be derybų Baltuosiuose rūmuose, Zelenskis turėtų dalyvauti memorialinėse iškilmėse respublikonų senatoriui Lindsey Grahamui, kuris ilgą laiką buvo vienas ryškiausių Ukrainos rėmėjų JAV politikoje ir, kaip pranešta, šį mėnesį netikėtai mirė sulaukęs 71 metų.

    Ukrainos prezidentas teigė užuojautą dėl senatoriaus mirties perdavęs ir JAV vadovui. Kyjivui tai svarbus simbolinis momentas, nes Grahamas ilgą laiką buvo vienas aktyviausių JAV politinių balsų, siekusių išlaikyti paramą Ukrainai aukščiausiame darbotvarkės lygyje.

    „Pareikšdamas užuojautą prezidentui Trumpui dėl Lindsey Grahamo mirties pasakiau, kad jis buvo tikras Ukrainos draugas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Trumpo darbotvarkėje ir Netanyahu vizitas

    Po susitikimo su Zelenskiu Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose turėtų priimti Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu. Tikimasi, kad pokalbiuose daugiausia dėmesio bus skiriama Irano temai ir JAV pastangoms grąžinti derybas į vėžes, taip pat regioniniams susitarimams ir Gazos atkūrimo klausimams.

    Šie vizitai rodo, kad Vašingtono užsienio politikos darbotvarkė vienu metu apima kelias krizes, o tai Ukrainai reiškia konkurenciją dėl politinio dėmesio, ginkluotės tiekimo pajėgumų ir finansinių resursų.

    „Tai didžiulė atsakomybė. Aptarsime visus darbotvarkės klausimus, pirmiausia Iraną. Žinoma, mūsų tikslas yra užtikrinti savo saugumą ir išplėsti taikos ratą“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

  • Ukraina smogė Irano kryptimi plaukusiam kroviniui: Zelenskis kaltina Rusiją dėl žvalgybos

    Ukraina smogė Irano kryptimi plaukusiam kroviniui: Zelenskis kaltina Rusiją dėl žvalgybos

    Ukraina pranešė surengusi tolimojo nuotolio smūgius taikiniams, kurie, Kyjivo teigimu, susiję su Rusijos karinės įrangos judėjimu Irano kryptimi. Šie veiksmai vyksta plečiantis įtampai Artimuosiuose Rytuose ir didėjant karinių incidentų geografijai.

    Pasak Ukrainos, smūgių taikiniu tapo laivai Kaspijos jūroje, esą naudoti kariniam kroviniui gabenti tarp Rusijos ir Irano. Teheranas savo ruožtu tvirtino, kad atakuotas civilinis komercinis laivas, žuvo vienas jūreivis, dar keli žmonės buvo sužeisti.

    Iranas iškvietė Ukrainos diplomatą į Užsienio reikalų ministeriją ir įteikė protestą, pabrėždamas ketinimą ginti nacionalinius interesus. Teheranas taip pat pareiškė, kad pasilieka teisę reaguoti į išpuolį, o įtampos eskalavimo rizika regione išlieka didelė.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad Rusija, teikdama Iranui palydovinę informaciją, galėjo prisidėti prie atakų prieš JAV karinius objektus Artimuosiuose Rytuose. Jo teigimu, nuo liepos pradžios Rusijos palydovai esą aktyviai stebėjo Persijos įlankos valstybes ir JAV bazes, o gautą medžiagą perdavė Iranui.

    „Blogio jėgos visada siekia pabloginti padėtį ir išplėsti krizės mastą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Jis nurodė matantis aiškų ryšį tarp palydovinių vaizdų rinkimo ir vėliau vykusių smūgių, įskaitant kadrus prieš atakas ir po jų, kai vertinama padaryta žala. Kyjivas pabrėžia, kad tokia žvalgybinė parama stiprina Irano pajėgumus planuoti operacijas prieš JAV ir jos partnerius regione.

    Ukrainos versija dėl atakuoto laivo skiriasi nuo Irano pateikiamos informacijos. Ukrainos ambasadorius Izraelyje Jevhenas Korničukas teigė, kad taikiniu tapęs laivas gabeno detales bepiločiams orlaiviams ir raketoms, todėl tokie kroviniai, Kyjivo vertinimu, laikytini teisėtais kariniais taikiniais.

    „Izraelis ir Ukraina kovoja su tuo pačiu priešu“, – sakė Jevhenas Korničukas.

    Iranas šią temą kėlė ir pokalbyje su ES užsienio politikos vadove Kaja Kallas, ragindamas platesnės tarptautinės reakcijos, įskaitant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos svarstymą. Kontekstas itin jautrus, nes Europos Sąjunga pastaruoju metu skelbė naujas ribojamąsias priemones Iranui dėl žmogaus teisių pažeidimų.

    Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad nei Rusija, nei Kinija ginklų Iranui netieks. Vis dėlto šie teiginiai kertasi su Ukrainos prezidento pateikiamais kaltinimais dėl žvalgybinės pagalbos, o oficialios Maskvos ir Pekino reakcijos į Zelenskio pareiškimus tuo metu nebuvo.

    Analitikai ne kartą atkreipė dėmesį, kad Rusijos ir Irano karinis-technologinis bendradarbiavimas, ypač susijęs su bepiločiais orlaiviais ir raketų technologijomis, tapo vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių karo Ukrainoje dinamiką. Kaspijos jūra laikoma vienu iš logistikos koridorių, kuriuo gali judėti tiek civiliniai, tiek dvigubos paskirties kroviniai, todėl incidentai joje kelia papildomų teisinių ir politinių ginčų.

    Įtampai augant, Kyjivas siekia parodyti, kad yra pasirengęs veikti ne tik fronte, bet ir prieš tiekimo grandines, kurios, jo vertinimu, padeda Rusijai tęsti karą. Teheranas tuo tarpu signalizuoja, kad atsakas gali būti svarstomas, o bet koks tolesnis eskalavimas gali dar labiau susieti Ukrainos karą su platesne regionine krize.

  • Kyjivas išbandė proveržio balistinę raketą: ką žinome apie „Sapsan“ ir jos galimybes

    Kyjivas išbandė proveržio balistinę raketą: ką žinome apie „Sapsan“ ir jos galimybes

    Ukraina pranešė sėkmingai išbandžiusi naują balistinę raketą, kurią sukūrė šalies gynybos pramonė. Žinią paskelbė iš pareigų pasitraukiantis gynybos ministras Mychailo Fedorovas, pabrėždamas, kad bandymas įvyko politinių permainų fone.

    Pasak ministro, projekto eigoje buvo iš esmės pakeisti techniniai reikalavimai, o raketos taiklumas padidintas iki maksimaliai įmanomo lygio. Jis taip pat teigė, kad gamybos ir panaudojimo sąnaudos sumažintos iki 30 proc., tačiau konkretaus sistemos pavadinimo neatskleidė.

    „Simboliškai, Vyriausybės atsistatydinimo dieną atlikome sėkmingą balistinės raketos bandymą, kurį koordinavo Gynybos ministerija“, – sakė Mychailo Fedorovas.

    Gynybos analitikai ir specializuota žiniasklaida dažniausiai sieja šį pranešimą su operatyviniu-taktiniu raketų kompleksu Sapsan, dar žinomu kaip Grom-2. Ši programa tradiciškai siejama su valstybiniu sektoriu ir konstruktoriniu biuru Pivdenne, todėl ministro formuluotė apie ministerijos atsakomybės sritį vertinama kaip svarbi užuomina.

    Viešai minimos Sapsan charakteristikos rodo, kad tai būtų viena reikšmingiausių Ukrainos tolimojo tiksliojo smūgio priemonių. Įvairiais vertinimais, raketos nuotolis galėtų siekti apie 300 kilometrų, o kai kuriose versijose minimi ir didesni, iki maždaug 500 kilometrų, scenarijai.

    Skelbiama, kad kovinės galvutės masė gali būti apie 480 kilogramų, o greitis – iki maždaug Mach 5. Tokie parametrai reikštų, kad sistema būtų skirta smūgiams į logistikos mazgus, vadavietes ir kritinę infrastruktūrą dideliu atstumu, kai taikiniai dengiasi oro gynyba.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra užsiminęs, kad šalies pačios sukurti raketiniai sprendimai ribotai jau buvo naudoti kovinėmis sąlygomis. Kartu Ukrainoje vystomi ir privatūs projektai, tačiau tokios programos paprastai turi kitą koordinavimo modelį ir dažniau pristatomos atskirai nuo ministerijos vykdomų valstybinių iniciatyvų.

    Bandymas išryškina platesnę tendenciją, kurią Ukraina nuosekliai akcentuoja nuo plataus masto karo pradžios: didinti vietinės gynybos pramonės savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo partnerių tiekimo apribojimų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį raketų, dronų ir aukšto tikslumo šaudmenų gamybai, nes būtent šios priemonės lemia galimybę smogti giliai už fronto linijos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į rizikas: tokie projektai yra jautrūs gamybos infrastruktūros saugumui, o įgyvendinimo terminus gali koreguoti smūgiai gamykloms ir tiekimo grandinėms. Vis dėlto pats sėkmingo bandymo faktas siunčia signalą, kad Ukraina siekia išlaikyti ir plėsti balistinių technologijų kompetencijas net ir karo sąlygomis.

  • Zelenskis „perkrovė“ valdžią: Ukraina be premjerės, o naujas favoritas siejamas su energetika

    Zelenskis „perkrovė“ valdžią: Ukraina be premjerės, o naujas favoritas siejamas su energetika

    Parlamentas priėmė atsistatydinimą

    Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį priėmė ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko atsistatydinimą. Kartu buvo atleista ir visa vyriausybė, todėl šalyje prasidėjo naujas karo meto kabineto formavimo etapas.

    Kol kas nėra aišku, kurie ministrai išsaugos postus svarbiausiose srityse, įskaitant gynybą, energetiką ir finansus. Tokie pokyčiai Ukrainoje paprastai įvyksta greitai, tačiau šį kartą dėmesys sutelktas į tai, kaip bus perskirstytos atsakomybės už kritinę infrastruktūrą.

    Zelenskio argumentas – reikalingas „perkrovimas“

    Prezidentas Volodymyras Zelenskis apie planuojamus pokyčius pranešė liepos 12 dieną, pabrėždamas, kad vyriausybei reikia „perkrovimo“. Politinis signalas aiškus: valdžia ieško efektyvesnio valdymo modelio, kai sprendimai turi tiesioginę įtaką frontui ir ekonomikai.

    Šaltinių Ukrainoje vertinimu, permainų motyvas susijęs ne tik su vidine politika, bet ir su partnerių lūkesčiais. Karo metu pagrindinis kriterijus ministrams dažnai tampa gebėjimas greitai mobilizuoti resursus ir užtikrinti paramos mechanizmų veikimą.

    „Mums reikia perkrovimo, kad valstybės aparatas veiktų greičiau ir tiksliau karo sąlygomis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kas toliau laukia Svyrydenko

    V. Zelenskis teigė Svyrydenko pasiūlęs naują vaidmenį, orientuotą į bendradarbiavimą su vienu iš „pagrindinių Ukrainos partnerių“. Tai paskatino spėliones, kad ji gali būti skiriama Ukrainos ambasadore Vašingtone.

    Svyrydenko vardas gerai žinomas JAV politiniuose ir ekspertų sluoksniuose. Ji vadovavo deryboms dėl JAV ir Ukrainos mineralų susitarimo, o tai, žiniasklaidos vertinimu, tapo vienu iš karjeros šuolio veiksnių prieš jai perimant premjerės pareigas 2025 metų vasarą.

    Galimas įpėdinis – energetikos sektoriaus vadovas

    Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Svyrydenko gali pakeisti Serhijus Koreckis, valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ vadovas. Pastaruoju metu jis lydėjo V. Zelenskį NATO viršūnių susitikime Ankaroje, o tai sustiprino jo, kaip kandidato, matomumą.

    Jei Koreckis būtų paskirtas, jis perimtų pareigas tuo metu, kai Rusija tęsia atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Kyjivas viešai pabrėžia, kad pasirengimas artėjančiam žiemos sezonui yra vienas svarbiausių prioritetų, siekiant išvengti plataus masto elektros tiekimo sutrikimų.

    „Energetikos sistemos stabilumas ir pasirengimas žiemai išlieka vienas svarbiausių valstybės uždavinių“, – teigia Ukrainos pareigūnai.

    Koreckis „Naftogaz“ vadovu tapo 2025 metų gegužę, kai jį paskyrė bendrovės stebėtojų taryba. Jo kadencijoje akcentuota energijos tiekimo stabilizacija ir gamybos pajėgumų išlaikymas, nepaisant pasikartojančių smūgių objektams.

    Anksčiau, nuo 2022 metų lapkričio iki 2025 metų gegužės, jis vadovavo valstybinėms įmonėms „Ukrnafta“ ir „Ukrtatnafta“. Ši patirtis energetikos grandinėje, karo sąlygomis, Ukrainoje laikoma strategiškai svarbia dėl kuro, dujų ir elektros tiekimo sąsajų.

  • Devynios Europos šalys ir Ukraina kuria priešbalistinių raketų koaliciją: ką tai keis gynyboje

    Devynios Europos šalys ir Ukraina kuria priešbalistinių raketų koaliciją: ką tai keis gynyboje

    Devynios Europos valstybės kartu su Ukraina paskelbė kurianti koaliciją, skirtą stiprinti priešbalistinių raketų pajėgumus Europoje. Tikslas – vystyti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, kuri, šalių teigimu, būtų skirta atgrasymui ir apsaugai nuo augančių balistinių grėsmių.

    Bendrame pareiškime pabrėžta, kad iniciatyva yra „grynai gynybinė“ ir orientuota į ilgalaikį pajėgumų kūrimą. Prie deklaracijos prisijungė Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir Ukraina.

    „Manome, kad Europos apsaugai reikia visuotinio sprendimo – integruotos priešraketinės gynybos architektūros, kuri atgrasytų ir atremtų būsimas raketų grėsmes“, – teigiama bendrame šalių pareiškime.

    Iniciatyva paskelbta Paryžiuje vykstančių Ukrainą remiančių partnerių susitikimų kontekste, kai sąjungininkai aptaria tolesnę karinę paramą, oro gynybos stiprinimą ir didesnį spaudimą Rusijai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai akcentavo, kad balistinių grėsmių akivaizdoje Europa turi vienu metu saugoti Ukrainą ir tvirtinti kolektyvinį saugumą.

    Susitikimų išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Paryžiuje su E. Macronu aptarė padėtį fronte ir konkrečius Ukrainos poreikius, susijusius su gyventojų apsauga nuo atakų. Ukrainos pusė pabrėžė, kad oro ir priešraketinė gynyba išlieka viena kritinių sričių, kuriose reikia greitesnių sprendimų.

    „Svarbu stiprinti Ukrainą, stiprinti mūsų oro gynybą ir spartinti Europos priešbalistinių pajėgumų plėtrą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Koalicijos idėja remiasi prielaida, kad balistinių raketų grėsmė Europoje didėja, o vien tik nacionalinių sistemų nepakanka: reikia suderintų radarų, ankstyvojo perspėjimo, perėmimo ir valdymo grandžių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį įvairių sistemų sąveikai, atsargų kaupimui ir pramonės pajėgumų plėtrai, kad perėmimo priemonių netrūktų ilgalaikėje perspektyvoje.

    Pasak Prancūzijos prezidento, Europa turi būti pasirengusi ginti savo laisves ir teises, o gynybos planai turi atitikti realias grėsmes. Prieš Prancūzijos nacionalinę šventę jis pabrėžė, kad Europos gynybos stiprinimas reiškia ir technologinį šuolį, ir politinį apsisprendimą veikti išvien.

    „Žinutė pasauliui tokia: taip, taika yra mūsų tikslas. Taip, branginame laisvę ir teises. Ir taip, esame pasirengę jas ginti visada“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Ši koalicija taip pat siejama su platesnėmis sąjungininkų diskusijomis dėl paramos Ukrainai ir saugumo garantijų architektūros Europoje. Skelbiama, kad partnerių formate dalyvaujančių šalių ratas yra platesnis ir toliau plečiasi, o Paryžiuje numatyti susitikimai skirti suderinti politinius sprendimus su konkrečiais gynybos pajėgumų projektais.

  • Pokyčiai Ukrainos Vyriausybėje: po Zelenskio pareiškimo premjerė Julia Svyrydenko traukiasi

    Ką paskelbė premjerė

    Ukrainos ministrė pirmininkė Julia Svyrydenko sekmadienį pranešė pasitraukianti iš pareigų po pokalbio su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ji padėkojo už suteiktą pasitikėjimą ir teigė esanti pasirengusi toliau dirbti valstybės labui.

    Pasak premjerės, prioritetu išlieka Ukrainos stiprinimas ir siekis užtikrinti teisingą taiką. Viešame pareiškime ji nepateikė detalių, kada tiksliai įsigalios jos atsistatydinimas ir kokia būtų tolesnė jos rolė.

    Prezidento signalas apie pertvarką

    Apie planuojamus pokyčius pirmasis užsiminė prezidentas Volodymyras Zelenskis, paskelbęs, kad premjerė palieka postą, o jos laukia nauja užduotis, susijusi su „svarbia kryptimi bendradarbiaujant su pagrindiniu Ukrainos partneriu“. Kartu jis akcentavo, kad šaliai reikalingi ir platesni personaliniai sprendimai Vyriausybėje bei teisėsaugos struktūrose.

    „Atskiras, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Ukrainos susitarimams su partneriais dėl šalies atstatymo. Dėl to Ukrainoje prasidės personaliniai pokyčiai, kurie turi užtikrinti atnaujintos politinės strategijos įgyvendinimą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Ukrainai tęsiant gynybą nuo Rusijos agresijos, politinis stabilumas ir aiški vykdomosios valdžios kryptis yra kritiškai svarbūs tiek vidaus valdymui, tiek tarptautinei paramai. Vyriausybės sudėties pokyčiai karo metu dažnai vertinami kaip bandymas pagreitinti sprendimų priėmimą, perbalansuoti atsakomybes ir sustiprinti derybines pozicijas su sąjungininkais.

    Ypač reikšminga tampa atstatymo darbotvarkė, nes Ukrainos poreikiai apima ne tik infrastruktūrą, bet ir energetikos sistemos atsparumą, pramonės atsigavimą, gynybos pramonės plėtrą bei skaidrius viešuosius pirkimus. Tokiose srityse partneriai paprastai kelia aukštus atskaitomybės ir įgyvendinimo tempo reikalavimus, todėl Zelenskio paminėta „reorganizacija“ gali būti orientuota į greitesnį projektų valdymą ir tarptautinių susitarimų vykdymą.

    Kol kas nėra oficialiai paskelbta, kas galėtų perimti ministro pirmininko pareigas ir kokie konkretūs portfelių perskirstymai planuojami. Tikėtina, kad daugiau aiškumo atsiras artimiausiomis dienomis, kai bus pristatyti sprendimai dėl Ministrų Kabineto sudėties.