Tag: Volodymyras Zelenskis

  • Ukrainos URM atkirto J.-L. Mélenchonui: „referendumai okupacijoje – aneksijos įrankis“

    Ukrainos URM atkirto J.-L. Mélenchonui: „referendumai okupacijoje – aneksijos įrankis“

    Ukrainos užsienio reikalų ministerija griežtai sureagavo į Prancūzijos kraštutinių kairiųjų lyderio Jeano-Luco Mélenchono pareiškimus apie galimą Donbaso gyventojų „konsultavimą“ dėl regiono ateities.

    Kaip praneša „Euronews“, Ukrainos URM atstovas spaudai Heorhii Tykhyi pirmadienį socialiniame tinkle „X“ atkirto, kad Ukraina savo sienų klausimą jau išsprendė 1991 metų nepriklausomybės referendumu.

    J.-L. Mélenchonas savaitgalį teigė, jog negalima pritarti taikos susitarimui, kuris numatytų teritorines nuolaidas Ukrainoje, prieš tai neatsiklausus „paveiktų gyventojų“, gyvenančių abipus sienos.

    Ukrainos diplomatijos atstovas pabrėžė, kad „referendumai“ okupuotose teritorijose nėra žmonių valios išraiška: jo teigimu, tai yra aneksijos įrankis, kuriuo Rusija bando nepaisyti ukrainiečių pasirinkimo.

    Prancūzijos valdžia įsitraukė į ginčą

    Į kilusią polemiką sureagavo ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot. Sekmadienį jis J.-L. Mélenchoną pavadino „Kremliaus ruporu“.

    Ministro teigimu, Kremlius visame pasaulyje siekia įtikinti valstybių vadovus, kad Donbasas esą yra rusiškas, o agresijos karas – tariamas „išvadavimas“. J.-N. Barrot tai įvardijo kaip ypač rimtą situaciją.

    Okupacijose rengti „balsavimai“ – tarptautinės kritikos taikinys

    Straipsnyje primenama, kad Maskva anksčiau rengė vadinamuosius „konsultavimus“ aneksuotame Kryme ir keturiuose pietryčių Ukrainos regionuose, kurių dalį kontroliuoja. Kyjivas ir tarptautinė bendruomenė tokias procedūras atmetė.

    Pasak H. Tykhyi, jokia civilizuota demokratinė valstybė nepriimtų analogiško scenarijaus savo sienų atžvilgiu, todėl tai neturėtų būti siūloma ir Ukrainai.

    Ukrainos tema aštrėja Prancūzijos rinkimų fone

    Karo Ukrainoje tema Prancūzijoje tampa vis labiau politizuota artėjant prezidento rinkimams. Tekste nurodoma, kad kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen spalio viduryje sakė ketinanti nutraukti Prancūzijos finansinę paramą Ukrainai, jei laimėtų 2027 metų rinkimus.

    Į tai reagavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pareiškęs, kad M. Le Pen ne iki galo supranta kai kurias Prancūzijos ir Ukrainos karinio bendradarbiavimo detales. Jis tikino, kad partnerystė yra abipusiai naudinga ir prisideda prie Prancūzijos saugumo.

    Tuo metu „France Unbowed“ programoje, kaip pažymima, Rusijos karo prieš Ukrainą klausimui skiriama mažiau dėmesio nei Izraelio ir Palestinos konfliktui.

  • Trumpas: karo Ukrainoje pabaiga arti, bet šalis turės „kiek pasikeitusį kontūrą“

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad karas Ukrainoje gali baigtis netrukus, tačiau pati Ukraina po to esą turės „kiek pasikeitusį kontūrą“.

    Apie tai jis kalbėjo sekmadienį duotame interviu televizijai CBS laidoje „60 Minutes“. Trumpas taip pat sakė nemanantis, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jį klaidina.

    Paklaustas, kuo labiau pasitiki – V. Putinu ar Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, – Trumpas vengė rinktis vieną pusę. Jis teigė sutariantis su abiem lyderiais.

    Konkretų, ką turėtų reikšti jo minima Ukrainos „kontūro“ kaita, Trumpas neįvardijo. Vis dėlto jis pabrėžė tikįs, kad susitarimas dėl karo užbaigimo yra „arti“.

    Trumpas: „Ukraina pakeis kontūrą“

    Interviu metu Trumpas sakė, kad „niekas nebuvo toks griežtas Rusijai kaip jis“ ir dar kartą pakartojo nuomonę, jog V. Putinas jo neapgaudinėja.

    Jis taip pat užsiminė apie ankstesnį susitikimą, kuriame, anot jo, Rusijai buvo parodyta „didelė nepagarba“, tačiau plačiau nepaaiškino, ką turėjo omenyje.

    Derybos Abu Dabyje ir Europos vaidmuo

    Tuo metu pranešama, kad lapkričio 10 ir 11 dienomis Rusija ir Ukraina turėtų surengti derybas Abu Dabyje, dalyvaujant JAV delegacijai.

    Trumpas yra sakęs, jog tikisi „labai didelio susitarimo“, kuris galėtų paliesti ne tik Ukrainą, bet ir visą Europą. Vis dėlto Kremlius nurodo, kad pačios derybos būtų trišalės – Rusijos ir Ukrainos, tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad europiečiai galėtų derinti pozicijas su amerikiečiais ir ukrainiečiais kitais kanalais, tačiau prie pagrindinio derybų stalo jie nebūtų kviečiami.

  • Šaudynės Krokuvoje: pasaulio lyderiai reiškia užuojautą ir pabrėžia, kad Lenkija nelieka viena

    Šaudynės Krokuvoje: pasaulio lyderiai reiškia užuojautą ir pabrėžia, kad Lenkija nelieka viena

    Po šaudynių Krokuvoje užuojautos ir solidarumo žinutes Lenkijai siunčia Europos Sąjungos institucijų vadovai bei daugelio valstybių lyderiai. Reakcijose kartojama pagrindinė mintis: „Lenkija nelieka viena“.

    Apie tarptautines reakcijas praneša „Euronews“ – politikai viešuose pareiškimuose ir įrašuose socialiniuose tinkluose reiškia užuojautą aukų artimiesiems, linki sužeistiesiems pasveikti ir griežtai smerkia smurtą.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė esantis sukrėstas įvykių Krokuvoje ir pabrėžė, kad Vokietija, kaip Lenkijos draugė ir partnerė, šiuo metu stovi šalia. Jis taip pat palinkėjo greitai pasveikti visiems sužeistiesiems.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė „visišką solidarumą“ ir nuoširdžią užuojautą Lenkijai, aukoms bei jų artimiesiems. Panašią žinutę perdavė ir kiti Europos lyderiai, akcentuodami paramą Lenkijos visuomenei.

    Europos lyderių solidarumo žinutės

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė giliai liūdinti dėl „bailaus ir nepriimtino smurto akto“, sukrėtusio Krokuvą. Ji teigė, kad Italijos vyriausybės mintys – su nekaltų aukų šeimomis, sužeistaisiais ir visa Lenkijos tauta.

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas rašė esantis sukrėstas ir nuliūdintas, o Jungtinė Karalystė esą solidarizuojasi su Lenkijos žmonėmis. Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas taip pat pabrėžė, kad Ispanija yra kartu su Lenkija ir palinkėjo sužeistiesiems greito pasveikimo.

    Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs pareiškė nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems ir palinkėjo sveikimo sužeistiesiems, pridurdamas, kad Latvija šią valandą yra kartu su „lenkų draugais ir sąjungininkais“.

    ES institucijų reakcija ir Lietuvos prezidento užuojauta

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen akcentavo, kad Europa kartu su Lenkija išgyvena skausmą ir rodo solidarumą. Ji taip pat padėkojo policijos pareigūnams už veiksmus rizikuojant savo gyvybėmis.

    ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas tragediją pavadino tokia, kurią pajus ne tik Lenkija, ir pridūrė, kad Lenkijos stiprybė – jos žmonių atsparumas. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola teigė su dideliu liūdesiu sužinojusi apie šaudynes Krokuvos Pagrindinėje turgaus aikštėje ir padėkojo tarnyboms už greitą reagavimą.

    Publikacijoje taip pat nurodoma, kad visose ES institucijose vėliavos nuleistos iki pusės stiebo.

    Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė esantis giliai sukrėstas dėl tragiškų šaudynių Krokuvoje. Jis perdavė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems, palinkėjo greitai ir visiškai pasveikti sužeistiesiems bei pabrėžė Lietuvos solidarumą su Lenkijos žmonėmis.

    Žinutės iš Ukrainos ir JAV

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šaudynes pavadino šokiruojančiu nusikaltimu ir teigė, kad tokiam išpuoliui nėra pateisinimo. Jis pridūrė tikįs, kad kaltininkas susilauks teisingumo, o nukentėjusiems palinkėjo stiprybės ir greito pasveikimo.

    Jungtinių Valstijų ambasadorius Lenkijoje Tomas Rose pabrėžė, kad Amerika stovi šalia Lenkijos „tamsią valandą“, kaip ir Lenkija stovi šalia Krokuvos žmonių. Užuojautą Lenkijai taip pat pareiškė Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas ir Vengrijos užsienio reikalų ministrė Anita Orban.

  • Zelenskis: Rusija smogė „pagrindiniam“ Ukrainos energetikos objektui Šiaurės Korėjos raketomis

    Zelenskis: Rusija smogė „pagrindiniam“ Ukrainos energetikos objektui Šiaurės Korėjos raketomis

    Rusijos pajėgos naktį smogė „pagrindiniam“ Ukrainos energetikos objektui, panaudodamos Šiaurės Korėjos balistines raketas KN-23, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Apie tai praneša „Euronews“. Pasak V. Zelenskio, po smūgių dar atliekami techniniai vertinimai, tačiau pirminės išvados rodo, kad vienoje iš apgadintų svarbių energetikos vietų buvo panaudotos būtent KN-23 raketos, pagamintos ir tiektos Šiaurės Korėjos.

    Ukrainos vadovas taip pat vėl paragino sąjungininkus paspartinti perėmimo raketų tiekimą, pabrėždamas oro gynybos svarbą atremiant balistines atakas.

    V. Zelenskio teigimu, į Kyjivą ir jo apylinkes buvo paleistos 36 balistinės raketos, iš jų keturias pavyko numušti.

    Kas žinoma apie KN-23

    KN-23 – Šiaurės Korėjos trumpojo nuotolio balistinė raketa. Nurodoma, kad jos maksimalus nuotolis siekia apie 690 kilometrų.

    Taip pat teigiama, kad ši raketa pirmą kartą išbandyta 2019 metų gegužę, o išvaizda panaši į rusišką „Iskander-M“.

    Ukrainos gynybos ministerija dar šių metų balandį skelbė, kad KN-23 jau buvo naudojamos ankstesnėse atakose prieš Ukrainą, ir akcentavo, jog su šiuo ginklu oro gynybos sistemoms susidoroti yra itin sudėtinga.

    Atakos prieš žiemą ir smūgiai energetikai

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad naujausi smūgiai buvo nukreipti į kritinę energetikos infrastruktūrą, Rusijai intensyvinant atakas artėjant žiemai.

    Pasak jo, Maskva sąmoningai siekia, kad milijonai ukrainiečių liktų be elektros, šildymo ir vandens.

    V. Zelenskis teigė, kad smūgiai gali būti ir bandymas daryti papildomą spaudimą Ukrainos derybinei pozicijai prieš planuojamas trišales Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono derybas Abu Dabyje.

    Per naktines atakas Kyjivo regione, vietos valdžios ir Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, sužeisti mažiausiai šeši žmonės, tarp jų – vaikas, taip pat apgadintas tiltas ir energetikos objektai.

    Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad buvo pataikytą į Pivničnyj tiltą, o energetikos infrastruktūra apgadinta ir Kyjivo bei Žytomyro regionuose.

    Jo teigimu, sostinės energijos tiekimo situacija yra itin sudėtinga, todėl fiksuojami šildymo ir vandens tiekimo sistemų sutrikimai.

    V. Zelenskis nurodė, kad atakos taikėsi į pastotę, jungiančią Rivnės ir Chmelnyckio atomines elektrines su Kyjivu, taip pat į pastotes Vinicos, Žytomyro, Rivnės, Charkivo ir Dnipro regionuose. Jis pridūrė, kad dalinai sunaikintas ir vaikų darželis.

  • Zelenskis pareiškė užuojautą po šaudynių Krokuvoje: „Ukraina solidarizuojasi su Lenkija“

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė užuojautą Lenkijai ir jos žmonėms po šaudynių Krokuvoje, per kurias žuvo penki žmonės, dar keliolika buvo sužeista.

    Pasak jo, įvykis Krokuvoje yra „šokiruojantis nusikaltimas“. Ukrainos vadovas taip pat palinkėjo stiprybės ir sveikimo nukentėjusiems bei visiems, kuriuos palietė ši tragedija.

    „Linkime stiprybės ir pasveikimo aukoms ir visiems, kuriuos palietė ši tragedija. Ukraina solidarizuojasi su Lenkija ir Lenkijos tauta. Žmonės turi teisę į saugumą!“ – teigė V. Zelenskis.

    Šaudynės įvyko šeštadienio popietę netoli Krokuvos centrinės aikštės – Rynko Glównego. Pranešama, kad tarp sužeistųjų yra ir du policijos pareigūnai.

    Šaudynės Krokuvoje: vyksta tarnybų veiksmai

    Mažosios Lenkijos vaivadijos policija nurodė, kad įtariamasis buvo pašautas policijos pareigūnų ir šiuo metu vežamas į ligoninę.

    Anksčiau policija socialiniame tinkle „X“ skelbė, kad Rynko Glównego teritorijoje vykdoma policijos operacija.

  • Netikėta pauzė kare: Oleshkų gyventojai evakuoti į Baltarusiją, Ukraina skaičiuoja žalą

    Netikėta pauzė kare: Oleshkų gyventojai evakuoti į Baltarusiją, Ukraina skaičiuoja žalą

    Iš Rusijos okupuoto Oleshkų miesto pietų Ukrainoje į Baltarusiją šeštadienį atvyko evakuoti gyventojai. Perkėlimas vyko tuo metu, kai Kyjivas ir Maskva buvo sutarę dėl lokalios humanitarinės paliaubų pertraukos, skirtos civiliams išgabenti.

    Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti į Baltarusiją nusileidusiu lėktuvu atskraidinti žmonės. Pasak jo, dalis evakuotųjų keliavo kartu su augintiniais, o operaciją lydėjo Ukrainos delegacija.

    „Netrukus grįšime namo. Kol kas esame Baltarusijos Respublikos teritorijoje kartu su savo žmonėmis ir net jų mylimais augintiniais“, – rašė Dmytro Lubinecas.

    Apie skrydžių pabaigą pranešė ir Ukrainos politikas Davydas Arachamija, teigęs, kad paskutinis, ketvirtasis, orlaivis nusileido Gomelyje. Jo teigimu, per kelias valandas evakuoti Ukrainos piliečiai turėjo grįžti į Ukrainos teritoriją.

    Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad Oleshkų gyventojai, pareiškę norą išvykti, buvo nuskraidinti į Gomelį. Skelbta, kad žmonės buvo atvežti autobusais ir įlaipinti į lėktuvą.

    Kas žinoma apie paliaubas?

    Skelbta, kad ši lokali paliaubų pertrauka turėjo galioti iki sekmadienio vakaro. Tokios ribotos humanitarinės pauzės dažniausiai siejamos su bandymais sukurti saugesnes sąlygas civilių evakuacijai, tačiau jų trukmė ir apimtis paprastai būna griežtai ribojama.

    JAV pirmoji ponia Melania Trump buvo pristatyta kaip tarpininkė, prisidėjusi prie susitarimo. Ji penktadienį teigė, kad konvojus buvo parengtas evakuoti daugiau kaip 750 žmonių, o operacijoje turėjo dalyvauti dešimtys medikų ir greitosios pagalbos ekipažai.

    Smūgiai energetikai: be elektros liko šimtai tūkstančių

    Ši žinia pasirodė fone, kai Ukraina skaičiuoja naujų Rusijos smūgių padarinius. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad po naktinių atakų be elektros liko apie 280 000 namų ūkių skirtinguose regionuose.

    Pasak V. Zelenskio, apie 200 000 namų ūkių elektros tiekimas nutrūko Dnipro mieste ir platesniame regione, dar daugiau nei 80 000 namų ūkių problemos fiksuotos Kyjivo srityje. Jis pridūrė, kad remonto brigados dirba, siekdamos kuo greičiau atkurti tiekimą.

    Ukrainos vadovas teigė, kad smūgių metu taikiniu tapo ir Kyjive esanti kombinuoto šilumos ir elektros gamybos elektrinė, taip pat keturios elektros pastotės Dnipro regione. Energetikos infrastruktūra Ukrainoje išlieka vienu pagrindinių atakų taikinių, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Tuo pat metu evakuacijos operacijos, vykdomos net ir trumpų paliaubų metu, laikomos vienomis sudėtingiausių, nes reikalauja koordinacijos, saugių koridorių ir aiškių garantijų civiliams. Ukrainos institucijos ragina gyventojus sekti oficialią informaciją ir vengti nepatikrintų pranešimų, ypač karo zonoje.

  • ES skubina 45 mlrd. eurų paramą Ukrainai: išmokas kelia į 2027 metų pradžią

    ES skubina 45 mlrd. eurų paramą Ukrainai: išmokas kelia į 2027 metų pradžią

    Europos Sąjunga planuoja paspartinti 90 mlrd. eurų vertės paramos Ukrainai išmokėjimą, nes šalis susiduria su augančiu finansiniu spaudimu tęsiantis Rusijos karui. Europos Komisija nurodo, kad dalį numatytų 2027 metų lėšų ketinama perkelti į metų pradžią, kad nebūtų paramos pertrūkio.

    Ši parama suformuota kaip dvi vienodos dalys po 45 mlrd. eurų: viena skirta 2026 metams, kita – 2027 metams. Komisijos vertinimu, pradinės prielaidos, kad karo intensyvumas leis tolygiai išdėstyti mokėjimus iki 2027 metų pabaigos, nepasiteisino.

    Kaip bus paskirstytos lėšos

    Pagal Europos Komisijos paskelbtą strategiją, 2027 metų 45 mlrd. eurų paketas numato apie 31,7 mlrd. eurų karinei paramai ir apie 13,3 mlrd. eurų biudžeto palaikymui. Karinei daliai taikomas principas, kad išmokos siejamos su Ukrainos pateikiamomis ginkluotės įsigijimo sutartimis.

    Komisija akcentuoja, kad sutartis galima pradėti teikti dar 2026 metais, siekiant užtikrinti tiekimus 2027 metais. Biudžeto parama bus siejama su reformomis, įskaitant tas, kurios susijusios su Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesu.

    „Suteikiame Ukrainai labai reikalingą prognozuojamumą ir padedame išlaikyti esmines viešąsias paslaugas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Komisija taip pat pripažįsta, kad dalis lėšų jau vėluoja: viena 3,7 mlrd. eurų išmoka buvo atidėta. Tai didina riziką, kad be spartesnio grafiko 2027 metais gali susidaryti pavojinga finansavimo „duobė“.

    Kodėl ES keičia grafiką

    Ukrainos valdžia Briuselį ragino paspartinti išmokas, argumentuodama, kad greitesnis finansavimas stiprina šalies pozicijas 2027 metais. Didesnio tempo labiausiai reikia oro gynybai, bepiločių gamybai, gynybos pirkimams ir valstybės biudžeto stabilumui.

    „Kuo greičiau pradėsime gauti atitinkamas išmokas bepiločiams, oro gynybai, biudžeto paramai ir kitoms kritinėms išlaidoms, tuo geresnė bus mūsų padėtis 2027 metais“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Komisijos vidiniuose vertinimuose kaip pagrindinės deficito priežastys įvardijami keli veiksniai: užsitęsęs karas, suintensyvėję Rusijos smūgiai civilinei infrastruktūrai ir iššūkiai Juodojoje jūroje, silpninantys ekonominį aktyvumą bei vidaus pajamų surinkimą. Papildomu spaudimu tampa ir mažėjanti kai kurių ne Europos Sąjungos partnerių parama.

    Ko dar trūksta 2027 metams

    Nors 90 mlrd. eurų programa suteikia didelį finansinį pagrindą, Europos Komisija skaičiuoja, kad 2027 metais Ukrainai vis tiek gali trūkti apie 70 mlrd. eurų. Briuselis signalizuoja, kad Europos Sąjunga neketina viena padengti visos sumos ir siektų prisidėti maždaug iki dviejų trečdalių, o likusios dalies tikimasi iš kitų sąjungininkų.

    Tarp svarstomų sprendimų dažniau minimas bendras skolinimasis Europos lygiu, tačiau galutiniams sprendimams reikėtų valstybių narių politinio sutarimo. Komisija pabrėžia, kad Ukrainos finansinius poreikius itin stipriai lems oro gynybos pajėgumai ir galimybė atlaikyti Rusijos oro atakas, kurioms reikalingos brangios perėmimo priemonės.

  • Lenkijoje – ultimatum Lvovui: po sprendimo dėl UPA stabdoma partnerystė, kyla diplomatinė audra

    Lenkijos Pšemislio miesto taryba vienbalsiai nusprendė stabdyti partnerystės bendradarbiavimą su Lvovu. Toks žingsnis siejamas su Lvovo srities tarybos sprendimu 2027 metus paskelbti Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) metais ir įamžinti su šiuo judėjimu siejamus asmenis.

    Už rezoliuciją Pšemislyje balsavo 21 tarybos narys, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Vietos politikai teigė, kad toks istorinių simbolių sureikšminimas, jų vertinimu, žeidžia lenkų aukų atminimą ir kertasi su santykių kūrimu, paremtu istorine tiesa ir pagarba.

    Priimtame sprendime numatyta įpareigoti miesto merą pradėti teisines procedūras dėl 1995 metais pasirašytos bendradarbiavimo sutarties nutraukimo. Kartu palikta galimybė partnerystę atnaujinti, jei Lvovo srities taryba formaliai atšauks arba panaikins ginčijamą nutarimą.

    Įtampa peraugo į institucinius sprendimus

    Pšemislio meras Wojciechas Bakunas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad bendri projektai stabdomi iki tol, kol Lvovo valdžia aiškiai apibrėš savo poziciją. Jo teigimu, miestas nenori likti abejingas žingsniams, kurie Lenkijoje vertinami kaip provokuojantys.

    Panašios krypties sprendimą priėmė ir Liublino vaivadijos seimelis, sutikęs nutraukti 2004 metais sudarytą bendradarbiavimo susitarimą su Lvovo sritimi. Posėdyje už tai balsavo visi 30 dalyvavusių tarybos narių.

    Liublino vaivadijos vadovas Jarosławas Stawiarskis akcentavo, kad tai esą simbolinis signalas, rodantis nepritarimą asmenų, kuriuos Lenkija sieja su civilių gyventojų žudynėmis, pagerbimui. Jo teigimu, tokia istorinės atminties politika apsunkina tarpusavio pasitikėjimą.

    Kijevas perspėja: tai naudinga Rusijai

    Į istorinių sprendimų sukeltą įtampą sureagavo ir Ukrainos centrinė valdžia. Ukrainos užsienio reikalų ministerija kritikavo Lvovo regiono deputatų iniciatyvą, pabrėždama, kad regioniniu lygmeniu priimti sprendimai gali pakenkti strateginiams santykiams su Lenkija.

    „Tokie sprendimai silpnina pasitikėjimą ir nepadeda bendram tikslui, o iš įtampos tarp sąjungininkų laimi tik Rusija“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos atstovė Iryna Vereščuk.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas viešai stebėjosi, kodėl imtasi veiksmų, galinčių būti suprastų kaip savidestruktyvūs. Jis taip pat teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jam davė suprasti, jog nepalaikys sprendimo, jei nuo jo priklausys tolesnė eiga.

    Kodėl UPA tema vis dar tokia aštri?

    UPA ir su ja susijusios Organizacijos ukrainiečių nacionalistų (OUN) veikla išlieka vienu jautriausių Lenkijos ir Ukrainos santykių klausimų. Lenkijoje ypač akcentuojami 1943 metais Voluinėje vykdyti išpuoliai prieš lenkų gyvenvietes, kuriuos dalis istorikų ir politikų apibūdina kaip genocidą.

    Ukrainoje UPA neretai pristatoma kaip pasipriešinimo jėga, siejusi savo tikslą su nepriklausomybės idėja ir kova su Sovietų Sąjunga. Dėl skirtingų istorinių naratyvų konfliktuojantys vertinimai reguliariai sugrįžta į politinę darbotvarkę, ypač karo fone.

    Lenkijos savivaldybių ir regionų sprendimai stabdyti partnerystes rodo, kad istorinės atminties klausimai gali tiesiogiai paveikti institucinius ryšius, kultūrinius mainus ir bendrus projektus. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar Lvovo srities taryba ryšis peržiūrėti priimtą nutarimą ir kokį kompromisą pasiūlys abi pusės.

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje: Dnipropetrovsko srityje žuvo 4 žmonės, dar 28 sužeisti

    Rusijos smūgiai Ukrainoje: Dnipropetrovsko srityje žuvo 4 žmonės, dar 28 sužeisti

    Rusijos pajėgų atakos Ukrainoje nusinešė mažiausiai keturių žmonių gyvybes, o sužeistųjų skaičius išaugo iki 28, skelbia vietos valdžia. Daugiausia nukentėjo rytinėje šalies dalyje esanti Dnipropetrovsko sritis, kur smūgiai fiksuoti keliuose rajonuose.

    Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanzha pranešė, kad naktį buvo panaudoti dronai ir valdomos aviacinės bombos. Pasak jo, trijuose rajonuose smogta daugiau nei 20 kartų, o dalis smūgių kliudė ir Dnipro miesto infrastruktūrą.

    Valdžia teigia, kad Sinelnykivskio rajone apgadinti ir sunaikinti privatūs namai, daugiabučiai, parduotuvės bei automobiliai. Nikopolio rajone taip pat apgadintas vienas privatus namas, o gelbėjimo tarnybos tęsė griuvėsių ir teritorijų apžiūrą.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose informavo, kad per atakas nukentėjo ir kiti regionai. Jo teigimu, dronas pataikė į daugiabutį Vinicos mieste, o Charkive taikiniu tapo didelis statybinių ir namų remonto prekių centras.

    „Charkive rusai pirmiausia smogė namų remonto prekių centrui, o tada surengė cinišką pakartotinį smūgį gelbėtojams, atvykusiems į įvykio vietą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pasak prezidento, buvo smogta ir energetikos infrastruktūrai, įskaitant šiluminę elektrinę bei pastotes. Energetikos objektai nuo 2022 metais prasidėjus plataus masto invazijai išlieka viena dažniausių Rusijos taikinių krypčių, o atakos ypač suintensyvėja artėjant šaltajam sezonui.

    Volodymyras Zelenskis taip pat nurodė, kad per pastarąją savaitę Rusija prieš Ukrainą paleido apie 1 600 valdomų aviacinų bombų, 48 raketas ir beveik 2 300 atakuojančių dronų. Tokia statistika, Ukrainos vertinimu, rodo išliekantį spaudimą tiek fronto linijoje, tiek užnugaryje esančiai infrastruktūrai.

    Tuo metu Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos pajėgos atsakė smūgiais į Rusijos taikinius, įskaitant radiolokacines stotis. Kariuomenės teigimu, radarų naikinimas gali susilpninti priešo stebėjimo ir oro gynybos galimybes, taip pat sudaryti sąlygas efektyviau naudoti bepiločius įvairiuose operacijų lygiuose.

    Atskira tema tapo ryšio užtikrinimas fronte: Kyjivas pranešė atkūręs stabilų prisijungimą prie Elono Musko „Starlink“ tinklo. Volodymyras Zelenskis teigė, kad ryšio sparta sugrįžo į lygį, reikalingą fronto logistikai ir gynybai nuo dronų atakų.

    Palydovinis interneto ryšys „Starlink“, o taip pat ir jo kariniams poreikiams pritaikyta versija, Ukrainoje laikomi kritiškai svarbiais dėl atsparumo sutrikimams ir galimybės palaikyti ryšį ten, kur antžeminė infrastruktūra apgadinta. Dėl to bet kokie ryšio svyravimai fronto zonoje gali turėti tiesioginę įtaką operacijų koordinavimui.

  • Zelenskis: Ukrainoje atkurta „Starlink“ ir „Starshield“ sparta – tai keičia logistiką ir oro gynybą

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį patvirtino, kad Ukrainoje buvo panaikinti neseniai atsiradę palydovinio ryšio terminalų „Starlink“ bei jų karinės versijos „Starshield“ veikimo apribojimai. Pasak jo, ryšio sparta sugrąžinta į lygį, koks buvo iki apribojimų įvedimo.

    „Svarbiausia šios dienos naujiena: „Starlink“ ir „Starshield“ veikimas atstatytas tokiu greičiu, koks buvo įmanomas iki visų šių apribojimų. Dabar sparta atitinka mūsų poreikius“, – sakė Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi.

    Prezidento teigimu, sistemų veikimas pradėtas atkurti naktį, o ryte sparta jau buvo pakankama kasdieniams kariuomenės poreikiams. Jo žodžiais, tai ypač svarbu fronto logistikai ir gynybai nuo rusiškų reaktyvinių dronų „Shahed“.

    Volodymyras Zelenskis taip pat padėkojo Jungtinėms Valstijoms ir partneriams, kurie sureagavo į situaciją, bei pabrėžė, kad praktinė pagalba šiame klausime turėjo tiesioginę įtaką ryšio atstatymui.

    Signalai apie sutrikimus, susijusius su „Starlink“ ir „Starshield“, viešojoje erdvėje pradėjo ryškėti spalio 14 dieną. Pranešta, kad ryšys su terminalais pradėdavo trūkinėti judant didesniu nei 160 kilometrų per valandą greičiu, o tai operacinėse sąlygose gali riboti ryšį transportui ir kai kurioms mobilioms platformoms.

    Kontekstas ypač jautrus, nes reaktyviniai dronai ore gali skrieti gerokai greičiau, todėl patikimas ryšys ir duomenų perdavimas tampa kritiškai svarbūs tiek perspėjimui, tiek koordinacijai. Moderniame kare palydovinis internetas dažnai naudojamas vadovavimo ryšiui, žvalgybos duomenų perdavimui ir dalinių sąveikai, ypač kai antžeminė infrastruktūra apgadinta.

    Apribojimų tema vėl įgavo politinį atspalvį po viešų pareiškimų Jungtinėse Valstijose, o Kyjivas siekė kuo greitesnio techninio problemos sprendimo. Ukrainos vadovo teigimu, šiuo metu svarbiausia, kad ryšio sparta sugrįžo į ankstesnį lygį ir atitinka praktinius kariuomenės poreikius.