Tag: Volodymyras Zelenskis

  • Zelenskis siūlo įšaldyti fronto liniją: kodėl paliaubų deryboms būtinos saugumo garantijos

    Zelenskis siūlo įšaldyti fronto liniją: kodėl paliaubų deryboms būtinos saugumo garantijos

    Įšaldyta linija kaip pradžia

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad realistiškiausias kelias į paliaubas su Rusija šiuo metu būtų kovų stabdymas ties esama fronto linija. Pasak jo, toks sprendimas galėtų atverti duris deryboms dėl paliaubų formato ir vėlesnių politinių susitarimų.

    Zelenskio žinutė išsakyta JAV televizijai, akcentuojant, kad kalbama apie laikiną kovinių veiksmų sustabdymą, o ne konflikto užbaigimą „bet kokia kaina“. Ukrainos pusė pabrėžia, kad bet koks „įšaldymas“ neturi tapti priedanga okupacijai įtvirtinti.

    „Dabar turime įšaldyti, ir manau, kad tai yra realus būdas užbaigti šį karą. Mes tai vadiname paliaubomis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kyjivas: sprendimai be Ukrainos neįmanomi

    Ukrainos vadovas kartoja, kad Kyjivas yra pasirengęs derėtis įvairiais formatais ir dėl įvairių temų, tačiau principas išlieka tas pats: Ukraina privalo dalyvauti priimant sprendimus. Tai reiškia, kad jokie susitarimai, kurie apibrėžtų Ukrainos ateitį, negali būti derinami apeinant Ukrainos pusę.

    Ši pozicija ypač svarbi augant diplomatiniam aktyvumui ir atskiriems kontaktams su Maskva. Zelenskis viešai įvardija riziką, kad derybos „apie Ukrainą be Ukrainos“ būtų ne tik politiškai nepriimtinos, bet ir praktiškai neveiksnios įgyvendinant bet kokį paliaubų režimą.

    „Prašau, nekalbėkite apie mus be mūsų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Saugumo garantijos – esminė sąlyga

    Anot Zelenskio, paliaubos galėtų būti tvarios tik tuo atveju, jei kartu būtų sutartos aiškios saugumo garantijos iš Jungtinių Valstijų ir Europos sąjungininkų. Ukrainos argumentas paprastas: vien formalus ugnies nutraukimas be atgrasymo priemonių leistų Rusijai persigrupuoti ir vėliau atnaujinti agresiją.

    Kyjivas siekia tokio įsipareigojimų paketo, kuris mažintų naujo puolimo tikimybę ir leistų stabilizuoti padėtį tiek fronte, tiek užnugaryje. Praktikoje tai gali apimti ilgalaikę karinės paramos programą, oro gynybos stiprinimą, žvalgybinės informacijos apsikeitimą ir politinius įsipareigojimus, kurie būtų aiškiai apibrėžti.

    „Mums reikia garantijų, kad okupacija negrįš, agresija negrįš ir žudynės negrįš“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Įtampa dėl palydovinio ryšio

    Interviu pasirodė tuo metu, kai Kyjivas viešai kėlė klausimą dėl „SpaceX“ valdomų palydovinio ryšio paslaugų apribojimų. Ukrainos kariuomenė fronte priklauso nuo karinės ryšio sistemos „Starshield“, o taip pat naudoja ir civilinį tinklą „Starlink“.

    Zelenskis teigė, kad paslaugos išlieka ribotos, tačiau po pokalbių su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio tikisi sprendimų, kurie leistų atkurti pilnavertį ryšio pajėgumą. Tuo pat metu žiniasklaidoje skelbta, kad sprendimai dėl ribojimų galėjo būti priimti aukščiausiu lygmeniu „SpaceX“ viduje.

    Ryšio patikimumas Ukrainai yra kritinis veiksnys: palydovinės sistemos naudojamos dronų operacijoms, artilerijos koregavimui, dalinių koordinacijai ir logistikai. Bet kokie trikdžiai tiesiogiai veikia pajėgų efektyvumą ir gali didinti nuostolių riziką.

  • Popiežius Leonas XIV skambino Putinui ir Zelenskiui: kalba apie 2 000 įstrigusių okupuotame mieste

    Popiežius Leonas XIV įsitraukė į pastangas padėti okupuotame Oleškuose įstrigusiems civiliams. Ukrainos pareigūnai skelbia, kad mieste be patikimo maisto ir vandens tiekimo gali būti apie 2 000 žmonių, tarp jų apie 50 vaikų.

    Vatikano spaudos tarnyba pranešė, kad popiežius telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pokalbyje aptartos galimybės užtikrinti humanitarinių siuntų patekimą ir sudaryti sąlygas saugiai evakuacijai.

    Humanitarinis koridorius ir evakuacija

    Pasak Vatikano, popiežius akcentavo, kad pagalba civiliams ir jų išvykimas iš pavojingos zonos reikalauja praktinio abiejų pusių bendradarbiavimo. Dėl to buvo keliama humanitarinių paliaubų idėja, kuri leistų bent laikinai sumažinti ugnies ir dronų grėsmę.

    „Svarbiausia dabar yra išsaugoti civilių gyvybes ir užtikrinti, kad maistas, vanduo bei vaistai pasiektų žmones“, – sakė Vatikano atstovas.

    Dar prieš pokalbį su V. Zelenskiu popiežius Leonas XIV kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ragindamas sutikti su humanitariniu atokvėpiu. Vatikanas pabrėžia, kad tokie susitarimai paprastai yra trumpalaikiai, bet kritiškai svarbūs gelbėjimo operacijoms.

    Kodėl Oleškai tapo kritiniu tašku

    Oleškai yra Chersono srityje, kairiajame Dniepro krante, netoli Chersono, ir nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais buvo okupuoti. Ukrainos pusė ne kartą skelbė, kad ši teritorija išlieka itin pavojinga dėl apšaudymų, dronų ir užminuotų kelių.

    Vietos pareigūnų teigimu, žmonėms ypač sudėtinga palikti miestą, nes saugūs maršrutai yra riboti, o judėjimą apsunkina nuolatinė žvalgyba ir smūgiai. Tai mažina evakuacijos galimybes net ir turint transportą ar savanorių pagalbą.

    Pranešimai apie pagalbos ribojimą

    Ukrainos atstovai taip pat yra skelbę apie situacijas, kai civiliams pasiekusi parama būdavo atimama. Teigiama, kad maisto siuntos, pristatomos alternatyviais būdais, gali nepasiekti gavėjų, o tai dar labiau didina humanitarinę įtampą.

    Papildomą kontekstą suteikia ir ankstesnės regiono krizės. 2023 metais po Naujosios Kachovkos užtvankos sunaikinimo didelė teritorijos dalis buvo užlieta, o tai smarkiai paveikė infrastruktūrą, vandens tiekimą ir gyventojų kasdienį saugumą.

    Vatikano diplomatinės pastangos šiuo atveju orientuotos į praktinį tikslą: pasiekti, kad būtų sudarytos minimalios sąlygos humanitarinei pagalbai ir savanoriškai, saugiai civilių evakuacijai. Kol kas nėra viešai paskelbta, ar pavyko susitarti dėl konkretaus mechanizmo ir terminų.

  • Dronų smūgis Rusijos gilumoje: liepsnos Sankt Peterburge, sutriko VK ir oro uostas

    Dronų smūgis Rusijos gilumoje: liepsnos Sankt Peterburge, sutriko VK ir oro uostas

    Per naktį į sekmadienį Sankt Peterburge ir gretimoje Leningrado srityje fiksuotas plataus masto dronų išpuolis, apie kurį pranešė vietos pareigūnai ir Rusijos žiniasklaida. Skelbiama, kad tarp taikinių galėjo būti naftos terminalas bei socialinio tinklo VK duomenų centras, o kai kuriose miesto dalyse kilo gaisrai.

    Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenko teigė, kad virš regiono buvo numušta 144 dronai. Pasak jo, nuolaužos krito ant pastatų Gatchinoje ir kituose rajonuose, sukeldamos gaisrus ir apgadindamos 55 automobilius.

    Vietos valdžia pranešė apie vieną žuvusį ir 15 sužeistų žmonių, tačiau atskiruose epizoduose pateikiami ir kitokie pirminiai vertinimai dėl nukentėjusiųjų skaičiaus. Rusijos žiniasklaida šį išpuolį apibūdina kaip vieną didžiausių regione nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

    Pasak A. Drozdenko, regione fiksuoti avariniai elektros tiekimo sutrikimai, o specialistai skubiai vykdė atstatymo darbus. Jis tvirtino, kad tuo metu dvi transformatorinės Janine liko atjungtos, o elektros neturėjo apie 20 000 gyventojų, gyvenančių maždaug 50 daugiabučių.

    VK atstovai patvirtino, kad buvo atakuotas bendrovės duomenų centras Leningrado srityje, tačiau pabrėžė, jog paslaugos vartotojams veikė įprastu režimu. Tokie objektai laikomi kritiškai svarbūs skaitmeninei infrastruktūrai, todėl net ir trumpalaikiai sutrikimai gali turėti platesnių pasekmių ryšiui, debesų paslaugoms ir verslo sistemoms.

    Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas pranešė, kad gaisrai kilo civilinės infrastruktūros objektuose keliuose miesto rajonuose, taip pat Sankt Peterburgo naftos terminalo teritorijoje. Pirminiais duomenimis, šiame epizode nukentėjusiųjų nebuvo, o terminalas yra Didžiojo Sankt Peterburgo uosto zonoje.

    Skelbta, kad viena iš gaisro vietų buvo „Ozon“ sandėlis, iš kurio darbuotojai evakuoti. Pranešta apie dūmus virš sandėlių komplekso ir laikinai uždarytus kelius, o tai rodo, kad ataka paveikė ir logistikos grandines, kurios pastaraisiais metais Rusijoje tapo itin svarbios elektroninei prekybai.

    Dėl situacijos laikinai buvo sustabdyti skrydžiai Pulkovo oro uoste. Rusijos aviacijos institucija Rosaviatsia nurodė, kad apribojimai truko ilgiau nei septynias valandas ir buvo panaikinti apie 10 valandą Maskvos laiku.

    Smūgiai Ukrainos energetikai tęsiasi

    Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos šeštadienio naktį atakavo Ukrainos energetikos sektorių. Pasak jo, taikyta į pastotes Vinycios, Žytomyro, Chmelnyckio ir Odesos srityse.

    „Dešimtys tūkstančių šeimų vis dar lieka be elektros. Energetikai ir remonto brigados dirba beveik visą parą, kad atstatytų tiekimą“, – sakė V. Zelenskis.

    Jis taip pat teigė, kad smūgiai gyvenamiesiems pastatams nusinešė dviejų žmonių gyvybes, o dar 12 asmenų, kaip skelbiama, buvo sužeisti. Ukrainos vadovo vertinimu, per pastarąją savaitę Rusija panaudojo apie 2 700 atakos dronų, 1 700 valdomų aviacinių bombų ir 66 raketas.

    Analitikai pažymi, kad dronų karas tampa vis intensyvesnis abiejose fronto pusėse: taikomasi ne tik į karinius objektus, bet ir į energetiką, logistiką bei ryšių infrastruktūrą. Tokios atakos daro spaudimą oro gynybai, verčia keisti civilinės saugos režimus ir didina riziką, kad incidentai turės ilgalaikių pasekmių tiek ekonomikai, tiek gyventojų kasdienybei.

  • Zelenskis prašo leisti grūdų tranzitą per Lenkiją ir kaimynes: siūlo plombuotus vagonus

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Rumunijos sudaryti sąlygas ukrainietiškų grūdų tranzitui į Vakarų Europą per jų teritorijas. Apie tai, grįždamas iš Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje, televizijai RTL sakė Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras.

    Pasak jo, grūdų tranzitui jau yra taikyta ir patikrinta procedūra, kuri veikė prieš 3–4 metus. Tai leistų atskirti tranzitą nuo importo ir sumažinti riziką, kad kroviniai liks vietos rinkose.

    Magyaras teigė, kad per susitikimą Zelenskis pabrėžė ir konkretų sprendimą kukurūzų gabenimui: transportą geležinkeliu plombuotuose vagonuose. Tokia schema paprastai naudojama siekiant užtikrinti, kad krovinys nebus iškrautas pakeliui, o kontrolė būtų paprastesnė muitinėms ir priežiūros institucijoms.

    „Atsakiau, kad jei transportas tik važiuos per Vengrijos teritoriją, tam, žinoma, nėra jokių kliūčių“, – sakė Peteris Magyaras.

    Vengrijos premjeras pridūrė, kad po pokalbio su Ukrainos vadovu sutarta tęsti darbą ministerijų lygiu. Anot jo, šiose diskusijose taip pat numatoma atskirai aptarti mažumų padėties klausimus.

    Ukraina kasmet eksportuoja milijonus tonų grūdų į pasaulio rinkas, o prekyba su Europos Sąjunga vyksta laikantis nustatytų taisyklių ir kvotų. Vis dėlto dalis regiono valstybių yra ribojusios arba blokavusios ukrainietiškų grūdų importą, argumentuodamos būtinybe apsaugoti vietos ūkininkus nuo kainų spaudimo.

    Dėl to tranzito tema tapo politiškai jautri: šalys siekia užtikrinti, kad kroviniai saugiai pasiektų galutines rinkas, bet nepersidengtų su vidaus prekyba. Plombuotų vagonų idėja ir iš anksto suderintos tranzito procedūros galėtų būti vienas iš būdų atnaujinti srautus, kartu sumažinant įtampą dėl importo.

  • Belgija pažadėjo Ukrainai 10 F-16 dar šiemet: kas keičiasi danguje ir kodėl vėluoja F-35?

    Belgija pažadėjo Ukrainai 10 F-16 dar šiemet: kas keičiasi danguje ir kodėl vėluoja F-35?

    Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris pranešė, kad Belgija iki šių metų pabaigos Ukrainai perduos 10 naikintuvų F-16. Apie tai jis kalbėjo po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Europos Sąjungos viršūnių susitikimo kontekste Briuselyje.

    F-16 yra JAV gamybos daugiafunkciai naikintuvai, dešimtmečius buvę vienu iš NATO oro pajėgų standartų. Ukrainai šie orlaiviai svarbūs pirmiausia oro gynybos užduotims, kai reikia greitai reaguoti į sparnuotąsias raketas ir įvairių tipų dronus.

    Pastaraisiais mėnesiais Vakarų naikintuvų tema tapo viena iš svarbiausių Ukrainos karinių poreikių, nes Rusija intensyvina atakas prieš energetikos infrastruktūrą ir miestus. Kuo daugiau parengtų ir techniškai tvarkingų orlaivių, tuo daugiau galimybių paskirstyti budėjimą ir dengti didesnę teritoriją.

    Kodėl perdavimas priklauso nuo F-35?

    Belgija anksčiau buvo įsipareigojusi perduoti Ukrainai apie 30 F-16 iki 2028 metų, tačiau grafikas tiesiogiai susietas su tuo, kaip greitai Belgijos oro pajėgos gauna naujuosius F-35. Pasak Barto De Weverio, būtent F-35 pristatymų vėlavimas ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl F-16 perdavimas juda lėčiau nei planuota.

    Belgijos logika paprasta: F-16 galima greičiau atiduoti tik tada, kai juos realiai pakeičia nauji orlaiviai, o personalas ir infrastruktūra persiorientuoja į kitą platformą. Dėl to kiekvienas F-35 programos tempo sutrikimas automatiškai atsiliepia ir F-16 perdavimo terminams.

    Kokias užduotis F-16 atliks Ukrainoje?

    Belgijos vadovas akcentavo, kad perduodami F-16 turėtų sustiprinti Ukrainos galimybes gintis nuo Rusijos dronų, įskaitant greitesnius reaktyvinius modelius. Jo teigimu, F-16, turintys 20 milimetrų patranką, yra viena iš priemonių, kuri gali būti naudojama tokio tipo taikiniams naikinti.

    Taip pat pabrėžiama, kad naikintuvai gali prisidėti prie kritinės infrastruktūros, miestų ir logistikos maršrutų apsaugos. Atskirai aptarta ir Juodosios jūros regiono svarba, kur oro grėsmės veikia tiek energetikos objektus, tiek eksporto srautus.

    Ne tik lėktuvai, bet ir aptarnavimas

    Karinėje realybėje vien naikintuvų skaičius neatsako į klausimą, kiek jų realiai skraidys. F-16 efektyvumas priklauso nuo techninės priežiūros, atsarginių dalių grandinės, pilotų ir technikų parengimo, taip pat nuo suderintos ginkluotės bei amunicijos tiekimo.

    Būtent todėl kartu su orlaiviais vis dažniau aptariami ir papildomi paketai: mokymai, remonto pajėgumai, ilgalaikė logistika ir šaudmenų tiekimas. Belgijos pusė taip pat minėjo galimas amunicijos tiekimo kryptis, įskaitant bendradarbiavimą su gynybos pramone.

  • Ukraina smogė „Neptun“: rusų elitas panikoje po smūgio aerodromui šimtus kilometrų nuo fronto

    Ukraina smogė „Neptun“: rusų elitas panikoje po smūgio aerodromui šimtus kilometrų nuo fronto

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešama smogė sparnuotąja raketa R-360 „Neptun“ į Borisoglebsko karinį aerodromą Voronežo srityje. Šis objektas yra šimtai kilometrų nuo Ukrainos sienos ir, remiantis viešai skelbiama informacija, buvo naudojamas modernių Su-34 orlaivių bazavimui bei parengimui.

    Socialiniuose tinkluose ir atviruose šaltiniuose po atakos ėmė plisti vaizdai, kuriuose matyti gaisrai ir apgadinta infrastruktūra. Skirtingi karo stebėtojai teigia, kad ant žemės galėjo būti sunaikinti keli orlaiviai, dar keli smarkiai apgadinti, tačiau tikslaus patvirtinto skaičiaus iš nepriklausomų institucijų pateikta nebuvo.

    Smūgis giliai Rusijos teritorijoje

    Tokie smūgiai, jei informacija pasitvirtina, rodo didėjantį Ukrainos gebėjimą pasiekti taikinius Rusijos gilumoje ir trikdyti logistiką bei aviacijos operacijas. Kariniai aerodromai laikomi vienais svarbiausių taikinių, nes iš jų vykdomi bombardavimai ir užtikrinamas lėktuvų rotavimas, remontas bei amunicijos papildymas.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaraisiais mėnesiais ne kartą yra akcentavęs, kad Ukrainai būtina tęsti ir intensyvinti smūgius Rusijos kariniam potencialui. Šių operacijų tikslas paprastai įvardijamas kaip siekis mažinti spaudimą fronte ir didinti kainą už kasdienius išpuolius prieš Ukrainos miestus.

    Kas žinoma apie „Neptun“

    „Neptun“ yra Ukrainoje sukurta raketų sistema, pradžioje projektuota kaip priešlaivinis ginklas, o vėliau pritaikyta smūgiams į antžeminius taikinius. Viešai skelbiama, kad tolimojo nuotolio variantas, dažnai vadinamas ilgojo nuotolio „Neptun“, gali siekti iki 1 000 kilometrų, todėl teoriškai leidžia pasiekti taikinius gerokai už fronto linijos.

    Atviruose šaltiniuose nurodoma, kad kovinė galvutė gali sverti apie 260 kilogramų, o skriejimo greitis gali siekti apie 900 kilometrų per valandą. Taip pat teigiama, kad valdymo sistema derina inercinę navigaciją su palydoviniu koregavimu, o tai didina tikslumo tikimybę net esant trikdžiams.

    Kodėl tai kelia įtampą Rusijoje

    Rusijos karo komentatorių reakcijos, pasirodžiusios viešojoje erdvėje, rodo, kad smūgiai tokiu atstumu kelia papildomą psichologinį spaudimą ir didina neapibrėžtumą dėl užnugario saugumo. Kuo daugiau taikinių tampa pasiekiami, tuo daugiau išteklių reikia oro gynybai, bazėms išskaidyti ir aviacijos veiksmams riboti.

    Tuo pat metu analitikai pabrėžia, kad atakų pasekmių vertinimas karo sąlygomis išlieka sudėtingas: abi pusės informaciją filtruoja, o dalis duomenų sąmoningai slepiama. Todėl galutinį smūgio efektyvumą dažniausiai parodo ne pavieniai kadrai, bet ilgalaikiai pokyčiai aviacijos aktyvume ir logistikos tempuose.

  • Nafta staigiai pigo po Trumpo pareiškimo: rinkos sukruto, bet Kyjive – daug klausimų

    Nafta staigiai pigo po Trumpo pareiškimo: rinkos sukruto, bet Kyjive – daug klausimų

    Pirmadienio rytą pasaulio rinkose vyravo optimizmas: dauguma akcijų indeksų kilo, o naftos kainos traukėsi po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo apie esą pasiektas Rusijos ir Ukrainos „energetines paliaubas“. Investuotojai tai įvertino kaip galimą rizikų mažėjimą energijos rinkose, nors realūs susitarimo kontūrai kol kas neaiškūs.

    „Brent“ ir JAV WTI naftos etalonai po šio pranešimo smuko daugiau nei 1 proc. Kainų kritimas buvo pastebimas nepaisant to, kad savaitgalį įtampa Artimuosiuose Rytuose didėjo po naujų hučių atakų Saudo Arabijoje, įskaitant smūgius netoli Rijado tarptautinio oro uosto.

    Kas paskatino kainų kritimą

    D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad „nedelsiant įsigalioja energetinės paliaubos“ kare tarp Rusijos ir Ukrainos. Kartu jis ragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį stabdyti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą ir užsiminė apie politinius pokyčius Kyjive.

    Ukrainos pusė viešai nurodė siekianti daugiau detalių apie tokį pareiškimą, tačiau pabrėžė palaikanti idėją mažinti smūgius energetikos objektams, jei tam pritartų ir Rusija. Tuo pat metu Kyjivas pranešė apie smūgius šalies energetikos infrastruktūrai, o Maskva savo sutikimo oficialiai nepatvirtino.

    „Ukraina palaiko paliaubas, tačiau svarbu, kad jas palaikytų ir Rusija“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Rinkos sureagavo, bet rizikos niekur nedingo

    Analitikai pabrėžia, kad naftos rinkoje pastaruoju metu ryškėja atsargesnis požiūris į geopolitines antraštes: kainos labiau kyla tada, kai kyla tiesioginė grėsmė tiekimui, laivybos keliams ar perdirbimo pajėgumams. Tai reiškia, kad vien politiniai pareiškimai gali turėti trumpalaikį efektą, jei jų neparemia aiškūs veiksmai.

    Europos biržos savaitę pradėjo augimu, o JAV ateities sandoriai rodė stipresnį kilimą. Azijoje dalis rinkų taip pat kilo, tačiau kai kur nuotaikas slopino puslaidininkių sektoriaus akcijų kritimas, rodantis, kad rizikos apetitas išlieka nevienodas.

    Investuotojai laukia JAV duomenų

    Šią savaitę rinkų dėmesys krypsta į JAV infliacijos ir mažmeninės prekybos rodiklius, kurie gali turėti įtakos Federalinio rezervo sprendimams dėl palūkanų normų. Didesnė infliacija paprastai didina palūkanų išlaikymo ar kėlimo riziką, o tai veikia ir akcijas, ir žaliavų kainas.

    Taip pat prasideda įmonių rezultatų sezonas, todėl investuotojai vertins bankų ir vėliau technologijų bendrovių ataskaitas. Pastarosioms papildomo spaudimo ar palaikymo gali suteikti lūkesčiai dėl DI plėtros, nes pastaraisiais metais į šią kryptį nukreiptos itin didelės investicijos.

    Brangieji metalai ryte judėjo nuosaikiai: aukso kaina kilo nežymiai, o sidabras brango kiek labiau, rinkai vertinant dolerio dinamiką ir infliacijos lūkesčius. Tuo metu geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose išlieka vienu svarbiausių veiksnių, galinčių greitai pakeisti nuotaikas energijos rinkose.

  • Zelenskis siūlo sustabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms: sąlyga Maskvai

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina būtų pasirengusi sustabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, jei Rusija liautųsi atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Pasak jo, bet koks deeskalacijos žingsnis privalo būti abipusis ir paremtas realiomis garantijomis.

    „Ukraina bus pasirengusi sustabdyti smūgius Rusijos perdirbimo gamykloms, jei Rusija nustos atakuoti mūsų energetikos infrastruktūrą. Deeskalacija turi būti abipusė ir su tikromis garantijomis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Šis pareiškimas nuskambėjo tęsiantis intensyviems Rusijos smūgiams prieš Ukrainos miestus ir energetikos objektus. Zelenskio teigimu, Zaporižioje po atakos žuvo 23 žmonės, tarp jų keturi vaikai, o paieškos ir gelbėjimo darbai ten baigėsi tik ryte.

    Pasak prezidento, smūgiai tęsėsi ir kituose regionuose: Charkive buvo apgadinta medicinos įstaiga, naktį atakuota civilinė infrastruktūra, gyvenamieji namai ir energetikos objektai. Taip pat pranešta apie smūgį į penkiaaukštį gyvenamąjį namą Slovjanske, kur viena laiptinė buvo visiškai sugriauta, o po griuvėsiais galėjo likti žmonių.

    Zelenskis nurodė, kad vien per šią savaitę Rusija panaudojo apie 1 450 valdomų aviacinių bombų, 75 įvairių tipų raketas ir daugiau nei 1 640 smogiamųjų dronų. Jo teigimu, maždaug 60 proc. dronų buvo reaktyviniai, o tai rodo Rusijos pastangas didinti atakų greitį ir apsunkinti oro gynybos darbą.

    Ukrainai siūlant abipusį smūgių prieš energetiką mažinimą, tema išlieka jautri ir tarptautiniu mastu. Zelenskis pranešė sekmadienį planuojantis telefoninius pokalbius su Europos lyderiais, su kuriais, anot jo, beveik kasdien derinami sprendimai dėl papildomų gynybos paramos paketų.

    „Tikroji karo Europoje priežastis yra Rusija ir tik ji. Jau šiandien galima realiai sustabdyti atakas prieš energetiką, tačiau Putinas to daryti nenori“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tekste taip pat minima, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragino Kyjivą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai. Tokie smūgiai Rusijai yra skausmingi, nes gali riboti kuro gamybą ir logistiką, o kartu veikia ir karo finansavimo galimybes.

  • Trumpas skelbia energetinį paliaubų susitarimą: Zelenskis sako, kad Kyjivui tai buvo netikėta

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija ir Ukraina sutiko nedelsiant stabdyti smūgius į energetikos infrastruktūrą. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, tačiau detalių, kaip ir kada įsigaliotų toks susitarimas, nenurodė.

    Trumpas savo įraše teigė, jog abi pusės pritarė vadinamajam energetiniam ugnies nutraukimui. Tai reikštų įsipareigojimą nesiimti atakų prieš elektrines, skirstomuosius tinklus, naftos perdirbimo gamyklas ir kitą kritinę energetikos infrastruktūrą, kuri karo metu ne kartą tapo taikiniu.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad toks pranešimas Kyjivui buvo netikėtas, tačiau Ukraina būtų pasirengusi sutikti su paliaubomis, jei jos iš tiesų suderintos ir būtų aiškūs jų parametrai. Jo teigimu, esminė sąlyga yra simetriškumas ir realus Rusijos įsipareigojimas nebetęsti smūgių prieš Ukrainos energetiką.

    „Man tai buvo naujiena. Jei rusai sutinka su energetiniu paliaubų režimu, Ukraina taip pat sutiks. Tik pasakykite, kada jis prasideda“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pastaraisiais mėnesiais energetikos infrastruktūra tapo viena jautriausių karo ašių: Ukraina atakavo Rusijos naftos perdirbimo objektus, o Rusija tęsė smūgius prieš Ukrainos elektrines ir tinklus. Tokie smūgiai daro tiesioginę įtaką civilių gyvenimui, pramonės pajėgumams ir kariuomenės logistikai, todėl bet koks ribotas susitarimas dėl energetikos dažnai vertinamas kaip tarpinis žingsnis prieš platesnes paliaubas.

    Pasak anksčiau viešai skelbtų Ukrainos pozicijų, Kyjivas yra signalizavęs, kad galėtų riboti smūgius į Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą, jeigu Maskva liautųsi atakuoti Ukrainos energetikos objektus. Zelenskis taip pat yra nurodęs ketinantis šiuos klausimus aptarti su Europos lyderiais platesniame gynybos ir saugumo kontekste.

    Kol kas neaišku, ar Trumpas kalba apie formalų abiejų pusių patvirtintą mechanizmą, ar apie politinį pareiškimą, kuriam dar trūktų įgyvendinimo detalių. Tokių susitarimų praktikoje kritinis elementas yra patikimas stebėjimas, aiški pradžios data ir apibrėžta, kas laikoma energetikos infrastruktūros taikiniais.

  • Zelenskis: jei Putinas sutiks su 60 dienų paliaubomis, Ukraina per tą laiką surengs rinkimus

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina būtų pasirengusi surengti prezidento rinkimus, jei Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sutiktų su 60 dienų visišku ugnies nutraukimu. Šią poziciją jis išdėstė interviu JAV televizijai ABC.

    Pasak V. Zelenskio, dviejų mėnesių paliaubos, kurios būtų realiai įgyvendinamos ir patikrinamos, leistų stabilizuoti saugumo situaciją ir sudaryti sąlygas politiniams procesams. Ukraina nuo plataus masto invazijos pradžios gyvena karo sąlygomis, o rinkimų organizavimas tokiu metu kelia tiek logistinių, tiek teisinių, tiek saugumo iššūkių.

    „Pasakykite Putinui: duokite mums du mėnesius, 60 dienų visiškų paliaubų, ir mes surengsime rinkimus“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Interviu kontekste nuskambėjo ir JAV vidaus politikos atspalvis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis kritikavo Ukrainą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai ir užsiminė, kad atėjo metas Ukrainai rinktis naują prezidentą.

    V. Zelenskis pakartojo, kad Ukraina yra pasirengusi abipusiams ribojimams energetikos taikinių atžvilgiu. Jo teigimu, Kyjivas galėtų stabdyti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo objektus, jei Maskva nutrauktų smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, nuo kurios priklauso civiliai gyventojai ir šalies ekonomika.

    „Mes prašome prezidento Trumpo duoti jiems signalą nebeatakoti Ukrainos energetikos infrastruktūros“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas taip pat komentavo kritiką, sklindančią iš dalies JAV politinės aplinkos, įskaitant kai kuriuos D. Trumpo rėmėjus. V. Zelenskio vertinimu, spaudimas Ukrainai dažnai kyla iš noro rasti greitą sprendimą, tačiau realus karo stabdymo svertas yra Maskvos sprendimas nutraukti agresiją.

    Tuo pat metu situaciją apsunkina prieštaringi signalai dėl galimų susitarimų. V. Zelenskis yra sakęs, kad dalis viešai paskelbtų žinučių apie tariamus abiejų pusių susitarimus dėl energetikos taikinių jam buvo netikėtos, o tai rodo, jog derybų kanalai ir komunikacija išlieka fragmentuoti.

    Dar viena įtampa kilo po to, kai Vašingtonas pranešė apie susitarimą su Maskva dėl sankcijų režimo korekcijų, susijusių su rusišku dyzelinu. Po šios žinios Ukrainos delegacija, kaip skelbta, nutraukė dalyvavimą derybose JAV ir grįžo į Kyjivą, signalizuodama, kad bet kokie sprendimai, galintys sustiprinti Rusijos karo ekonomiką, Ukrainai yra itin jautrūs.

    V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainos tikslas išlieka kuo greitesnė karo pabaiga, tačiau tik su realiomis saugumo garantijomis ir tokiomis paliaubomis, kurios nebūtų panaudotos Rusijos persigrupavimui. Jo teigimu, būtent todėl kalbant apie 60 dienų ugnies nutraukimą esminis klausimas yra ne tik politinis pareiškimas, bet ir patikimas įgyvendinimo mechanizmas.