CP v2

Tag: Volodymyras Zelenskis

  • Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Ginčas dėl Ukrainos vietos ES

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina siekia visateisės narystės Europos Sąjungoje, o ne tarpinio, balsavimo teisės nesuteikiančio „asocijuoto“ statuso. Taip jis reagavo į Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo siūlymą laikinai suteikti Kyjivui ribotą dalyvavimą ES sprendimų priėmime.

    Pasak Zelenskio, Ukrainos vaidmuo Europos saugume ir atsparume Rusijos agresijai lemia, kad šalies dalyvavimas europiniame projekte turi būti pilnavertis. Jis ragino ES šalis nevilkinti derybų ir ieškoti sprendimų, kurie spartintų integraciją, o ne kurtų naują tarpinę kategoriją.

    „Be Ukrainos negali būti visaverčio Europos projekto, o Ukrainos buvimas ES turi būti pilnas, su visomis teisėmis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ką reikštų „asocijuota narystė“?

    Merzo idėja, aptarta laiške ES vadovybei, siejama su ilgu stojimo procesu: „asocijuotas“ statusas galėtų galioti derybų laikotarpiu, kol būtų užbaigtos visos stojimo procedūros. Tokiu atveju Ukraina galėtų dalyvauti ES viršūnių susitikimuose, turėti atstovą Europos Komisijoje ir gauti dalį ES biudžeto priemonių naudos, bet neturėtų balsavimo teisių.

    Kritikai pažymi, kad toks modelis gali sukurti politinę „pilkąją zoną“, kai šalis formaliai dalyvauja, tačiau neturi esminės įtakos sprendimams. Dėl to Kyjivas baiminasi ilgalaikio „laikino sprendimo“ scenarijaus, kuris iš esmės pakeistų pažadą dėl visateisės narystės.

    Stojimo derybos: kodėl procesas stringa?

    Ukraina paraišką dėl narystės ES pateikė 2022 metais, praėjus kelioms dienoms po plataus masto Rusijos invazijos. Tais pačiais metais šalis gavo kandidatės statusą, o 2024 metais oficialiai startavo stojimo derybų etapas, kuris įprastai trunka ne vienus metus.

    Derybos apima plačias reformas ir sudėtingus suderinimus nuo žemės ūkio ir konkurencijos iki teisinės valstybės, viešųjų pirkimų bei institucijų nepriklausomumo. Praktikoje pažangą dažnai lėtina politiniai nesutarimai ES viduje, nes daugeliui sprendimų reikia vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Pastaruoju metu procesą papildomai apsunkino veto ir derybų blokavimo taktika, kurią ES yra patyrusi ir ankstesnėse plėtros bangose. Kyjive tikimasi, kad politinė dinamika Bendrijoje gali keistis, tačiau Ukraina pabrėžia, kad bet koks „tarpinis statusas“ neturi pakeisti galutinio tikslo.

    Korupcija ir teisės viršenybė išlieka esminės sąlygos

    ES institucijos Ukrainai nuolat kartoja, kad pažanga stojimo procese tiesiogiai priklauso nuo reformų, ypač antikorupcinių priemonių, teisėsaugos nepriklausomumo ir skaidrumo. Ukrainoje periodiškai kylantys korupcijos skandalai tampa rimtu argumentu skeptikams, raginantiems narystės klausimą sieti su aiškiais ir patikrinamais rezultatais.

    Ukrainos vadovybė pabrėžia, kad karo sąlygomis reformos yra sudėtingesnės, tačiau jos tęsiamos, nes narystė ES laikoma strateginiu saugumo ir ekonomikos modernizavimo pasirinkimu. Tuo pat metu Zelenskis signalizuoja, kad Ukrainai svarbiausia išsaugoti narystės perspektyvos aiškumą ir pilną teisių paketą, o ne kompromisinį modelį be realios įtakos.

  • Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patvirtino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas į kasmetinį NATO viršūnių susitikimą, kuris liepos mėnesį vyks Ankaroje. Apie tai jis pranešė po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Švedijoje.

    „Aš jį jau pakviečiau. Jis ten bus“, – sakė M. Rutte.

    Kol kas neaišku, kiek uždarų susitikimo dalių ir derybinių sesijų šiemet galės lankyti V. Zelenskis. Pastaraisiais metais jo dalyvavimo formatas kito priklausomai nuo sąjungininkų politinių prioritetų ir darbotvarkės akcentų.

    Praėjusiais metais Hagoje V. Zelenskio kvietimas buvo labiau ribotas, o susitikimo ašimi tapo gynybos finansavimo klausimai. JAV administracija tada siekė, kad NATO sąjungininkai įsipareigotų didinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Toks tonas kontrastavo su 2024 metais Vašingtone vykusiu susitikimu, kai Ukrainos vadovas buvo priimtas kaip vienas pagrindinių svečių, o sąjungininkai viešai pabrėžė Ukrainos euroatlantinės integracijos kryptį. Pastaruoju metu viešojoje NATO komunikacijoje dažniau akcentuojami praktiniai paramos mechanizmai ir ilgalaikis atgrasymas, o ne konkrečios narystės datos.

    JAV spaudimas dėl Irano

    Susitikimas Švedijoje laikytas svarbia stotele prieš lyderių susitikimą Ankaroje, tačiau jame ryškėjo ir kitos įtampos. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pakartojo Vašingtono nepasitenkinimą, kad NATO sąjungininkai neprisijungė prie JAV ir Izraelio veiksmų Irano kare, prasidėjusiame vasario 28 dieną.

    Pasak M. Rubio, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina tiesiogiai išsakyti nusivylimą sąjungininkams lyderių lygiu. Jis leido suprasti, kad sąjungininkams teks reaguoti į priekaištus dėl paramos stokos konflikto pradžioje.

    Europos valstybių pozicija šiuo klausimu siejama su tuo, kad jos nebuvo įtrauktos į planavimą, nebuvo informuotos apie strategiją ir tikslus, todėl dalis sostinių nematė pareigos tapti konflikto šalimi. Tokios aplinkybės sustiprino transatlantines diskusijas apie konsultacijų mechanizmus ir kolektyvinių sprendimų priėmimą krizėse.

    Hormūzo sąsiauris ir branduolinė raudona linija

    Dalis JAV kritikos siejama ir su Hormūzo sąsiauriu, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos koridorių. JAV prezidentas viešai ragino sąjungininkus prisidėti prie veiksmų, kuriais būtų atkurta laisva laivyba, ir kaltino dalį partnerių vengiant įsipareigojimų.

    Tuo pat metu M. Rubio teigė, kad derybose dėl galimo susitarimo su Iranu matyti nežymi pažanga. Vis dėlto jis pabrėžė, kad JAV raudona linija išlieka ta pati: Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o labai prisodrinto urano klausimas privalo būti išspręstas.

    JAV taip pat viešai perspėjo dėl Irano bandymų įtvirtinti didesnę kontrolę Hormūzo sąsiauryje, įskaitant idėjas dėl mokesčių ar rinkliavų tarptautiniame vandens kelyje. NATO sąjungininkai ir partneriai Azijoje yra išreiškę pasirengimą prisidėti prie operacijos, kuri atnaujintų saugią laivybą, kai tik sumažėtų karo veiksmų rizika.

    Ką reikš Zelenskio kvietimas?

    V. Zelenskio dalyvavimas NATO viršūnių susitikime Ankaroje išlieka svarbus politinis signalas, tačiau jo realus formatas parodys, kiek aukštai Ukrainos klausimas bus iškeltas bendroje darbotvarkėje. Derybų kryptį gali lemti ir tai, kaip sąjungininkai suderins paramą Ukrainai su platesniais saugumo iššūkiais, įskaitant įtampas Artimuosiuose Rytuose.

    Atsižvelgiant į ankstesnių susitikimų praktiką, pagrindinis dėmesys tikėtina bus skiriamas ilgalaikiams gynybos įsipareigojimams, atgrasymo stiprinimui ir paramos Ukrainai tęstinumui. Visgi sprendimai dėl konkrečių politinių formuluočių dažnai paaiškėja tik prieš pat galutinių dokumentų patvirtinimą.

  • Rusija ir Baltarusija surengė branduolines pratybas: Kyjivas perspėja dėl puolimo iš šiaurės

    Rusija ir Baltarusija surengė branduolines pratybas: Kyjivas perspėja dėl puolimo iš šiaurės

    Branduolinės pratybos Baltarusijoje

    Rusija ir Baltarusija pirmadienį pranešė surengusios bendras branduolines pratybas, į kurias įtrauktos aviacijos ir raketų pajėgos. Jos vyksta augant įtampai su NATO ir sustojus dialogui su JAV dėl strateginės ginkluotės kontrolės.

    Baltarusijos gynybos ministerija nurodė, kad mokymuose planuojama treniruoti branduolinių užtaisų pristatymo bei jų panaudojimo parengties klausimus, veikiant kartu su Rusijos puse. Minskas taip pat tikino, jog pratybos esą nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis ir nekelia grėsmės regiono saugumui.

    Kodėl tai kelia nerimą Ukrainai

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę nurodė sustiprinti sienos su Baltarusija apsaugą, teigdamas, kad Maskva gali ruoštis naujam puolimui iš šios teritorijos. Ukraina primena, kad 2022 metais Rusija Baltarusiją naudojo kaip placdarmą plataus masto invazijai pradėti.

    „Rusija svarsto operacijų planus pietų ir šiaurės kryptimis iš Baltarusijos teritorijos – arba prieš Černihivo ir Kyjivo kryptį Ukrainoje, arba prieš vieną iš NATO valstybių“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kremlius šiuos pareiškimus atmetė ir pavadino bandymu kurstyti įtampą. Tuo pat metu Maskva pastaraisiais metais dažnai vartoja branduolinę retoriką, Vakarams didinant karinę paramą Ukrainai.

    Ginkluotės kontrolės spragos ir Minsko priklausomybė

    Rusija pastaruoju metu akcentuoja naujus pajėgumus: skelbta, kad į Baltarusiją jau anksčiau buvo perkelta nauja hipergarsinė, branduoliniam užtaisui pritaikoma raketa „Oreshnik“. Tokie žingsniai didina neapibrėžtumą regione, ypač NATO rytiniame flange.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad 2026 metais vasarį baigėsi Naujosios START sutarties galiojimas, kuri dešimtmečius ribojo JAV ir Rusijos strateginių branduolinių arsenalų apimtį bei numatė patikros mechanizmus. Dėl to abi didžiausios branduolinės valstybės formaliai lieka be esminių dvišalių apribojimų.

    Baltarusija, kurią daugiau nei 30 metų valdo Aliaksandras Lukašenka, ekonomiškai ir kariniu požiūriu išlieka stipriai priklausoma nuo Maskvos. Dėl šios priežasties bet kokios bendros pratybos ar ginklų dislokavimas Baltarusijoje tarptautinėje erdvėje dažnai vertinami kaip Rusijos spaudimo ir atgrasymo politikos tąsa.

  • Vengrija netikėtai švelnina toną dėl Ukrainos ES: derybų raktas – Užkarpatės vengrai

    Vengrija netikėtai švelnina toną dėl Ukrainos ES: derybų raktas – Užkarpatės vengrai

    Vengrijos naujoji vyriausybė signalizuoja didesnį atvirumą dialogui su Ukraina dėl jos stojimo į Europos Sąjungą, teigia keli diplomatiniai šaltiniai. Briuselis tai vertina kaip galimą lūžį po ilgo laikotarpio, kai Budapeštas blokavo pirmuosius procedūrinius žingsnius.

    Praėjusią savaitę ES valstybių ambasadorių susitikime Vengrijos atstovas pareiškė, kad Budapeštas pasirengęs įsitraukti siekiant konkrečių rezultatų. Kartu akcentuota, kad toliau turi būti taikoma nuopelnais grįsta plėtros metodika ir ypatingas dėmesys mažumų teisėms.

    Kas stabdė derybas iki šiol?

    Viktoro Orbáno vadovaujama Vengrija buvo sustabdžiusi pirmojo derybų paketo, apimančio pamatines reformas, atvėrimą Ukrainai. Šis paketas laikomas kertiniu, nes apima teisinės valstybės principus, institucijų atsparumą ir finansų kontrolę.

    Įtampa tarp Budapešto ir Kyjivo daug metų sukosi apie Užkarpatėje gyvenančią vengrų mažumą. Vengrijoje ši tema išlieka politiškai jautri, todėl naujoji valdžia, nors ir keičia toną, nenori atsisakyti ankstesnių reikalavimų.

    Ankstesnė vyriausybė buvo suformulavusi 11 punktų planą, kurį Vengrija sieja su pažanga atveriant pirmąjį svarbų derybų etapą. Diplomatiniai pašnekovai nurodo, kad dalis punktų gali būti sukonstruoti taip, jog jų įgyvendinimas būtų sudėtingas ir politiškai kontroversiškas.

    Techninės konsultacijos ir birželio susitikimo planas

    Premjeras Péteris Magyaras balandžio 28 dieną pareiškė norintis birželio pradžioje susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kaip viena galimų vietų įvardytas Berehovė miestas Užkarpatėje, laikomas vietos vengrų bendruomenės centru.

    Prezidentas V. Zelenskis su vengrų bendruomene buvo susitikęs balandžio 9 dieną, likus kelioms dienoms iki Vengrijos parlamento rinkimų. Kyjivas tuo metu pabrėžė, kad vengrų kilmės gyventojai yra Ukrainos piliečiai, o klausimai dėl jų teisių, Ukrainos vertinimu, yra sprendžiami.

    Pasak P. Magyaro, po pokalbio su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa Vengrija inicijavo technines konsultacijas su Ukraina. Jų tikslas – susitarti dėl kalbinių, švietimo ir kultūrinių garantijų vengrų mažumai Užkarpatėje.

    „António Costa man aiškiai pasakė, kad tolesni žingsniai įmanomi tik gerbiant Ukrainoje gyvenančių vengrų mažumos teises“, – sakė Péteris Magyaras.

    Vengrijos parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Mártonas Hajdu pabrėžė, kad Budapešto sąlyga išlieka konkreti ir teisinė: kuo greičiau užtikrinti aiškiai įtvirtintas kalbos, švietimo ir kultūros teises. Jo teigimu, būtent šių garantijų apimtis ir įgyvendinimo mechanizmai taps svarbiausiu derybų matu.

    Ką tai reikštų Ukrainai ir ES?

    ES institucijos Ukrainai kelia reikalavimą priimti ir veiksmingai įgyvendinti mažumų politikos veiksmų planą, apimantį ne tik vengrų, bet ir rumunų, lenkų bei bulgarų bendruomenes. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina ėmėsi papildomų simbolinių ir praktinių žingsnių santykiams su kaimynais gerinti, siekdama mažinti plėtros procesą stabdančių veto riziką.

    Ukrainos stojimo klausimas gali atsidurti artimiausio Europos Vadovų Tarybos posėdžio darbotvarkėje, tačiau tai priklausys nuo apčiuopiamos pažangos. Briuselyje pabrėžiama, kad be formalaus Vengrijos veto atšaukimo viešai skelbti proveržį būtų per anksti.

    Net jei Budapeštas atšauktų blokavimą, tai būtų tik pirmas žingsnis. Stojimo derybos yra ilgas, etapais grindžiamas procesas, kuriame sprendimai priimami vienbalsiai, o kiekvieno skyriaus atidarymui ir uždarymui reikalingas visų valstybių narių pritarimas.

  • Trumpas paskelbė trijų dienų paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos: numatytas 2 000 belaisvių mainai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Rusija ir Ukraina sutaria dėl trijų dienų paliaubų gegužės 9–11 dienomis. Jo teigimu, iniciatyva siejama su Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjimu ir turėtų apimti visų kovos veiksmų pristabdymą.

    Kartu, pasak D. Trumpo, planuojami plataus masto belaisvių mainai pagal formulę 1 000 už 1 000. Iš viso tai reikštų 2 000 žmonių apsikeitimą, o humanitarinis aspektas įvardijamas kaip vienas svarbiausių šio laikotarpio tikslų.

    Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvyn patvirtino, kad informacija apie paliaubas ir belaisvių mainus yra suderinta. Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad tokio masto apsikeitimai paprastai reikalauja iš anksto parengtų sąrašų, patikros ir logistikos sprendimų.

    Kremlių atstovaujantis Rusijos vadovo Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas vėliau pareiškė, kad Rusija sutinka su trijų dienų ugnies nutraukimu. Jis akcentavo, kad esminis susitarimo punktas yra belaisvių mainai po 1 000 iš kiekvienos pusės.

    D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad pats siūlė tokį sprendimą ir išreiškė viltį, jog tai gali tapti platesnių derybų pradžia. Pasak jo, pokalbiai dėl karo užbaigimo tęsiasi, o paliaubos galėtų tapti praktiniu žingsniu į priekį.

    Šiame kontekste minimi ir ankstesni aukšto lygio kontaktai: Rusijos pareigūnai nurodė, kad sprendimas yra susijęs su neseniai vykusiu V. Putino ir D. Trumpo pokalbiu telefonu. Tokie pareiškimai paprastai skirti parodyti diplomatinį tęstinumą, nors realus įgyvendinimas priklauso nuo situacijos fronte ir kariuomenių įsakymų grandinės.

    Pranešimai apie paliaubas pasirodė po Ukrainos derybininkų susitikimų su D. Trumpo aplinkos atstovais JAV. Ukrainos pusė viešai pabrėžė, kad daugiausia dėmesio šiuose kontaktuose buvo skiriama humanitariniams klausimams, įskaitant belaisvių ir civilių sugrąžinimą.

    Tarptautinėje praktikoje trumpalaikės paliaubos dažnai vertinamos kaip rizikingos, bet kartais būtinos humanitarinėms operacijoms, ypač kai derinami belaisvių mainai. Tolesnė raida priklausys nuo to, ar abi pusės laikysis ugnies nutraukimo ir ar pavyks sklandžiai įgyvendinti mainų mechanizmą.

  • Pergalė be technikos Maskvoje: trumpesnė ceremonija, Zelenskio dekretas ir paliaubos 9–11 dienomis

    Maskvoje Raudonojoje aikštėje surengti Pergalės dienos minėjimai šiemet buvo kuklesni nei įprasta: pagrindinę programą sudarė Vladimiro Putino kalba, karių žygis ir keliolikos lėktuvų skrydis. Ceremonija truko apie valandą, o šarvuotos technikos paradas, kuris pastaruosius du dešimtmečius tapo Kremliaus galios demonstracija, nebuvo surengtas.

    Per renginį žygiavo ir Šiaurės Korėjos kariai, kurie, kaip skelbiama, tokiose iškilmėse dalyvavo pirmą kartą. Vietoje įprasto kovinių mašinų rikiuotės žiūrovams buvo rodyti trumpi vaizdo įrašai su įvairių pajėgų karių sveikinimais.

    Danguje virš Maskvos pasirodė akrobatinė grupė su naikintuvais „Su-30SM“ ir „Su-35S“, taip pat atakos lėktuvai „Su-25“, paleidę dūmus Rusijos vėliavos spalvomis. Toks ore demonstruotas elementas tapo vienu ryškiausių programos akcentų, nors bendras renginio mastas išliko mažesnis.

    Zelenskio sprendimas dėl Raudonosios aikštės

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo numatyta, kad Raudonosios aikštės apylinkės Maskvoje parados metu nebūtų įtrauktos į Ukrainos ginkluotės panaudojimo planus. Dokumente pabrėžta humanitarinė logika ir ryšys su derybomis, vykusiomis tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms.

    „Leisti 2026 metų gegužės 9 dieną surengti paradą Maskvoje ir parados metu Raudonosios aikštės teritoriją išbraukti iš ginklų panaudojimo planų“, – sakoma dekreto formuluotėje.

    Kartu Ukrainos vadovas pranešė apie sutartą karo belaisvių apsikeitimą formatu 1 000 už 1 000 bei numatytą trijų dienų ugnies nutraukimą gegužės 9–11 dienomis. Šios priemonės siejamos su bandymu sumažinti riziką per jautrias datas ir sukurti bent trumpą erdvę deryboms dėl platesnių susitarimų.

    Pastarosiomis dienomis retorika iš abiejų pusių buvo įtempta: viešojoje erdvėje skambėjo perspėjimai apie galimus smūgius ir atsakomąsias priemones, jei per minėjimus būtų įvykdyti išpuoliai. Tokios grėsmės, net ir neįgyvendintos, kelia papildomą spaudimą saugumo tarnyboms ir didina incidentų riziką.

    Vienintelis ES lyderis Maskvoje

    Maskvoje minėjimuose apsilankė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico – jis išskiriamas kaip vienintelis Europos Sąjungos valstybės vadovas, pastarosiomis dienomis nuvykęs į Rusijos sostinę. Jis padėjo gėlių prie Nežinomo kareivio kapo ir teigė norintis pagerbti Antrojo pasaulinio karo aukas, ypač tuos, kurie žuvo išlaisvinant Slovakiją.

    „Man svarbūs normalūs, draugiški ir standartiniai Federacijos Rusijos ir Slovakijos Respublikos santykiai“, – sakė Robertas Fico.

    Pranešta, kad Slovakijos vyriausybės lėktuvas į Maskvą skrido aplinkiniu maršrutu per kelias Europos valstybes, nes dalis šalių, įskaitant Baltijos valstybes, savo oro erdvę šiam skrydžiui uždarė. Tai dar kartą parodė, kad simboliniai vizitai į Maskvą karo Ukrainoje fone tampa ne tik politiniu, bet ir logistiniu iššūkiu.

  • Zelenskis ribotai sutiko su paliaubomis Maskvoje: per Pergalės dienos paradą nelies Raudonosios aikštės

    Zelenskis ribotai sutiko su paliaubomis Maskvoje: per Pergalės dienos paradą nelies Raudonosios aikštės

    Kas paskelbta Kyjive ir Vašingtone

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo laikinai apribojo Ukrainos ginkluotės naudojimą Maskvos Raudonosios aikštės ir jos perimetro zonoje, kad Rusija galėtų surengti Pergalės dienos paradą. Dokumente pabrėžiama, kad tai yra siaurai apibrėžta išimtis, o ne platesnės paliaubos visoje fronto linijoje.

    Dekrete nurodyta, kad ribojimas įsigalioja per patį renginį ir apima konkrečiai apibrėžtą teritorinį sektorių. Ukrainos prezidentūra taip pat akcentavo, jog Rusijos prašymas buvo susijęs būtent su Raudonąja aikšte ir centrine Maskvos dalimi, o ne su visos šalies ar okupuotų teritorijų saugumu.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo pat metu viešai paskelbė apie planą dėl trijų dienų paliaubų, numatant ugnies nutraukimą ir apsikeitimą belaisviais. Tačiau Kyjivo dokumentas rodo, kad Ukrainos pusė realiai įtvirtino ne visuotines paliaubas, o tik laikiną „nedraudžiamą zoną“ konkrečiam objektui ir trumpam laikui.

    Ką reiškia „paliaubos tik vienai vietai“

    Toks formatas iš esmės yra ribotas operacinis susitarimas, skirtas sumažinti riziką viename taške ir konkrečiu metu, o ne platesnė deeskalacija. Tai leidžia Kyjivui išlaikyti poziciją, kad Rusija tebėra agresorė, o karo veiksmai gali tęstis kitur, jei tam yra karinis poreikis.

    Ši situacija taip pat pabrėžia, kiek simbolinėms datoms ir propagandiniams renginiams Rusija skiria politinę reikšmę. Paradui Maskvoje tenka ne tik vidinės mobilizacijos, bet ir režimo stabilumo demonstravimo funkcija, todėl Kremlius siekia maksimaliai sumažinti bet kokį incidentų ar smūgių pavojų.

    Maskvos saugumas ir oro gynybos perkėlimai

    Prieš paradą Rusija sugriežtino saugumo priemones Maskvoje, įskaitant prezidento Vladimiro Putino apsaugą, nes jis turėtų dalyvauti renginyje. Ukrainos pareigūnai ir žiniasklaida nurodė, kad sostinei papildomai telkiamos oro gynybos priemonės, perkeliant sistemas iš kitų regionų.

    V. Zelenskis anksčiau teigė, kad aplink Maskvą formuojami papildomi oro gynybos „žiedai“, o tai, Kyjivo vertinimu, silpnina kitų teritorijų apsaugą. Toks perskirstymas didina pažeidžiamumą periferijoje ir gali tapti veiksniu, lemiančiu atšauktus viešus renginius atokesniuose regionuose.

    Pranešta, kad dalyje Rusijos regionų viešos Pergalės dienos šventės buvo atsisakytos, motyvuojant saugumo rizikomis. Tuo pat metu Ukrainos smūgių geografija, pasak Ukrainos pusės, rodo augantį gebėjimą pasiekti taikinius giliai užnugaryje, remiantis vietoje kuriama ginkluote.

    Ribotai apibrėžtas Kyjivo sprendimas dėl Raudonosios aikštės nekeičia esminės karo dinamikos: tai labiau politinis ir operacinis signalas, kad derybiniai epizodai galimi, bet jie nėra tapatūs visuotiniam ugnies nutraukimui. Artimiausios dienos parodys, ar toks precedentas taps platesnių susitarimų pradžia, ar liks vienkartine išimtimi dėl išskirtinės datos.

  • Po Ukrainos dronų smūgio Rusija uždarė 13 pietinių oro uostų: apribojimai palietė ir Maskvą

    Decyzja obejmuje porty lotnicze m.in. w Soczi, Wołgogradzie i Krasnodarze. Jak wynika z informacji przekazanych przez rosyjską agencję nadzoru lotniczego Rosawiację, zamknięcie ma obowiązywać do 12 maja, choć wskazano, że lotniska mogą wrócić do normalnej pracy wcześniej.

    W piątek rano (8 maja) południowe lotniska w Rosji przestały przyjmować i odprawiać loty po tym, gdy ukraińskie drony uszkodziły sprzęt centrum ruchu lotniczego w Rostowie nad Donem. Ośrodek ten odpowiada za obsługę lotów w całym regionie.

    Zamknięcie dotyczy 13 lotnisk na południu Rosji, w tym portów lotniczych w Soczi, Astrachaniu, Władykaukazie, Wołgogradzie, Gelendżyku, Groznym, Krasnodarze, Machaczkale, Magasie, Mineralnych Wodach, Nalczyku, Stawropolu i Eliście.

    Ekspert: więcej osiągnie pracowita mróweczka niż spazmatyczny Herkules

    Ograniczenia objęły również Moskwę. Lotnisko Wnukowo wstrzymało działalność, a na Szeremietiewie i Domodiedowie odnotowano opóźnienia oraz odwołania.

    Ukraińcy atakują w głębi Rosji

    Według ukraińskich mediów drony miały uderzyć także w Groznym, w Kraju Permskim oraz w Jarosławiu, położonym ok. 700 km od granicy z Ukrainą. Atak w Jarosławiu potwierdził prezydent Ukrainy Wołodymyr Zełenski, informując, że uszkodzony został tam obiekt przemysłu naftowego.

    Z danych rosyjskiego ministerstwa obrony wynika, że Rosja przechwyciła w piątek ponad 260 ukraińskich dronów. Z kolei Federacja Rosyjska miała przeprowadzić minionej nocy atak na Ukrainę, wysyłając w jej kierunku dziesiątki bezzałogowców.

    Kreml niedawno jednostronnie ogłosił rozejm w dniach 8-10 maja, co związane jest z paradą wojskową w Moskwie z okazji poradzieckiego Dnia Zwycięstwa 9 maja. Rzecz w tym, że Kreml poważnie obawia się ukraińskich ataków, stąd propozycja zawieszenia broni oraz wyłączenie internetu mobilnego w rosyjskiej stolicy.

    Wcześniej jednostronny rozejm ogłosiła Ukraina, która chciała, by obowiązywał od północy z 5 na 6 maja. Według Zełenskiego Rosja odrzuciła tę propozycję. Prezydent Ukrainy wcześniej zasugerował możliwość pojawienia się ukraińskich dronów w dniu defilady nad Placem Czerwonym w Moskwie.

    W Rosji nie ma już bezpiecznych miejsc. Ukraińskie drony uderzają głęboko w rafinerie, węzły dystrybucji i infrastrukturę przesyłową. – To główny cel Ukrainy. Odciąć Rosję od reeksportu ropy i sprzedaży paliw – ocenił w rozmowie z money.pl dr Przemysław Zaleski, ekspert od spraw bezpieczeństwa energetycznego. Straty sięgają 7 mld dol.

    Źródło: PAP

  • Zelenskis skelbia: Rusija paliaubas sulaužė akimirksniu – per kelias valandas fiksuota 1 820 atvejų

    Zelenskis skelbia: Rusija paliaubas sulaužė akimirksniu – per kelias valandas fiksuota 1 820 atvejų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija beveik iš karto sulaužė įsigaliojusias paliaubas ir tęsė kovos veiksmus visoje fronto linijoje. Pasak jo, per kelias valandas užfiksuota 1 820 įvairių pažeidimų, o jų skaičius augo sparčiai.

    Ukrainos pusė teigia, kad paliaubos turėjo galioti nuo gegužės 6 dienos vidurnakčio, tačiau realios deeskalacijos nebuvo. Vietoje to, anot Ukrainos institucijų, buvo tęsiamos koordinuotos atakos keliomis kryptimis ir intensyvus apšaudymas.

    Naktinės atakos ir dronai

    Ukrainos pranešimuose teigiama, kad naktį taikiniais tapo Zaporižia, Charkivas ir Dnipropetrovsko sritis. Ryte smūgiai Zaporižiai, kaip skelbiama, buvo kartojami, o dalyje atakų naudotos valdomos sklandančios bombos.

    Taip pat pranešta apie dronų atakas Kryvyj Riho kryptimi. Charkivo meras Ihoris Terechovas nurodė, kad vienas Shahed tipo dronas pataikė į privatų namą, apgadindamas ir aplinkinius pastatus.

    Ką reiškia 1 820 pažeidimų?

    Kijevo vertinimu, fiksuoti pažeidimai apėmė šturmo veiksmus, artilerijos apšaudymą, aviacijos smūgius ir dronų atakas. Zelenskio teigimu, iki ryto vėlyvos valandos pažeidimų skaičius pasiekė 1 820, o situacija rodė ne paliaubų laikymąsi, bet ankstesnio tempo išlaikymą.

    Karo ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad trumpalaikės ar vienašališkai skelbiamos paliaubos kare dažnai žlunga dėl skirtingo jų interpretavimo ir kontrolės mechanizmų stokos. Ukrainos pozicija šiuo atveju lieka tokia pati: jei smūgiai tęsiami, atsakas bus simetriškas.

    Paliaubų fonas ir politinis kontekstas

    Ukraina skelbėsi pasirengusi laikytis ugnies nutraukimo kaip atsako į Rusijos viešai deklaruotą trumpą paliaubų laikotarpį gegužės 8–9 dienomis. Zelenskis anksčiau akcentavo, kad yra pakankamai laiko pasiekti realų kovų sustabdymą, jei tam būtų politinė valia.

    „Kiekvienam protingam žmogui akivaizdu, kad visapusiškas karas ir kasdienis žmonių žudymas nėra momentas viešoms šventėms“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pirmosios valandos po paliaubų įsigaliojimo, Ukrainos teigimu, parodė priešingą tendenciją: vietoje pauzės kovose tęsiami smūgiai ore ir sausumoje. Tai didina tikimybę, kad artimiausiu metu konfliktas išliks aukšto intensyvumo, o diplomatinės formuluotės realių veiksmų fronto linijoje nepakeis.

  • Zelenskis: Ukrainos derybininkas vyksta į JAV gaivinti derybų su Rusija – aptars belaisvius ir garantijas

    Zelenskis: Ukrainos derybininkas vyksta į JAV gaivinti derybų su Rusija – aptars belaisvius ir garantijas

    Ukrainos aukšto rango derybininkas Rustemas Umerovas ketvirtadienį Floridoje susitiks su JAV pareigūnais ir aptars galimus žingsnius, galinčius atgaivinti derybas su Rusija dėl plataus masto karo pabaigos. Apie vizitą pranešta tuo metu, kai tarpininkaujant Vašingtonui pažanga pastaraisiais mėnesiais buvo menka.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Kyjivas šiam kontaktų etapui yra nusibrėžęs konkrečius tikslus. Tarp jų – galimas belaisvių apsikeitimas bei saugumo garantijos, kurios būtų aktualios po karo.

    „Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius šiandien surengs virtinę susitikimų su JAV prezidento pasiuntiniais“, – rašė Volodymyras Zelenskis.

    Pasak jo, kartu su Umerovu taip pat aptartas darbas su Europos partneriais, įskaitant bendrus projektus gynybos technologijų srityje. Ukrainos pusė pabrėžia, kad technologinis bendradarbiavimas, ypač bepiločių srityje, išlieka vienu svarbiausių atsako į Rusijos agresiją elementų.

    Šis vizitas į JAV nėra pirmas: Umerovas jau buvo susitikęs su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve’u Witkoffu ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu. Tuomet taip pat buvo kalbėta apie galimus derybų formatus ir sąlygas, kurios galėtų tapti pagrindu tolesniems politiniams sprendimams.

    JAV, prezidentu vėl tapus Donaldui Trumpui, viešai ragino Maskvą ir Kyjivą ieškoti derybinio sprendimo, tačiau iki šiol tai nepriartino šalių prie susitarimo. Ukrainoje karas tęsiasi jau ketvirtus metus nuo Rusijos pradėtos plataus masto invazijos.

    Pastarosiomis savaitėmis derybinė dinamika, anot publikacijoje minimų vertinimų, dar labiau susilpnėjo, nes JAV dėmesį nukreipė konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Tuo pat metu nei Kyjivas, nei Maskva neatsisako esminių pozicijų dėl teritorijų.

    Ukraina yra siūliusi įšaldyti konfliktą dabartinėse fronto linijose, tai reikštų laikiną karo veiksmų sustabdymą išlaikant esamą situaciją. Rusija tokią idėją atmeta ir, kaip skelbiama, reikalauja visos Donecko srities, nors dalį jos tebekontroliuoja Ukraina, o Kyjivas šiuos reikalavimus vadina nepriimtinais.

    Maskvos paskelbtos paliaubos

    Tuo pačiu metu Kremlius pareiškė ketvirtadienį pradėsiantis dviejų dienų paliaubas, kurios turėtų sutapti su gegužės 9 dieną Maskvoje rengiama pergalei Antrajame pasauliniame kare skirta ceremonija ir paradu. Ukrainos pusė anksčiau šią iniciatyvą yra kritikavusi, o Kremlius yra ignoravęs Kyjivo siūlytus trumpesnius ugnies nutraukimo variantus.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad ugnies nutraukimas būtų taikomas gegužės 8 ir 9 dienomis. Rusijos pareigūnai taip pat perspėjo užsienio diplomatus Kyjive dėl galimų smūgių Ukrainos sostinei, jei Ukraina bandytų taikytis į Maskvos renginius.

    Pranešime taip pat minima, kad šių metų parade Maskva planuoja labiau ribotą karinės technikos demonstravimą. Tai siejama su rizika, kad renginiai galėtų tapti Ukrainos atakų taikiniu, atsižvelgiant į pastaruoju metu intensyvėjusius smūgius kariniams objektams Rusijos teritorijoje.

    Kol kas neaišku, ar Floridoje vyksiantys susitikimai taps proveržiu, tačiau Kyjivas signalizuoja, kad siekia išlaikyti JAV įsitraukimą ir aiškiai apibrėžti prioritetus. Artimiausiu metu dėmesys krypsta į tai, ar pavyks rasti bent minimalią sąlyčio liniją dėl belaisvių apsikeitimo ir ilgalaikių saugumo garantijų.