Tag: Žaidimai

  • Naujas „Rescue Drone Simulator“ žada realizmą: vėjas, baterija ir klaidos kainuos misiją

    Naujas „Rescue Drone Simulator“ žada realizmą: vėjas, baterija ir klaidos kainuos misiją

    „Rescue Drone Simulator: Second Chance“ pristatomas kaip dronų gelbėjimo simuliatorius, kuriame įrenginys nėra tik skraidanti kamera. Kūrėjai akcentuoja fizikinį modelį: žaidėjui teks išmokti valdyti realistiškai besielgiančią mašiną, kurios skrydis priklauso nuo daugybės kintamųjų.

    Žaidime svarbi drono masė, inercija, trauka ir aerodinamika, taip pat baterijos resursas, galimi pažeidimai bei oro sąlygos. Vėjas gali nustumti nuo trajektorijos, papildomas krovinys pakeis reakciją į valdymą, o dar prieš misiją dirbtuvėse paruošta komplektacija gali nulemti, ar operacija pavyks.

    Numatyti du valdymo režimai: Simulator ir Arcade. Simulator turėtų būti artimesnis tikram drono pilotavimui, o Arcade pasiūlys daugiau pagalbos ir leis greičiau įsitraukti net neturintiems patirties su dronais.

    Tarp operacijų žaidėjai galės tobulinti ir modifikuoti savo įrenginius, parinkdami dalis, kurios keis našumą, ištvermę ir paties skrydžio charakterį. Tokia progresijos sistema primena realų dronų paruošimą darbui, kai kompromisai tarp galios, svorio ir patikimumo tampa kasdienybe.

    Pavadinime esanti Second Chance, anot kūrėjų idėjos, susijusi ne tik su gelbstimais žmonėmis. Komandos branduolį sudaro patyrę specialistai, kurie dėl nelaimių, ligų, amžiaus ar trauminių patirčių nebegali dirbti ankstesnio darbo įprastu būdu, tačiau technologijos suteikia galimybę sugrįžti į gelbėjimo veiklą.

    „Technologija nepakeičia jų žinių ar instinkto, bet leidžia vėl juos panaudoti, dirbant iš saugaus atstumo ir pasiekiant vietas, kur žmogus neįžengtų“, – teigiama projekto pristatyme.

    Nors veiksmas vyksta netolimoje ateityje, žaidimas sąmoningai vengia sterilaus mokslinės fantastikos įvaizdžio. Audiovizualinis stilius semiasi įkvėpimo iš 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių industrinių erdvių, analoginės elektronikos ir fizinių valdymo pultų estetikos.

    „Rescue Drone Simulator: Second Chance“ planuojama išleisti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Projektas numatytas PC per „Steam“, taip pat „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X|S“, o studija „Anraga Studios“ žada vienalaikę premjerą visose platformose.

  • Call of Duty: Modern Warfare 4 smogia su trenksmu: kampanijoje – Madsas Mikkelsenas

    Call of Duty: Modern Warfare 4 smogia su trenksmu: kampanijoje – Madsas Mikkelsenas

    „Activision“ pristatė naują „Call of Duty: Modern Warfare 4“ siužeto anonsą, kuriame netrūksta intensyvių susirėmimų ir užuominų apie tamsesnę kampanijos kryptį. Žaidimas turėtų pasirodyti spalio 23 dieną ir būti išleistas kompiuteriams bei „PlayStation 5“, „Xbox Series X/S“ ir „Nintendo Switch 2“ konsolėms.

    Kūrėjai patvirtina, kad žaidėjų lauks keli pagrindiniai režimai: daugelio žaidėjų kovos, DMZ ir pilnavertė vieno žaidėjo kampanija. Šįkart „Modern Warfare 4“ starto dieną nebus įtrauktas į „Xbox Game Pass“ biblioteką, todėl daliai auditorijos tai gali reikšti papildomas išlaidas nuo pirmos dienos.

    Naujasis anonsas leidžia suprasti, kad istorijos ašis suksis apie įsiplieskusį konfliktą Korėjos pusiasalyje, kuris ima destabilizuoti ir kitus regionus. Kampanijoje akcentuojamas pozicinis karas ir operacijos, kuriose svarbios ne tik tiesioginės kautynės, bet ir greiti taktiniai sprendimai.

    Pasak kūrėjų pateikiamos informacijos, misijos nusidrieks per kelias pasaulio vietas: kovos vyks ir griūvančiame Niujorke, numatyti persekiojimai Paryžiuje, o taip pat naktiniai SAS reidai Mumbajuje. Pagrindinis veikėjas bus Pietų Korėjos karys Parkas, įtraukiamas į plataus masto Šiaurės Korėjos invazijos scenarijų.

    Gerbėjams svarbi žinia ta, kad sugrįš ir gerai pažįstami serijos personažai, įskaitant kapitoną Price’ą, vieną ryškiausių „Modern Warfare“ visatos veidų. Anonso pabaiga sufleruoja, jog jam teks susidurti su nauju, itin pavojingu priešininku.

    Tuo priešininku taps Madsas Mikkelsenas, kuriam patikėtas antagonisto vaidmuo. „Activision“ kol kas neatskleidė, kiek didelė bus jo personažo reikšmė siužetui, tačiau paties aktoriaus reputacija dažnai siejama su charizmatiškais ir dviprasmiškais vaidmenimis, ypač kai tenka įkūnyti grėsmingus oponentus.

    Pastaraisiais metais didieji leidėjai vis aktyviau į žaidimus kviečia kino ir serialų žvaigždes, siekdami sustiprinti istorijos pateikimą ir rinkodarą. Tokie sprendimai dažnai tampa aiškiu signalu, kad kampanijai skiriamas didelis dėmesys ir siekiama kuo platesnės auditorijos už tradicinės žaidėjų bendruomenės ribų.

  • Japonijos žaidimų kūrėjai masiškai perėjo prie DI: skaičiai stulbina, rizikos – rimtos

    Japonijos žaidimų kūrėjai masiškai perėjo prie DI: skaičiai stulbina, rizikos – rimtos

    Japonijos žaidimų industrijos asociacija CESA pristatė naujausio sektoriaus vertinimo kryptį, kurioje daug dėmesio skiriama dirbtinio intelekto įtakai kūrimui. Įžvalgos buvo aptartos Tokyo Game Show 2026 renginyje, o skaičiai rodo itin spartų generatyvinio DI įsitvirtinimą.

    CESA apklausos duomenimis, 85,8 proc. Japonijos kūrėjų ir leidėjų jau naudoja generatyvinį DI kurdami žaidimus. Iš šios grupės 63 proc. teigia DI įrankius naudojantys kasdien, dar 22,8 proc. juos pasitelkia nereguliariai, pagal poreikį.

    Tyrime dalyvavo tiek nepriklausomos studijos, tiek dideli rinkos žaidėjai, tarp jų „SEGA“, „Capcom“, „Level-5“ ir „Konami“. Kūrėjai pabrėžia, kad DI dažniausiai paspartina rutininę gamybos dalį, padeda greičiau iteruoti idėjas ir trumpina kūrimo ciklus.

    Praktikoje DI dažniausiai taikomas vizualinių išteklių paruošimui, ankstyviems koncepcijų eskizams, tekstų juodraščiams, dialogų variacijoms ir programavimo pagalbai. Tokia automatizacija leidžia komandoms daugiau laiko skirti žaidimo mechanikoms, balansavimui ir testavimui, o ne pasikartojančioms užduotims.

    DI įsigalėjimą patvirtina ir ankstesni rinkos vertinimai. Viename pernai publikuotame industrijos tyrime DI naudojimą deklaravo 51 proc. respondentų, o šių metų Japonijos duomenys rodo, kad praktikos tapo beveik kasdienybe ir apima didesnę kūrybinio proceso dalį.

    CESA vadovas Tsutomu Masuda atkreipė dėmesį, kad DI diegiamas sistemingai ir jau tapo įprasta kūrimo aplinkų dalimi. Kartu jis pabrėžė, kad industrijai tenka spręsti sudėtingus klausimus dėl autorių teisių, duomenų kilmės ir atsakomybės už galimus pažeidimus.

    „Svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą tarp DI įsikišimo ir realaus žmonių indėlio, kad galutinis produktas būtų ir kokybiškas, ir etiškai pagrįstas“, – sakė Tsutomu Masuda.

    Ši diskusija aktuali ne tik Japonijai: didėjant DI naudojimui, žaidimų rinkoje vis dažniau keliami reikalavimai aiškiau žymėti DI kurtą turinį, apibrėžti licencijavimo taisykles ir sukurti vidines įmonių gaires. Leidėjams ir studijoms tai tampa ne vien technologiniu, bet ir reputaciniu klausimu, galinčiu nulemti žaidėjų pasitikėjimą.

  • Naujas lenkų hitas „Valor Mortis“ šokiravo kaina: vietiniams pigiau nei visiems kitiems

    Naujas lenkų hitas „Valor Mortis“ šokiravo kaina: vietiniams pigiau nei visiems kitiems

  • Twitch vadovo užuomina kaitina aistras: ar „GTA 6“ internetinis režimas startuos kitąmet?

    Twitch vadovo užuomina kaitina aistras: ar „GTA 6“ internetinis režimas startuos kitąmet?

    „GTA 6“ artėjant prie premjeros toliau kursto spėliones, o daugiausia klausimų kelia internetinis režimas. „Rockstar Games“ kol kas viešai akcentuoja siužetinę dalį, todėl bendruomenė ieško bet kokių užuominų, kada ir kaip grįš „GTA Online“ tipo patirtis.

    Diskusijas pakurstė „Twitch“ vadovas Danas Clancy, interviu metu kalbėjęs apie milžinišką platformos suaktyvėjimą, kurį esą sukels „GTA 6“ pasirodymas. Jis taip pat užsiminė apie pokalbius su „Rockstar Games“ atstovais, aptariant bendrus planus, susijusius su transliacijomis ir kūrėjų įtraukimu.

    „Su „Rockstar Games“ kalbėjomės, kaip „Twitch“ kūrėjai galėtų tapti svarbia šio starto dalimi“, – sakė Danas Clancy.

    Nors tai nėra oficialus pranešimas apie datą, frazė apie kitus metus žaidėjų ir industrijos stebėtojų interpretuojama kaip netiesioginė nuoroda, kad internetinis režimas gali pasirodyti vėliau nei pagrindinis žaidimas. Toks modelis žaidimų rinkoje nėra naujiena: didelės apimties projektai neretai pirmiausia leidžiami su kampanija, o tinklo funkcijos plečiamos vėliau, siekiant stabilumo ir ilgo gyvavimo.

    Tekste taip pat minima, kad „Rockstar Games“ plečia marketingo kampaniją ir išleidžia muzikos rinkinį, skirtą Vice City ir Leonidos atmosferai. Tai atitinka studijos praktiką kurti žaidimo pasaulį ne tik per anonsus, bet ir per garsą, įvaizdį bei partnerystes, kurios padeda palaikyti dėmesį iki starto.

    Streamingas „GTA“ franšizei tampa vis svarbesnis: transliuotojai ir žiūrovai kuria milžinišką antrinį turinį, o platformos tiesiogiai laimi iš žiūrimumo šuolių. Dėl to vis garsiau kalbama, kad naujasis internetinis režimas gali būti kuriamas atsižvelgiant į transliacijų erą, kai žiūrovų įsitraukimas, kūrėjų įrankiai ir bendruomenės renginiai tampa tokie pat svarbūs kaip ir pats žaidimas.

    Kol kas belieka laukti „Rockstar Games“ patvirtinimo: nei „GTA 6“, nei internetinio režimo išleidimo grafikas viešai nėra detalizuotas. Tačiau „Twitch“ vadovo komentarai rodo, kad užkulisiuose jau vyksta planavimas, o tai dažnai reiškia, kad industrija ruošiasi vienam didžiausių artėjančių popkultūrinių startų.

  • „Blizzard“ darbuotojai išsiderėjo naujas sutartis: algų kėlimas, hibridas ir DI taisyklės

    „Blizzard“ darbuotojai išsiderėjo naujas sutartis: algų kėlimas, hibridas ir DI taisyklės

    „Blizzard Entertainment“ darbuotojų profesinės sąjungos paskelbė pasiekusios naujus kolektyvinius susitarimus, apimančius atlygio didinimą, hibridinio darbo nuostatas ir aiškesnes taisykles dėl dirbtinio intelekto naudojimo kuriant žaidimus. Tokie susitarimai žymi tolesnį profsąjungų stiprėjimą JAV žaidimų industrijoje ir rodo, kad darbuotojai vis dažniau siekia įtvirtinti standartus sparčiai besikeičiančioje rinkoje.

    Pirmieji „Blizzard“ testuotojai profsąjungas įkūrė dar 2022 metais, o vėliau prie jų jungėsi ir kitos komandos, dirbančios su skirtingais studijos projektais. Per pastaruosius metus panašūs procesai plėtėsi ir kituose žaidimų kūrimo padaliniuose, apimdami ne tik testavimą, bet ir kūrybines bei technologines funkcijas. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai darbuotojai siekia daugiau aiškumo dėl darbo sąlygų, krūvių ir karjeros stabilumo.

    „Ši sutartis reiškia naujos eros pradžią „Blizzard“, bet tuo viskas nesibaigia“, – sakė derybų komitete dirbęs „Overwatch“ komandos atstovas Simonas Hedrickas.

    „Tikiu, kad pasiekta teigiama permaina pasklis plačiau ir padės visą žaidimų industriją padaryti geresne vieta tiek darbuotojams, tiek žaidėjams“, – teigė jis.

    Sutartyse numatytos nuostatos dėl atlyginimų peržiūros ir didinimo, taip pat įtvirtintos hibridinio darbo taisyklės. Pastarosios ypač svarbios po pandemijos, kai technologijų ir kūrybiniuose sektoriuose išaugo įtampa tarp darbdavių, siekiančių grąžinti darbuotojus į biurus, ir komandų, kurios nori lankstesnio darbo modelio. Praktikoje tai dažnai reiškia aiškesnį grafiką, numatytas išimtis ir mažiau vietos ad hoc sprendimams.

    Atskira derybų kryptis buvo dirbtinis intelektas. Susitarimuose akcentuojama, kad darbdavys turės tartis su darbuotojais, jei planuotų DI naudoti žaidimų kūrimo procesuose, kurie gali paveikti darbo pobūdį ar pareigybes. Žaidimų industrijoje DI keliami klausimai apima kūrybinio darbo autorystę, kokybės kontrolę, galimą užduočių automatizavimą ir rizikas, susijusias su mokymui naudotais duomenimis.

    „Vertiname darbuotojų atsidavimą ir derybų komitetų darbą viso proceso metu“, – sakė „Blizzard“ prezidentė Johanna Faries.

    „Šių susitarimų ratifikavimas yra svarbus etapas ir rodo bendrą įsipareigojimą bendradarbiauti, kad geriau palaikytume mūsų komandas ir žaidėjus“, – pridūrė ji.

    Dar vienas jautrus klausimas derybose buvo darbo vietų saugumas ir atleidimų rizika. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje atleidimai tapo dažni, o tai neišvengiamai palietė ir žaidimų kūrėjus, įskaitant „Microsoft“ valdomas studijas. Naujų susitarimų kontekste darbuotojams aktualiausios tampa aiškios procedūros, informavimo principai ir galimybės sugrįžti į atrankas, jei atleidimai įvyktų.

    Ekspertai pažymi, kad kolektyvinės sutartys šiame sektoriuje gali tapti precedentu ir kitoms studijoms, ypač toms, kurios valdo ilgalaikius, milijonus žaidėjų turinčius projektus. Augant kaštams, trumpėjant kūrimo ciklams ir didėjant konkurencijai, darbo sąlygų stabilumas bei skaidrumas tampa ne tik socialiniu, bet ir kokybės bei reputacijos klausimu.

  • „Apple“ ir „Epic Games“ mūšis dėl „Fortnite“: byla keliauja į JAV Aukščiausiąjį Teismą

    „Apple“ ir „Epic Games“ mūšis dėl „Fortnite“: byla keliauja į JAV Aukščiausiąjį Teismą

    „Apple“ kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį Teismą, siekdama panaikinti sprendimą, kuriuo bendrovė buvo pripažinta pažeidusi teismo nurodymą ilgame ginče su „Epic Games“. Šis žingsnis rodo, kad kelių metų kova dėl programėlių parduotuvių taisyklių ir mokesčių toliau aštrėja.

    Ginčo šerdis – vadinamosios anti-steering taisyklės, kai programėlių kūrėjams ribojama galimybė nukreipti vartotojus į išorines apmokėjimo sistemas už „App Store“ ribų. Teismai pripažino, kad tokie ribojimai tam tikrais aspektais pažeidė Kalifornijos nesąžiningos konkurencijos nuostatas, todėl „Apple“ buvo įpareigota leisti kūrėjams pateikti nuorodas ar kitus būdus, skatinančius rinktis alternatyvius atsiskaitymus.

    Po ankstesnio sprendimo „Apple“ atnaujino taisykles ir formaliai leido tam tikras nuorodas, tačiau nustatė iki 27 proc. komisinį mokestį nuo pirkimų, atliktų per tas nuorodas ar kitus nukreipimo mechanizmus. „Epic Games“ tvirtino, kad tokia praktika pažeidžia teismo sprendimo esmę, nes išorinis atsiskaitymas realiai išlieka apmokestintas panašiu lygiu kaip ir „App Store“.

    Vėliau teismas pripažino, kad „Apple“ nesilaikė nuolatinio įpareigojimo, ir skyrė atsakomybę už teismo nurodymo nevykdymą. „Apple“ nesutinka ir argumentuoja, kad negalima bausti už elgesį, kuris nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai uždraustas pačiame įpareigojime, todėl siekia, kad sprendimas būtų panaikintas aukštesnėje instancijoje.

    Bylos svarba gerokai pranoksta vieną žaidimą ar dvi bendroves, nes ji liečia plačiau taikomą programėlių platformų modelį, kuriame didelę dalį pajamų sudaro komisinių mokesčiai. Jei Aukščiausiasis Teismas nuspręstų nagrinėti skundą ir suformuotų naują praktiką, tai galėtų turėti įtakos ir kitoms platformoms, kurios taiko panašias taisykles kūrėjams bei atsiskaitymams.

    Šis ginčas vyksta platesniame reguliavimo ir konkurencijos politikos kontekste, kai skaitmeninės platformos vis dažniau spaudžiamos didinti pasirinkimą vartotojams ir mažinti kliūtis konkurencijai. Europoje panašios krypties pokyčius skatina Skaitmeninių rinkų aktas, o JAV diskusijos dėl platformų galios ir mokesčių struktūros taip pat išlieka vienos karščiausių technologijų sektoriuje.

    „Apple“ tikina, kad komisiniai ir taisyklės užtikrina saugumą, privatumo apsaugą ir infrastruktūros išlaikymą, o kūrėjams suteikia prieigą prie pasaulinės auditorijos. „Epic Games“ savo ruožtu teigia, kad dabartinis modelis riboja konkurenciją ir brangina skaitmeninį turinį, todėl kova dėl alternatyvių atsiskaitymų realiai tampa kova dėl visos ekosistemos kontrolės.

    „Mums svarbiausia, kad kūrėjai galėtų sąžiningai nukreipti vartotojus į kitus mokėjimo būdus, o taisyklės nebūtų apeinamos papildomais mokesčiais“, – sakė „Epic Games“ vadovas Timas Sweeney, komentuodamas naujausią „Apple“ kreipimąsi.

  • „Bungie“ šokiruoja žaidėjus: iš „Marathon“ dingsta sezonai, laukia nauja strategija ir PvE

    „Bungie“ šokiruoja žaidėjus: iš „Marathon“ dingsta sezonai, laukia nauja strategija ir PvE

    Studija „Bungie“ keičia ambicingo šaudyklės „Marathon“ vystymo planą ir atsisako iki šiol planuoto sezoninio modelio. Nors kitas sezonas turėjo startuoti rugsėjo 22 dieną, jo nebus, o patys sezonai iš žaidimo išimami visiškai.

    Kūrėjai teigia, kad dėmesį perkelia į funkcijų kūrimą, testavimą ir nuoseklų tobulinimą, o tik tada į jų diegimą žaidėjams. Toks posūkis atspindi platesnę industrijos tendenciją: vis daugiau komandų mažina griežtus turinio „kalendorius“ ir renkasi lėtesnį, bet stabilesnį atnaujinimų pristatymą.

    Didžiausi pokyčiai suplanuoti gruodį

    Gruodžio 8 dieną numatytas atnaujinimas „Symbiosis“, kuris turėtų atnešti apčiuopiamą turinio injekciją. Planuojamas atnaujintas „Perimeter“, naujas „Shell“ ir eksperimentinis komandinio „Deathmatch“ režimas.

    Kartu žadami ir patogumo pakeitimai: pagerintas įvedimas naujiems žaidėjams bei naujas žaidėjų centras, turintis veikti kaip treniruočių erdvė. Tokie sprendimai dažnai diegiami siekiant sumažinti įėjimo barjerą ir ilginti žaidėjų išlaikymą, ypač konkurencingose daugiažaidėse ekosistemose.

    PvE tampa nauju krypties akcentu

    Ryškiausia gruodžio atnaujinimo detalė yra pirmasis nuolatinis PvE patyrimas. „Bungie“ kol kas neatskleidžia daug detalių, tačiau pabrėžia, kad tai bus naujas būdas tyrinėti pasaulį, progresuoti ir sąveikauti su aplinka už tradicinės ekstrakcijos tipo žaidimo ribų.

    Studija „Symbiosis“ vadina svarbiu raidos etapu ir naujos krypties pradžia, kuri formuojama pagal tai, ką kūrėjai išmoko iš žaidėjų elgsenos ir atsiliepimų. PvE kryptis dažnai pasirenkama tada, kai siekiama pritraukti platesnę auditoriją, kuri nenori vien tik aukštos įtampos PvP susidūrimų.

    Iki gruodžio irgi bus judėjimo

    Iki metų pabaigos žaidimas taip pat neliks sustingęs. Spalio 6 dieną planuojamas ekonomikos ir žaidėjų progreso perkrovimas, nauja apdovanojimų sistema bei balanso korekcijos.

    Be to, numatomas „Vault Breaker“ sugrįžimas ir tolesni eksperimentai su žaidimo mechanikomis. Mėnesio pabaigoje „Bungie“ žada išsamiau paaiškinti, kaip ilgainiui keisis „Marathon“, siekiant sukurti dinamiškesnę išgyvenimo patirtį.

  • „Rescue Drone Simulator: Second Chance“ žada naują simuliatorių: dronais gelbėsi ten, kur žmonės nepasiekia

    „Rescue Drone Simulator: Second Chance“ žada naują simuliatorių: dronais gelbėsi ten, kur žmonės nepasiekia

    Gelbėjimo misijos po katastrofų

    „Rescue Drone Simulator: Second Chance“ pristatomas kaip gelbėjimo darbų simuliatorius, kuriame žaidėjas siunčiamas į situacijas, kai įvyksta gaisrai, sprogimai, stichinės nelaimės ar infrastruktūros avarijos. Kampanijoje teks greitai įvertinti grėsmes, pasirinkti tinkamą droną ir priimti sprendimus veikiant laiko spaudimui.

    Kūrėjai pabrėžia, kad tai ne paprasta skraidanti kamera, o fiziškai modeliuojama mašina, kurią reikia išmokti valdyti. Drono elgseną turėtų lemti masė, inercija, trauka, aerodinamika, baterijos resursas, pažeidimai ir oro sąlygos.

    Reali fizika ir du valdymo režimai

    Žaidime numatoma, kad vėjas gali nublokšti droną nuo trajektorijos, o papildomas krovinio svoris pakeis reakciją į valdymą. Taip pat akcentuojama, jog dar prieš misiją dirbtuvėse paruošta konfigūracija gali turėti realią įtaką rezultatui, todėl svarbus taps ne tik pilotavimas, bet ir pasirengimas.

    Numatyti du valdymo režimai: Simulator orientuotas į artimesnę realybei patirtį, o Arcade turėtų padėti greičiau įsitraukti ir tiems, kurie su dronais nėra susidūrę. Tarp operacijų žaidėjas galės tobulinti bei modifikuoti techniką, parenkant dalis, darančias įtaką greičiui, patvarumui ir skrydžio charakteriui.

    Antro šanso idėja ir artima ateitis

    Pavadinime esantis Second Chance, anot kūrėjų, taikomas ne tik žmonėms, kuriuos teks gelbėti misijų metu. Pasakojimo centre – patyrę specialistai, kurie po nelaimių, ligų, amžiaus pokyčių ar trauminių išgyvenimų nebegali dirbti taip, kaip anksčiau, tačiau technologija leidžia sugrįžti prie prasmę teikiančios veiklos.

    „Technologija nepakeičia jų žinių, patirties ar instinktų, bet leidžia juos vėl panaudoti – veikti iš saugaus atstumo ir pasiekti vietas, kur žmogus negali įžengti“, – teigiama projekto pristatyme.

    Žaidimo veiksmas vyks netolimoje ateityje, tačiau vizualinis stilius sąmoningai tolsta nuo sterilaus mokslinės fantastikos įvaizdžio. Audiovizualiniai sprendimai, kaip skelbiama, remsis industrinėmis erdvėmis, analoginės elektronikos nuotaika, fizinėmis valdymo panelėmis ir darbo įrangos estetika, primenančia 8–9 dešimtmečius.

    Prie projekto dirba studija „The Farm 51“, o kūrybinėje komandoje minimi vadovai Wojciech Pazdur ir Artur Fojcik. Skelbiama, kad „Rescue Drone Simulator: Second Chance“ turėtų pasirodyti 2027 metų pirmąjį ketvirtį asmeniniams kompiuteriams per „Steam“, taip pat „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X|S“, planuojant vienu metu išleisti visas versijas.

  • Paviliojo pigesni „Xbox“ žaidimų kodai: „Microsoft“ ėmėsi veiksmų ir kai kuriems užblokavo paskyras

    Paviliojo pigesni „Xbox“ žaidimų kodai: „Microsoft“ ėmėsi veiksmų ir kai kuriems užblokavo paskyras

    Žaidimų ir prenumeratų kodų rinka pastaraisiais metais išaugo, o žaidėjus dažnai vilioja pasiūlymai, kurie atrodo gerokai pigesni nei oficialiuose kanaluose. Vis dėlto tokie pirkiniai gali baigtis nemaloniai, nes „Microsoft“ aktyviau reaguoja į įtartinus kodų platinimo atvejus ir kai kuriems vartotojams pritaiko laikinas ar nuolatines paskyrų sankcijas.

    Saugiausias būdas įsigyti žaidimą ar papildyti „Xbox Game Pass“ prenumeratą išlieka oficialus „Microsoft Store“ bei autorizuoti prekybos partneriai. Tokiais atvejais pirkėjas paprastai turi aiškią pirkimo istoriją, galiojančias sąlygas ir mažesnę riziką, kad kodas bus susietas su sukčiavimu ar neteisėta kilme.

    Problemos dažniausiai prasideda tada, kai kodai perkami iš perpardavėjų ar mažiau žinomų platformų, kurios reklamuoja 10–30 proc. ar dar didesnes nuolaidas. Nors dalis tokių pasiūlymų gali būti teisėti, rinkoje pasitaiko kodų, įsigytų naudojant pavogtas mokėjimo priemones, apgaulingus grąžinimus ar regioninius apribojimus apeinančias schemas.

    Kas nutiko Japonijoje?

    Japonijoje užfiksuotas atvejis, kai daliai žaidėjų paskyros buvo užblokuotos po to, kai jie aktyvavo kodus, pirktus iš vadinamųjų resellerių. Situaciją viešai aptarė „Xbox“ atstovas Scottas Van Vlietas, pabrėžęs, kad bendrovė siekia stabdyti piktnaudžiavimą, bet kartu nenori nubausti sąžiningų vartotojų, kurie galėjo nežinoti apie kodo kilmę.

    „Mes atidžiai stebime sukčiavimo atvejus ir reaguojame, tačiau svarbu nebausti sąžiningų žaidėjų, kurie galėjo nežinoti, kad įsigijo probleminį kodą“, – sakė Scottas Van Vlietas.

    Skelbiama, kad daliai vartotojų, kreipusis į klientų aptarnavimą, paskyros buvo atstatytos. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju sprendimas bus palankus, nes vertinama konkreti situacija, pirkimo aplinkybės ir galimi ryšiai su neteisėtomis operacijomis.

    Ką tai reiškia žaidėjams?

    Praktikoje rizika kyla ne tik dėl galimo pinigų praradimo, kai kodas pasirodo negaliojantis, bet ir dėl pasekmių pačiai „Xbox“ paskyrai. Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti apribota prieiga prie skaitmeninės bibliotekos, prenumeratų, internetinių paslaugų ar net sustabdytas pirkimų funkcionalumas.

    Ekspertai pataria atkreipti dėmesį į per geras, kad būtų tiesa, nuolaidas, neaiškius pardavėjų kontaktus, miglotas grąžinimo taisykles ir prašymus atsiskaityti nestandartiniais būdais. Jei kyla abejonių, saugiau rinktis oficialius kanalus arba autorizuotus prekybininkus, nes tai sumažina tikimybę, kad vėliau teks aiškintis su „Microsoft“ dėl paskyros blokavimo.