Tag: Žarnyno mikrobiota

  • Skaidulų trūkumas gali priversti žarnyno bakterijas ardyti apsauginį gleivių sluoksnį

    Žarnyne gyvenančios bakterijos paprastai padeda skaidyti maisto medžiagas ir palaikyti imuninės sistemos darbą, tačiau jų elgesys priklauso nuo to, ką valgome. Nauji tyrimai rodo, kad kai mityboje trūksta skaidulų, dalis mikroorganizmų gali imti „maitintis“ nebe maistu, o žarnyno sieneles dengiančiu gleivių sluoksniu.

    Šis sluoksnis nėra atsitiktinis: jis veikia kaip apsauginė barjera tarp žarnyno turinio ir epitelio ląstelių. Gleivėse yra mucinų – baltymų, suteikiančių jai būdingą struktūrą ir padedančių atskirti audinius nuo mikroorganizmų bei įvairių medžiagų virškinamajame trakte.

    Jei bakterijos pradeda intensyviau naudoti šio sluoksnio sudedamąsias dalis kaip energijos šaltinį, apsauga gali susilpnėti. Toks pokytis teoriškai didina nepageidaujamų sąveikų tarp mikroorganizmų ir žarnyno ląstelių riziką.

    Į šį mechanizmą mokslininkai atkreipė dėmesį eksperimentuose su pelėmis: kai racione pritrūko skaidulų, buvo stebėta, kad bakterijos ima naudoti gleives kaip alternatyvų „kurą“. Kartu fiksuotas ir junginių, galinčių būti nepalankių organizmui, susidarymas.

    Kuo skaidulos svarbios ne tik virškinimui

    Skaidulos dažniausiai siejamos su reguliariu tuštinimusi ir vidurių užkietėjimo prevencija. Vis dėlto Prinstono universiteto mokslininkų darbai leidžia manyti, kad augalinės kilmės mitybos komponentai gali keisti ir tai, kokius cheminius junginius gamina žarnyno mikrobiota.

    Tyrėjai nagrinėjo fenolinius metabolitus – junginius, susidarančius iš kai kurių aminorūgščių, pavyzdžiui, tirozino ir fenilalanino. Dalis tokių metabolitų siejama su palankesniais procesais organizme, o kiti – su nepageidaujamais metaboliniais pokyčiais.

    Nustatyta, kad skaidulos ir tam tikri augaliniai baltymai gali paveikti, kaip žarnyno bakterijos panaudoja turimas maistines medžiagas. Dėl to gali kisti skirtingų metabolitų proporcijos.

    Taip pat pastebėta, kad mityba su pakankamu skaidulų kiekiu gali padėti riboti kai kurių potencialiai nepalankių junginių, tokių kaip p-krezolio sulfatas ir fenilo sulfatas, gamybą. Tyrimų rezultatai publikuoti moksliniuose žurnaluose „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS) ir „Nature Metabolism“.

    „Skaidulas imituojantys“ baltymai ir jų vaidmuo

    Tyrimuose išskirtas dar vienas įdomus mitybos komponentas – augaliniai baltymai, kurių žmogaus organizmas nesuvirškina iki galo. Mokslininkai juos pavadino Prif (angl. proteins imitating fiber), tai yra „skaidulas imituojančiais“ baltymais.

    Kaip ir skaidulos, šie baltymai gali praeiti plonąją žarną ir pasiekti storąją, kur tampa maistu mikroorganizmams. Tyrėjų teigimu, skaidulos ir tokie baltymai gali veikti kartu – daryti įtaką mikrobiotos sudėčiai bei jos gaminamiems metabolitams.

    Akcentuojama ir jų derinio svarba: skaidulos, kaip manoma, riboja bakterijų polinkį naudoti paties organizmo audinių baltymus, o augaliniai baltymai suteikia papildomos „žaliavos“ bakterijų medžiagų apykaitai.

    Kiek skaidulų reikia ir kaip jas didinti saugiai

    Nors apie skaidulas kalbama vis dažniau, jų vis dar valgoma per mažai. Remiantis Lenkijos mitybos normomis, suaugusiajam rekomenduojama gauti apie 25 g skaidulų per dieną, o vidutinis suvartojimas šalyje nurodomas mažesnis.

    Skaidulų daugiausia suteikia įvairūs augaliniai produktai. Tekste pateikiami pavyzdžiai rodo, kad reikšmingą dalį normos gali sudaryti ir kasdieniai pasirinkimai: avietės, grikiai ar avižiniai dribsniai.

    Svarbu atsiminti, kad skaidulos būna skirtingos – tirpios ir netirpios vandenyje. Tirpios žarnyne gali sudaryti gelį ir, pavyzdžiui, sulėtinti kai kurių medžiagų pasisavinimą, o netirpios didina išmatų tūrį ir palaiko jų slinktį. Dėl to mityboje naudinga įvairovė, o ne vienas „skaidulų šaltinis“.

    Dar vienas praktinis momentas – skaidulų kiekį reikėtų didinti palaipsniui, ypač jei iki tol jų buvo mažai. Staigus didelis daržovių, sėklų ar ankštinių įtraukimas gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi, pilnumo jausmą ar skausmus, nes skaidulas aktyviau fermentuoja bakterijos.

    Didinant skaidulų kiekį mityboje svarbus ir vanduo: skaidulos gali surišti skysčius virškinamajame trakte, todėl nepakankamas skysčių vartojimas gali pabloginti tuštinimosi problemas. Mokslininkai pabrėžia, kad reikalingi tolesni tyrimai, kurie tiksliau atsakytų, kaip mitybos pokyčiai veikia ilgalaikę žmogaus sveikatą.

  • 4 Viduržemio jūros gyvenimo būdo įpročiai, kurie gali padėti žarnyno sveikatai

    Group of friends enjoying a meal outdoors together

    Group of friends enjoying a meal outdoors together

    Credit:

    Design elements: Getty Images. EatingWell design.


    Key Points
    • The Mediterranean diet goes beyond simply food recommendations for gut-health benefits.
    • Habits like eating with others, mindful eating and movement, plus quality rest, support gut health.
    • These habits help to relieve stress and promote better growth of bacteria in the gut.

    One of the best diets for supporting your gut health is the Mediterranean diet. This popular and well-researched healthy eating pattern prioritizes fruits, vegetables, whole grains, beans and seeds. Those very same foods happen to be the ones that also support a healthy and thriving gut microbiome.

    But, the Mediterranean diet is more than just food recommendations. It embodies a whole way of life, and those lifestyle choices beyond food may have additional gut-health benefits. For example, enjoying your meals in the company of others or fitting in daily mindful movement might not be top of mind for gut health, but experts agree that they can offer additional gut-health perks. Read on to see what healthy Mediterranean diet habits you might want to try adopting for better gut health.

    Eating with Others

    Enjoying a meal with friends or family does more than just refill your social battery—it may be good for your gut too. “The Mediterranean lifestyle places a strong emphasis on slowing down, enjoying meals and connecting with others. This habit can benefit gut health in more ways than we might realize!” says Ashley Oswald, RDN, LD, IFNCP.

    Eating with others fosters connection and that can positively influence stress levels and overall well-being, which are important considerations for digestive health, per Oswald. “Research on brain-gut behavioral therapies also highlights how psychological and behavioral factors can influence digestive symptoms, particularly in individuals with disorders of gut-brain interaction, such as IBS,” she adds.

    The nutritional quality of meals eaten together is often better as well. “People are more likely to have a well-balanced meal when they eat together, and family meals are known to be associated with healthier eating,” says Amanda Sauceda, M.S., RD. “This variety in your diet can be supportive of a more diverse gut microbiome, which is thought to be a sign of good gut health,” she adds.

    Savoring Rather Than Rushing Meals

    From eating in the car to doomscrolling on your phone through lunch, most of us have become masters of distracted eating. The only problem is that this kind of rushed and mindless eating isn’t good for our gut health. “When we are constantly rushing, multitasking or eating under stress, our nervous system may be less supportive of optimal digestion,” says Oswald.

    If that sounds all too familiar, take a note from the Mediterranean region, where meals are more often savored rather than rushed. “Eating in a relaxed environment and taking time to enjoy meals may help support the gut-brain connection by reducing stress-related signaling and helping regulate the body’s digestive response,” says Oswald.

    That doesn’t mean you need to carve out an hour of time to eat every meal. Start with one meal or snack a day and eat without any distractions like the TV, cellphone or your computer. As you become better at slowing down at one meal, you may find yourself practicing it more often. “Slowing down allows us to be more mindful of our eating pace, chew our food more thoroughly and recognize hunger and fullness cues,” says Oswald.

    Daily Mindful Movement

    The Mediterranean lifestyle also encourages daily physical activity, but it looks much different than carefully planned gym sessions or HIIT classes. Instead, movement is naturally incorporated throughout the day, like walking to work, along with daily tasks of grocery shopping, gardening or household chores. By contrast, most of us spend a lot of our waking hours sitting, either in the car while commuting, at work in front of a computer, or at home binge-watching our favorite shows.

    What’s more, all that sitting can negatively impact your gut. Constipation is often linked with inactivity, but there’s evidence that it may also cause negative changes in the makeup of your gut microbiome. Since activity may not be as easily ingrained into your routine as it is in Mediterranean regions, you might need to get more creative about prioritizing movement.

    For example, that might look like taking a walk after meals to break up sitting time while supporting gut health. “A 10- to 15-minute walk after a meal helps food move out of the stomach faster, and regular movement increases gut bacteria that make butyrate, a short-chain fatty acid that feeds the cells lining your colon and helps calm inflammation,” says Julie Balsamo, M.S., RDN.

    Prioritizing Rest

    In the U.S., 1 in 3 adults report not getting enough rest, which is a far cry from the Mediterranean region, where rest is prioritized and even daytime naps are a culturally embedded practice. Missing out on adequate zzz’s can have a negative impact on your gut due to the gut-brain connection. “Research suggests that inadequate or disrupted sleep may negatively influence the diversity and balance of gut bacteria, including bacteria responsible for producing short-chain fatty acids. These beneficial compounds help nourish the cells lining the colon, support intestinal barrier integrity and help regulate inflammation,” says Oswald.

    Even if you can only daydream about a midday nap, there are steps you can take to get not just enough sleep, but better-quality sleep, too. Aim for at least seven to nine hours of sleep per night and establish a consistent sleep schedule. Reserve one hour before bed for a nighttime routine. Incorporating rituals like dimming the lights, avoiding screens, stretching or deep breathing can be helpful for winding down at night and prepping your brain and body for rest.

    Meal Plan to Try

    Our Expert Take

    When you are looking to support your gut health, sometimes it may be worth looking beyond the food that is on your plate. Adopting principles of the Mediterranean lifestyle is something that is often overlooked, but could offer potential gut-health benefits. Habits like sharing meals with others, savoring rather than rushing your meals, engaging in mindful movement and prioritizing rest are habits that work synergistically with the Mediterranean diet to improve your gut health.

    Was this page helpful?


    Sources

    EatingWell is committed to using high-quality, reputable sources—including peer-reviewed studies—to support the facts in our articles. Read about our editorial policies and standards to learn more about how we fact check our content for accuracy.
    1. Ibeas-Pérez MV, Aguí-Ruiz B, Arias-Sánchez S, Martín-Monzón I. Mediterranean diet and gut microbiota: impact on memory and other cognitive functions: a systematic review. Front Mol Neurosci. 2026;19:1749308. doi:10.3389/fnmol.2026.1749308

    2. Guasch-Ferré M, Willett WC. The Mediterranean diet and health: a comprehensive overview. J Intern Med. 2021;290(3):549-566. doi:10.1111/joim.13333

    3. Chey WD, Keefer L, Whelan K, Gibson PR. Behavioral and diet therapies in integrated care for patients with irritable bowel syndrome. Gastroenterology. 2021;160(1):47-62. doi:10.1053/j.gastro.2020.06.099

    4. Ahmed F, Alhodieb FS, Alsanie SA, Rasheed M, Ndagire CT. Relationship between stress, diet, and gut microbiota: a cross-sectional study. Nutr Metab (Lond). 2025;22(1):122. doi:10.1186/s12986-025-01014-y

    5. Snuggs S, Harvey K. Family mealtimes: a systematic umbrella review of characteristics, correlates, outcomes and interventions. Nutrients. 2023;15(13):2841. doi:10.3390/nu15132841

    6. Sidossis A, Tambalis KD, Itsiopoulos C, et al. Effects of traditional mediterranean physical activity on physical and mental health: a systematic review. Am J Lifestyle Med. Published online April 15, 2026. doi:10.1177/15598276261441548

    7. Xu L, Li W, Ling L, et al. A sedentary lifestyle changes the composition and predicted functions of the gut bacterial and fungal microbiota of subjects from the same company. Curr Microbiol. 2023;80(12):368. doi:10.1007/s00284-023-03480-0

    8. National Heart, Lung, and Blood Institute. What are Sleep Deprivation and Deficiency?

    9. Ellis L, Barata BC, Conduit R, et al. Rest unassured: a systematic review on the impacts of daytime napping in the Mediterranean on health outcomes, quality of life, and lifespan. Am J Lifestyle Med. Published online September 11, 2026. doi:10.1177/15598276261481759

    10. Wu J, Zhang B, Zhou S, et al. Associations between gut microbiota and sleep: a two-sample, bidirectional Mendelian randomization study. Front Microbiol. 2023;14:1236847. doi:10.3389/fmicb.2023.1236847

    Key Points
    • The Mediterranean diet goes beyond simply food recommendations for gut-health benefits.
    • Habits like eating with others, mindful eating and movement, plus quality rest, support gut health.
    • These habits help to relieve stress and promote better growth of bacteria in the gut.

    One of the best diets for supporting your gut health is the Mediterranean diet. This popular and well-researched healthy eating pattern prioritizes fruits, vegetables, whole grains, beans and seeds. Those very same foods happen to be the ones that also support a healthy and thriving gut microbiome.

    But, the Mediterranean diet is more than just food recommendations. It embodies a whole way of life, and those lifestyle choices beyond food may have additional gut-health benefits. For example, enjoying your meals in the company of others or fitting in daily mindful movement might not be top of mind for gut health, but experts agree that they can offer additional gut-health perks. Read on to see what healthy Mediterranean diet habits you might want to try adopting for better gut health.

    Eating with Others

    Enjoying a meal with friends or family does more than just refill your social battery—it may be good for your gut too. “The Mediterranean lifestyle places a strong emphasis on slowing down, enjoying meals and connecting with others. This habit can benefit gut health in more ways than we might realize!” says Ashley Oswald, RDN, LD, IFNCP.

    Eating with others fosters connection and that can positively influence stress levels and overall well-being, which are important considerations for digestive health, per Oswald. “Research on brain-gut behavioral therapies also highlights how psychological and behavioral factors can influence digestive symptoms, particularly in individuals with disorders of gut-brain interaction, such as IBS,” she adds.

    The nutritional quality of meals eaten together is often better as well. “People are more likely to have a well-balanced meal when they eat together, and family meals are known to be associated with healthier eating,” says Amanda Sauceda, M.S., RD. “This variety in your diet can be supportive of a more diverse gut microbiome, which is thought to be a sign of good gut health,” she adds.

    Savoring Rather Than Rushing Meals

    From eating in the car to doomscrolling on your phone through lunch, most of us have become masters of distracted eating. The only problem is that this kind of rushed and mindless eating isn’t good for our gut health. “When we are constantly rushing, multitasking or eating under stress, our nervous system may be less supportive of optimal digestion,” says Oswald.

    If that sounds all too familiar, take a note from the Mediterranean region, where meals are more often savored rather than rushed. “Eating in a relaxed environment and taking time to enjoy meals may help support the gut-brain connection by reducing stress-related signaling and helping regulate the body’s digestive response,” says Oswald.

    That doesn’t mean you need to carve out an hour of time to eat every meal. Start with one meal or snack a day and eat without any distractions like the TV, cellphone or your computer. As you become better at slowing down at one meal, you may find yourself practicing it more often. “Slowing down allows us to be more mindful of our eating pace, chew our food more thoroughly and recognize hunger and fullness cues,” says Oswald.

    Daily Mindful Movement

    The Mediterranean lifestyle also encourages daily physical activity, but it looks much different than carefully planned gym sessions or HIIT classes. Instead, movement is naturally incorporated throughout the day, like walking to work, along with daily tasks of grocery shopping, gardening or household chores. By contrast, most of us spend a lot of our waking hours sitting, either in the car while commuting, at work in front of a computer, or at home binge-watching our favorite shows.

    What’s more, all that sitting can negatively impact your gut. Constipation is often linked with inactivity, but there’s evidence that it may also cause negative changes in the makeup of your gut microbiome. Since activity may not be as easily ingrained into your routine as it is in Mediterranean regions, you might need to get more creative about prioritizing movement.

    For example, that might look like taking a walk after meals to break up sitting time while supporting gut health. “A 10- to 15-minute walk after a meal helps food move out of the stomach faster, and regular movement increases gut bacteria that make butyrate, a short-chain fatty acid that feeds the cells lining your colon and helps calm inflammation,” says Julie Balsamo, M.S., RDN.

    Prioritizing Rest

    In the U.S., 1 in 3 adults report not getting enough rest, which is a far cry from the Mediterranean region, where rest is prioritized and even daytime naps are a culturally embedded practice. Missing out on adequate zzz’s can have a negative impact on your gut due to the gut-brain connection. “Research suggests that inadequate or disrupted sleep may negatively influence the diversity and balance of gut bacteria, including bacteria responsible for producing short-chain fatty acids. These beneficial compounds help nourish the cells lining the colon, support intestinal barrier integrity and help regulate inflammation,” says Oswald.

    Even if you can only daydream about a midday nap, there are steps you can take to get not just enough sleep, but better-quality sleep, too. Aim for at least seven to nine hours of sleep per night and establish a consistent sleep schedule. Reserve one hour before bed for a nighttime routine. Incorporating rituals like dimming the lights, avoiding screens, stretching or deep breathing can be helpful for winding down at night and prepping your brain and body for rest.

    Meal Plan to Try

    Our Expert Take

    When you are looking to support your gut health, sometimes it may be worth looking beyond the food that is on your plate. Adopting principles of the Mediterranean lifestyle is something that is often overlooked, but could offer potential gut-health benefits. Habits like sharing meals with others, savoring rather than rushing your meals, engaging in mindful movement and prioritizing rest are habits that work synergistically with the Mediterranean diet to improve your gut health.

    Was this page helpful?


    Sources

    EatingWell is committed to using high-quality, reputable sources—including peer-reviewed studies—to support the facts in our articles. Read about our editorial policies and standards to learn more about how we fact check our content for accuracy.
    1. Ibeas-Pérez MV, Aguí-Ruiz B, Arias-Sánchez S, Martín-Monzón I. Mediterranean diet and gut microbiota: impact on memory and other cognitive functions: a systematic review. Front Mol Neurosci. 2026;19:1749308. doi:10.3389/fnmol.2026.1749308

    2. Guasch-Ferré M, Willett WC. The Mediterranean diet and health: a comprehensive overview. J Intern Med. 2021;290(3):549-566. doi:10.1111/joim.13333

    3. Chey WD, Keefer L, Whelan K, Gibson PR. Behavioral and diet therapies in integrated care for patients with irritable bowel syndrome. Gastroenterology. 2021;160(1):47-62. doi:10.1053/j.gastro.2020.06.099

    4. Ahmed F, Alhodieb FS, Alsanie SA, Rasheed M, Ndagire CT. Relationship between stress, diet, and gut microbiota: a cross-sectional study. Nutr Metab (Lond). 2025;22(1):122. doi:10.1186/s12986-025-01014-y

    5. Snuggs S, Harvey K. Family mealtimes: a systematic umbrella review of characteristics, correlates, outcomes and interventions. Nutrients. 2023;15(13):2841. doi:10.3390/nu15132841

    6. Sidossis A, Tambalis KD, Itsiopoulos C, et al. Effects of traditional mediterranean physical activity on physical and mental health: a systematic review. Am J Lifestyle Med. Published online April 15, 2026. doi:10.1177/15598276261441548

    7. Xu L, Li W, Ling L, et al. A sedentary lifestyle changes the composition and predicted functions of the gut bacterial and fungal microbiota of subjects from the same company. Curr Microbiol. 2023;80(12):368. doi:10.1007/s00284-023-03480-0

    8. National Heart, Lung, and Blood Institute. What are Sleep Deprivation and Deficiency?

    9. Ellis L, Barata BC, Conduit R, et al. Rest unassured: a systematic review on the impacts of daytime napping in the Mediterranean on health outcomes, quality of life, and lifespan. Am J Lifestyle Med. Published online September 11, 2026. doi:10.1177/15598276261481759

    10. Wu J, Zhang B, Zhou S, et al. Associations between gut microbiota and sleep: a two-sample, bidirectional Mendelian randomization study. Front Microbiol. 2023;14:1236847. doi:10.3389/fmicb.2023.1236847

  • Mango – kuklus citrinos varžovas: ką duoda vitaminui C, žarnynui ir odai

    Mango – kuklus citrinos varžovas: ką duoda vitaminui C, žarnynui ir odai

    Mango dažniausiai siejamas su saldžiu skoniu ir sultingu minkštimu, tačiau tai ne tik desertas. Po šio vaisiaus odele slypi nemažai organizmui svarbių medžiagų, tarp jų – vitaminas C.

    Remiantis JAV žemės ūkio departamento (USDA) duomenimis, 100 gramų šviežio mango vidutiniškai suteikia apie 36 mg vitamino C. Palyginimui, tokio pat kiekio citrinoje jo yra apie 53 mg.

    Nors vitaminas C mango vaisiuje citrinos „neaplenkia“, mango išsiskiria kitų maistinių medžiagų deriniu. Vitamino C vaidmuo svarbus imuninei sistemai: jis dalyvauja imuninių ląstelių veikloje ir padeda jas apsaugoti nuo oksidacinio streso.

    Vis dėlto vien mango suvalgymas nėra „skydas“ nuo peršalimo – straipsnyje pabrėžiama, kad didžiausią reikšmę turi bendra, subalansuota mityba ir pakankamas įvairių maistinių medžiagų kiekis.

    Kuo mango naudingas odai

    Viena iš ryškiausių mango savybių – karotenoidų, įskaitant beta karoteną, kiekis. Organizmas beta karoteną gali paversti vitaminu A, kuris padeda palaikyti normalią odos ir gleivinių būklę.

    Gleivinės veikia kaip svarbi apsauginė barjerinė sistema, todėl jų gera būklė reikšminga ir bendrai organizmo apsaugai. Mango minimas ir kaip vaisius, galintis prisidėti prie odos būklės palaikymo, nors „jaunystės vaisiaus“ etiketė būtų per drąsi.

    Dar vienas svarbus aspektas – vitaminas C reikalingas kolageno gamybai. Kolagenas yra baltymas, svarbus audinių struktūrai ir tvirtumui, taip pat susijęs su žaizdų gijimu.

    Tekste taip pat aptariami mango polifenoliai, tarp jų – mangiferinas, kuriam priskiriamos antioksidacinės savybės. Minima, kad laboratoriniai tyrimai rodo ir galimą priešuždegiminį potencialą, tačiau tai nereiškia, jog mango veikia kaip vaistas.

    Žarnynas ir skaidulos: ką rodo tyrimas

    Mango gali būti naudingas ir virškinimo sistemai, nes suteikia skaidulų. Skaidulos padeda reguliuoti tuštinimąsi ir palaiko žarnyno mikrobiotos funkcijas.

    Įdomi detalė – 2018 metais žurnale „Molecular Nutrition & Food Research“ publikuotas tyrimas apie lėtinius vidurių užkietėjimus. Jame dalyviai keturias savaites kasdien suvalgydavo po 300 gramų mango, o tyrėjai fiksavo tuštinimosi dažnio ir konsistencijos pagerėjimą.

    Rezultatai buvo palankesni nei grupėje, kuri gavo panašų kiekį vien skaidulų. Tiesa, pabrėžiama, kad tai buvo nedidelis bandomasis tyrimas, todėl reikalingi didesni tyrimai, kad nauda būtų patvirtinta plačiau.

    Kiek mango valgyti ir kam svarbus saikas

    Mango gali būti kasdienės mitybos dalis, tačiau svarbu saikingos porcijos. 100 gramų mango yra apie 60 kcal, be to, jame yra natūralių cukrų.

    Renkantis produktą, straipsnyje siūloma teikti pirmenybę šviežiam vaisiui – jis suteikia ne tik vitaminų, bet ir skaidulų. Tuo metu sultyse ar nektaruose skaidulų paprastai gerokai mažiau, o kai kuriuose produktuose gali būti ir pridėtinio cukraus.

    Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, rekomenduojama mango porciją įskaičiuoti į bendrą per dieną suvartojamų angliavandenių kiekį. O jautresnį virškinimą turintiems asmenims didesnės porcijos gali sustiprinti virškinimo diskomfortą.

    Apibendrinant, mango nėra stebuklinga priemonė imunitetui ar senėjimui sustabdyti. Tačiau vitaminų, skaidulų ir antioksidantų derinys gali būti vertinga įvairios mitybos dalis.

  • Mitybos specialistė pataria į sriubas dėti pupelių: nauda smegenims, širdžiai ir žarnynui

    Sriuba gali būti ne tik šildantis ir sotus patiekalas, bet ir paprastas būdas papildyti mitybą vertingomis medžiagomis. Mitybos specialistė siūlo vieną lengvai įgyvendinamą patobulinimą: į sriubas įberti pupelių.

    Registruota dietistė Jennifer Parotta Hains, įkūrusi „Mood Matters Dietetics“, teigia, kad pupeles verta įtraukti į valgiaraštį didžiąją dalį savaitės dienų. Pasak jos, tai viena geriausių sudedamųjų dalių, kurią galima papildomai įdėti į sriubą, o specialių kulinarinių įgūdžių tam nereikia, rašo „Real Simple“.

    Patogiausias pasirinkimas – konservuotos pupelės: jas pakanka nuskalauti ir supilti į puodą. Nurodoma, kad viena porcija yra maždaug pusė puodelio, arba apie 100–120 gramų virtų pupelių.

    Norint tirštesnės, kremiškesnės sriubos, dalį pupelių galima sutrinti trintuvu ir įmaišyti į sultinį. Taip patiekalas tampa tirštesnis, o jo maistinė vertė – didesnė.

    Konservuotos ar džiovintos: ką rinktis?

    Sriuboms tinka ir džiovintos pupelės – jų tekstūra dažnai būna ypač maloni. Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad konservuotos pupelės daug kam yra patogesnės, o maistinės vertės požiūriu jos išlieka labai geras produktas.

    Renkantis džiovintas pupeles svarbiausia jas tinkamai išvirti. Įspėjama, kad kai kurie lėto virimo prietaisai gali nepasiekti pakankamai aukštos temperatūros, todėl pupelės gali likti ne iki galo termiškai apdorotos.

    Ypač atsargiai reikėtų elgtis su raudonosiomis pupelėmis: nepakankamai termiškai apdorotos jos gali sukelti apsinuodijimo simptomus. Patariama pupeles pirmiausia bent 10–15 minučių pavirti ant viryklės, o tuomet tęsti virimą, kol jos suminkštės.

    Taip pat minima, kad džiovintų pupelių mirkymas per naktį gali padėti sumažinti virškinimo diskomfortą.

    Kuo pupelės naudingos smegenims?

    Teigiama, kad smegenims svarbus pastovus energijos ir maistinių medžiagų tiekimas, o pupelėse esantys sudėtiniai angliavandeniai energiją padeda „atiduoti“ palaipsniui.

    Pupelės įvardijamos ir kaip aminorūgščių, įskaitant tirozino ir triptofano, šaltinis. Šios medžiagos siejamos su dopamino ir serotonino gamybos procesais – tai svarbu smegenų veiklai ir nuotaikos reguliavimui.

    Be to, pupelėse yra geležies, magnio ir B grupės vitaminų, dalyvaujančių energijos apykaitoje ir procesuose, reikalinguose nervų sistemai.

    Širdžiai ir žarnynui: svarbiausia – skaidulos

    Viena dažniausiai minimų pupelių stiprybių – didelis skaidulų kiekis. Skaidulos siejamos su cholesterolio reguliavimu, įskaitant vadinamojo blogojo (MTL) cholesterolio šalinimą iš organizmo.

    Pupelės yra ir augalinių baltymų šaltinis, o, palyginti su daugeliu gyvūninės kilmės produktų, jose nėra sočiųjų riebalų. Taip pat minimi B grupės vitaminai, susiję su homocisteino lygio reguliavimu – padidėjęs šios medžiagos kiekis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Žarnynui pupelės naudingos tuo, kad jose yra tiek tirpių, tiek netirpių skaidulų ir atspariojo krakmolo. Netirpios skaidulos siejamos su reguliaria tuštinimosi veikla, o tirpios skaidulos ir atsparusis krakmolas tampa maistu naudingosioms žarnyno bakterijoms.

    Bakterijoms skaidant šias medžiagas gali susidaryti trumposios grandinės riebalų rūgštys, kurios siejamos su mažesniu uždegimu žarnyne ir stipresniu žarnyno barjeru. Pati specialistė siūlo kitą kartą verdant sriubą įberti saują pupelių – paprastam, nebrangiam ir lengvai pritaikomam patiekalo sustiprinimui.

  • Populiarūs geležies papildai gali dirginti skrandį: ką svarbu žinoti apie vartojimą

    Geležies papildai yra vieni populiariausių, tačiau daliai žmonių jie sukelia nemalonius pojūčius – pykinimą, pilvo skausmą ar rėmenį. Specialistai aiškina, kad problema dažnai slypi ne vien pačiame papilde, o tame, kaip organizmas pasisavina geležį.

    Kaip rašo „EatingWell“, geležis neretai rekomenduojama tiems, kuriems nustatytas jos trūkumas arba didesnė rizika su juo susidurti – pavyzdžiui, moterims, nėščiosioms, sportuojantiems ar besilaikantiems augalinės mitybos. Vis dėlto net ir saugiais laikomi papildai gali turėti šalutinį poveikį.

    Viena pagrindinių priežasčių – geležies organizmas nepasisavina visos. Tai, kas lieka neįsisavinta, gali užsibūti virškinamajame trakte ir sukelti dirginimą, ypač jei vartojamos didesnės dozės.

    Dar vienas svarbus niuansas – skiriasi geležies formos, dozavimas ir vartojimo laikas. Tai lemia ir įsisavinimą, ir tai, kaip stipriai papildas „kerta“ per skrandį.

    Kodėl geležis gali „užstrigti“ žarnyne

    Geležies tabletėse jos kiekis dažnai yra gerokai didesnis nei gaunamas su maistu. Pavyzdžiui, tekste pateikiamas dažnai vartojamos geležies sulfato tabletės pavyzdys: 325 mg geležies sulfato gali suteikti 65 mg vadinamosios elementinės geležies.

    Tačiau organizmas gali įsisavinti tik dalį šio kiekio. Kuo didesnė dozė, tuo mažesnė įsisavinama procentinė dalis – todėl „daugiau“ nebūtinai reiškia „geriau“.

    Didžioji dalis geležies pasisavinama plonojoje žarnoje. Neįsisavinta geležis keliauja toliau virškinamuoju traktu, o tuomet gali pasireikšti pykinimas, pilvo skausmas ar nevirškinimo pojūtis.

    Dirginimas ir poveikis žarnyno bakterijoms

    Neįsisavinta geležis gali būti chemiškai reaktyvi. Straipsnyje aiškinama, kad ji gali prisidėti prie laisvųjų radikalų susidarymo, o tai potencialiai pažeidžia šalia esančias ląsteles, įskaitant virškinamojo trakto gleivinę.

    Minima ir tai, kad geležies oksidacijos procesai virškinamajame trakte gali sietis su gleivinės pažeidimu, dėl kurio atsiranda skrandžio skausmas, spazmai ir dirginimas.

    Be to, geležies perteklius žarnyne gali keisti mikrobiotos (žarnyno bakterijų) balansą. Tekste nurodoma, kad tyrimai sieja papildomą geležį su naudingų bakterijų mažėjimu ir galimai nepalankių bakterijų augimu, o tai gali pasireikšti spazmais ar pakitusiais tuštinimosi įpročiais.

    Forma ir laikas: kodėl tai svarbu

    Ne visi geležies papildai sukelia vienodą šalutinį poveikį – svarbi ir forma, ir dozė, ir individuali geležies būklė. Straipsnyje pabrėžiama, kad kai kurios formos virškinamajam traktui gali būti „aštresnės“.

    Pavyzdžiui, geležies sulfatas ir geležies fumaratas įvardijami kaip dažniau galintys sukelti virškinimo sistemos nepageidaujamus pojūčius. Kaip viena švelnesnių alternatyvų minima geležies bisglicinato forma, kuri kai kuriems žmonėms gali būti lengviau toleruojama.

    Reikšmę turi ir vartojimo momentas. Geležis geriausiai įsisavinama nevalgius, tačiau taip gali sustiprėti skrandžio diskomfortas, todėl kartais siūloma vartoti su nedideliu kiekiu maisto – tiesa, tai gali sumažinti įsisavinimą.

    Kaip vartoti, kad mažiau skaudėtų skrandį

    Svarbiausia rekomendacija – dėl tinkamos formos ir dozės pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Didesnės geležies dozės, pasak tekste cituojamų specialistų, dažniau siejamos su skrandžio skausmais.

    Jei nevalgius vartojama geležis dirgina skrandį, gali padėti nedidelis kiekis maisto. Tai gali pagerinti toleravimą, nors ir gali turėti įtakos tam, kiek geležies bus pasisavinta.

    Taip pat patariama geležį derinti su vitaminu C, nes jis padeda pasisavinti geležį. Kaip pavyzdžiai minimi apelsinų sultys ar vitamino C turintys produktai, tokie kaip apelsinai, braškės ar raudonosios paprikos.

    Kartu primenama vengti kai kurių produktų ir vaistų tuo pačiu metu kaip ir geležies papildai: didelio skaidulų kiekio maisto, kalcio gausių produktų, antacidinių preparatų bei kofeino (pvz., kavos ar juodos arbatos). Tokie deriniai gali trukdyti įsisavinimui ir didinti nemalonių pojūčių tikimybę.

    Kaip saugiau rinktis papildus

    Papildų pasiūla didžiulė, todėl straipsnyje rekomenduojama rinktis patikimų gamintojų produktus ir, jei įmanoma, tokius, kurie yra nepriklausomai testuoti. Tai padeda sumažinti riziką, kad sudėtis neatitiks etiketės.

    Galiausiai pabrėžiama, kad kiekvieno žmogaus poreikiai skiriasi. Prieš pradedant vartoti geležies papildus verta pasitikrinti geležies rodiklius ir aptarti su gydytoju ar kitu specialistu, kas konkrečiu atveju būtų tinkamiausia.

  • Dietologai nuramino: jogurtą žarnyno sveikatai galima valgyti bet kuriuo paros metu

    Jogurtas dažnai siejamas su geresne virškinimo sistemos savijauta, tačiau dietologai sako, kad „tobulo“ paros meto jam nėra – jį galima valgyti kada patogiausia.

    Kaip rašoma „EatingWell“, svarbiausia ne laikrodis, o tai, ar jogurtas turi gyvų ir aktyvių bakterijų kultūrų, taip pat kaip dažnai jis įtraukiamas į mitybą.

    Jogurto nauda žarnynui siejama su probiotikais – naudingomis bakterijomis. Jos gali prisidėti prie mikrobiotos pusiausvyros, konkuruodamos su mažiau palankiais mikroorganizmais.

    Straipsnyje pabrėžiama, kad jogurte esantis pieno „maistinių medžiagų pagrindas“ padeda probiotikams geriau atlaikyti rūgščią skrandžio aplinką, todėl vartojimo laikas tampa mažiau reikšmingas.

    Nuo ko priklauso jogurto nauda žarnynui

    Dietologai atkreipia dėmesį, kad skirtingų gamintojų produktuose gyvų bakterijų kiekis ir rūšys gali gerokai skirtis. Dėl to vien tik „jogurtas“ etiketėje dar nereiškia vienodos sudėties.

    Norint lengviau atsirinkti, siūloma ieškoti žymos „Live & Active Cultures“ (gyvos ir aktyvios kultūros). Tai savanoriška sertifikacija, rodanti, kad gamybos metu produkte buvo pakankamas kultūrų kiekis.

    Taip pat pabrėžiama, kad probiotikų poveikis yra „padermėms specifiškas“ – skirtingos bakterijų rūšys gali veikti nevienodai, todėl kai kurie jogurtai gali būti labiau orientuoti į tam tikrus virškinimo poreikius.

    Kodėl svarbiau reguliarumas, o ne valanda

    Pasak dietologų, probiotinės bakterijos žarnyne neužsibūna ilgai – jos tiesiog keliauja virškinamuoju traktu. Todėl vienkartinė porcija nebūtinai suteiks ilgalaikį efektą.

    Dėl šios priežasties didesnę reikšmę turi nuoseklus jogurto vartojimas kaip subalansuotos mitybos dalis, o ne tai, ar jį suvalgysite ryte, per pietus ar vakare.

    Su kuo derinti, kad „pamaitintumėte“ gerąsias bakterijas

    Jogurtas suteikia naudingų mikroorganizmų, bet jų „darbo“ sąlygos priklauso ir nuo to, ką valgome kartu. Dietologai primena apie prebiotikus – skaidulas, kurios tampa maistu gerosioms bakterijoms.

    Prie jogurto siūloma rinktis prebiotikų turinčius produktus, pavyzdžiui, uogas, bananus ar avižas. Minimi ir kiti pasirinkimai, tokie kaip linų sėmenys ar kviečių gemalai.

    Dar vienas patarimas – atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų. Paprastas, nesaldintas jogurtas su vaisiais dažnai laikomas palankesniu pasirinkimu nei stipriai saldinti variantai.

    Taip pat išskiriamas graikiško tipo (nusunktas) jogurtas: jis labiau koncentruotas ir gali suteikti daugiau baltymų, o kai kuriais atvejais – ir daugiau probiotikų vienoje porcijoje.

  • Gastroenterologai įvardijo šiltą gėrimą, kuris gali palengvinti tuštinimąsi – tai kava

    Užkietėjus viduriams svarbu ne tik skaidulos – reikšmės turi ir tai, ką geriate. Gastroenterologų teigimu, šilti gėrimai apskritai gali paskatinti virškinamojo trakto susitraukimus, tačiau vienas jų išsiskiria labiausiai – karšta kava.

    Kaip rašoma „EatingWell“, specialistai pažymi, kad daugelis žmonių kavą toleruoja gerai, o jos poveikis gali padėti „užvesti“ storosios žarnos darbą. Taip išmatos greičiau stumiamos žarnynu ir palengvėja tuštinimasis.

    Poveikį aiškina keli mechanizmai: kava gali aktyvinti vadinamąjį gastrocolinį refleksą, skatinti storosios žarnos raumenų susitraukimus ir didinti kai kurių virškinimo hormonų išsiskyrimą.

    Tyrimų apžvalgos taip pat leidžia manyti, kad saikingas kavos vartojimas gali būti siejamas su palankesniais žarnyno mikrobiotos pokyčiais. Vis dėlto tai nereiškia, kad kava tinka visiems ar yra vienintelis sprendimas.

    Kaip kava gali padėti žarnynui

    Gastrocolinis refleksas – natūrali organizmo reakcija, kai po valgio (ar ryte) sustiprėja noras tuštintis. Kava gali padėti šį refleksą suaktyvinti, todėl daliai žmonių būtent rytinis puodelis tampa „signalu“ žarnynui pradėti darbą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad poveikis gali būti ryškesnis kavą geriant kartu su maistu. Maistas ištempia skrandį, o tai taip pat prisideda prie virškinamojo trakto judesių suaktyvėjimo.

    Raumenų susitraukimai ir hormonai

    Išmatos storąja žarna juda dėl bangomis vykstančių raumenų susitraukimų. Straipsnyje cituojami gydytojai teigia, kad tyrimuose pastebėta: kava gali padidinti šiuos susitraukimus per kelias minutes, o poveikis esą stipresnis nei vandens.

    Kitas paaiškinimas – kavos įtaka virškinimo hormonams. Minimi hormonai gastrinas ir cholecistokininas dalyvauja virškinimo procesuose: jie susiję su skrandžio judrumu, rūgšties gamyba ir virškinimo fermentų išsiskyrimu, o tai gali prisidėti prie sklandesnio virškinimo.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad be kofeino kavos (be kofeino) poveikio rezultatai tyrimuose nėra tokie nuoseklūs – kai kuriems žmonėms ji gali veikti silpniau.

    Saikingumas ir kiti įpročiai

    2024 metų apžvalgoje nurodoma, kad saikingas kavos vartojimas – mažiau nei 4 puodeliai per dieną – siejamas su didesniu naudingų mikroorganizmų paplitimu ir mažesniu žalingų. Tai gali reikšti, kad kava ne tik suteikia trumpalaikį efektą, bet ir ilgainiui gali būti susijusi su geresne žarnyno būkle.

    Be kavos, specialistai primena ir kitus įpročius, svarbius reguliariam tuštinimuisi: skaidulas didinti palaipsniui, gerti pakankamai skysčių, judėti ir neignoruoti noro eiti į tualetą – sulaikymas gali pabloginti užkietėjimą, nes išmatos kietėja.

    Jei vidurių užkietėjimas kartojasi dažnai, tęsiasi ilgiau ar jį lydi nerimą keliantys simptomai, verta pasitarti su gydytoju – priežasčių gali būti įvairių, ir ne visais atvejais pakanka mitybos ar gėrimų pokyčių.

  • Svoris kyla, nors valgote kaip visada? Ekspertai įvardijo 4 kasdienius įpročius

    Svoris kyla, nors valgote kaip visada? Ekspertai įvardijo 4 kasdienius įpročius

    Medžiagų apykaita dažnai siejama tik su svorio metimu ir kalorijų deginimu, tačiau iš tiesų tai visų cheminių procesų visuma, leidžianti organizmui veikti. Ji apima kvėpavimą, maisto virškinimą, audinių atsistatymą ir kūno temperatūros palaikymą. Todėl pokyčiai, kuriuos vadiname sulėtėjusiu metabolizmu, neretai yra kelių veiksnių rezultatas.

    Medžiagų apykaitos tempą lemia amžius, genetika, raumenų masė ir fizinis aktyvumas, tačiau kasdieniai įpročiai taip pat gali pastebimai keisti energijos balansą. Specialistai pabrėžia, kad vienas produktas ar trumpalaikė dieta stebuklo nepadarys. Daug didesnę reikšmę turi miegas, stresas, žarnyno mikrobiota ir organizmo jautrumas insulinui.

    Stresas ir kortizolis

    Ilgalaikis stresas organizme palaiko padidėjusį kortizolio lygį, o tai gali turėti įtakos apetito reguliacijai ir gliukozės apykaitai. Kai kuriems žmonėms tai pasireiškia dažnesniu užkandžiavimu, didesniu potraukiu kaloringam maistui ir mažesne motyvacija judėti. Dėl šių priežasčių ilgainiui lengviau susidaro kalorijų perteklius.

    „Stresas pats savaime neprideda riebalų, tačiau jis dažnai pakeičia elgesį taip, kad priaugti svorio tampa paprasčiau“, – pažymi gydytojai, vertinantys ryšį tarp kortizolio ir nutukimo rizikos.

    Praktiškai tai reiškia, kad naudinga kasdien rasti laiko atsigavimui: trumpam pasivaikščiojimui, kvėpavimo pratimams ar ramiam judėjimui. Net nedidelės pertraukos tarp darbų mažina įtampą ir padeda stabilizuoti dienos režimą, o tai svarbu ir miego kokybei.

    Miego trūkumas ir apetitas

    Vienas neišmiegotas vakaras metabolizmo staiga nesugriauna, tačiau reguliarus miego trūkumas siejamas su didesniu alkio pojūčiu ir prastesniu cukraus kiekio kraujyje reguliavimu. Tyrimų apžvalgos rodo, kad ribojant miegą dažniau padidėja noras valgyti, o taip pat suprastėja jautrumas insulinui. Tai gali lemti, kad dienos metu suvalgoma daugiau, net jei žmogus to sąmoningai neplanuoja.

    Daugumai suaugusiųjų paprastai reikia apie 7–9 valandų miego per parą, svarbi ir jo reguliarumo disciplina. Padėti gali pastovus ėjimo miegoti laikas, mažesnis ekranų naudojimas vakare ir vengimas kofeino vėlyvą popietę ar vakarą. Tokie pokyčiai dažnai duoda daugiau naudos nei agresyvūs mitybos ribojimai.

    Žarnyno mikrobiota ir mityba

    Žarnyne gyvenantys mikroorganizmai dalyvauja ne tik virškinime, bet ir medžiagų apykaitos reguliacijoje, imuninės sistemos veikloje bei kai kurių medžiagų gamyboje. Mokslinėje literatūroje vis daugiau dėmesio skiriama sąsajoms tarp mikrobiotos sudėties, nutukimo, atsparumo insulinui ir 2 tipo cukrinio diabeto rizikos. Vienas iš svarbių mechanizmų siejamas su trumpos grandinės riebalų rūgštimis, kurias gamina bakterijos skaidydamos skaidulas.

    Mikrobiotą palankiausiai veikia įvairi ir skaidulų turinti mityba: daržovės, vaisiai, ankštiniai, pilno grūdo produktai. Taip pat gali būti naudingi fermentuoti produktai, tokie kaip natūralus jogurtas, kefyras ar raugintos daržovės. Vis dėlto vieno universalaus probiotiko ar bakterijų rinkinio, kuris garantuotų greitesnę medžiagų apykaitą, nėra.

    Jautrumas insulinui ir judėjimas

    Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, padedantis gliukozei patekti į ląsteles ir būti panaudotai energijai. Kai ląstelės į insuliną reaguoja prasčiau, organizmas turi gaminti jo daugiau, o ši būklė vadinama atsparumu insulinui. Ji dažnai siejama su didesniu riebalų kiekiu pilvo srityje, tačiau gali pasitaikyti ir liekniems žmonėms.

    Vienas patikimiausių būdų gerinti jautrumą insulinui yra reguliari fizinė veikla, nes dirbantys raumenys aktyviai naudoja gliukozę. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo ir bent du kartus per savaitę atlikti raumenis stiprinančius pratimus. Ilgalaikėje perspektyvoje tokie įpročiai dažnai daro didesnę įtaką svoriui nei trumpalaikės, sunkiai išlaikomos dietos.

    Galiausiai specialistai sutaria dėl vieno: medžiagų apykaita nėra mygtukas, kurį galima įjungti vienu triuku. Tačiau nuosekliai gerinant miegą, mažinant ilgalaikį stresą, rūpinantis mitybos įvairove ir judėjimu galima reikšmingai sustiprinti metabolinę sveikatą ir stabilizuoti kūno svorį.

  • Ši miežių košė kainuoja centus, bet efektas stebina: ką sako mokslas apie beta gliukanus

    Ši miežių košė kainuoja centus, bet efektas stebina: ką sako mokslas apie beta gliukanus

    Miežių kruopos dažniausiai atsiduria sriubose ar kaip garnyras, tačiau vis dažniau jos atrandamos ir saldžiuose pusryčiuose, primenančiuose avižinę košę. Švelniai riešutinis skonis dera su obuoliais, cinamonu, riešutais ar nedideliu kiekiu medaus.

    Mitybos požiūriu miežiai vertinami dėl maistinių skaidulų ir B grupės vitaminų, taip pat mineralų, tarp jų magnio ir fosforo. Kruopose yra ir baltymų bei aminorūgščių, tačiau vien jų nepakanka, kad organizmas efektyviai gamintų kolageną.

    Kolageno sintezei svarbūs keli veiksniai, o vienas reikšmingiausių yra vitaminas C, todėl lūkestis, kad miežių košė tiesiogiai pagerins odos stangrumą ar sąnarių būklę, dažnai būna perdėtas. Vis dėlto miežių nauda sveikatai gali būti labai apčiuopiama kitose srityse.

    Kas svarbiausia miežiuose

    Didžiausias miežių privalumas siejamas su tirpiosiomis skaidulomis, vadinamomis beta gliukanais. Virškinamajame trakte jos sudaro klampesnę masę, kuri lėtina dalies maistinių medžiagų pasisavinimą ir gali padėti ilgiau jaustis sotiems.

    Beta gliukanai svarbūs ir širdies bei kraujagyslių rizikos mažinimo kontekste. Europos maisto saugos tarnyba yra patvirtinusi, kad miežių beta gliukanai padeda mažinti MTL cholesterolio koncentraciją kraujyje, kai jų suvartojama pakankamai.

    Dokumentuotam poveikiui paprastai nurodoma mažiausiai 3 gramai miežių beta gliukanų per dieną. Kiek jų bus vienoje porcijoje, priklauso nuo grūdų rūšies, apdorojimo laipsnio ir to, ar renkatės kruopas, ar dribsnius.

    Žarnynui ir sotumui

    Skaidulos prisideda prie reguliarios žarnyno veiklos ir gali palaikyti palankią mikrobiotos sudėtį, nes dalis jų tampa maistu žarnyno bakterijoms. Tiesa, skaidulų kiekį verta didinti pamažu, ypač jei vargina pūtimas ar jautresnis virškinimas.

    Jei siekiate švelnesnio poveikio, svarbu ir paruošimas: per greitai suvalgyta didelė porcija skaidulų kai kuriems žmonėms gali sukelti diskomfortą. Praktika rodo, kad geriau pradėti nuo mažesnės porcijos ir stebėti savijautą.

    Kaip virti, kad pavyktų

    Miežinė košė nėra sudėtinga, bet verta žinoti, kad pilni grūdai verda gerokai ilgiau nei avižiniai dribsniai. Patogus būdas yra kruopas užmerkti per naktį, ryte nusunkti, perplauti ir virti ant mažos ugnies, kol suminkštės.

    Verdant su pienu svarbu nuolat pamaišyti, nes pienas lengvai prisvyla. Jei masė tirštėja per greitai, galima įpilti daugiau pieno ar vandens, kad košė išliktų kremiška.

    Pabaigoje užtenka įmaišyti cinamono, sutarkuoto obuolio, saują riešutų ar įdėti nedidelį kiekį medaus. Skubantiems tinka smulkesnės miežių kruopos ar miežių dribsniai, nes jų gaminimo laikas gerokai trumpesnis.

    Vis dėlto miežiai tinka ne visiems, nes juose yra glitimo, todėl sergantiems celiakija jie netinka. Be to, didelė porcija kai kuriems žmonėms gali sustiprinti pilvo pūtimą, todėl kiekį vertėtų prisitaikyti individualiai.

    Miežių kruopos praverčia ne tik pusryčiams: jos gali pakeisti ryžius, tikti į sriubas, apkepus ar salotas. Tai paprastas būdas praturtinti racioną skaidulomis nepermokant už madingus produktus.

  • Mokslininkai nustatė: vos 40 g graikinių riešutų per dieną gali veikti nuotaiką ir apetitą

    Vos 40 gramų graikinių riešutų per dieną gali būti siejami su pokyčiais, susijusiais su nuotaika ir medžiagų apykaita, rodo pastaruoju metu aptariami moksliniai tyrimai. Mokslininkai pabrėžia, kad poveikis nėra stebuklingas, tačiau produktas turi sudėtį, kuri teoriškai gali paveikti savijautą.

    Graikiniuose riešutuose gausu omega-3 riebalų rūgščių, skaidulų ir triptofano. Triptofanas yra nepakeičiama aminorūgštis, kuri organizme naudojama serotonino sintezei, o šis neuromediatorius siejamas su nuotaikos, miego ir apetito reguliavimu.

    Vis dėlto vien tai, kad maiste yra triptofano, dar nereiškia, jog serotonino kiekis smegenyse būtinai padidės taip, kad žmogus aiškiai pajustų nuotaikos pagerėjimą. Nuotaiką lemia daugybė veiksnių, įskaitant miegą, stresą, fizinį aktyvumą, bendrą mitybos kokybę ir sveikatos būklę.

    Kodėl dėmesys krypsta į žarnyną?

    Tyrėjai taip pat išskiria graikiniuose riešutuose esančius polifenolius, ypač elagitaninus, kurie žarnyne gali būti paverčiami urolitinais. Šios medžiagos pastaraisiais metais aktyviai tiriamos dėl galimo poveikio uždegiminiams procesams ir ląstelių energijos apykaitai.

    Tema glaudžiai siejama su žarnyno ir smegenų ašimi, nes žarnyno mikrobiota dalyvauja daugybėje fiziologinių procesų. Skaidulos, augalinės kilmės junginiai ir riebalų rūgštys gali veikti žarnyno bakterijų sudėtį, o tai kai kuriais atvejais siejama su savijautos pokyčiais.

    Ką verta prisiminti prieš darant išvadas?

    Specialistai pabrėžia, kad šių duomenų negalima interpretuoti kaip pažado, jog kasdien suvalgomi 40 gramų riešutų garantuotai pagerins nuotaiką. Tam reikėtų daugiau didelės apimties, ilgalaikių tyrimų su skirtingomis žmonių grupėmis ir aiškiai apibrėžtais vertinimo kriterijais.

    Graikiniai riešutai taip pat nėra depresijos ar kitų psichikos sutrikimų gydymo priemonė. Esant užsitęsusiems nuotaikos sutrikimams, tikslinga kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistus, o mitybą vertinti kaip vieną iš bendros sveikatos dalių.

    Vis dėlto kaip subalansuotos mitybos dalis riešutai gali būti naudingi: tai maistingas produktas, suteikiantis nesočiųjų riebalų, skaidulų ir mikroelementų. Svarbiausia laikytis saiko, įvertinti individualius poreikius ir nepamiršti bendro kalorijų balanso.