CP v2

Tag: Žarnyno mikrobiota

  • Dietologai žavisi šia vasaros sriuba: atgaivina, drėkina ir žarnyną „įjungia“ kaip laikrodį

    Kai temperatūra kyla, organizmas dažniau prašo lengvesnio, vandeningo ir greitai paruošiamo maisto. Vienas populiariausių pasirinkimų karštomis dienomis yra šaltibarščiai – šalta burokėlių ir raugintų pieno produktų sriuba, kuri vienu metu ir atgaivina, ir pamaitina.

    Ši sriuba vertinama ne tik dėl skonio, bet ir dėl sudėties: joje gausu daržovių, skysčių, o pagrindas dažnai gaminamas iš kefyro, rūgpienio ar natūralaus jogurto. Dėl to šaltibarščiai dažnai minimi kaip vasariškas patiekalas, padedantis palaikyti normalią virškinimo sistemos veiklą.

    Kas naudingo burokėliuose?

    Ryški rožinė spalva šaltibarščiuose atsiranda dėl burokėlių, kuriuose yra natūralių antioksidantų, ypač betalainų. Šios medžiagos siejamos su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso, o burokėliai taip pat prisideda prie subalansuotos mitybos dėl skaidulų ir mikroelementų.

    Dar viena priežastis, kodėl burokėliai dažnai patenka į vasaros meniu, yra jų universalumas: jie dera su rūgštesniu kefyro ar jogurto pagrindu ir lengvai papildomi sezono žalumynais. Toks derinys leidžia išlaikyti sotumo jausmą neapsunkinant skrandžio.

    Kodėl šaltibarščiai palankūs žarnynui?

    Šaltibarščių nauda žarnynui dažniausiai siejama su dviem dalykais: skaidulomis ir fermentuotais produktais. Agurkai, ridikėliai, burokėliai ir žalumynai suteikia skaidulų, kurios padeda palaikyti normalią žarnyno peristaltiką.

    Kefyras, rūgpienis ar natūralus jogurtas gali turėti gyvų bakterijų kultūrų, kurios prisideda prie mikrobiotos įvairovės. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad įvairi mikrobiota siejama ne tik su virškinimo komfortu, bet ir su platesniais organizmo procesais, įskaitant imuninės sistemos veiklą.

    Vasariška pagalba skysčių balansui

    Karštomis dienomis skysčių netenkama greičiau, ypač daugiau judant ar sportuojant, todėl patiekalai su didesniu vandens kiekiu tampa praktišku pasirinkimu. Šaltibarščiai natūraliai prisideda prie skysčių suvartojimo, nes nemaža jų dalis yra skysta, o daržovės taip pat turi daug vandens.

    Be to, kartu su maistu gaunami ir mineralai, o tai aktualu prakaituojant. Nors sriuba nepakeičia vandens, ji gali būti patogus būdas papildomai įtraukti skysčių ir lengviau suvalgomų daržovių, kai apetitas karštyje sumažėja.

    Tradicinis patiekimas su virtais kiaušiniais ir jaunomis bulvėmis šaltibarščiams prideda baltymų ir suteikia daugiau sotumo. Norint lengvesnio varianto, dažniau didinama žalumynų dalis, o sriuba ilgiau atšaldoma, kad skoniai susijungtų.

    „Šaltibarščiai karštomis dienomis yra vienas paprasčiausių būdų viename dubenyje suderinti skysčius, daržoves ir fermentuotus produktus“, – sako mitybos specialistas.

    Vis dėlto svarbu atsižvelgti į individualų toleravimą: daliai žmonių didesnis raugintų produktų kiekis ar žalesnės daržovės gali sukelti diskomfortą. Tokiais atvejais verta koreguoti porcijas, rinktis švelnesnį pagrindą ir stebėti, kaip jaučiatės po valgio.

  • Braškių sezonas įsibėgėja: vieniems tai sveikatos bomba, kitiems – rimtas įspėjimas

    Braškių sezonas įsibėgėja: vieniems tai sveikatos bomba, kitiems – rimtas įspėjimas

    Braškių nauda: mažai kalorijų, daug vertės

    Braškių sezonas jau prasidėjo, o šie vaisiai laikomi vienais vertingiausių šiltojo metų laiko pasirinkimų. Maždaug 100 gramų braškių turi apie 30–35 kilokalorijas, todėl jos dažnai tinka žmonėms, norintiems kontroliuoti kūno svorį.

    Vienas svarbiausių braškių privalumų – vitaminas C, kurio jose gali būti nemažai, kartais net prilygstantis ar viršijantis dalį citrusinių vaisių. Šis vitaminas svarbus imuninei sistemai, kolageno sintezei ir antioksidacinei apsaugai nuo oksidacinio streso.

    Kuo dar išsiskiria braškės?

    Braškėse yra polifenolių ir antocianinų – junginių, siejamų su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga. Būtent antocianinai suteikia uogoms ryškią raudoną spalvą ir yra siejami su palankiu poveikiu kraujagyslių funkcijai.

    Šios uogos taip pat turi skaidulų, kurios prisideda prie geresnės virškinamojo trakto veiklos ir gali padėti palaikyti žarnyno mikrobiotos įvairovę. Dėl skaidulų braškės dažnai sotesnės, nors kalorijų suteikia nedaug.

    Braškėse esantis kalis siejamas su kraujospūdžio reguliavimu, todėl jos dažnai minimos kaip palankus pasirinkimas žmonėms, kuriems aktuali širdies sveikata. Be to, natūralūs cukrūs gali tapti greitu energijos šaltiniu po fizinio krūvio, jei porcijos išlieka saikingos.

    Kada braškės gali pakenkti?

    Nors braškės daugeliui yra puikus pasirinkimas, jos priklauso dažniau alergines reakcijas galinčių sukelti vaisių grupei. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti odos bėrimas, niežulys ar kiti padidėjusio jautrumo požymiai.

    Žmonėms, jautriems žiedadulkėms, ypač beržo, kartais pasitaiko burnos alergijos sindromas: gali atsirasti niežėjimas ar deginimas burnoje. Tokiais atvejais braškių vartojimą vertėtų aptarti su gydytoju arba alergologu.

    Atsargumo reikia ir turintiems jautresnę virškinimo sistemą, nes natūralios rūgštys bei skaidulos daliai žmonių gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą. Taip pat, nors braškių glikeminis poveikis paprastai laikomas santykinai nedideliu, sergantieji cukriniu diabetu ar turintys atsparumą insulinui turėtų laikytis saiko.

    Dar viena grupė, kuriai braškės gali netikti, – žmonės, jautrūs histaminui. Jiems kartais sustiprėja tokie simptomai kaip galvos skausmas, odos paraudimas ar niežėjimas, todėl svarbu stebėti individualią organizmo reakciją.

    Kaip valgyti, kad nauda būtų didžiausia?

    Didžiausia nauda paprastai gaunama braškes valgant šviežias ir neperdirbtas. Norint subalansuoti užkandį, braškes verta derinti su baltymais, pavyzdžiui, natūraliu jogurtu, nes tai gali padėti tolygiau paskirstyti energiją.

    Rekomenduojama vengti braškių saldinimo ir riebių priedų, tokių kaip plakta grietinėlė, jei tikslas – sveikesnis pasirinkimas. Taip pat svarbu uogas kruopščiai nuplauti ir rinktis iš patikimų, pageidautina vietinių augintojų.

  • Japonai tuo gyvena: ši pasta laikoma ilgaamžiškumo paslaptimi, bet yra svarbi išlyga

    Miso yra tiršta fermentuota pasta, dažniausiai gaminama iš sojų pupelių, druskos ir koji kultūros. Kartais į ją dedama ryžių ar miežių, todėl skiriasi spalva ir skonis: šviesi būna švelnesnė, tamsi – intensyvesnė, ryškesnio umami.

    Šis produktas Japonijoje naudojamas šimtmečius, o pastaraisiais metais miso vis dažniau aptariama ir Vakaruose. Susidomėjimą kelia fermentacija, kuri keičia žaliavų sudėtį ir sukuria biologiškai aktyvių junginių, galinčių būti palankūs žarnynui.

    Kas iš tiesų duoda fermentacija?

    Fermentuotas maistas siejamas su žarnyno mikrobiotos įvairove, o tai svarbu ne tik virškinimui, bet ir imuninės sistemos veiklai bei bendrai savijautai. Dėl šios priežasties miso dažnai lyginama su kitais fermentuotais produktais, tokiais kaip kefyras ar kimči.

    Miso taip pat suteikia augalinių baltymų ir kai kurių B grupės vitaminų, o fermentacijos metu susidarantys junginiai prisideda prie išraiškingo skonio. Vis dėlto sveikatos ekspertai pabrėžia, kad vienas produktas nepakeičia visos mitybos kokybės, miego ir fizinio aktyvumo.

    Didžiausia išlyga – druska

    Dalis miso rūšių turi nemažai druskos, todėl žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, inkstų ligų ar besilaikantiems mažo natrio kiekio dietos, svarbu saikas. Renkantis produktą verta skaityti etiketes ir įvertinti, kiek druskos gaunate iš visos dienos raciono.

    Kai kurie tyrimai kelia hipotezę, kad fermentuotų sojų produktų poveikis kraujospūdžiui gali skirtis nuo tokio paties druskos kiekio iš įprastos valgomosios druskos. Tačiau tai nėra pagrindas miso laikyti neribojamu produktu, ypač jei yra gydytojo rekomendacijos riboti druską.

    Kaip miso vartoti saugiai ir skaniai?

    Dažniausias panaudojimas – miso sriuba su sultiniu, tofu, jūros dumbliais wakame ir svogūnų laiškais. Kad išliktų skonis ir dalis jautresnių junginių, pastą įprasta išmaišyti atskirai su šiltu skysčiu ir tik tuomet supilti į puodą, vengiant stipraus virimo.

    Miso tinka ir padažams, salotų užpilams bei marinatams: ją galima derinti su imbieru, česnaku, citrina ar sezamų aliejumi. Dažniausiai pakanka nedidelio kiekio, nes pasta koncentruota, o jos tikslas – suteikti patiekalui gylio, o ne užgožti kitus skonius.

    Dietologai primena paprastą taisyklę: jei norite miso įtraukti į kasdienybę, pradėkite nuo mažesnių porcijų ir stebėkite bendrą druskos kiekį. Tokiu būdu fermentuotas produktas gali papildyti subalansuotą racioną, o ne tapti klaidinančiu „stebuklingu“ sprendimu.

  • Tradicinis braškių kokteilis su šiuo priedu nustebins: sotumas ilgam ir parama žarnynui

    Tradicinis braškių kokteilis su šiuo priedu nustebins: sotumas ilgam ir parama žarnynui

    Šiltuoju metų laiku braškių kokteilis daugeliui tampa greitu pasirinkimu pusryčiams ar užkandžiui. Jis paruošiamas per kelias minutes, gaivina ir gali būti maistingas, jei pagrindui pasirenkamas kefyras, natūralus jogurtas ar pasukos.

    Dietologai primena, kad kokteiliai patogūs ir todėl, kad padeda suvartoti daugiau skysčių, o kartu gauti vitaminų bei antioksidantų iš vaisių. Vis dėlto vien vaisiai ir pieno produktai ne visada užtikrina ilgalaikį sotumą, todėl vis dažniau ieškoma funkcinių priedų.

    Vienas populiariausių pasirinkimų yra balkšvažiedės gysločio sėklos, dažnai vadinamos psiliu. Tai itin daug tirpiųjų skaidulų turintis produktas, kuris kontaktuodamas su skysčiu brinksta ir sudaro gelio konsistenciją.

    Toks skaidulų poveikis gali padėti ilgiau išlaikyti sotumą, nes lėtina skrandžio išsituštinimą ir didina maisto tūrį. Praktikoje tai reiškia, kad į braškių kokteilį įmaišius vieną ar du arbatinius šaukštelius psilio, gėrimas gali tapti panašesnis į tirštą desertą.

    Psilio skaidulos siejamos ir su žarnyno veikla, nes jos didina išmatų tūrį ir gali padėti palaikyti reguliarų tuštinimąsi. Be to, dalis skaidulų tampa maistu žarnyno mikrobiotai, o mikrobiotos įvairovė siejama su geresne virškinimo sistemos pusiausvyra.

    Pačios braškės vertinamos dėl vitamino C ir polifenolių, o fermentuoti pieno produktai, tokie kaip kefyras ar jogurtas, suteikia baltymų ir gali papildyti racioną gyvosiomis bakterijomis. Toks derinys dažnai laikomas palankiu pasirinkimu tiems, kurie ieško lengvesnio, bet maistingo gėrimo.

    Ruošiant kokteilį svarbu nepamiršti, kad didesnis skaidulų kiekis reikalauja daugiau skysčių. Psilis brinksta tik esant pakankamam vandens kiekiui, todėl po tokio kokteilio verta papildomai atsigerti, ypač karštomis dienomis.

    Jei skaidulų raciono iki šiol buvo mažai, rekomenduojama pradėti nuo mažesnio kiekio ir stebėti savijautą. Turint virškinimo sutrikimų, vartojant vaistus ar sergant lėtinėmis ligomis, dėl skaidulų papildų verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

  • Užtenka kelių šaukštų per dieną: korėjietiškas kimči žarnynui daro tai, kas stebina

    Korėjos virtuvės kimči pastaraisiais metais vis dažniau atsiranda ir Europos, taip pat Lenkijos bei Lietuvos pirkinių krepšeliuose. Tai fermentuotos daržovės, dažniausiai gaminamos iš kininių kopūstų, tačiau receptų yra šimtai: naudojami ridikai, agurkai, svogūnų laiškai. Daržovės maišomos su česnaku, imbieru, aitriąja paprika, o tuomet paliekamos fermentuotis.

    Būtent fermentacija sukuria kimči skonį ir didelę dalį jo priskiriamų naudų. Procesui vykstant dauginasi pieno rūgšties bakterijos, panašios į tas, kurios susidaro raugintuose kopūstuose ar raugintuose agurkuose. Dėl to kimči neretai įvardijamas kaip natūralus būdas papildyti mitybą fermentuotais produktais.

    Maistine prasme kimči paprastai yra nekaloringas, bet turi skaidulų ir mikroelementų, o taip pat vitaminų, tarp jų vitamino C ir vitamino K, bei folatų. Papildomą vertę suteikia česnake ir imbiere natūraliai esantys bioaktyvūs junginiai, o aitriosios paprikos komponentai prisideda prie ryškaus skonio ir aštrumo.

    Didžiausias mokslininkų dėmesys krypsta į žarnyno mikrobiotos temą, nes būtent ji siejama su virškinimo procesais ir imuninės sistemos veikla. Fermentuoti produktai gali papildyti mitybą mikroorganizmais ir jų metabolitais, o tai kai kuriems žmonėms siejasi su geresniu tuštinimusi ir mažesniu pilvo pūtimu. Vis dėlto poveikis nėra vienodas visiems, o esant jautriam virškinimui, dirgliosios žarnos sindromui ar netoleravimams, aštrūs ir fermentuoti produktai gali dirginti.

    Kimči populiarėjimas dera su platesne grįžimo prie fermentuoto maisto tendencija. Lietuvoje ir Lenkijoje tradiciškai vartojami rauginti kopūstai, agurkai, burokėlių gira, todėl pats fermentacijos principas nėra svetimas. Skirtumas tas, kad kimči dažnai būna aštresnis ir intensyvesnio aromato, todėl patogiau pradėti nuo mažesnių kiekių.

    Praktiškai kimči lengva pritaikyti kasdienybėje: tinka kaip garnyras prie mėsos ar žuvies, prie ryžių, makaronų, į sumuštinius ar salotas, taip pat sriuboms ir troškiniams. Dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo kelių šaukštų per dieną ir stebėti savijautą. Renkantis parduotuvėje verta atkreipti dėmesį, ar produktas nepasterizuotas, nes tada jame paprastai išlieka gyvos fermentacijos metu susidariusios kultūros.

    Kimči galima pasigaminti ir namuose, tačiau reikia kantrybės ir higienos, kad fermentacija vyktų saugiai. Skonis ryškėja per kelias dienas ar ilgiau, o laikant vėsiai produktas išsilaiko ilgiau. Jei kimči racioną norima didinti, ypač turint lėtinių virškinimo sutrikimų ar laikantis specialios dietos, pravartu pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Pamirškite sviestą: šis kremiškas užtepas ant sumuštinių skanesnis ir gali palankiai veikti žarnyną

    Pamirškite sviestą: šis kremiškas užtepas ant sumuštinių skanesnis ir gali palankiai veikti žarnyną

    Ilgą laiką sviestas atrodė nepakeičiamas sumuštinių ingredientas, tačiau mitybos įpročiai keičiasi: žmonės dažniau ieško lengvesnių, daugiau baltymų turinčių alternatyvų. Viena jų – labneh, tradicinis tirštas jogurto sūrelis, plačiai vartojamas Artimuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūros regione.

    Labneh paprastai gaminamas nusunkiant jogurtą nuo dalies išrūgų, todėl jo tekstūra tampa tanki, kremiška ir lengvai tepama. Skonis dažniausiai yra gaivus, švelniai rūgštelėjęs, dėl to jis tinka tiek prie sūrių, tiek prie saldžių priedų.

    Dietoje mažinant sočiųjų riebalų kiekį, vietoj sviesto dažnai pasirenkamas humusas, daržovių užtepėlės ar avokadas. Labneh išsiskiria tuo, kad suteikia sotumo, bet neužgožia kitų ingredientų skonio, todėl sumuštiniams su daržovėmis ar žolelėmis tampa neutrali, patogi bazė.

    Mitybos požiūriu šis produktas dažnai vertinamas dėl baltymų, kurie padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. Lyginant su sviestu, labneh paprastai turi mažiau sočiųjų riebalų, o tai aktualu žmonėms, kurie sieja mitybą su širdies ir kraujagyslių sveikata.

    Dar viena priežastis, kodėl labneh sulaukia dėmesio, yra jo ryšys su žarnyno mikrobiota. Fermentuotuose pieno produktuose esantys mikroorganizmai gali prisidėti prie žarnyno bakterijų pusiausvyros, nors reali nauda priklauso nuo konkretaus produkto sudėties, porcijų ir to, ar jame iš tiesų yra gyvų kultūrų.

    Kasdieniams sumuštiniams labneh gerai dera su pomidorais, agurkais, ridikėliais, salotomis, svogūnų laiškais, krapais, mėtomis ar petražolėmis. Norint ryškesnio skonio, tinka kepta paprika, alyvuogės, džiovinti pomidorai, o sotesniam variantui – rūkyta lašiša ar kepta paukštiena.

    Jei norisi saldaus užkandžio, labneh galima derinti su medumi, figomis ar granato sėklomis. Svarbu prisiminti ir bendrą racioną: net ir geresnė sviesto alternatyva bus naudingiausia tada, kai sumuštinis papildomas daržovėmis, skaidulomis ir subalansuotu baltymų kiekiu.

  • Daugiau geležies nei jautienoje? Šis produktas gali padėti širdžiai ir nuotaikai

    Geriausiai ištirtos naudos siejamos su juoduoju šokoladu, kuriame yra daug kakavos. Mitybos specialistai dažniausiai rekomenduoja rinktis tokį, kuriame kakavos yra bent 70 proc., nes tuomet jame paprastai būna mažiau pridėtinio cukraus ir daugiau biologiškai aktyvių medžiagų.

    Juodajame šokolade gausu flavanolių ir kitų antioksidantų, kurie siejami su mažesniu uždegimu ir geresne kraujagyslių funkcija. Šios medžiagos gali prisidėti prie azoto oksido gamybos, o tai svarbu normaliai kraujotakai ir kraujospūdžio reguliavimui.

    Dažnai kartojamas faktas, kad juodajame šokolade gali būti nemažai geležies: 100 gramų kai kurių rūšių juodojo šokolado gali turėti apie 8–12 miligramų geležies. Palyginimui, 100 gramų liesos jautienos įprastai turi mažiau, tačiau svarbus skirtumas tas, kad šokolade esanti geležis yra neheminė ir organizmas ją įsisavina prasčiau nei hemę geležį iš mėsos.

    Nuotaikos pagerėjimas po šokolado dažniausiai aiškinamas tuo, kad kakavoje yra psichoaktyvumą veikiančių junginių, taip pat mažesniais kiekiais aptinkama medžiagų, susijusių su serotonino apykaita. Be to, kakavoje esantis teobrominas gali švelniai stimuliuoti, todėl kai kurie žmonės jaučia didesnį budrumą ir lengvesnę koncentraciją.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir žarnyno mikrobiotai. Tyrimai rodo, kad kakavos polifenoliai gali veikti kaip substratas daliai žarnyno bakterijų, o mikrobiotos pokyčiai siejami ir su imunitetu, ir su psichologine savijauta, nors tiesioginis priežastinis ryšys kiekvienu atveju dar tiriamas.

    Vis dėlto „daugiau kakavos“ nereiškia „galima valgyti be ribų“. Juodasis šokoladas išlieka kaloringas produktas, o 100 gramų dažnai suteikia apie 500–600 kilokalorijų, todėl kasdieniame racione geriau apsiriboti 1–2 gabalėliais ir rinktis sudėtį su mažiau cukraus.

    Jei nustatytas geležies trūkumas, vien šokoladu jo spręsti nepakanka, o tinkamiausią mitybos ir papildų planą reikėtų aptarti su gydytoju. Juodasis šokoladas gali būti naudingas kaip subalansuotos mitybos dalis, tačiau jis nepakeičia pilnaverčių geležies šaltinių ir bendrų širdies sveikatos rekomendacijų.

  • Šie kasdieniai įpročiai tyliai alina žarnyną: nuo pūtimo iki uždegimo ir silpnesnio imuniteto

    Šie kasdieniai įpročiai tyliai alina žarnyną: nuo pūtimo iki uždegimo ir silpnesnio imuniteto

    Žarnynas svarbus ne tik virškinimui ar kūno svoriui. Vis daugiau tyrimų rodo, kad žarnyno mikrobiota susijusi su imuninės sistemos veikla, uždegiminiais procesais organizme, medžiagų apykaita ir net nuotaika bei pažintinėmis funkcijomis per vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį.

    Problema ta, kad žarnyno būklė gali prastėti nepastebimai: net jei nejaučiate ryškaus skausmo, mikrobiotos įvairovė ir žarnyno barjeras gali silpnėti. Dažniausi pirmieji signalai būna pilvo pūtimas, diskomfortas, pakitęs tuštinimasis ar ilgiau užsitęsiantis nuovargis.

    Per daug cukraus ir ultraperdirbto maisto

    Vienas dažniausių žarnynui nepalankių įpročių yra mityba, kurioje daug pridėtinio cukraus ir ultraperdirbtų produktų. Tokia mityba siejama su mažesne mikrobiotos įvairove ir didesne uždegiminių procesų rizika, o tai gali atsispindėti ir dažnesniu pilvo pūtimu ar vidurių užkietėjimu.

    Praktikoje tai reiškia, kad nuolat renkantis saldžius užkandžius, saldintus gėrimus ir greitą maistą, žarnynui gali stigti skaidulų, kurios yra pagrindinis naudingų bakterijų „kuras“. Dėl to gali didėti potraukis užkandžiauti ir sunkiau išlaikyti stabilią savijautą dienos eigoje.

    Stresas, miego trūkumas ir mažas aktyvumas

    Virškinimo sistema glaudžiai susijusi su nervų sistema, todėl ilgalaikis stresas gali keisti žarnyno judrumą ir mikrobiotos sudėtį. Daliai žmonių tai pasireiškia viduriavimu, kitiems, priešingai, užkietėjimu, taip pat dažnesniu spazminiu skausmu ar dirgliosios žarnos sindromui būdingais simptomais.

    Ne mažiau svarbus ir miegas: nuolatinis trumpas ar nekokybiškas miegas siejamas su didesniu uždegiminiu fonu organizme ir prastesniais metaboliniais rodikliais, o tai gali atsiliepti ir žarnynui. Be to, sėdimas gyvenimo būdas lėtina peristaltiką, todėl dažniau vargina sunkumo jausmas, pūtimas ir nereguliarus tuštinimasis.

    Nereguliarus valgymas ir alkoholis

    Dar vienas dažnas įprotis yra valgymas skirtingu metu kasdien ir nuolatinis užkandžiavimas tarp pagrindinių valgių. Daliai žmonių regularesnis režimas ir aiškesnės pertraukos tarp valgymų padeda stabilizuoti virškinimą, mažina persivalgymo tikimybę ir palengvina tuštinimosi ritmą.

    Žarnynui kenkia ir alkoholis: net vienkartinis didesnis kiekis gali laikinai sutrikdyti žarnyno barjero funkciją ir paskatinti dirginimą, o kartojantis vartojimui didėja uždegiminių pokyčių tikimybė. Jei vargina pilvo pūtimas ar jautresnis virškinimas, alkoholio ribojimas dažnai tampa vienu pirmųjų žingsnių geresnės savijautos link.

    Jei simptomai tęsiasi ilgiau, atsiranda kraujo išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis skausmas ar mažakraujystės požymiai, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Žarnyno sveikata paprastai gerėja nuosekliai: daugiau skaidulų ir fermentuotų produktų racione, pakankamas miegas, kasdienis judėjimas ir streso mažinimas dažnai duoda apčiuopiamą rezultatą per kelias savaites.

  • Mokslininkai nustebo: džiovintos slyvos gali saugoti kaulus ir mažinti osteoporozės riziką

    Mokslininkai nustebo: džiovintos slyvos gali saugoti kaulus ir mažinti osteoporozės riziką

    Džiovintos slyvos daugeliui siejasi su virškinimu, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad jų nauda gali būti platesnė. Mokslinėje literatūroje aptariama, jog reguliarus jų vartojimas gali prisidėti prie kaulų sveikatos ir padėti mažinti osteoporozės riziką, ypač vyresniame amžiuje.

    Viena iš priežasčių – maistinė sudėtis. Džiovintose slyvose yra vitamino K, kuris svarbus normaliai kaulų mineralizacijai, o jo trūkumas siejamas su prastesniu kalcio „įtvirtinimu“ kauliniame audinyje. Taip pat minimas boras – mikroelementas, galintis prisidėti prie kalcio apykaitos ir vitamino D bei hormonų apykaitos procesų.

    Ne mažiau svarbūs ir polifenoliai – antioksidaciniai junginiai, padedantys mažinti oksidacinį stresą. Šis procesas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių skatinti kaulinio audinio irimą, todėl antioksidantų gausesnė mityba dažnai aptariama kaip palanki bendrai organizmo būklei. Džiovintose slyvose taip pat yra kalio, siejamo su rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizme.

    Kaulų audinys nuolat persitvarko

    Kaulinis audinys nėra statiškas: jis nuolat atsinaujina, o šiame procese dalyvauja dvi pagrindinės ląstelių grupės. Osteoklastai ardo seną audinį, o osteoblastai formuoja naują. Kai irimas ima viršyti atsinaujinimą, kaulų masė palaipsniui mažėja, o tai didina lūžių riziką.

    Dalies tyrimų apžvalgose aptariama, kad džiovintos slyvos gali palankiai veikti šią pusiausvyrą: siejama su mažesniu kaulo irimo žymenų aktyvumu ir geresniais kai kuriais kaulo formavimosi rodikliais. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai nėra momentinis efektas, o mitybos pokyčių rezultatai dažniausiai vertinami per mėnesius, ne per dienas.

    Žarnynas ir kaulai – susiję labiau, nei atrodo

    Virškinimo sistema svarbi ne tik komfortui, bet ir tam, kaip organizmas įsisavina mineralus bei vitaminus. Jei žarnynas veikia sklandžiai, dažnai gerėja ir kai kurių maistinių medžiagų, įskaitant kalcį, pasisavinimas, o tai reikšminga kaulų tvirtumui.

    Džiovintose slyvose esantis skaidulų kiekis gali veikti kaip „maistas“ žarnyno mikrobiotai. Moksliniuose darbuose mikrobiotos būklė vis dažniau aptariama kaip vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos uždegiminiams procesams ir medžiagų apykaitai, o netiesiogiai – ir kaulų sveikatai.

    Kiek slyvų iš tiesų reikia?

    Tyrimuose dažnai analizuojami konkretūs kiekiai, pavyzdžiui, kelios džiovintos slyvos per dieną, tačiau universalaus skaičiaus visiems nėra. Svarbu nepamiršti, kad džiovinti vaisiai yra koncentruotas produktas: juose daugiau natūralių cukrų ir kalorijų nei šviežiuose vaisiuose, todėl kiekį verta derinti prie bendros mitybos.

    Specialistai pabrėžia, kad vienas produktas osteoporozės neapsaugo, jei trūksta kitų svarbių grandžių. Kaulams reikšmingi pakankamas baltymų kiekis, kalcis ir vitaminas D, fizinis aktyvumas, ypač jėgos pratimai, taip pat rūkymo vengimas ir saikingas alkoholio vartojimas. Jei yra padidėjusi rizika ar buvę lūžių, sprendimus dėl ištyrimo ir profilaktikos turėtų padėti priimti gydytojas.

    Džiovintos slyvos gali būti paprastas, lengvai pritaikomas mitybos papildymas, kuris, remiantis tyrimų kryptimi, gali būti naudingas ne tik žarnynui. Tačiau didžiausias poveikis paprastai pasiekiamas tada, kai jos tampa dalimi nuoseklaus gyvenimo būdo, skirto kaulų sveikatai.

  • Mokslininkai rado netikėtą alyvuogių aliejaus naudą: geresnė atmintis ir žarnynas

    Mokslininkai rado netikėtą alyvuogių aliejaus naudą: geresnė atmintis ir žarnynas

    Nauji duomenys apie extra virgin

    Extra virgin alyvuogių aliejus jau seniai siejamas su Viduržemio jūros mityba, kuri dažnai minima kaip viena palankiausių širdžiai. Naujesni tyrimai rodo, kad jo nauda gali būti platesnė ir apimti ne tik kraujagyslių sistemą, bet ir smegenų veiklą.

    Dietologai pabrėžia, kad didžiausias skirtumas slypi apdorojime: extra virgin yra mažiausiai apdirbtas, išgaunamas pirmojo spaudimo būdu ir išlaiko daugiau biologiškai aktyvių junginių. Būtent šie junginiai, tarp jų polifenoliai, siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

    Tyrimas: ryšys su atmintimi

    Ispanijoje atliktame stebimajame tyrime dvejus metus buvo analizuojami 656 asmenys, kurių amžius siekė 55–75 metus. Mokslininkai vertino dalyvių mitybos įpročius, atliko pažintinių funkcijų testus ir analizavo žarnyno mikrobiotos sudėtį.

    Rezultatai parodė, kad žmonės, kurie reguliariai rinkosi extra virgin alyvuogių aliejų, vidutiniškai pasižymėjo geresne atmintimi ir koncentracija. Taip pat jų žarnyno mikrobiota buvo įvairesnė, o tai dažnai laikoma vienu iš geresnės žarnyno sveikatos požymių.

    Tuo metu rafinuotą alyvuogių aliejų dažniau vartojusiems dalyviams fiksuota priešinga kryptis: mažesnė bakterijų įvairovė ir prastesni kai kurių pažintinių testų rezultatai. Tyrėjai pabrėžė, kad tai nereiškia tiesioginio priežastinio ryšio, tačiau tendencija vertinama kaip reikšminga.

    Kas sieja žarnyną ir smegenis?

    Mokslininkai išskyrė galimą mechanizmą per vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį, kai žarnyno bakterijos dalyvauja reguliuojant uždegiminius procesus ir medžiagų apykaitos signalus. Tyrime minimos bakterijų grupės, kurios gali tarpininkauti tarp mitybos riebalų kokybės ir smegenų funkcijų.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip mityba gali daryti įtaką pažinimui per mikrobiotą, ypač vyresniame amžiuje. Šios krypties tyrimai aktualūs ir dėl to, kad demencijos bei kitų neurodegeneracinių būklių rizika visuomenėje auga senstant populiacijai.

    Specialistai primena, kad vienas produktas savaime nepakeičia bendro gyvenimo būdo: svarbūs pakankamas fizinis aktyvumas, miegas, bendras mitybos balansas ir lėtinių ligų kontrolė. Vis dėlto extra virgin alyvuogių aliejus gali būti paprastas kasdienis pasirinkimas, padedantis mityboje didinti nesočiųjų riebalų dalį.