CP v2

Tag: ZUS

  • 2026-ųjų rudenį senjorams – papildomi pinigai: dalis ateis automatiškai, bet kai ką privalu pasitikrinti

    2026-ųjų rudenį senjorams – papildomi pinigai: dalis ateis automatiškai, bet kai ką privalu pasitikrinti

    2026 metų rudenį dalis senjorų gali sulaukti papildomų išmokų prie įprastos pensijos ar išmokos. Svarbiausia iš jų – vadinamoji keturioliktoji pensija, kuri pagal numatomą tvarką būtų išmokama kartu su rugsėjo mėnesio pensija.

    Ši išmoka dažniausiai skiriama automatiškai, be atskiro prašymo, o pervedimą atlieka pensijas administruojančios institucijos. Vis dėlto galutinė suma priklauso nuo žmogaus gaunamos pensijos dydžio ir taikomų ribų.

    Keturioliktoji pensija: kiek realiai gausite?

    Didžiausia keturioliktoji pensija siejama su minimalios pensijos dydžiu. Nuo 2026 metų kovo 1 dienos minimali pensija Lenkijoje nurodoma kaip 1 978,49 zlotų bruto, tai yra apie 460 eurų prieš mokesčius.

    Visa suma priklausytų tiems, kurių pagrindinė pensija neviršija 2 900 zlotų bruto, arba maždaug 670 eurų. Viršijus šią ribą taikomas principas, kai priedas mažinamas tiek, kiek viršyta nustatyta riba.

    Praktikoje svarbu žinoti, kad skaičiuojama bruto suma, o ne tai, kiek žmogus gauna į sąskaitą. Iš keturioliktosios pensijos gali būti išskaičiuojamos įmokos ir, priklausomai nuo situacijos, mokesčiai, todėl galutinis pervedimas skirsis.

    75-erių sulaukusiems – slaugos priedas

    Senjorams, kurie rudenį sukaks 75 metai ir kurie gauna pensiją ar išmoką, verta atkreipti dėmesį į slaugos priedą. Nuo 2026 metų kovo 1 dienos jis nurodomas kaip 366,68 zlotų per mėnesį, tai yra apie 85 eurai.

    Šis priedas paprastai skiriamas automatiškai, be prašymo ir be papildomos medicininės pažymos. Tačiau pirmą kartą gavus didesnį pervedimą verta pasitikrinti, ar priedas tikrai įtrauktas.

    Jei priedo nėra, rekomenduojama kreiptis į pensiją administruojančią instituciją ir išsiaiškinti priežastį. Svarbu neskubėti painioti skirtingų paramos rūšių, nes dalis jų tarpusavyje nesuderinamos ir negali būti mokamos kartu.

    Kada būtinas prašymas ir dokumentai?

    Ne visos papildomos išmokos skiriamos automatiškai. Pavyzdžiui, vadinamajam papildomam priedui už negalėjimą savarankiškai gyventi dažnai reikia pateikti prašymą ir turėti atitinkamą medicininį įvertinimą.

    Nuo 2026 metų kovo 1 dienos nurodoma, kad bendra iš viešųjų lėšų finansuojamų išmokų suma negali viršyti 2 687,67 zlotų bruto, tai yra apie 620 eurų. Didžiausia galima išmoka mažinama, kai pajamos artėja prie šios ribos.

    Esminis niuansas – prašymo pateikimo data, nes išmoka dažnai skiriama ne atgaline tvarka, o nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas. Dėl to delsimas gali reikšti prarastą dalį pinigų.

    Atskira tema – našlių ir našlių pensijos sprendimai, kai leidžiama derinti savo pensiją su dalimi našlių pensijos. Tokiais atvejais paprastai reikia pasirinkti variantą, kuris žmogui finansiškai palankiausias, o tam neretai prireikia konsultacijos.

    Rudenį taip pat verta peržiūrėti savo dokumentus ir paskyras savitarnos sistemoje, pasitikrinti sprendimus dėl indeksavimo ir išmokų istoriją. Specialistai ragina saugotis sukčių žinučių, nes institucijos neprašo banko prisijungimų ar kodų atsitiktinėmis žinutėmis.

  • Našlio pensija Lenkijoje nuo 2027 metų didės: dalis antros išmokos kils iki 25 proc.

    Kas keičiasi nuo 2027 metų?

    Lenkijoje planuojama didinti vadinamąją našlio pensiją, kuri leidžia derinti savo senatvės pensiją su išmoka po mirusio sutuoktinio. Nuo 2027 metų sausio antros išmokos dalis, kuri pridedama prie pagrindinės, turėtų augti nuo 15 iki 25 proc.

    Toks pokytis reikštų didesnes mėnesines išmokas našlėms ir našliams, kurie atitinka nustatytas sąlygas. Praktikoje tai yra mechanizmas, skirtas sumažinti pajamų kritimą netekus sutuoktinio, kai namų ūkis lieka su vienu pajamų šaltiniu.

    Kiek daugiau gali gauti gavėjai?

    Remiantis viešai skelbtais Lenkijos socialinio draudimo įstaigos ZUS duomenimis, vidutinė bendra išmoka, apskaičiuojama taikant dabartinę formulę, pastaruoju metu siekė apie 920 eurų per mėnesį. Iš šios sumos vidutinis priedas, atsirandantis priskaičiuojant 15 proc. antros išmokos, sudarė apie 90 eurų per mėnesį.

    Padidinus pridedamos antros išmokos dalį iki 25 proc., analogiškoje situacijoje mėnesinis priedas galėtų augti iki maždaug 150 eurų. Tai reikštų apie 720 eurų didesnes pajamas per metus, nors galutinė suma priklausys nuo konkrečių žmogaus pensijų dydžių ir nuo to, kokią kombinaciją jis pasirinks.

    Kaip veikia našlio pensijos principas?

    Svarbu suprasti, kad našlio pensija nėra atskira nauja išmoka. Tai teisė sujungti dvi išmokas į vieną mokėjimą, pasirenkant palankesnį derinį: arba gauti 100 proc. našlio (šeimos) pensijos ir dalį savo pensijos, arba 100 proc. savo pensijos ir dalį našlio (šeimos) pensijos.

    Iki 2027 metų ta dalis sudaro 15 proc., o nuo 2027 metų sausio planuojama, kad ji sieks 25 proc. Tai reiškia, kad žmogus ir toliau gauna vieną pagrindinę išmoką visa apimtimi, o antroji yra pridedama tik dalinai, bet didesniu tarifu nei dabar.

    „Didesnė antros išmokos dalis yra apčiuopiamas pokytis našlių ir našlių biudžetuose: mėnesinis priedas gali augti maždaug nuo 90 iki 150 eurų“, – teigė mokesčių konsultantas Piotr Juszczyk.

    Kiek realiai į kišenę atneš pokyčiai, priklausys ir nuo kitų veiksnių, įskaitant 2027 metų pensijų indeksavimą, kuris Lenkijoje paprastai atliekamas pavasarį. Dėl to faktinės išmokos po 2027 metų pradžios gali kisti ne tik dėl naujo 25 proc. tarifo, bet ir dėl bendro pensijų didinimo.

  • Šimtametėms Lenkijoje ZUS moka beveik 1 600 eurų per mėnesį: daugeliui nereikia jokio prašymo

    Šimtametėms Lenkijoje ZUS moka beveik 1 600 eurų per mėnesį: daugeliui nereikia jokio prašymo

    Lenkijoje 100 metų sulaukę žmonės gali gauti vadinamąją garbės išmoką, kuri mokama nepriklausomai nuo senatvės pensijos ar rentos. Už išmokas atsakinga institucija ZUS skelbia, kad tokių gavėjų skaičius toliau auga, o tvarka daugeliu atvejų yra automatizuota.

    ZUS duomenimis, 2025 metų gruodį garbės išmoka buvo mokama 4 057 asmenims, o 2026 metų birželį – jau 4 262. Per pusmetį gavėjų padaugėjo kiek daugiau nei 200, o tai rodo nuoseklią visuomenės senėjimo tendenciją ir augantį šimtamečių skaičių.

    Beveik 1 600 eurų kas mėnesį

    Nuo 2026 metų kovo 1 dienos garbės išmoka Lenkijoje siekia 6 938,92 zlotų bruto per mėnesį, tai yra apie 1 600 eurų. Ši suma yra mokama papildomai prie kitų gaunamų socialinio draudimo išmokų, todėl jos tikslas – sustiprinti itin garbaus amžiaus žmonių finansinį saugumą.

    Nuo 2025 metų pradžios šią išmoką reglamentuoja atskiras įstatymas, todėl visi teisę turintys asmenys ją gauna vienodo dydžio. Taip pat numatyta kasmetinė indeksacija, kuri atliekama kovo mėnesį, panašiai kaip ir pensijų bei rentų perskaičiavimas.

    Kada pinigai skiriami automatiškai?

    Daugeliu atvejų garbės išmoka skiriama ex officio, tai yra be atskiro prašymo, kai žmogus sulaukia 100 metų ir jau gauna įstatyme numatytas išmokas, pavyzdžiui, pensiją ar rentą. Tokiu atveju ZUS sprendimą priima institucijos iniciatyva, o išmoka pradedama mokėti pagal nustatytą tvarką.

    Tačiau prašymo gali prireikti tiems, kurie neturi teisės į minėtas socialinio draudimo išmokas. Tokiais atvejais, be 100 metų amžiaus ir Lenkijos pilietybės, paprastai vertinamas ir gyvenimo Lenkijoje ryšys, įskaitant reikalavimą turėti asmeninių ar ekonominių interesų centrą šalyje nustatytą laiką.

    Jei prašymas būtinas, išmoka paprastai skiriama nuo mėnesio, kurį jis pateikiamas, tačiau ne anksčiau nei nuo mėnesio, kai asmuo sulaukė 100 metų. Dėl konkrečių sąlygų ir dokumentų ZUS rekomenduoja tikrinti individualią situaciją, nes taikomos taisyklės priklauso nuo to, kokias išmokas žmogus gauna ir kokiu pagrindu.

    Kur šimtamečių daugiausia?

    ZUS statistika rodo ryškius regioninius skirtumus. 2026 metų birželį daugiausia garbės išmokų buvo mokama Mazovijoje – 736, antroje vietoje buvo Silezija su 436, trečioje – Žemutinė Silezija, kur fiksuotos 412 išmokų.

    Mažiausiai garbės išmokų tuo pačiu laikotarpiu mokėta Opolėje – 75, taip pat Liubuše – 85. Tokie skaičiai paprastai atspindi tiek gyventojų skaičių regionuose, tiek demografinę jų struktūrą.

  • Šimtametams Lenkijoje priklauso papildoma pensija: apie 1 600 eurų kas mėnesį, ZUS skelbia augimą

    Lenkijoje daugėja žmonių, sulaukusių 100 metų ir gaunančių vadinamąją garbės pensiją. Ši papildoma išmoka skiriama šimtametams, o jos dydį administruoja ZUS, Lenkijos socialinio draudimo institucija.

    Pagal ZUS pateiktus duomenis, 2026 metų pirmojo pusmečio pabaigoje garbės pensiją gavo 4 262 asmenys. 2025 metų pabaigoje tokių gavėjų buvo 4 057, todėl per pusmetį jų skaičius išaugo 205.

    Šiuo metu išmoka siekia 6 938,92 Lenkijos zlotų bruto per mėnesį, tai yra maždaug 1 600 eurų iki mokesčių. Svarbus šios išmokos principas tas, kad ji nepriklauso nuo turimos senatvės pensijos ar net nuo to, ar žmogus apskritai gauna kitas ZUS mokamas išmokas.

    Kam priklauso ir kaip mokama?

    Garbės pensija skiriama asmenims, kurie sulaukia 100 metų, o išmokos mokėjimas yra periodinis ir mėnesinis. ZUS pabrėžia, kad teisė į šį priedą nėra siejama su ankstesnių įmokų dydžiu ar darbo stažu taip, kaip įprastos pensijos atveju.

    Išmokos gavėjais gali būti ir Lenkijos piliečiai, nuolat negyvenantys Lenkijoje. Tai reiškia, kad vien gyvenamoji vieta už šalies ribų automatiškai neužkerta kelio gauti šią šimtamečiams skirtą išmoką.

    Kodėl suma kinta kasmet?

    Lenkijoje šis šimtamečiams mokamas priedas yra indeksuojamas, jo dydis kasmet perskaičiuojamas pagal pensijų ir rentų indeksavimo rodiklį. Pagal galiojančią tvarką atnaujintas dydis įsigalioja nuo kovo mėnesio ir taikomas visiems gavėjams.

    Toks mechanizmas reiškia, kad išmokos dydis ateityje gali augti kartu su bendra pensijų indeksacija, tačiau galutinė suma priklausys nuo konkrečių metų sprendimų ir nustatytų indeksavimo koeficientų.

    Kur šimtametų daugiausia?

    ZUS statistika rodo, kad daugiausia šimtamečių registruojama Mazovijos vaivadijoje, taip pat Silezijos ir Žemutinės Silezijos regionuose. Mažiausiai šimtametų fiksuojama Opolės ir Liubušo vaivadijose.

    Šie skirtumai paprastai siejami su gyventojų skaičiumi ir demografine struktūra, tačiau ZUS duomenys pirmiausia atspindi administracinį gavėjų pasiskirstymą pagal regionus.

  • Lenkijos Seimas svarstė vienodą pensinį amžių: 62 metai visiems ir išimtys sunkų darbą dirbantiems

    Lenkijoje vėl į viešą darbotvarkę grįžo pensinio amžiaus suvienodinimo klausimas. Seimą pasiekė peticija, kuria siūloma nustatyti vienodą pensinį amžių moterims ir vyrams – 62 metus, numatant pereinamąjį laikotarpį ir papildomas apsaugos priemones.

    Šiuo metu Lenkijoje pensinis amžius skiriasi pagal lytį: moterys į pensiją paprastai gali išeiti nuo 60 metų, o vyrai – nuo 65. Peticijos autoriai argumentuoja, kad suvienodinimas mažintų skirtumus pensijų dydžiuose ir priartintų realų išmokų gavimo laikotarpį tarp lyčių.

    Kas siūloma peticijoje?

    Peticijoje nurodoma, kad 62 metų riba galėtų būti įgyvendinama palaipsniui, pavyzdžiui, kasmet pensinį amžių keičiant po 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo. Taip siekiama išvengti staigaus pokyčio darbo rinkoje ir socialinėje sistemoje.

    Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti išimtis tiems, kurie dirba ypač sunkų ar sveikatai kenksmingą darbą. Dokumente akcentuojama, kad tokiais atvejais turėtų būti nustatyti skaidrūs kriterijai, konkretesnis profesijų sąrašas ir suprantami pereinamieji laikotarpiai.

    Dar viena kryptis – kompensacijos už įmokų pertraukas, susijusias su vaikų ar artimųjų priežiūra. Peticijos logika paprasta: jei žmogus dėl objektyvių priežasčių ilgesnį laiką nedalyvavo darbo rinkoje, tai vėliau neturėtų taip smarkiai mažinti jo pensijos, todėl svarstomos stažo ar įmokų lengvatų korekcijos.

    Seimo komisijos sprendimas ir valdžios pozicija

    Peticiją šiemet nagrinėjo Seimo Peticijų komisija. Per svarstymą Socialinės politikos ir darbo sritį kuruojančios ministerijos atstovai nurodė, kad šiuo metu nemato pakankamų prielaidų pradėti teisėkūros procesą ir keisti taisykles, kurios galioja dabar.

    Komisija galiausiai nusprendė baigti darbą su peticija šiuo formatu ir perduoti ją tolesniam vertinimui Socialinės politikos ir šeimos komisijai. Tai reiškia, kad tema formaliai neuždaroma, tačiau greitų sprendimų artimiausiu metu taip pat nežadama.

    Kodėl diskusija vis grįžta?

    Pensinis amžius Lenkijoje išlieka jautrus klausimas, nes susikerta keli interesai: socialinis teisingumas, viešųjų finansų tvarumas ir darbo rinkos realybė. Skirtingas moterų ir vyrų pensinis amžius dažnai vertinamas kaip istoriškai susiformavusi socialinė norma, tačiau kritikai pabrėžia, kad tai gali gilinti pensijų nelygybę.

    Diskusiją sustiprina ir tai, kad dalis žmonių vis dažniau atideda išėjimą į pensiją net ir pasiekę nustatytą ribą. Praktikoje tam įtakos turi tiek noras padidinti būsimą pensiją, tiek baimė, kad anksčiau pasitraukus iš darbo pajamos sumažės per smarkiai.

    Šiame kontekste 62 metų riba pristatoma kaip kompromisas tarp dabartinių taisyklių ir suvienodinimo idėjos. Vis dėlto bet koks pensijų sistemos pokytis Lenkijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, paprastai vertinamas per ilgalaikio demografinio senėjimo prizmę, todėl politinis sutarimas čia išlieka sudėtingas.

    „Pritariu moterų ir vyrų pensinio amžiaus suvienodinimui. Ar tai turėtų būti daroma mažinant iki žemesnės ribos, ar kitu būdu – jau politinio sprendimo klausimas“, – sakė Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS vadovas Liwiuszas Laska.

  • ZUS vadovas atskleidė prognozuojamą pensiją ir patarė, kodėl vien „ZUS“ išmokos nepakaks

    Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS vadovas Liwiuszas Laska viešai įvardijo, kokios pensijos tikisi sulaukęs senatvės, ir pabrėžė, kad vien valstybinė išmoka ateityje daugeliui gali būti per maža. Jo teigimu, dabartinė sistema vis aiškiau rodo, kad pensija iš ZUS turėtų būti tik viena iš kelių pajamų atramų.

    Interviu jis sakė, kad pats jau kurį laiką naudojasi papildomomis kaupimo priemonėmis, tarp jų IKE, IKZE ir PPK. Tai Lenkijoje veikiantys sprendimai, leidžiantys kaupti senatvei papildomai, o kai kuriais atvejais taikomos ir mokestinės paskatos.

    Pensijos prognozė ir realybė

    ZUS vadovas nurodė, kad patikrinęs asmeninę prognozę sistemoje pamatė maždaug 4 167 zlotų dydžio pensiją, kuri šiandienos kursu sudaro apie 960 eurų. Jis atkreipė dėmesį, kad skaičius yra orientacinis ir priklauso nuo būsimų įmokų, darbo istorijos bei ekonominių prielaidų.

    Pasak L. Laskos, problema platesnė už vieno žmogaus atvejį: visuomenė sensta, o dirbančiųjų ir pensininkų santykis daugelyje Europos valstybių prastėja. Dėl to vis dažniau diskutuojama, kaip užtikrinti sistemos tvarumą ir adekvatų pensijų dydį.

    Amžiaus riba ir pensijų skirtumai

    ZUS vadovas taip pat pasisakė už moterų ir vyrų pensinio amžiaus suvienodinimą, pabrėždamas, kad dėl tokio žingsnio būtina platesnė politinė ir visuomeninė diskusija. Jo teigimu, daugelyje turtingesnių šalių pensinis amžius didinamas atsižvelgiant į ilgėjančią gyvenimo trukmę.

    Kita jo iškelta tema – vadinamoji pensijų atotrūkio problema, kai moterų gaunamos pensijos vidutiniškai mažesnės nei vyrų. L. Laska akcentavo, kad šis skirtumas ilgainiui gali didėti, todėl būtina ieškoti sprendimų, kaip mažinti netolygumus, susijusius su darbo užmokesčiu, karjeros pertraukomis ir įmokų istorija.

    Ką, jo teigimu, verta daryti?

    L. Laska pabrėžė, kad asmeninis finansinis saugumas senatvėje vis labiau priklauso nuo papildomo kaupimo ir ilgalaikio planavimo. Jo žinutė paprasta: jei žmogus nori didesnio stabilumo išėjęs į pensiją, vien socialinio draudimo išmokos gali neužtekti, todėl svarbu turėti papildomų taupymo instrumentų.

    Ši diskusija Lenkijoje atsinaujino ir dėl viešo svarstymo, ar pensinio amžiaus politika turėtų būti siejama su demografiniais pokyčiais bei šeimos situacija. Kol kas tai išlieka politinių sprendimų lauke, tačiau ZUS vadovo pateikti skaičiai ir argumentai dar kartą parodė, kad pensijų tema daugeliui tampa aktuali gerokai anksčiau nei sulaukus pensinio amžiaus.

  • ZUS vadovas nepritaria stažo pensijoms: keliami kaštų klausimai ir siūloma alternatyva

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija dėl vadinamųjų stažo pensijų, kurios leistų išeiti į pensiją anksčiau vien pagal sukauptus darbo metus. Socialinio draudimo įstaigos ZUS vadovas Liwiuszas Laska teigia, kad pati idėja skamba patraukliai, tačiau prieš priimant sprendimus būtina atsakyti į konkrečius klausimus dėl amžiaus, taisyklių ir finansavimo.

    Pagrindinis ginčas, anot jo, prasideda nuo realios išėjimo į pensiją datos. Jei žmogus darbo rinkoje pradeda dalyvauti labai anksti, stažo kriterijus gali reikšti galimybę baigti karjerą gerokai anksčiau nei įprastas pensinis amžius, todėl kyla klausimas, ar tokia kryptis neprieštarautų sistemos tvarumui ir demografinėms tendencijoms.

    Kas turėtų apmokėti ankstesnę pensiją?

    Antra jautri tema – pinigai. ZUS vadovas pabrėžia, kad ankstesnis išėjimas į pensiją visada reiškia papildomą naštą sistemai, nes išmokos išmokamos ilgiau, o jų dydį veikia indeksavimo mechanizmai, kuriems gali prireikti ir viešųjų lėšų.

    Diskusijoje keliami ir praktiniai klausimai: ar iki įprasto pensinio amžiaus sukauptas pensijų kapitalas būtų toliau indeksuojamas, ar stažo pensija priklausytų visiems, ar tik tiems, kurių sukaupta suma užtikrina bent minimalią išmoką. Ne mažiau svarbu, ar būtų leidžiama vienu metu gauti pensiją ir neribotai dirbti, nes tai keistų sistemos logiką ir paskatas darbo rinkoje.

    Siūloma labiau taikli alternatyva

    Liwiuszas Laska pabrėžia, kad ZUS vaidmuo – pateikti skaičiavimus ir įvertinti pasekmes, o galutinius sprendimus priima įstatymų leidėjas. Vis dėlto jis akcentuoja, kad bendras stažo pensijų šūkis be aiškaus modelio gali sukurti daugiau problemų nei sprendimų.

    Vietoje universalaus ankstesnio pasitraukimo iš darbo rinkos jis didesnį potencialą mato vadinamosiose tiltinėse pensijose, kurios paprastai taikomos žmonėms, dirbantiems ypač sunkų ar sveikatai kenksmingą darbą. Tokiu atveju ankstesnės išmokos tiksliau nukreipiamos į grupes, kurioms jos labiausiai pagrįstos, o ne išplečiamos visai sistemai.

    Kartu keliama mintis, kad jei tam tikros profesijos objektyviai reiškia trumpesnį darbingą amžių, jų finansavimas galėtų būti sprendžiamas per kitokį įmokų lygį. Tai leistų aiškiau susieti ankstesnių išmokų kaštus su konkrečia rizika ir darbo sąlygomis, o ne išsklaidyti naštą visiems mokėtojams.

  • Emerytams netrukus perves iki 420 eurų priedo: kas gaus visą sumą, o kam ji mažės

    Emerytams netrukus perves iki 420 eurų priedo: kas gaus visą sumą, o kam ji mažės

    Kada bus pervedamas priedas

    Lenkijos valdžia paskelbė suderinusi šių metų vadinamosios keturioliktosios pensijos išmokėjimo tvarką. Kaip ir ankstesniais metais, papildoma išmoka pensininkus ir neįgaliųjų pensijų gavėjus turėtų pasiekti rugsėjį.

    Išmoka bus pervedama automatiškai per atsakingas institucijas, todėl atskiro prašymo teikti nereikės. Praktikoje tai reiškia, kad pinigai bus išmokami kartu su įprasta mėnesine pensija pagal gavėjo mokėjimo grafiką.

    Kokia suma ir nuo ko ji priklauso

    Skelbiama, kad visa keturioliktosios pensijos suma šiemet sieks 1 978,49 Lenkijos zlotų iki mokesčių, tai yra maždaug 460 eurų. Po privalomų atskaitymų į rankas išmokama suma būtų apie 420 eurų, tačiau ji priklausys nuo konkretaus gavėjo situacijos.

    Visą priedą gaus tie, kurių pagrindinė pensija neviršija 2 900 Lenkijos zlotų iki mokesčių, tai yra apie 670 eurų. Viršijus šią ribą taikomas principas, kai priedas mažinamas proporcingai, o minimali išmokos dalis gali siekti apie 12 eurų iki mokesčių.

    Kas gali prarasti teisę į išmoką

    Numatyta ir svarbi išimtis: priedas nepriklausys tiems, kurių pagrindinės pensijos mokėjimas yra sustabdytas. Tai gali būti aktualu žmonėms, kurie dar nepasiekė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus ir viršija leistinas darbo pajamų ribas.

    Tokiais atvejais vertinama situacija paskutinę mėnesio dieną prieš priedo mokėjimo mėnesį. Jei tuo metu pensijos mokėjimas sustabdytas, papildoma išmoka nebūtų pervedama.

    Keturioliktoji pensija Lenkijoje pirmą kartą išmokėta 2021 metais kaip vienkartinė priemonė. Vėliau, didėjant pragyvenimo kaštams ir infliacijai, sprendimas buvo kartojamas, o galiausiai ši parama įtvirtinta kaip nuolatinė, kasmetinė išmoka.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie vienkartiniai priedai trumpuoju laikotarpiu padeda kompensuoti kainų augimą, tačiau ilgainiui vis daugiau diskusijų kelia jų poveikis biudžetui ir tai, ar tikslingiau stiprinti bazines pensijas bei tikslinę paramą mažiausias pajamas gaunantiems senjorams.

  • Lenkai plečia „mObywatel“: telefone atsiras ugniagesių pažymėjimas, startavo pilotas

    Lenkai plečia „mObywatel“: telefone atsiras ugniagesių pažymėjimas, startavo pilotas

    Lenkijoje plečiama skaitmeninių dokumentų programėlė „mObywatel“ – netrukus joje planuojama įdiegti naują dokumentą savanoriškiems ugniagesiams. Šiuo metu vyksta bandomasis etapas, kurio metu tikrinama, kaip veiks nauja tapatybės ir statuso patvirtinimo sistema.

    Naujas sprendimas vadinamas mLegitymacja OSP – tai savanoriškos priešgaisrinės tarnybos nario pažymėjimas telefone. Lenkijos Valstybinės priešgaisrinės tarnybos vadovybė pilotinę programą pradėjo liepos 8 dieną, o ugniagesiai jau gali teikti dokumentus, reikalingus skaitmeniniam pažymėjimui gauti.

    Mažiau popieriaus savivaldybėms

    Kartu su nauju pažymėjimu diegiama ir platesnė infrastruktūra: numatomas centralizuotas ugniagesių gelbėtojų registras, taip pat asmenų, turinčių teisę į gelbėjimo išmokas, apskaita. Tokia centralizacija turėtų sumažinti administracinę naštą savivaldybėms ir pačioms savanorių organizacijoms, nes dalis procesų persikels į skaitmeninę erdvę.

    Praktinė nauda ugniagesiams – greitesnis ir patogesnis kvalifikacijos patvirtinimas situacijose, kai reikia įrodyti priklausymą tarnybai. Tai ypač aktualu mokymų, pratybų ar kitų organizuojamų veiklų metu, kai anksčiau dažnai reikėdavo turėti fizinį dokumentą.

    Ką matysite skaitmeniniame pažymėjime

    Skaitmeniniame dokumente numatoma pateikti pagrindinius duomenis, reikalingus tapatybei ir statusui patvirtinti. Tarp jų – nuotrauka, vardas ir pavardė, PESEL numeris, padalinio pavadinimas, dokumentą išduodanti institucija, išdavimo data ir galiojimo terminas.

    Pastaraisiais metais Europoje stiprėja tendencija perkelti viešąsias paslaugas į mobiliąsias platformas, o skaitmeniniai dokumentai vis dažniau laikomi patogia alternatyva plastikinėms kortelėms. Vis dėlto realus pritaikymas paprastai priklauso nuo to, kaip greitai sprendimą priima institucijos ir kaip sklandžiai veikia registrų bei identifikavimo sistemos.

    Keičiasi ir pensininko pažymėjimo forma

    Skaitmeninių dokumentų pokyčiai paliečia ne tik ugniagesius. Lenkijos socialinio draudimo įstaiga ZUS įvedė atnaujintą pensininko ir neįgalumo pensijos gavėjo pažymėjimo dizainą, kuris taikomas ir plastikinei, ir skaitmeninei versijai.

    Naujasis pavyzdys išduodamas nuo liepos 13 dienos, tačiau jau turimų pažymėjimų keisti nereikia – jų galiojimas išlieka. Atnaujintas variantas bus išduodamas tais atvejais, kai žmogus kreipiasi dėl naujo egzemplioriaus, pavyzdžiui, praradus ankstesnį dokumentą.

  • Slauga sergančiam artimajam: „ZUS“ gali mokėti išmoką, bet galioja dvi aiškios sąlygos

    Lenkijoje dirbantys žmonės ne visada žino, kad slaugant sergantį sutuoktinį ar kitą artimąjį galima gauti „ZUS“ mokamą slaugos išmoką. Ji priklauso ne tik darbuotojams pagal darbo sutartį, bet ir savarankiškai dirbantiems bei vykdantiems veiklą pagal civilines sutartis, jei atitinkami reikalavimai.

    Pirmoji sąlyga susijusi su socialiniu draudimu: teisė į išmoką atsiranda tik tuomet, kai asmuo yra apdraustas ir turi pagrindą gauti ligos socialinio draudimo išmokas. Darbuotojams tai paprastai užtikrina darbdavys, o savarankiškai dirbantys turi būti sumokėję ligos draudimo įmokas, jei toks draudimas jiems nėra privalomas.

    Antroji sąlyga taikoma pačiai slaugos situacijai: išmoka mokama tik tada, kai realiai nėra kito šeimos nario, galinčio pasirūpinti ligoniu, o slaugomas asmuo gyvena kartu su apdraustuoju viename namų ūkyje. Praktikoje tai reiškia, kad vien tik giminystės ryšio nepakanka, vertinama ir faktinė galimybė užtikrinti priežiūrą.

    Ką laikoma šeimos nariu?

    Pagal Lenkijoje taikomą slaugos išmokų reguliavimą, šeimos nariu gali būti ne tik sutuoktinis ar vaikas, bet ir kiti artimieji, pavyzdžiui, tėvai, seneliai, broliai ar seserys, taip pat uošviai. Esminė detalė daugeliu atvejų yra bendras gyvenimas ir tai, kad slauga iš tiesų būtina.

    Taip pat svarbu atskirti slaugos išmoką nuo įprasto nedarbingumo dėl savo ligos. Šiuo atveju nedarbingumas suteikiamas ne dėl paties darbuotojo sveikatos, o dėl būtinybės prižiūrėti sergantį artimąjį.

    Kiek mokama ir kiek laiko?

    Išmoka paprastai siekia 80 proc. išmokos bazės, kuri skaičiuojama iš ankstesnių 12 mėnesių pajamų. Darbuotojams bazė nustatoma pagal darbo užmokestį, o savarankiškai dirbantiems pagal pajamas, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos.

    Slaugos nedarbingumui taikomi ir trukmės limitai. Dažniausiai per metus bendra riba siekia 60 dienų, tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai slaugomi tik vyresni nei 14 metų namų ūkio nariai, limitas gali būti mažesnis ir siekti 14 dienų per metus.

    Kokie dokumentai reikalingi?

    Pagrindas išmokai gauti yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir prašymas skirti slaugos išmoką. Darbuotojai dokumentus paprastai pateikia darbdaviui, o savarankiškai dirbantys kreipiasi tiesiogiai į „ZUS“.

    Išmokos administravimas priklauso ir nuo darbdavio dydžio: jei įmonėje dirba daugiau nei 20 darbuotojų, išmoką dažniausiai apskaičiuoja ir išmoka darbdavys, o mažesnėse įmonėse mokėjimą perima „ZUS“. Išmoka gali būti mokama ir už poilsio bei švenčių dienas, jei jos patenka į patvirtinto nedarbingumo laikotarpį.