Tag: ZUS

  • Lenkijoje ZUS kelia ligos draudimo „lubas“: 2027-aisiais limitas viršys 25 tūkst. zl.

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lenkijoje didės savanoriško ligos draudimo įmokų bazės riba, kurią nustato socialinio draudimo institucija ZUS. Naujas limitas sieks 25 082,50 zl per mėnesį ir galios visus 2027 metus.

    Apie pasikeitimą pranešta ZUS prezidento komunikate, kurį, remdamasis oficialiu paskelbimu „Monitor Polski“, aptaria „Dziennik Gazeta Prawna“. Tai reiškia, kad didžiausia suma, nuo kurios verslininkas gali skaičiuoti savanorišką ligos draudimo įmoką, bus didesnė nei anksčiau.

    Limitas apskaičiuotas kaip 250 proc. prognozuojamo vidutinio darbo užmokesčio 2027 metams (10 033 zl). Palyginti su 2026 metais, maksimali įmokų bazė didėja 1 532,50 zl.

    Svarbu atskirti, kad ši riba nėra nei pati ligos išmoka, nei įmokos dydis – tai tik „lubos“, nuo kurių galima skaičiuoti savanorišką ligos draudimo įmoką. Kadangi įmoka sudaro 2,45 proc. bazės, naudojant visą limitą ji siektų 614,52 zl per mėnesį.

    Ką tai reiškia verslininkų ligos išmokoms

    ZUS nustatytas limitas svarbus dėl to, kad ligos išmokos verslininkams priklauso nuo pasirinktos įmokų bazės ir nedarbingumo dienų skaičiaus. Kuo didesnė bazė (iki leistino maksimumo), tuo potencialiai didesnė ir išmoka.

    Pateikiamas ir konkretus skaičiavimo pavyzdys: jei verslininkas į nedarbingumą (L4) patektų 2027 metų vasarį po 12 mėnesių nepertraukiamo įmokų mokėjimo nuo 7 000 zl bazės, po 13,71 proc. atskaitymų išmokos bazė sudarytų 6 040,30 zl.

    Tokiu atveju, taikant 80 proc. tarifą ir perskaičiuojant dienos sumą pagal vieną trisdešimtąją mėnesio dydžio, gautųsi 161,07 zl už dieną. Už 7 dienas išmoka siektų 1 127,49 zl (bruto).

    Taip pat primenama, kad ligos išmoką gaunantis verslininkas ZUS mokamą išmoką gali gauti nuo pirmosios nedarbingumo dienos.

  • ZUS Podlasėje patikrino 9,2 tūkst. nedarbingumų: sustabdė 269 išmokas ir „nukirpo“ 3,62 mln. zl

    Per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius Balstogės ZUS padalinio darbuotojai patikrino daugiau kaip 9,2 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Po patikrinimų sustabdytas 269 išmokų mokėjimas, o daliai žmonių sumažintos išmokos, priklausančios pasibaigus darbo santykiams.

    Bendra šių sprendimų suma siekė beveik 3,62 mln. zlotų. Tokie skaičiai atskleidžia, kad nedarbingumo kontrolės Lenkijoje yra intensyvios ir realiai gali baigtis prarastomis išmokomis.

    ZUS tikrina, ar žmogus iš tiesų yra laikinai nedarbingas ir ar nedarbingumo metu neužsiima veikla, prieštaraujančia sveikimui. Vertinama ir tai, ar asmuo tuo laikotarpiu nedirba už atlygį.

    Svarbi detalė – jei gydytojas ekspertas, remdamasis medicinine dokumentacija, nustato, kad paciento sveikata jau leidžia grįžti į darbą, jis gali sutrumpinti nedarbingumo laikotarpį. Tokiam sprendimui nebūtinai reikia paciento apžiūros gyvai.

    Patikrinimų mastas visoje Lenkijoje

    Panašios patikros vykdomos ne tik Podlasės regione. Visos šalies mastu per tą patį laikotarpį buvo atlikta 318,7 tūkst. nedarbingumų patikrų.

    Jų rezultatas – užblokuotas 15,7 tūkst. išmokų mokėjimas, o suma viršijo 27,2 mln. zlotų. Dar didesnė suma susidarė mažinant išmokas, mokamas pasibaigus darbo santykiams – iš viso 215,6 mln. zlotų.

    Ką leidžiama daryti nedarbingumo metu

    Nedarbingumo laikotarpiu žmogus gali išeiti iš namų dėl gydytojo vizito, vaistų pirkimo vaistinėje, tyrimų, reabilitacijos ar būtinų apsipirkimų. Taisyklės taip pat leidžia atlikti skubius, vienkartinius kasdienius veiksmus, jei tai netrukdo gydymui.

    Tačiau pinigų galima netekti, jei ligos metu dirbama už atlygį arba laikas leidžiamas taip, kaip nesuderinama su sveikimu. Patikrinimų metu kontrolieriai, kaip nurodoma, fiksuoja atvejus, kai nedarbingumo gavėjai daro remontą, dirba sode, išvyksta turistauti ar dalyvauja renginiuose.

    Podlasėje aprašytas atvejis, kai išmoka panaikinta dėl užsienio kelionės – gydytojas įvertino, kad tokia veikla galėjo būti žalinga sveikimui. Kitu atveju žmogus, turėdamas nedarbingumą dėl skaudančio peties, pjovė veją ir tvarkė savo valdą.

    Nuo 2027 metų – nauja L4 tvarka

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos įsigalios nuostatos, kurios leis nedarbingumo pažymėjimą priskirti tik vienai iš kelių darboviečių. Tai būtų daroma paties paciento prašymu, jei tam neprieštarautų sveikatos būklė ir darbo pobūdis.

    Praktiškai tai reikštų, kad žmogus, turintis kelis darbus, tam tikrais atvejais galėtų teisėtai vykdyti pareigas pas kitą darbdavį, o nedarbingumas būtų taikomas tik vienai darbo vietai.

  • Gruodį dalis Lenkijos senjorų gaus dvi pensijų išmokas: ZUS paankstina mokėjimus

    Dalis Lenkijos senjorų gruodį gali nustebti gavę dvi pensijų išmokas per vieną mėnesį. Tai ne sistemos klaida – taip suplanuota dėl šventinių dienų ir savaitgalių.

    Lenkijos socialinio draudimo įstaiga ZUS (Zakład Ubezpieczeń Społecznych) praneša, kad metų pabaigoje daliai gavėjų mokėjimai bus paankstinti. Apie tai rašo dienraštis „Fakt“.

    ZUS pensijas ir išmokas paprastai perveda iš anksto nustatytomis mėnesio dienomis: 1, 6, 10, 15, 20 ir 25 dieną. Tačiau jei mokėjimo diena sutampa su nedarbo diena ar švente, pinigai turi pasiekti gavėjus anksčiau.

    Tokia situacija susidarys būtent gruodį: kai kurie įprasti mokėjimo terminai šį mėnesį sutampa su sekmadieniais ar Kalėdomis, todėl pervedimai ir pašto pristatymai bus vykdomi anksčiau.

    Kurios gruodžio išmokos bus paankstintos

    Nurodoma, kad dėl to, jog gruodžio 6 ir 20 dienos išpuola sekmadienį, pensijos turėtų būti išmokėtos anksčiau – atitinkamai gruodžio 4 ir 18 dieną.

    Dar vienas pokytis susijęs su gruodžio 25 diena, kuri sutampa su Kalėdomis. Dėl to išmokos, numatytos tą dieną, turėtų pasiekti gavėjus jau gruodžio 23 dieną.

    Kodėl dalis senjorų gaus dvi išmokas

    Skaičiuojama, kad apie milijoną žmonių, kurie paprastai pensiją gauna pirmąją mėnesio dieną, gruodį turėtų sulaukti papildomo pervedimo.

    Ši antroji įmoka būtų sausio mėnesio išmoka, paankstinta todėl, kad sausio 1 dieną minima Naujųjų metų šventė. Pinigai gavėjams turėtų būti pervesti ne vėliau kaip gruodžio 31 dieną, ketvirtadienį.

    ZUS pabrėžiama, kad tokie pakeitimai yra įprasta praktika, kai mokėjimų kalendorius sutampa su šventėmis ir nedarbo dienomis – tai daroma tam, kad išmokos gavėjus pasiektų laiku.

  • Lenkijoje vidutinė ZUS pensija nuo 2026 metų pradžios paaugo beveik 300 zlotų

    Lenkijoje vidutinė ZUS mokama pensija nuo 2026 metų pradžios pastebimai padidėjo – rugsėjį ji buvo beveik 300 zlotų didesnė nei sausį. Tai rodo šalies socialinio draudimo sistemos duomenys.

    Kaip nurodoma, 2026 metų sausį vidutinė pensija siekė 4 233,64 zloto, o 2026 metų rugsėjį – 4 525,41 zloto. Skirtumas sudaro 291,77 zloto.

    Kartu augo ir pensijų gavėjų skaičius. 2026 metų rugsėjį ZUS pensijas mokėjo 6 mln. 459,8 tūkst. žmonių – tai 34,3 tūkst. daugiau nei sausį.

    Šie skaičiai aktualūs ne tik Lenkijos senjorams, bet ir Lietuvoje gyvenantiems ar su Lenkija dirbantiems žmonėms, kurie domisi kaimyninės šalies pensijų sistema ir tendencijomis.

    Per devynis mėnesius – 6,9 proc. augimas

    Portalas „PulsHR“ atkreipia dėmesį, kad vidutinės pensijos augimas per devynis 2026 metų mėnesius sudarė apie 6,9 proc. Kitaip tariant, pensijų didėjimas fiksuotas ne vienkartiniu šuoliu, o nuosekliai per laikotarpį.

    Tekste taip pat pabrėžiama, kad didėjo ne tik išmokų dydis, bet ir žmonių, gaunančių pensijas, skaičius. Tai rodo, kad sistema aptarnauja vis didesnę gavėjų grupę.

    Daug senjorų pensiją derina su darbu

    Dar viena tendencija – reikšminga dalis senjorų ir toliau išlieka darbo rinkoje. ZUS duomenimis, 2025 metų gruodį 879,5 tūkst. žmonių, jau turinčių teisę į pensiją, buvo draudžiami sveikatos draudimu kitu pagrindu nei vien pensijos gavimas.

    Šioje grupėje dominavo moterys – jos sudarė 58,2 proc. dirbančių pensininkų. Vidutinis pensiją su darbu derinančių žmonių amžius siekė 67,8 metų.

    Tekste cituojami ir tyrimų duomenys apie norą dirbti po pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, „SD Worx“ ataskaitoje nurodoma, kad 51,9 proc. vyresnių darbuotojų norėtų dirbti ir pasiekę pensinį amžių.

    Taip pat minima „SW Research“ apklausa „Job Impulse“ užsakymu: joje teigiama, kad du trečdaliai vyresnių nei 60 metų žmonių norėtų dirbti. Kaip pagrindinis argumentas tęsti darbą dažniausiai įvardijamos papildomos pajamos.

  • Lenkijos pensininkams – netikėta permaina: dalį išmokų ZUS perves anksčiau, tarp datų – lapkričio 13-oji

    Lenkijos socialinio draudimo institucija ZUS lapkritį ir gruodį daliai pensininkų bei rentų gavėjų perves išmokas anksčiau nei įprasta. Taip nutiko todėl, kad kai kurios standartinės mokėjimo datos šiemet sutampa su sekmadieniu arba šventine diena.

    Kaip nurodoma, ZUS išmokas paprastai perveda šešiomis fiksuotomis mėnesio dienomis: 1, 6, 10, 15, 20 ir 25 dieną. Jei mokėjimo diena išpuola sekmadienį, pinigai pervedami ankstesnę datą.

    Lapkritis yra vienas iš tų mėnesių, kai tokia situacija pasikartoja dukart – dėl 1 ir 15 dienos. Dėl to dalis žmonių pinigus sąskaitose turėtų pamatyti anksčiau, nei yra įpratę.

    Analogiški pokyčiai numatomi ir gruodį: ankstesni pervedimai bus taikomi dėl to, kad 20 gruodžio yra sekmadienis, o 25 gruodžio – šventė. Be to, dar šiemet išmokas gali gauti ir tie, kuriems jos paprastai pervedamos sausio 1-ąją, nes ši data išpuola sekmadienį.

    Nuo kitų metų didės našlių rentos

    Pranešama, kad kitais metais Lenkijoje numatomi pokyčiai, susiję su našlių rentomis. Nuo sausio didės vadinamųjų našlių rentų dydis – antrosios išmokos dalis turėtų siekti 25 proc.

    Žmonėms, kurie jau gauna našlių rentą, papildomų prašymų teikti nereikės – ZUS išmokas perskaičiuos automatiškai.

    Tekste taip pat minima, kad kovą planuojamas pensijų indeksavimas 3,97 proc. Teigiama, jog tai reikštų, kad mažiausia pensija sudarytų 2 056,84 Lenkijos zlotų bruto.

  • ZUS keičia pensijų išmokėjimo grafiką: dalis senjorų pinigus gaus anksčiau, kai kas – du kartus

    Gruodį Lenkijoje daliai senjorų pensijos bus išmokėtos anksčiau nei įprastai – taip nutiks dėl kalendoriaus išsidėstymo, kai numatytos mokėjimų datos sutampa su savaitgaliais ir Kalėdų laikotarpiu.

    Kaip aiškina ZUS (Lenkijos socialinio draudimo institucija), kai išmokos diena patenka į nedarbo dieną ar savaitgalį, pinigai turi pasiekti gavėją anksčiau. Dėl to 2026 metų gruodį keičiamas kelių svarbių datų grafikas.

    Pokyčiai reiškia, kad kai kurie pensininkai ir rentininkai lėšas savo sąskaitose pamatys dar iki švenčių, o daliai žmonių mėnesio pabaigoje gali įkristi ir antras pervedimas.

    Vis dėlto ZUS pabrėžia: tai nėra jokia papildoma premija ar „trykšta“ pinigų – kai kuriais atvejais tiesiog bus pervesta sausio išmoka anksčiau, todėl kitą kartą pinigų teks laukti ilgiau.

    Kurios datos perkeliamos į ankstesnį laiką

    Jei įprasta išmokos data yra 6 gruodžio dieną (sekmadienį), pinigai turi būti pervesti ne vėliau kaip penktadienį, 4 gruodžio dieną.

    Gavėjams, kurių mokėjimo data yra 20 gruodžio dieną (sekmadienį), lėšos bus išmokėtos ne vėliau kaip penktadienį, 18 gruodžio dieną.

    Didžiausias pokytis laukia tų, kuriems pensija paprastai mokama gruodžio 25 dieną. Kadangi tai Kalėdų diena, o Kūčios (gruodžio 24 diena) Lenkijoje yra laisvadienis, ZUS pinigus išsiųs taip, kad jie pasiektų gavėjus ne vėliau kaip trečiadienį, 23 gruodžio dieną.

    Kada galima sulaukti dviejų pervedimų per mėnesį

    Dar viena situacija – žmonės, kurių įprasta išmokos data yra kiekvieno mėnesio 1 dieną. Kadangi 2027 metų sausio 1-oji yra nedarbo diena, sausio išmoką ZUS turi pervesti dar 2026 metais.

    Tai reiškia, kad ši grupė sausio pensiją turėtų gauti ne vėliau kaip ketvirtadienį, 31 gruodžio dieną, todėl per gruodį jų sąskaitą gali pasiekti dvi pilnos išmokos.

    Tačiau svarbu nepamiršti: gavus sausio pinigus gruodžio pabaigoje, kito pervedimo iš ZUS gali tekti laukti iki vasario. Todėl planuojant išlaidas verta įvertinti, kad tai tik paankstinta, o ne papildoma išmoka.

    Nuo ko priklauso, kada pinigai realiai pasieks gavėją

    Tiksli diena, kada lėšos atsiras „rankose“, priklauso nuo to, kaip išmoka gaunama. Per banką pinigai paprastai matomi greičiau, tačiau įtakos gali turėti tarpbankinių pervedimų sesijos.

    Jeigu išmoka pristatoma grynaisiais, svarbus ir pristatymo laikas. ZUS nurodo, kad išmokų būseną galima pasitikrinti prisijungus prie PUE ZUS sistemos, o kilus klausimams kreiptis į institucijos informacijos liniją.

  • Emerytura po bliskio mirties: kada šeima gali pasilikti išmoką, o kada teks grąžinti ZUS

    Po artimo žmogaus mirties šeimai neretai kyla praktinis klausimas: kas nutinka su paskutine pensija ar renta – ar gautus pinigus galima pasilikti, pavyzdžiui, laidotuvių išlaidoms?

    Kaip aiškinama Lenkijos socialinio draudimo sistemoje, kai kuriais atvejais išmoka, į mirusiojo sąskaitą pervesta jau po mirties, gali likti šeimai. Tačiau būna situacijų, kai pinigus vis dėlto tenka grąžinti ZUS.

    Svarbiausia taisyklė – išmoka priklauso už visą tą mėnesį, kurį įvyko mirtis, nesvarbu, ar žmogus mirė mėnesio pradžioje, viduryje ar pabaigoje. Išmoka už tą mėnesį nemažinama ir už dienas po mirties.

    Vis dėlto sprendžiant, ar pinigus galima pasilikti, reikšmę turi ne tik data, bet ir tai, kaip konkrečiai pensija ar renta buvo išmokėta – į rankas ar pervesta į banko sąskaitą.

    Kada išmoką galima pasilikti

    Jeigu pensiją ar rentą į namus atneša paštininkas ir jis atvyksta jau po pensininko ar rentininko mirties, šeima šių pinigų atsiimti negali – net jeigu išmoka priklausė už mėnesį, kurį įvyko mirtis.

    Tačiau tai nereiškia, kad pinigai „prapuola“. Nurodoma, kad šeimos nariai tokią neišmokėtą sumą gali susigrąžinti nustatyta tvarka.

    Kita situacija, kai ZUS pensiją ar rentą perveda į banko sąskaitą. Jei pervedimas buvo už tą patį mėnesį, kurį žmogus mirė, tokios sumos grąžinti nereikia, net jei pinigai sąskaitą pasiekė jau po mirties.

    Pateikiamas pavyzdys: jei žmogus mirė lapkričio 10 dieną, o po kelių dienų į jo sąskaitą įkrito lapkričio pensija, ZUS šių pinigų grąžinti nereikalaus, nes tai išmoka už mirties mėnesį.

    Kada pinigus reikės grąžinti ZUS

    Kitaip vertinama situacija, kai į sąskaitą pervedama išmoka už kitą mėnesį – po mirties. Tokie pinigai turi būti grąžinti, net jeigu pervedimas įvyko dar mirties mėnesį.

    Taip gali nutikti, kai įprasta išmokos mokėjimo diena sutampa su savaitgaliu ar švente, todėl ZUS perveda anksčiau. Nors pinigai į sąskaitą patenka dar tą patį mėnesį, jie iš tiesų skirti jau kitam mėnesiui, už kurį mirusiajam išmoka nebepriklauso.

    Pavyzdyje nurodoma situacija, kai žmogus mirė gruodžio 29 dieną, o gruodžio 30 dieną į sąskaitą įkrito pensija – tačiau ji buvo skirta sausį, todėl dėl artėjančių švenčių pervesta iš anksto. Tokiu atveju šeima privalo pinigus grąžinti.

    Pabrėžiama esminė detalė: svarbiausia yra tai, už kurį mėnesį išmoka išmokėta, o ne tai, kurią dieną pinigai pasiekė sąskaitą.

    Kas gali atsiimti neišmokėtą sumą ir per kiek laiko

    Neišmokėtą (neatsiimtą) paskutinę pensiją ar rentą pirmiausia gali gauti sutuoktinis ir vaikai – ypač tie, kurie gyveno kartu su mirusiuoju ir vedė bendrą ūkį.

    Jeigu kartu negyvenusių artimųjų padėtis kitokia, išmokos gavėjų eilė gali keistis: nurodoma, kad tokiu atveju pinigai gali būti skiriami sutuoktiniui ir vaikams, gyvenusiems atskirai, o vėliau – kitiems teisę turintiems šeimos nariams.

    Kad būtų galima atgauti neišmokėtą sumą, reikia ZUS pateikti ENS prašymą ir dokumentus, patvirtinančius giminystę bei artimojo mirtį.

    Taip pat nurodoma, kad prašymą būtina pateikti per 12 mėnesių nuo mirties dienos.

  • Lenkijoje nuo 2027-ųjų keičiasi laidojimo pašalpos prašymai: viską bus galima pateikti internetu

    Lenkijoje nuo 2027 metų sausio 1 dienos keisis laidojimo pašalpos (zasiłek pogrzebowy) prašymų teikimo tvarka – dokumentus internetu galės pateikti ir laidojimo įmonės, veikiančios klientų vardu.

    Kaip skelbia portalas „Rynek Zdrowia“, iki šiol, net turint įgaliojimą ir paruošus formą Z-12 su priedais, formalumai dažnai reikalaudavo asmeninio vizito ZUS arba KRUS padalinyje.

    Planuojama, kad nuo 2027-ųjų laidojimo paslaugų teikėjai prašymus ir visus reikalingus priedus galės pateikti elektroniniu būdu per ZUS sistemą. Tam ZUS rengia specialią platformą, kuri turėtų supaprastinti procedūras.

    Pokytis ypač aktualus mažesnėms Lenkijos vietovėms, kur nėra ZUS padalinių – tokiu atveju elektroninis dokumentų pateikimas gali sumažinti kelionių ir laiko sąnaudas tiek šeimoms, tiek įmonėms.

    ZUS rengia elektroninę platformą

    ZUS pranešė, kad sprendimas diegiamas pagal teisės aktus, kurie įsigalios nuo kitų metų pradžios. Tikslas – mažiau popierinių dokumentų ir mažesnis poreikis viską tvarkyti gyvai.

    Laidojimo sektoriaus atstovai atkreipia dėmesį, kad elektroninė dokumentų tvarkymo schema galėtų paspartinti ir pačios pašalpos išmokėjimą. Šiuo metu, jų teigimu, pinigų dažnai laukiama vidutiniškai apie septynias darbo dienas.

    Instituto Branży Pogrzebowej i Cmentarnej vadovas Dariuszas Dutkiewiczius pabrėžė, kad tai bus itin naudinga įmonėms, dirbančioms ten, kur nėra ZUS skyrių, o klientams tenka važiuoti į kitą miestą vien dėl formalumų.

    Kokia laidojimo pašalpos suma?

    Primename, kad nuo 2026 metų Lenkijoje laidojimo pašalpa padidėjo nuo 4 tūkst. iki 7 tūkst. zlotų.

    Pašalpa skirta padėti šeimoms padengti laidojimo išlaidas, tačiau ne visada jų pakanka visiems kaštams. Pasak laidojimo sektoriaus atstovų, didmiesčiuose vien kapinių mokesčiai gali būti itin aukšti, o mažesniuose miestuose 7 tūkst. zlotų dažniau leidžia padengti didesnę dalį organizavimo išlaidų.

  • Lenkijoje nurašys senas ZUS skolas: prezidentas pasirašė įstatymą dėl 315 mln. zlotų

    Lenkijoje prezidentas Karol Nawrocki pasirašė įstatymą, kuriuo numatomas senų įsiskolinimų „ZUS“ (valstybinei socialinio draudimo įstaigai) nurašymas. Iš viso ketinama panaikinti maždaug 315 mln. zlotų vertės skolas.

    Įstatymas taikomas įsipareigojimams, susidariusiems iki 1999 metų sausio 1 dienos, jeigu jie nebuvo užtikrinti hipoteka. Skelbiama, kad pokytis palies daugiau nei 7 tūkst. skolininkų – žmonių ir įmonių.

    Svarbi detalė – skolos bus nurašomos automatiškai, be prašymų ar papildomų procedūrų. Tai reiškia, kad daugeliui žmonių nereikės pildyti dokumentų ar vykti į institucijas.

    Pasak įstatymo rengėjų, sprendimą lėmė paprastas ekonominis skaičiavimas: tokių senų skolų išieškojimas dažnai kainuoja brangiau nei duoda realios naudos, nes didelė jų dalis per laiką tampa sunkiai išieškoma.

    Kam taikomas skolos nurašymas

    Nurašymas numatytas toms „ZUS“ skoloms, kurios atsirado iki 1999 metų sausio 1 dienos. Esminė sąlyga – įsiskolinimai negali būti užtikrinti hipoteka.

    Įstatymas skirtas užbaigti ilgai besitęsiančių, sunkiai išieškomų įsiskolinimų problemą. Nurodoma, kad pokytis apima apie 7 100 įmokų mokėtojų, o bendra nurašomų skolų vertė siekia apie 315 mln. zlotų.

    Kodėl nuspręsta nurašyti skolas

    Sprendimas grindžiamas tuo, kad tokio senumo skolos dažnai yra praktiškai nebeatgaunamos. Laikas, pasikeitę duomenys ir realios skolininkų galimybės reiškia, kad ilgalaikės išieškojimo procedūros ne visada turi prasmę.

    Skelbiama, kad pastaraisiais metais įplaukos iš tokių „ZUS“ skolų išieškojimo siekė apie 4 mln. zlotų per metus, o bandant išieškoti ir toliau, per ateinančius 10 metų tai galėtų kainuoti apie 135 mln. zlotų. Tuo pat metu planuojamos įplaukos būtų apie 13,9 mln. zlotų.

    Ar reikės teikti prašymą ir kas yra išimtis

    Įstatyme numatyta, kad skolos nurašomos „pagal įstatymą“, todėl papildomi prašymai ar formos nereikalingi – „ZUS“ tai turės atlikti automatiškai.

    Taip pat įtvirtinta galimybė nurašymo atsisakyti – tokiu atveju skolininkas gali pateikti atitinkamą valios pareiškimą. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai numatyta išskirtiniams atvejams.

    Įstatymas netaikomas skoloms, kurios buvo užtikrintos hipoteka. Tokie įsipareigojimai, kaip aiškinama, paliekami todėl, kad hipoteka suteikia realią galimybę lėšas atgauti iš skolininko turto.

    Minima, kad hipotekos išimtis gali paliesti apie 3,8 tūkst. asmenų ir įmonių, kurių skolos tokiu būdu nurašomos nebus.

  • Lenkijoje iki 1 mln. žmonių gresia mažesnė pensija: 50-mečiams pataria ieškoti dokumentų iki 1999-ųjų

    Net iki 1 mln. Lenkijos gyventojų ateityje gali gauti mažesnę pensiją vien dėl to, kad jų byloje trūksta senų dokumentų apie darbą ir pajamas. Problema siejama su vadinamuoju pradiniu kapitalu, kuris turi įtakos pensijos dydžiui.

    Lenkijos socialinio draudimo įstaigos ZUS duomenimis, daliai žmonių pradinis kapitalas nėra nustatytas, nes nepakanka įrašų apie laikotarpį iki 1999 metų. Apie tai rašo dienraštis „Fakt“.

    Pradinis kapitalas apskaičiuojamas tiems, kurie dirbo iki 1999 metų sausio 1 dienos – tuometinei įmokų ir uždarbio istorijai patvirtinti būtini dokumentai. Jei jų nėra, skaičiavimai gali būti mažiau palankūs, o tai mažina būsimą išmoką.

    ZUS atstovai ragina ypač vyresnius nei 50 metų žmones nelaukti pensinio amžiaus ir iš anksto pasitikrinti, ar institucija turi visus reikalingus duomenis. Trūkstami darbo liudijimai ar pažymos apie atlyginimą gali kainuoti dalį būsimos pensijos.

    Kaip pasitikrinti duomenis ZUS

    Pomario vaivadijos ZUS regioninis atstovas spaudai Krzysztofas Cieszyńskis aiškino, kad kiekvienam, kas dirbo iki 1999 metų, verta įsitikinti, ar ZUS disponuoja pilna informacija pradinio kapitalo apskaičiavimui.

    Jo teigimu, bet kokie spragų turintys dokumentai iš to laikotarpio gali turėti tiesioginę įtaką galutinei pensijos sumai.

    Duomenis galima peržiūrėti internetu per eZUS sistemą. Taip pat galima pasikonsultuoti su pensijų konsultantu ZUS padalinyje arba pasirinkti nuotolinę e. konsultaciją.

    Jei darbovietė panaikinta – kur ieškoti pažymų

    Kita dažna problema – kai senoji darbovietė jau seniai likviduota ar pertvarkyta, o žmogus nebeturi nei darbo liudijimo, nei pažymų apie uždarbį. Tokiais atvejais dokumentų paiešką patariama pradėti nuo oficialių registrų.

    K. Cieszyńskis nurodė, kad ZUS svetainėje veikia nemokama oficiali „likviduotų arba pertvarkytų įmonių bazė“. Joje pateikiama, kur šiuo metu saugoma buvusių įmonių personalo ir darbo užmokesčio dokumentacija.

    Ši informacija gali padėti atkurti trūkstamus duomenis, kurių reikia pradinio kapitalo nustatymui ir būsimai pensijai apskaičiuoti.

    Ilgesnis darbas – didesnė pensija

    ZUS atstovas taip pat pabrėžė, kad ilgesnė profesinė veikla paprastai didina pensiją. Pasak jo, poveikis yra dvejopas: mokamos naujos įmokos ir gaunamos papildomos indeksacijos, o kartu palankiau pasikeičia statistinis daliklis, susijęs su vidutine tikėtina likusia gyvenimo trukme.

    Todėl, net ir sutvarkius dokumentus dėl laikotarpio iki 1999 metų, galutinis pensijos dydis priklauso ir nuo to, kiek ilgai žmogus dirba bei kiek įmokų sumoka vėlesniais metais.