Tag: ZUS

  • Nuo 2027 metų našliams didesnės išmokos: kai kuriems prisidės iki 100 eurų, bet yra riba

    Nuo 2027 metų našliams didesnės išmokos: kai kuriems prisidės iki 100 eurų, bet yra riba

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lenkijoje daliai našlių ir našlaičių piniginė situacija turėtų pastebimai pagerėti. Pagal jau galiojančias taisykles, vadinamosios našlių išmokos mechanizme didinama antros išmokos dalis, kurią bus galima prisidėti prie pagrindinės.

    Ši sistema leidžia po sutuoktinio mirties sujungti dvi priklausančias išmokas: vieną gauti pilna apimtimi, o kitą tik dalinai. Šiuo metu prie pagrindinės išmokos galima prisidėti 15 proc. antrosios, tačiau nuo 2027 metų ši dalis didės iki 25 proc.

    Praktikoje tai reiškia, kad žmogus galės pasirinkti jam naudingesnį derinį, priklausomai nuo abiejų išmokų dydžio. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad vieniems prieaugis bus ryškesnis, o kitiems jį „suvalgys“ taikomi limitai.

    Kaip keisis sumos eurais

    Pateikiami pavyzdžiai rodo, kad augimas gali siekti apie kelias dešimtis eurų per mėnesį. Jei žmogus gauna apie 580 eurų senatvės pensiją ir turi teisę į apie 460 eurų našlių pensiją, dabar jis bendrai gautų apie 650 eurų, o po pokyčių suma priartėtų prie 700 eurų.

    Kitu atveju, kai asmens pensija siekia apie 740 eurų, o našlių pensija apie 870 eurų, bendra išmoka dabar sudarytų apie 980 eurų. Po 2027 metų ji padidėtų iki maždaug 1 060 eurų, tai yra apie 75 eurais daugiau per mėnesį.

    Riba: ne daugiau kaip trys minimalios pensijos

    Įstatymai numato saugiklį, todėl pensijų ir našlių išmokų sumavimas nėra neribotas. Bendra išmokų suma negali viršyti trijų minimalių pensijų dydžio, todėl viršijus nustatytą ribą išmoka būtų mažinama.

    Dėl šios priežasties vien tik perėjimas nuo 15 proc. prie 25 proc. nereiškia identiško padidėjimo visiems. Didžiausią realią naudą dažniausiai pajunta tie, kurių abiejų išmokų suma nepriartėja prie nustatyto limito.

    Ar reikės teikti prašymus?

    Pabrėžiama, kad perskaičiavimas turėtų vykti automatiškai, o kai kuriais atvejais žmonėms net nereikės pateikti atskiro prašymo. Vis dėlto konkreti tvarka priklauso nuo institucijos, kuri moka išmoką, todėl praktiniai niuansai gali skirtis.

    Tiems, kurie artėja prie pensinio amžiaus ar jau gauna našlių išmokas, rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, kaip jų atveju skaičiuojamas derinys ir kokia riba taikoma. Tai leidžia realistiškai įvertinti, kokio padidėjimo galima tikėtis nuo 2027 metų.

  • Net ir nedirbę nė dienos gali gauti išmoką: Lenkijos ZUS moka iki 1 978 eurų per mėnesį

    Lenkijoje galioja tėvystės ir motinystės papildoma išmoka, žinoma kaip programa „Mama 4+“. Ji skirta tėvams, kurie augino gausią šeimą ir dėl to nesukaupė pakankamo socialinio draudimo stažo ar visai neturėjo galimybės dirbti samdomo darbo.

    Ši priemonė nėra automatinė senatvės pensija vien už amžių. Parama skiriama tik įvertinus konkrečias aplinkybes, ypač pareiškėjo pajamas ir tai, ar jis turi pakankamai lėšų pragyvenimui.

    Nuo 2026 metų kovo 1 dienos maksimali mėnesio suma siekia 1 978 eurus prieš mokesčius. Tai susieta su minimalios pensijos dydžiu po indeksavimo, todėl suma gali kisti priklausomai nuo kasmetinių perskaičiavimų.

    Kam priklauso išmoka?

    Teisę kreiptis paprastai turi motinos, sulaukusios 60 metų, jei jos pagimdė ir užaugino arba vienos užaugino mažiausiai keturis vaikus. Svarbu, kad pareiškėja neturėtų pakankamų pajamų, užtikrinančių pragyvenimą.

    Tėvams sąlygos griežtesnės: išmoka gali būti skiriama sulaukus 65 metų ir užauginus mažiausiai keturis vaikus. Papildomai vertinama, ar vaikus iš esmės augino tėvas, pavyzdžiui, jei motina mirė, paliko šeimą ar ilgą laiką nedalyvavo vaikų auklėjime.

    Vertinamas ir gyvenimo ryšys su šalimi: praktikoje taikomas reikalavimas turėti gyvenimo interesų centrą Lenkijoje ir būti ten gyvenus tam tikrą laiką po 16 metų amžiaus. Kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai, todėl vien amžiaus ir vaikų skaičiaus nepakanka.

    Kaip apskaičiuojama suma?

    Visa suma mokama tuomet, kai žmogus apskritai negauna pensijos ar rentos ir neturi pakankamų pajamų. Jei pareiškėjas jau gauna mažą pensiją, išmoka gali būti skiriama kaip priedas iki nustatyto minimalaus lygio.

    Tokiu atveju tikslas yra ne padidinti pajamas virš nustatytos ribos, o užtikrinti minimalias pragyvenimo galimybes. Dėl šios priežasties sprendžiant dėl teisės svarbiausias kriterijus yra materialinė padėtis, o ne vien formalus stažas.

    Kaip pateikti prašymą?

    Pinigai nepradedami mokėti automatiškai pasiekus pensinį amžių, reikia pateikti prašymą. Jis teikiamas ZUS, o kai kuriais atvejais klausimus nagrinėja KRUS, jei asmuo priklauso žemdirbių socialinio draudimo sistemai.

    Kartu su prašymu pateikiami duomenys apie vaikus, įskaitant jų asmens identifikavimo informaciją, ir deklaruojama šeiminė bei turtinė padėtis. Institucija gali paprašyti papildomų dokumentų, o sprendimas paprastai įsigalioja nuo mėnesio, kurį jis priimamas, jei pareiškėjas jau yra sulaukęs reikiamo amžiaus.

    Gavėjams taip pat tenka pareiga informuoti apie reikšmingus pajamų ar šeiminės situacijos pokyčius. Pasikeitus materialinei padėčiai, teisė į išmoką ar jos dydis gali būti peržiūrėti.

  • Minimalioji pensija po dienos darbo Lenkijoje? Seime keliami klausimai dėl ukrainiečių išmokų

    Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija, ar įmanoma užsienio piliečiams gauti minimalią senatvės pensiją po itin trumpo darbo laikotarpio. Grupė parlamentarų kreipėsi į vyriausybę, prašydami aiškiai paaiškinti, kokiais atvejais socialinio draudimo sistema galėtų mokėti išmokas Ukrainos piliečiams ir kokia to kaina valstybės biudžetui.

    Klausimai pirmiausia nukreipti į ZUS, Lenkijos socialinio draudimo įstaigą, kuri administruoja pensijas ir kitas išmokas. Parlamentarai siekia išsiaiškinti, ar egzistuoja teisinės spragos, leidžiančios pretenduoti į minimalią pensiją, net jei Lenkijoje sumokėta labai mažai įmokų.

    Kaip veikia minimali pensija?

    Lenkijos sistemoje minimali pensija paprastai siejama su reikalaujamu socialinio draudimo stažu ir įmokomis, o ne vien faktu, kad žmogus trumpai dirbo šalyje. Jei asmuo neatitinka stažo kriterijų, pensija dažniausiai apskaičiuojama pagal sukauptas įmokas, todėl būna mažesnė už nustatytą minimumą.

    Vis dėlto tarptautinio koordinavimo taisyklės gali lemti situacijas, kai skirtingose šalyse sukaupti laikotarpiai sumuojami vertinant teisę į pensiją. Tokiais atvejais kiekviena valstybė paprastai moka tik savo dalį, proporcingą joje įgytam stažui, tačiau politinėse diskusijose dažnai keliami klausimai, ar visuomet išvengiama nepagrįstai didelių išmokų.

    Kodėl tai tapo politine tema?

    Lenkija po 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo Ukrainoje priėmė daug karo pabėgėlių, dalis jų įsidarbino ir pradėjo mokėti socialinio draudimo įmokas. Augant žmonių mobilumui ir tarptautinėms socialinės apsaugos sutartims, visuomenėje vis dažniau keliami klausimai, kaip tiksliai apskaičiuojamos teisės į išmokas.

    Parlamentarai interpelacijoje prašo pateikti duomenis, kiek tokių atvejų fiksuota, kokie teisiniai pagrindai taikomi ir ar reikalingi pakeitimai, kurie užkirstų kelią piktnaudžiavimui. Taip pat klausiama, kaip užtikrinama kontrolė ir ar ZUS turi pakankamai priemonių tikrinti pateikiamą informaciją.

    Ką gali atsakyti vyriausybė?

    Vyriausybės atsakymas paprastai apima paaiškinimą, kokie minimalūs kriterijai taikomi pensijai, kaip skaičiuojamas stažas ir kaip koordinuojami laikotarpiai, įgyti skirtingose šalyse. Tikėtina, kad bus pabrėžta proporcingumo taisyklė, kai valstybė moka tik už savo teritorijoje sukauptas įmokas ir stažą.

    Taip pat gali būti akcentuojama, kad atskiri pavieniai atvejai viešojoje erdvėje ne visuomet tiksliai atspindi bendrą sistemos veikimą, o klaidingas įspūdis gali kilti sumaišius skirtingas išmokų rūšis. Galutines išvadas lems oficialūs paaiškinimai ir statistika, kurią pateiks atsakingos institucijos.

    Kol kas aišku viena: diskusija dėl socialinės apsaugos tvarumo, kontrolės mechanizmų ir taisyklių skaidrumo Lenkijoje neslūgsta. Atsakymai į parlamentarų klausimus turėtų parodyti, ar problema reali, ar tai labiau politinis ginčas, kilęs iš pavienių interpretacijų.

  • 800 plus laukia permainos: valdžia siūlo automatinį pratęsimą be kasmetinių prašymų

    Lenkijos valdžia rengia pakeitimus, kurie galėtų iš esmės supaprastinti 800 plus vaiko išmokos skyrimą. Siūloma, kad teisė į išmoką kitam laikotarpiui būtų pratęsiama automatiškai, tėvams kasmet nepildant naujo prašymo.

    Pagal projektą, jei šeimos situacija nesikeičia, institucijos sprendimą priimtų remdamosi anksčiau pateiktais duomenimis. Tai reikštų mažiau administracinės naštos tėvams ir mažiau rutininio darbo išmokas administruojančioms įstaigoms.

    Vis dėlto prašymų teikimas visiškai nedingtų. Jis išliktų svarbiausiose situacijose, pavyzdžiui, gimus vaikui ar šeimai grįžus iš užsienio, kai duomenų reikia iš naujo arba būtina patikslinti gyvenimo aplinkybes.

    Projekte taip pat numatomi aiškesni kriterijai, kas laikomas turinčiu teisę gauti išmoką. Tarp siūlomų patikslinimų minima galimybė išmoką skirti ir asmenims, kurie teismo sprendimu vykdo vadinamąją kasdienę vaiko priežiūrą.

    800 plus išmoka šiuo metu siekia apie 185 eurus per mėnesį už kiekvieną vaiką iki 18 metų ir yra mokama nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Pagal skelbiamus Lenkijos socialinio draudimo duomenis, vien per 2025 metų paraiškų teikimo etapą gauta milijonai prašymų, todėl automatizavimas pristatomas kaip būdas išvengti pasikartojančių procesų.

    Numatoma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2027–2028 metų išmokų laikotarpio, kuris prasidėtų 2027 metų birželio 1 dieną. Projektą svarstyti planuojama Vyriausybės posėdyje, kurio metu turėtų paaiškėti ir galutinis siūlomų sprendimų variantas.

  • Lenkijoje milijonas prašymų ZUS: naujos stažo taisyklės žada ilgesnes atostogas ir priedus

    Lenkijoje socialinio draudimo įstaiga ZUS sulaukė milžiniško susidomėjimo pažymomis, reikalingomis perskaičiuoti darbo stažą pagal naujas taisykles. Skelbiama, kad pateikta beveik 900 000 prašymų, o išduotų pažymų skaičius jau viršijo 1 600 000.

    Pokyčiai aktualūs žmonėms, kurie dalį karjeros dirbo ne pagal darbo sutartį, pavyzdžiui, pagal civilines sutartis, ar vykdė individualią veiklą. Iki šiol tokie laikotarpiai ne visada būdavo įskaitomi nustatant darbuotojo teises, susijusias su stažu.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų?

    Naujos stažo skaičiavimo taisyklės numato, kad į darbo stažą bus galima įtraukti daugiau profesinės veiklos laikotarpių, o ne tik laiką, praleistą dirbant pagal darbo sutartį. Praktikoje tai reiškia, kad daliai darbuotojų greičiau susikaups reikiamas stažas, nuo kurio priklauso konkrečios garantijos darbovietėje.

    Skirtingiems sektoriams numatyti nevienodi terminai: viešajame sektoriuje pokyčiai startuoja nuo 2026 metų sausio 1 dienos, o privačiame sektoriuje – nuo 2026 metų gegužės 1 dienos. Dėl to dalis darbuotojų su dokumentais neskuba laukti įsigaliojimo ir pažymas užsisako iš anksto.

    Kokios naudos darbuotojams?

    Didžiausias praktinis pokytis susijęs su kasmetinėmis atostogomis: perskaičiavus stažą kai kuriems darbuotojams gali atsirasti teisė į 26 dienų kasmetines atostogas vietoje 20 dienų. Tai reikštų iki šešių papildomų poilsio dienų per metus, jei po perskaičiavimo pasiekiamas atitinkamas stažo slenkstis.

    Be atostogų, didesnis stažas gali turėti įtakos ir kitoms išmokoms bei garantijoms, kurias taiko darbdaviai ar numato teisės aktai. Tarp jų minimi stažo priedai, didesnės išeitinės išmokos ir aukštesnės jubiliejinės premijos, tačiau reali nauda priklausys nuo konkrečios darbovietės taisyklių ir darbuotojo situacijos.

    Vien įstatymo neužtenka: reikės dokumentų

    Nors taisyklės keičiasi, stažas nebus perskaičiuotas automatiškai vien dėl to, kad žmogus anksčiau vykdė kitokią veiklą. Esminis reikalavimas – formalumai: darbuotojas pirmiausia turi kreiptis į ZUS dėl pažymos, o vėliau ją pateikti darbdaviui.

    Pažyma svarbi todėl, kad darbdavys paprastai negali remtis vien darbuotojo žodiniu paaiškinimu ar deklaracija. Tik gavęs oficialų patvirtinimą darbdavys gali perskaičiuoti stažą ir įvertinti, ar atsiranda teisė į papildomas atostogų dienas ar priedus.

    Numatytas ir terminas dokumentams pateikti: darbuotojai turės 24 mėnesius, kad perduotų pažymas darbdaviui. Viešajame sektoriuje šis laikotarpis skaičiuojamas nuo 2026 metų sausio 1 dienos, privačiame sektoriuje – nuo 2026 metų gegužės 1 dienos.

    Dar vienas svarbus niuansas – ZUS pažymas išduoda pagal savo turimus duomenis, kurie sistemingai kaupiami nuo 1999 metų sausio 1 dienos. Jei dalis žmogaus ankstesnės veiklos į šiuos registrus nepatenka, gali tekti ieškoti papildomų įrodymų kitur, pavyzdžiui, buvusiose darbovietėse ar archyvuose.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dėl didelio srauto formalumus verta tvarkyti nelaukiant paskutinių mėnesių. Tik turint pažymą ir ją pateikus darbdaviui galima tikėtis, kad stažas bus perskaičiuotas, o su juo – ir darbuotojo teisės.

  • Našlių pensija Lenkijoje didės nuo 2027 metų: kai kuriems išmokos gali augti apie 70 eurų per mėnesį

    Lenkijoje galutinai patvirtinti pokyčiai, susiję su vadinamąja našlių pensija. Nuo 2027 metų sausio 1 dienos daliai našlių ir našlių našlaičių (našlių ir našlių) mėnesinės išmokos didės, nes keisis antrosios išmokos dalies apskaičiavimo taisyklė.

    Našlių pensijos modelis Lenkijoje leidžia gauti savo pensiją ar netekto darbingumo išmoką kartu su dalimi mirusio sutuoktinio našlių (šeimos) pensijos. Iki šiol gavėjai gali rinktis vieną iš dviejų schemų: gauti 100 proc. našlių pensijos ir 15 proc. savo išmokos arba 100 proc. savo išmokos ir 15 proc. našlių pensijos.

    Kas keisis nuo 2027 metų?

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos antrosios išmokos dalis didės nuo 15 iki 25 proc. Praktikoje tai reiškia, kad pasirinkus kombinuotą variantą prie pagrindinės išmokos bus pridedama didesnė antroji dalis, todėl bendras mėnesinis mokėjimas kai kuriems žmonėms taps pastebimai didesnis.

    Lenkijos žiniasklaidoje pateikiami pavyzdžiai rodo, kad didėjimas gali siekti nuo kelių dešimčių iki maždaug 70 eurų per mėnesį, priklausomai nuo konkrečių sumų ir pasirinkto derinimo. Kuo didesnė bazinė pensija ir našlių pensija, tuo labiau juntamas 25 proc. priedas.

    Kada pinigai pasieks sąskaitas?

    Nors didesnės sumos oficialiai įsigalios nuo 2027 metų pradžios, dalis gavėjų pinigus gali pamatyti dar 2026 metų pabaigoje. Tai susiję su mokėjimų kalendoriumi: jei išmokos įprastai pervedamos pirmą mėnesio dieną, o ji sutampa su nedarbo diena, pervedimas gali būti atliktas anksčiau.

    Dėl šios priežasties kai kuriems žmonėms, kurių išmokos mokamos mėnesio pirmą dieną, pervedimas už sausį gali būti atliktas dar gruodžio pabaigoje. Už išmokų organizavimą atsakingai institucijai teks atitinkamai suderinti grafikus ir techninį pasirengimą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad realus padidėjimas kiekvienu atveju priklauso nuo to, kokias sumas žmogus gauna iš abiejų šaltinių ir kurį kombinavimo variantą pasirenka. Prieš priimant sprendimą svarbu įsivertinti, ar naudingiau imti 100 proc. vienos išmokos ir 25 proc. kitos, nes optimalus pasirinkimas skiriasi priklausomai nuo individualios situacijos.

  • 2027 metų mokesčių pokyčiai Lenkijoje: mažesnis PIT, bet brangs cigaretės, alkoholis ir didės įmokos

    Kas planuojama keisti nuo 2027 metų?

    Lenkijoje ruošiami mokesčių pakeitimai, kurie daliai dirbančiųjų gali reikšti didesnes pajamas į rankas, tačiau kartu numatomi sprendimai, didinsiantys kasdienes išlaidas. Viešojoje erdvėje aptariami pakeitimai apima gyventojų pajamų mokestį (PIT), įmonių mokestį (CIT), socialinio draudimo įmokas ZUS ir vartojimo mokesčius.

    Didžiausia žinutė gyventojams yra siekis palengvinti mokesčių naštą vidutines pajamas gaunantiems darbuotojams. Tuo pat metu biudžeto pajamų ieškoma per didesnes įmokas ir akcizus, kurie dažniausiai atsispindi kainose parduotuvėse.

    PIT korekcijos ir nauja tarpinė pakopa

    Pagal planuojamą PIT reformą siūloma pakelti pajamų ribą, iki kurios taikomas 12 proc. tarifas: nuo 120 000 iki 130 000 zlotų per metus. Konvertuojant apytiksliu 0,23 euro už zlotą kursu, tai atitinka ribos kilimą nuo maždaug 27 600 iki 29 900 eurų per metus.

    Taip pat numatoma tarpinė 24 proc. PIT pakopa pajamoms nuo 130 000 iki 150 000 zlotų, tai yra maždaug nuo 29 900 iki 34 500 eurų per metus. Skaičiuojama, kad didžiausia metinė nauda mokesčių mokėtojui galėtų siekti 3 600 zlotų, arba apie 830 eurų per metus.

    Investicinių santaupų skatinimas ir Belkos mokesčio išimtis

    Kartu planuojama įvesti Investicines taupymo sąskaitas, kurios leistų dalį investicijų grąžos atleisti nuo vadinamojo Belkos mokesčio, jei neviršijami nustatyti limitai. Aptariama riba indėliams ar valstybės obligacijoms siektų 25 000 zlotų, arba apie 5 800 eurų.

    Investuojant į akcijas, ETF ar investicinius fondus limitas būtų didesnis ir siektų 100 000 zlotų, arba apie 23 000 eurų. Pavyzdinis skaičiavimas rodo, kad investuojant 10 000 zlotų su 3,43 proc. metinėmis palūkanomis sutaupymas dėl mokesčio galėtų būti apie 65 zlotus, tai yra apie 15 eurų.

    Didesnis CIT, ZUS ir brangesnės prekės dėl akcizų

    Verslui ruošiami pokyčiai siejami su didesnėmis biudžeto pajamomis: siūloma didinti CIT tarifą didelėms įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų. Tokiu atveju CIT tarifas galėtų kilti nuo 19 proc. iki 22 proc.

    Taip pat viešai aptariamas didesnis solidarumo mokestis aukštas pajamas gaunantiems asmenims. Lygiagrečiai prognozuojama, kad 2027 metais augs ZUS įmokos, o tai ypač svarbu smulkiajam verslui ir individualiai dirbantiems.

    Remiantis skaičiavimais, vidutinis darbo užmokestis galėtų siekti 10 033 zlotus, arba apie 2 300 eurų per mėnesį. Tokiu atveju visos socialinio draudimo įmokos verslininkams be sveikatos draudimo galėtų sudaryti 2 052 zlotus ir 15 grašių, tai yra apie 472 eurus per mėnesį.

    Be to, planuojama kelti akcizus tabakui ir alkoholiui, taip pat didinti vadinamąjį cukraus mokestį. Tokie sprendimai paprastai reiškia aukštesnes cigarečių, alkoholio ir saldintų gėrimų kainas, todėl daliai gyventojų mokesčių lengvatos gali būti „suvalgytos“ kasdienių pirkinių brangimo.

    Dar viena aptariama kryptis yra ryškus ribos, leidžiančios taikyti supaprastintą apmokestinimą pagal fiksuotą tarifą, mažinimas nuo 2 mln. eurų iki 250 000 eurų metinių pajamų. Tai reikštų, kad daugiau veiklų tektų pereiti prie kitų apmokestinimo formų ir potencialiai mokėti didesnius mokesčius bei patirti daugiau administracinės naštos.

  • 14-oji pensija Lenkijoje: apie 200 tūkst. senjorų jos negavo dėl fiksuoto pajamų limito

    Išmokos pabaiga ir mažėjantis gavėjų skaičius

    Lenkijos socialinio draudimo institucija ZUS baigia šių metų vadinamosios 14-osios pensijos išmokėjimą. Papildoma išmoka pasiekė apie 6,3 mln. pensininkų ir neįgaliųjų pensijų gavėjų, tačiau gavėjų skaičius per metus sumažėjo maždaug 200 tūkst.

    Pokytis siejamas ne su vėlavimais ar klaidomis, o su taisyklėmis, pagal kurias dalis senjorų prarado teisę į išmoką arba gavo gerokai mažesnę sumą. ZUS informaciją apie išmokėjimų pabaigą sieja su įprastu pervedimų grafiku, kuris apima skirtingas gavėjų grupes.

    Kodėl dalis senjorų 14-osios negavo?

    Pagrindinė priežastis yra įstatyme nustatytas fiksuotas pajamų slenkstis: visa 14-oji pensija mokama tik tiems, kurių bazinė mėnesio pensija ar renta neviršija 2 900 zlotų bruto. Viršijus šią ribą taikomas principas, pagal kurį išmoka mažinama tiek, kiek pajamos peržengia slenkstį.

    Kadangi kasmet vyksta pensijų indeksavimas, bazinės išmokos didėja, o slenkstis ilgą laiką išlieka nepakitęs. Dėl to vis daugiau žmonių „peržengia“ ribą ir arba gauna mažesnę 14-osios dalį, arba negauna jos visai.

    Kiek tai sudaro ir kokia kryptis toliau?

    Šių metų 14-osios pensijos dydis siekė 1 978,49 zlotų bruto, tai yra suma, prilyginama minimaliai pensijai. Perskaičiavus į eurus pagal apvalintą 1 zloto ir 0,23 euro santykį, tai sudaro apie 455 eurus bruto.

    Numatyta ir minimali išmokos riba: jei po sumažinimo apskaičiuota suma būtų per maža, taikoma mažiausia 50 zlotų bruto išmoka, tai yra apie 12 eurų. Toks modelis reiškia, kad daliai gavėjų 14-oji tampa simboline, o dalis jos negauna dėl pajamų „nukirtimo“ mechanizmo.

    „Kadangi indeksuojamos pensijos, o slenkstis lieka fiksuotas, natūraliai mažėja žmonių, kuriems priklauso visa išmoka“, – sakė ZUS atstovas, komentuodamas išmokų statistiką.

    Lenkijos viešojoje erdvėje akcentuojama, kad pasirinktas mechanizmas iš anksto buvo suvokiamas kaip palaipsniui „išsikvėpiantis“: kuo didesnės bazinės pensijos, tuo mažiau žmonių telpa į nekeičiamos ribos rėmus. Jei slenkstis ir toliau nebus indeksuojamas, kitais metais gavėjų skaičius gali vėl sumažėti.

  • ZUS gali perskaičiuoti pensiją ir mokėti daugiau: tai aktualu dirbusiems iki 1999 metų

    Pensijos dydis ne visada yra galutinis: tam tikrais atvejais Lenkijos socialinio draudimo įstaiga ZUS gali iš naujo perskaičiuoti išmoką. Tai gali reikšti didesnę mėnesinę pensiją, jei atsiranda naujų duomenų apie darbo stažą ar buvusias pajamas.

    Dažniausiai tai aktualu žmonėms, kurie dirbo iki 1999 metų, kai dalis informacijos apie įdarbinimą ir uždarbį nebuvo kaupiama individualiose elektroninėse sąskaitose. Dėl to kai kurie laikotarpiai galėjo nebūti įskaityti, ypač jei trūko darbdavio dokumentų.

    Po 1999 metų kiekvienam apdraustajam ZUS sistemoje pradėta kaupti individuali informacija apie sumokėtas įmokas. Ankstesni laikotarpiai neretai remiasi popieriniais archyvais, todėl bet koks vėliau rastas dokumentas gali pakeisti stažo ar draudžiamųjų pajamų skaičiavimą.

    Jei žmogus po pensijos skyrimo randa senus dokumentus, kurie patvirtina papildomą darbo laiką ar didesnį atlyginimą, jis gali teikti prašymą perskaičiuoti pensiją. Praktikoje tai gali būti senos darbo sutartys, įsakymai dėl pareigų ar atlygio, algalapiai, taip pat pažymos iš archyvų ar institucijų, saugančių likviduotų įmonių dokumentus.

    Prašymas paprastai teikiamas naudojant ZUS numatytą formą, o kai kuriais atvejais procedūrą galima atlikti ir nuotoliniu būdu per eZUS paslaugas. Svarbu, kad pateikiami įrodymai būtų patikimi ir tinkami vertinti, nes būtent jie lemia, ar perskaičiavimas bus pripažintas pagrįstu.

    ZUS, surinkusi ir įvertinusi papildomą informaciją, sprendimą dėl perskaičiavimo priima per 30 dienų nuo to momento, kai paaiškėja visos reikšmingos aplinkybės. Jei sprendimas palankus, didesnė išmoka pradedama mokėti pagal nustatytą tvarką, o konkrečios sumos priklauso nuo to, kiek papildomų laikotarpių ar pajamų pavyksta įrodyti.

  • Kai kurioms 1949–1968 metais gimusios moterys gali gauti didesnę pensiją: ką keičia perskaičiavimas

    Kas keičiasi sulaukus 65 metų

    Kai kurioms moterims Lenkijoje pensija gali būti apskaičiuojama du kartus: pirmą kartą, kai jos išeina į pensiją sulaukusios nustatyto amžiaus, o antrą kartą – kai sukanka 65 metai. Šis perskaičiavimas kai kuriais atvejais padidina mėnesinę išmoką maždaug iki 200 eurų.

    Mechanizmas taikomas daliai 1949–1968 metais gimusių moterų. Pensijos perskaičiavimas remiasi tuo, kad 60 metų amžiuje sukaupta suma padalijama iš statistiškai trumpesnio likusio gyvenimo trukmės rodiklio, naudojamo 65 metų amžiui, todėl mėnesinė išmoka gali išaugti.

    Kurioms moterims tai aktualu

    Esminė sąlyga – perskaičiavimas nėra universalus ir neapima visų pensininkių. Praktikoje jis siejamas su moterimis, kurios anksčiau dalį įmokų buvo nukreipusios į atvirus pensijų fondus.

    Dėl to kyla diskusijų, nes dalis to paties amžiaus grupės moterų, kurios mokėjo įmokas tik į valstybinę sistemą, šia galimybe nepasinaudoja. Ministerijos pateikiami duomenys rodo, kad 1949–1968 metais gimusių moterų grupėje milijonai kaupė tik valstybinėje sistemoje, tačiau nebuvo atvirų fondų dalyvės.

    Ką daryti, jei priklausote grupei

    Svarbiausia – pasitikrinti, ar konkrečiu atveju numatytas automatinis perskaičiavimas, ar reikalingas papildomas kreipimasis. Taip pat verta įsivertinti, kokiu pagrindu buvo skaičiuojama pradinė pensija ir ar buvo dalyvauta atviruose pensijų fonduose.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie perskaičiavimo mechanizmai ypač svarbūs ilgalaikiam pajamų stabilumui, tačiau kartu kelia klausimų dėl vienodų sąlygų skirtingoms apdraustųjų grupėms. Artimiausiais metais sprendimas ir toliau bus aktualus vis naujoms 65 metų sulaukiančioms moterų kartoms.

    „Kai moteriai sukanka 65 metai, jos sąskaitos būklė, kurią ji turėjo būdama 60 metų, padalijama iš tikėtinos likusios gyvenimo trukmės, taikomos 65 metų amžiui“, – sakė viceministras Sebastianas Gajewskis.