Europos automobilių pramonė išgyvena struktūrinę krizę: lėtėjanti elektromobilių paklausa, auganti Kinijos gamintojų konkurencija ir pabrangęs skolinimasis pastaraisiais metais smarkiai spaudė sektoriaus pelningumą. Pardavimų apimtys daugelyje rinkų vis dar negrįžo į ikipandeminį lygį, o investuotojų nuotaikos automobilių gamintojų atžvilgiu išlieka atsargios.
Tuo pat metu Europoje sparčiai auga gynybos pramonės užsakymų portfeliai, kuriuos didina saugumo situacija žemyne ir valstybių sprendimai didinti išlaidas gynybai. Dalis analitikų šią kryptį vadina posūkiu į bet ką, tik ne automobilius, kai pramonės pajėgumai ir inžinerinė kompetencija ieško naujų rinkų.
Prancūzijos gamintojas „Renault“ pranešė kuriantis antžeminį droną, kurį būtų galima pritaikyti tiek kariniams, tiek civiliniams tikslams. Įmonė taip pat yra paskelbusi apie partnerystę su gynybos grupe „Turgis Gaillard“, siekiant vystyti bepiločių orlaivių gamybą Prancūzijoje.
Vokietijos „Volkswagen“, žiniasklaidos duomenimis, svarsto galimybę bendradarbiauti su Izraelio gynybos bendrove „Rafael“ ir gaminti komponentus priešraketinės gynybos sistemoms. Minima ir idėja dalį pajėgumų perkelti į Osnabriuko gamyklą Vokietijoje, kurią įmonė planuoja uždaryti 2027 metais, taip ieškant būdų išlaikyti pramoninį aktyvumą ir darbo vietas.
Investuotojų vertinimu, automobilių sektorius per pastaruosius penkerius metus Europoje atsiliko nuo kitų pramonės šakų: automobilių ir dalių indeksai traukėsi, o dalies didžiųjų gamintojų akcijos reikšmingai nuvertėjo. Įtampą didina ir tai, kad Kinijos gamintojai, įskaitant BYD, plečia pardavimus Europoje, o tai ypač jaučiama kainų ir technologinės konkurencijos frontuose.
Gynyba vilioja, bet nepanacėja
Gynybos pramonės augimas Europoje siejamas su poreikiu sparčiau atkurti atsargas ir didinti savarankiškumą gamyboje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įvardijusi reikalą stiprinti Europos gynybinius pajėgumus, o viešojoje erdvėje skambėjo ir 800 milijardų eurų mobilizavimo investicijoms gynybai idėja, kurią sudarytų paskolos ir kitos priemonės.
Ekspertai pabrėžia, kad automobilių ir gynybos pramonės turi bendrų kompetencijų: pažangi gamyba, sudėtingos tiekimo grandinės, inžinerija ir kokybės kontrolė. Dėl to dalį gamybos realu perorientuoti, ypač komponentų, mechanikos ar elektronikos srityse, tačiau mastai ir tempas priklausys nuo užsakymų, sertifikavimo ir reguliavimo.
Vis dėlto profesinės sąjungos ir dalis analitikų įspėja, kad gynybos sektorius dažniau remiasi mažų serijų gamyba, o tai iš esmės skiriasi nuo automobilių pramonės masinės gamybos logikos. Dėl šios priežasties vien gynybos užsakymų neužtektų, kad būtų kompensuoti galimi plataus masto darbo vietų praradimai automobilių gamyboje ir tiekimo grandinėje.
Etika ir reputacija tampa rizika
Kita aštri tema yra etiniai ir reputaciniai klausimai: darbuotojai gali atsidurti situacijoje, kai tenka rinktis tarp darbo vietos išsaugojimo ir moralinių įsitikinimų dėl ginkluotės gamybos. Be to, kai kurios partnerystės gali tapti politiškai jautrios ir paveikti prekės ženklo vertinimą skirtingose rinkose.
„Nemanau, kad didieji automobilių gamintojai taps stambiais gynybos pramonės žaidėjais; greičiau matysime selektyvius ir oportunistinius žingsnius į šį sektorių“, – sakė „Globsec“ atstovė Zuzana Pelakova.
Apibendrinant, gynybos užsakymai kai kurioms automobilių bendrovėms gali tapti laikinu gelbėjimosi ratu, ypač kai reikia išnaudoti tuščius pajėgumus ar išlaikyti dalį darbo vietų. Tačiau ilgalaikis Europos automobilių pramonės atsigavimas greičiausiai priklausys nuo konkurencingų elektromobilių pasiūlos, baterijų tiekimo grandinių stiprinimo, kaštų mažinimo ir gebėjimo atsilaikyti prieš Kinijos gamintojų kainų spaudimą.
Šaltiniai:
– https://www.cnbc.com/2025/04/03/anything-but-autos-can-defense-save-europes-ailing-car-industry.html
– https://www.acea.auto/pc-registrations/new-car-registrations-1-4-in-january-2025-battery-electric-15-0-market-share/
– https://commission.europa.eu/topics/defence_en
Leave a Reply