Dar neseniai ropė buvo vienas paprasčiausių ir patikimiausių šaltųjų sezonų maisto produktų Vidurio ir Šiaurės Europoje, tačiau šiandien ją dažnas prisimena retai. Tai kryžmažiedė daržovė, artima ridikėliams ir kopūstams, išsiskirianti greitu auginimu ir aiškiai atpažįstamu, švelniai aštroku skoniu.
Ropė geriausiai auga vėsesnėje temperatūroje, o rudeninės šalnos gali pagerinti jos skonį, nes augale sukauptos atsargos virsta saldesniais junginiais. Dėl to ropės dažnai būna skaniausios vėlyvą rudenį ir žiemą, kai norisi sočių, bet ne per sunkių patiekalų.
Kuo ropė naudinga žarnynui?
Ropėje yra ir tirpių, ir netirpių skaidulų. Tirpios skaidulos virškinamajame trakte sudaro gelio pavidalo masę, kuri padeda palaikyti žarnyno gleivinės barjerą, o netirpios skaidulos didina turinio tūrį ir skatina peristaltiką, todėl gali padėti, kai vargina užkietėjimas.
Kaip ir kitos kryžmažiedės daržovės, ropė turi gliukozinolatų, kurie virškinimo metu virsta biologiškai aktyviais junginiais. Mitybos tyrimuose šios medžiagos siejamos su priešuždegiminiais procesais ir galimu apsauginiu poveikiu ląstelių oksidaciniam stresui, o tai svarbu bendrai žarnyno sveikatai.
Maistinės medžiagos ir skonis
Ropė yra vienas iš sezoninių vitamino C šaltinių, taip pat turi kalio ir folio rūgšties. Joje aptinkama ir kalcio, o daržovei būdingas aštresnis prieskonis siejamas su garstyčių tipo junginiais, kurie kaitinant dalinai išsisklaido, todėl skonis tampa švelnesnis ir saldesnis.
Verta nepamiršti ir ropės lapų: jie mitybiškai vertingi, o kai kuriais atvejais gali turėti daugiau vitaminų nei pati šakniavaisinė dalis. Lapus galima trumpai patroškinti kaip špinatus arba dėti į sriubas, kad skonis būtų sodresnis.
Kaip išsirinkti ir kaip valgyti?
Renkantis geriausia ieškoti mažesnių, jaunų ropių: didelės neretai būna sukietėjusios ir praranda traškumą, vidus gali tapti „vatos“ tekstūros. Kokybiška ropė turėtų būti kieta, be įtrūkimų ir be minkštų dėmių.
Žalia ropė išlaiko daugiau vitamino C ir dalį jautresnių junginių, tačiau kepant ar verdant ji tampa švelnesnė skrandžiui. Praktinis būdas pradėti yra plonai tarkuota ropė salotose, orkaitėje kepti skiltelėmis arba įdėti į troškinius vietoje dalies bulvių, kad patiekalas būtų lengvesnis.
Ropė kartais painiojama su griežčiu ar kitais šakniavaisiais, tačiau jos skonis paprastai švelnesnis, o terminis apdorojimas greitesnis. Jei norisi mažiau aitrumo, padeda trumpas apvirimas arba kepimas, o jei norisi ryškesnio charakterio, verta valgyti žalią arba tik lengvai termiškai apdorotą.
Šaltuoju sezonu ropė gali tapti paprastu būdu paįvairinti racioną: daugiau skaidulų, sezoninis vitaminų priedas ir mažiau rutinos lėkštėje. Tai daržovė, kuri grįžta į virtuvę ne dėl nostalgijos, o dėl praktiškumo.
Šaltiniai:
https://fdc.nal.usda.gov/fdc-app.html#/food-details/170383/nutrients
https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminC-HealthProfessional/
https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/carbohydrates/fiber/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4667847/
Leave a Reply