CBAM nuo 2026 metų: kodėl anglies mokestis gali stabdyti ES ir Vakarų Balkanų elektros rinkas

CBAM startas ir tikslas

Europos Sąjungoje nuo 2026 metų sausio 1 dienos pradėtas taikyti anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas (CBAM), apimantis ir elektros importą iš ne ES šalių. Jo esmė – importui priskirti anglies kainą, kuri būtų panaši į taikomą ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje, kad konkurencinės sąlygos būtų vienodesnės.

Mechanizmas sukurtas mažinti vadinamąjį anglies nutekėjimą, kai taršūs gamybos procesai perkeliami į valstybes su silpnesne klimato politika. Tačiau elektros sektoriuje šis instrumentas gali veikti kitaip nei pramonės prekėse, nes prekybos srautai itin jautrūs trumpalaikiams kainų skirtumams ir tinklų pralaidumui.

Kas keičiasi elektros prekyboje

Energetikos bendrijos sekretoriatas, apibendrinęs 2026 metų pirmojo ketvirčio patirtis, įspėja apie galimus struktūrinius pokyčius tarpvalstybinėje elektros prekyboje. Pagrindinė rizika – kad CBAM pakeičia arbitražo logiką, kai elektra natūraliai teka iš pigesnių zonų į brangesnes ir taip artina kainas.

Jei importui taikomas vienodas anglies kaštas, nepriklausomai nuo kilmės ir realios generacijos, kainų signalai gali išsikreipti. Tai gali lėtinti arba net dalinai apsukti rinkų integraciją tarp ES valstybių ir Energetikos bendrijos šalių, įskaitant Vakarų Balkanus.

Pirmojo ketvirčio skaičiai ir „hidro“ efektas

2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksuotos dvi aiškios tendencijos ES ir Vakarų Balkanų kryptyje. Pirma, komerciškai planuojami tarpvalstybiniai elektros mainai per ES sienas sumažėjo apie 25 proc.

Antra, išankstinės dienos kainos Energetikos bendrijos šalyse vidutiniškai buvo maždaug 30 eurų už megavatvalandę mažesnės nei kaimyninėse ES rinkose. Įprastomis sąlygomis toks skirtumas skatintų eksportą į brangesnes zonas ir prisidėtų prie kainų suartėjimo.

Šį kartą kainų atotrūkį iš dalies lėmė švarios elektros perteklius iš hidroenergijos dėl gausių kritulių. Tačiau CBAM sąlygomis šis perteklius ne visur virto eksporto augimu, nes mechanizme taikomi numatytieji emisijų koeficientai gali prilyginti atsinaujinančią elektrą iš importo taršiai gamybai.

Kodėl tai gali mažinti investicijas

Energetikos bendrijos sekretoriatas atkreipia dėmesį, kad vienodas anglies kašto priskyrimas importuojamai elektrai ir prielaida apie iškastinį gamybos pobūdį gali mažinti paskatas investuoti į atsinaujinančius projektus už ES ribų. Investuotojams svarbu, ar švari elektra gali būti patikimai atpažįstama ir įvertinama prekyboje, nes nuo to priklauso prognozuojamos pajamos.

Praktikoje tai reiškia, kad dalis projektų gali tapti mažiau patrauklūs, jei eksportuojant į ES nepavyksta išvengti „numatytosios“ taršos prielaidos. Tuo pat metu ES rinkos gali netekti dalies pigesnės elektros pasiūlos, o tai blogina vartotojams svarbų konkurencijos ir kainų stabilumo aspektą.

Skirtingas poveikis matėsi ir prekybos srautuose: kai kur hidroenergijos eksportas tęsėsi, o kitur panašūs srautai sumenko. Tai leidžia įtarti, kad ne vien fiziniai tinklų apribojimai, bet ir apskaitos bei koeficientų taikymo logika gali tapti lemiamu veiksniu.

Kokie sprendimai svarstomi

Didžiausia įtampa kyla dėl to, kaip CBAM turėtų vertinti realią importuojamos elektros kilmę, ypač kai ji pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Jei taisyklės neleidžia pakankamai tiksliai atskirti švarios ir taršios generacijos, mechanizmas gali sukurti šalutinį efektą, prieštaraujantį klimato tikslams.

Todėl vykstančiose diskusijose dėl CBAM korekcijų tikėtina, kad daug dėmesio bus skiriama patikimai kilmės ir emisijų apskaitai, suderinamumui su regioniniais rinkų integracijos procesais ir aiškioms taisyklėms, kurios nemažintų prekybos paskatų švariai elektrai. Nuo šių sprendimų priklausys, ar CBAM taps skaidriu klimato politikos įrankiu, ar papildomu barjeru elektros rinkų suartėjimui.