UNESCO plečia Pasaulinių geoparkų tinklą ir kasmet į jį įtraukia teritorijas, kuriose geologinis paveldas saugomas kartu kuriant tvarų turizmą ir švietimą. 2026 metais paskelbus 12 naujų UNESCO pasaulinių geoparkų, dalis jų atsidūrė Europoje, todėl keliautojams atsirado dar daugiau kryptų, kur gamtos istoriją galima pamatyti gyvai.
UNESCO pasaulinių geoparkų idėja nėra vien gražių vaizdų ženklinimas žemėlapyje. Šis statusas reiškia, kad vietovė turi tarptautinės reikšmės geologines vertybes, o jų apsauga siejama su vietos bendruomenių įtrauktimi, mokslu, edukacija ir atsakingu lankymu.
„Kiekvienas uolienų sluoksnis, kiekvienas kanjonas ir kiekviena fosilija pasakoja istoriją, kuri priklauso visai žmonijai“, – sakė UNESCO generalinis direktorius Khaledas El-Enany.
Nauji geoparkai Europoje
Prancūzijoje UNESCO statusą gavo Terres d’Hérault geoparkas Oksitanijos regione, pavadintas pagal per teritoriją tekančią Herault upę. Čia sutelpa labai skirtingi geologiniai objektai, o kraštovaizdis formavosi veikiamas erozijos, tektoninių procesų ir ilgalaikių nuogulų kaitos.
Viena ryškiausių vietų yra Salagou ežeras, kurio apylinkėse matomos raudonos uolienos, siejamos su itin senais geologiniais laikotarpiais. Šiame geoparke taip pat minima Navacelles cirko slėnio struktūra, susiformavusi dėl Vis upės darbo, ir Coumiac marmuro karjeras.
Graikijoje į tinklą įtrauktas Nisyro geoparkas Dodekaneso salyne, siejamas su vienu jauniausių ir aktyviausių šalies vulkaninių kompleksų. Salą išskiria gerai išlikusi kaldera ir keli vulkaninės kilmės dariniai, leidžiantys suprasti, kaip formuojasi salų reljefas Egėjo jūros regione.
Nisyro geologija persipina su kultūra: gyvenvietėse minimi vulkaninio akmens statiniai, o vulkaninės kilmės dirvožemis siejamas su endeminėmis ir retesnėmis augalų rūšimis. Tokiose vietose geoparko statusas dažnai skatina ne tik saugą, bet ir aiškesnį lankytojų srautų valdymą bei pažintinių maršrutų plėtrą.
Airijoje UNESCO pasauliniu geoparku paskelbtas Joyce Country and Western Lakes geoparkas, apimantis pietvakarių Mayo ir vakarų Galway teritorijas. Šis regionas pristatomas kaip vieta, kur kraštovaizdis liudija labai senus kalnodaros procesus, o šiandien matomas reljefas papildomai „užaštrintas“ ledynmečių formuotos topografijos.
Lankytojams čia aktualūs karstiniai miškai ir šaltinių sistemos, ledyninės įdubos ir slėniai, o viena dažniausiai minimų krypčių yra Killary Harbour, laikomas vieninteliu Airijos fiordu. Greta gamtos pažinimo regione išskiriamas ir kultūrinis kontekstas, įskaitant airių kalbos tradicijas Gaeltacht teritorijose.
Portugalijoje UNESCO pasauliniu geoparku pripažintas Algarvensis geoparkas, siūlantis kitokį Algarvės regiono veidą nei įprasta pajūrio atostogų kryptis. Geologiniai objektai čia siejami ir su istoriniais įvykiais, pavyzdžiui, 1755 metų Lisabonos žemės drebėjimu, po kurio kai kuriose vietose fiksuojami cunamio palikti nuosėdų pėdsakai.
Geoparke taip pat akcentuojama Loulė druskų kasykla, pristatoma kaip giliausias Portugalijoje lankytojams atvertas taškas, ir Evaristo paplūdimys, siejamas su fosilijomis iš mioceno epochos. Toks geoparko turinys dažnai pasitelkiamas siekiant paskirstyti turistų srautus nuo populiariausių paplūdimių į mažiau lankomas vidaus vietoves.
Ką reiškia UNESCO geoparko statusas keliautojams?
Keliautojams UNESCO geoparkai paprastai reiškia aiškiau sužymėtus pažintinius maršrutus, interpretacinius centrus, vietos gidų programas ir daugiau informacijos apie tai, ką iš tiesų matote. Praktikoje tai gali būti geologinių takų sistema, edukacinės stotelės ar audiogidai, padedantys „perskaityti“ kraštovaizdį.
Kartu geoparkų plėtra atspindi platesnę tendenciją Europoje: kelionės vis dažniau planuojamos ne tik pagal miestus ar kurortus, bet ir pagal patirtis gamtoje, tvarumą bei vietos bendruomenėms palankų turizmą. UNESCO ženklas čia tampa ne vien prestižu, bet ir orientyru, kur ieškoti kryptingai prižiūrimų, mokslu grįstų ir lankytojams suprantamai pristatomų teritorijų.
Leave a Reply