„Atliekų kultūros“ egzaminas, vykęs balandžio 30 dieną, šiemet sutraukė rekordinį dalyvių skaičių ir dar kartą priminė: rūšiavimas nėra tik taisyklių iškalimas, o kasdienis įprotis, kuriame svarbus kontekstas. Organizatoriai skaičiuoja, kad registravosi daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, o žinias realiai pasitikrino per 17 tūkst. dalyvių.
Daugiausia aktyvumo tradiciškai parodė moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 tūkst. mokinių, įsitraukė apie 500 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos. Toks mastas rodo, kad atliekų rūšiavimas vis dažniau tampa ne vien pavienė iniciatyva, o nuosekli aplinkosauginio švietimo dalis.
Kas sukėlė daugiausia neaiškumų
Iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, šiemet tapo vienu iš daugiausia klaidų pareikalavusių. Būtent tokios situacijos parodo dažną problemą: žmonės susiduria ne su „juoda arba balta“ taisykle, o su skirtingais atvejais, kai svarbu suprasti, ar daiktas laikomas pakuote, ar jau atlieka.
Egzamino rezultatai atskleidė ir skirtumus tarp amžiaus grupių. 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 tūkst. dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys, o tai leidžia daryti išvadą, kad net ir aktyviai dalyvaujant žinių spragos išlieka.
Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė klausimai apie vartojimą ir jo įtaką atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir taisyklių taikymo aspektai. Praktikoje tai reiškia, kad vien žinoti konteinerių spalvas neužtenka, kai tenka įvertinti gaminio sudėtį, paskirtį ir panaudojimo aplinkybes.
Prie egzamino jungiasi ir organizacijos
Augantis įsitraukimas matomas ne tik mokyklose. Egzaminą laikė ir mokytojai, studentai, įvairių įstaigų bei įmonių darbuotojai, o tarp aktyviausių organizacijų paminėta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.
„Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.
Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos padeda perkelti rūšiavimo temą iš teorijos į kasdienybę, kur sprendimus dažniausiai tenka priimti greitai. Dėl to egzamine dalis klausimų sąmoningai pateikiami su aplinkybėmis, kurios reikalauja ne atmintinai išmoktos formulės, o supratimo, kaip taisyklės veikia realiose situacijose.
Kodėl rūšiavimas vis dar kelia klausimų
Atliekų tvarkymo taisyklės Lietuvoje nuosekliai vystomos, tačiau gyventojų kasdienybėje daug painiavos sukelia vadinamosios ribinės situacijos: mišrios sudėties pakuotės, neaiškiai pažymėti gaminiai, taip pat daiktai, kurie gali būti ir pakartotinai naudojami, ir išmetami. Čia svarbiausia praktinė nuostata – jei kyla abejonių, sprendimą dažnai lemia tai, ar daiktas yra pakuotė, ar jau nebetinkamas naudoti objektas.
Egzamino organizatoriai tikisi, kad patirtis paskatins dalyvius grįžti kitais metais geriau pasiruošus, o mokykloms ir organizacijoms suteiks aiškesnes kryptis, kuriose reikia daugiau paaiškinimų. Pasak jų, rūšiavimo įgūdžiai gerėja per nuoseklų kartojimą, realių pavyzdžių analizę ir įpročių keitimą, o ne per vienkartinį „tobulą“ rezultatą.
Leave a Reply