Net vienas kritimas sulaukus 40 metų gali būti ne tik atsitiktinis nutikimas, bet ir signalas, susijęs su didesne demencijos rizika ateityje. Tokias išvadas pateikia Kinijos mokslininkai, išanalizavę ankstesnių tyrimų duomenis ir įvertinę kritimų bei vėliau nustatomos demencijos ryšį.
Analizėje skaičiuojama, kad vienas kritimas po 40-ies siejamas su daugiau nei 20 proc. didesne demencijos rizika. O tiems, kurie patyrė kelis kritimus, rizika, tyrėjų vertinimu, galėjo didėti iki 74 proc., lyginant su žmonėmis, kurie kritimų istorijos neturėjo.
Ką parodė didelė analizė?
Mokslininkai apžvelgė septynis stebėjimo tyrimus, kuriuose iš viso dalyvavo beveik 3 000 000 žmonių nuo 40 metų. Tyrimų pradžioje nė vienam dalyviui demencija nebuvo diagnozuota, o vėliau buvo stebima, kaip kinta sveikatos rodikliai.
Iš maždaug 1 250 000 žmonių, turėjusių kritimų istoriją, demencijos dažnis ateityje viršijo 11 proc. Vyresnių nei 60 metų grupėje šis rodiklis siekė apie 12,3 proc., todėl ryšys ypač aktualus vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Atskirai įvertinus trijų tyrimų duomenis, matyti vadinamasis dozės priklausomumo efektas: kuo daugiau kritimų, tuo didesnė fiksuojama demencijos rizika. Tai nereiškia, kad kritimas sukelia demenciją, tačiau gali būti svarbus ankstyvas klinikinis ženklas, kurį verta vertinti rimtai.
Kodėl kritimai gali būti susiję su demencija?
Tyrėjai svarsto kelis galimus paaiškinimus. Viena versija – po kritimų patirtos traumos, ypač galvos srityje, gali prisidėti prie greitesnio kognityvinių funkcijų prastėjimo arba atskleisti jau prasidėjusius procesus.
Kitas paaiškinimas susijęs su tuo, kad neurodegeneraciniai pokyčiai gali prasidėti gerokai prieš oficialią diagnozę. Koordinacijos, pusiausvyros ir reakcijos sutrikimai kai kuriems žmonėms gali atsirasti anksčiau nei aiškiai pastebimi atminties ar mąstymo pokyčiai.
Taip pat neatmetamas ir uždaras ratas: po kritimo žmogus gali pradėti vengti judėjimo, rečiau išeiti iš namų, mažiau bendrauti. Sumažėjęs fizinis aktyvumas ir socialiniai ryšiai yra veiksniai, kurie daugelyje tyrimų siejami su didesne kognityvinio silpnėjimo rizika.
Kada verta sunerimti ir ką daryti?
Specialistai pabrėžia, kad vienas kritimas dar nėra demencijos diagnozė, tačiau pasikartojantys kritimai, ypač be aiškios priežasties, turėtų paskatinti išsamesnį įvertinimą. Praktikoje tai gali reikšti pusiausvyros, regos, vaistų sąveikų, neurologinės būklės ir kognityvinių funkcijų patikrą.
Tyrimo autoriai ragina gydytojus atidžiau stebėti vidutinio ir vyresnio amžiaus pacientus, kurie patyrė vieną ar kelis kritimus. Ankstyvas rizikos įvertinimas gali padėti laiku imtis prevencinių priemonių, koreguoti gyvenimo būdą ir, jei reikia, atlikti tikslesnius ištyrimus.
Demencijos prevencijoje dažniausiai akcentuojamas reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, kraujospūdžio ir cukraus kontrolė, klausos ir regos korekcija bei aktyvus socialinis gyvenimas. Kritimų prevencija taip pat svarbi: namų aplinkos pritaikymas, raumenų jėgos ir pusiausvyros treniruotės gali sumažinti pakartotinių kritimų tikimybę.
Leave a Reply