Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje vėl minimas hantavirusas, kai kur fiksuojami pavieniai užsikrėtimo atvejai, o dalis jų baigiasi mirtimi. Nors tai nėra nauja liga, dėmesį kelia tai, kad kai kurios hantaviruso atmainos sukelia ypač sunkius plaučių ar inkstų pažeidimus.
Hantavirusas nėra vienas konkretus virusas, o visa virusų grupė, paprastai plintanti iš graužikų žmonėms. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad ligos eiga ir mirtingumas smarkiai skiriasi priklausomai nuo atmainos ir nuo to, kokia organizmo sistema pažeidžiama labiausiai.
Kaip plinta hantavirusas?
Dažniausias užsikrėtimo kelias siejamas su užkrėstų graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis. Žmogus gali įkvėpti smulkių dalelių, kurios pakyla į orą tvarkant dulkėtas patalpas, sandėlius, rūsius, garažus ar kitas vietas, kur būta pelių ar žiurkių.
Užsikrėsti galima ir per neplautas rankas, jei po kontakto su užterštais paviršiais liečiama burna, nosis ar akys, taip pat per užterštą maistą ar vandenį. Rečiau minimas kelias yra įkandimai, tačiau praktikoje pagrindinė rizika siejama būtent su įkvėpimu ir prastomis higienos sąlygomis uždarose, seniai nevėdintose patalpose.
Kai kurios atmainos, pavyzdžiui Andų hantavirusas, mokslinėje literatūroje siejamos su reta, bet įmanoma perdavimo nuo žmogaus žmogui tikimybe. Vis dėlto dauguma hantavirusų atmainų įprastai nelaikomos lengvai plintančiomis tarp žmonių, todėl protrūkiai dažniausiai kyla dėl bendro kontakto su užkrėstais graužikais ar jų aplinka.
Simptomai: nuo gripo požymių iki sunkaus kvėpavimo nepakankamumo
Inkubacinis laikotarpis dažnai trunka nuo 1 iki 4 savaičių, todėl žmogus gali ilgai nesieti blogos savijautos su buvusiu kontaktu su dulkėta, graužikų užteršta vieta. Ankstyvieji simptomai neretai primena gripą: karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus nuovargis, galvos skausmas, raumenų skausmai, pykinimas ar pilvo skausmai.
Vėliau liga gali pasukti viena iš dviejų pavojingiausių krypčių. Europoje ir Azijoje dažniau aprašoma hemoraginė karštligė su inkstų sindromu, kai gali mažėti kraujospūdis, sutrikti šlapinimasis, vystytis ūminis inkstų nepakankamumas, o kai kada pasireikšti kraujavimas.
Šiaurės ir Pietų Amerikoje plačiau žinomas hantavirusinis plaučių sindromas, kuris gali prasidėti kosuliu, dusuliu ir spaudimo jausmu krūtinėje. Sunki eiga siejama su skysčių kaupimusi plaučiuose ir greitai progresuojančiu kvėpavimo nepakankamumu, todėl būtina skubi medikų pagalba.
Gydymas, diagnostika ir prevencija
Specifinio universalaus gydymo, kuris tiesiogiai „išgydytų“ hantavirusą, dažniausiai nėra, todėl taikomas palaikomasis gydymas ir komplikacijų kontrolė. Ankstyvas kreipimasis į gydytojus yra ypač svarbus, nes sunkiais atvejais gali prireikti intensyvios terapijos, dirbtinės plaučių ventiliacijos ar, inkstų pažeidimo atveju, dializės.
Diagnozė patvirtinama laboratoriniais tyrimais, kuriuos skiria medikai įvertinę simptomus ir rizikos istoriją, pavyzdžiui, buvimą patalpose, kuriose galėjo būti graužikų. Vakcinacija nuo hantaviruso nėra plačiai prieinama kaip universalus sprendimas, todėl pagrindinis dėmesys skiriamas prevencijai.
Prevencijos esmė yra mažinti kontaktą su graužikais ir jų paliktais pėdsakais. Praktikoje tai reiškia patalpų sandarinimą, maisto laikymą sandariuose induose, graužikų kontrolę, o valant užterštas vietas rekomenduojama vėdinti patalpas ir vengti dulkių sukėlimo, kad dalelės nepatektų į kvėpavimo takus.
Kiek pavojingas hantavirusas?
Mirtingumas priklauso nuo atmainos ir klinikinės formos. PSO nurodo, kad hantavirusinis plaučių sindromas Amerikoje siejamas su dideliu mirtingumu, o Europoje dažnesnės formos paprastai pasižymi mažesne rizika, tačiau vis tiek gali sukelti sunkias komplikacijas.
Medikai pabrėžia, kad didžiausias pavojus slypi ne „pandemijos“ scenarijuje, o pavėluotame atpažinime: pradžia gali atrodyti kaip įprastas virusinis susirgimas. Jei po kontakto su graužikų aplinka atsiranda aukšta temperatūra, stiprus silpnumas, skausmai, o vėliau dusulys ar šlapinimosi sutrikimai, delsimas gali kainuoti brangiai.
Leave a Reply