Japonijoje mokslininkai pradėjo klinikinius bandymus su vaistu, kuris teoriškai galėtų paskatinti žmogaus organizmą užauginti naują dantį vietoje prarasto. Idėja skamba kaip alternatyva implantams, tačiau kol kas tai ankstyvas kelias, kuriame pirmiausia tikrinamas saugumas.
Klinikinė programa siejama su Kioto universiteto ligoninės tyrėjais, o pati kryptis remiasi ankstesniais bandymais su gyvūnais. Tyrėjai aiškinasi, ar galima „pažadinti“ dantų užuomazgas, kurios įprastai nebeaktyvios po nuolatinių dantų susiformavimo.
Pagrindinis taikinys yra baltymas USAG-1, kuris siejamas su dantų vystymosi slopinimu. Strategija paprasta savo logika: jeigu šio baltymo veiklą pavyktų nuslopinti, organizme galėtų suaktyvėti mechanizmai, leidžiantys formuotis naujam dančiui.
Pirmoje bandymų fazėje dalyvauja 30 sveikų 30–64 metų vyrų, kuriems trūksta bent vieno danties. Šiame etape svarbiausia įvertinti vaisto saugumą ir parinkti dozę, nes nuo to priklausys, ar bus galima pereiti prie platesnių, veiksmingumą vertinančių tyrimų.
Jei pradinis etapas būtų sėkmingas, vėlesniuose bandymuose planuojama daugiau dėmesio skirti vaikams, turintiems įgimtą dantų nebuvimą. Kalbama apie 2–7 metų amžiaus pacientus, kuriems diagnozuojama anodontija, kai dantys neišdygsta dėl įgimtų vystymosi sutrikimų.
Tyrimų kryptį viešai sieja ir Osaka vykdomi darbai, kuriems vadovauja gydytojas Katsu Takahashi, dirbantis Medicinos tyrimų institute prie Kitano ligoninės. Ankstesniuose eksperimentuose su pelėmis ir šeškais USAG-1 blokavimas buvo susietas su naujų dantų susiformavimu, o šie duomenys ir tapo pagrindu pereiti prie žmonių tyrimų.
Odontologijoje tai būtų vienas didžiausių lūžių per dešimtmečius, nes šiuo metu trūkstami dantys dažniausiai atkuriami implantais, tiltais arba išimamais protezais. Vis dėlto naujo danties „atauginimas“ reikštų ne tik estetiką, bet ir potencialiai natūralesnį kramtymo apkrovų pasiskirstymą bei ilgalaikę burnos sveikatos naudą.
Tačiau net ir sėkmingi ankstyvieji bandymai nereiškia, kad vaistas greitai pasieks klinikas. Tyrėjai mini orientacinį tikslą apie 2030 metus, bet tai priklausys nuo kelių klinikinių fazių rezultatų, ilgalaikio saugumo duomenų ir reguliacinių institucijų vertinimo.
Leave a Reply