Švenčionėliai taikosi į kūrybinių industrijų centrą: ką siūlo „Kurk Lietuvai“ analizė

Švenčionių rajono savivaldybėje gegužės 13 dieną aptartas Švenčionėlių potencialas tapti kūrybinių industrijų traukos centru. Diskusijoje dalyvavo meras Rimantas Klipčius, vicemeras Erikas Demidovas, savivaldybės specialistai, Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Rasa Turlienė.

Susitikime savo įžvalgas pristatė programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovai Ieva Astraukienė ir Dominykas Kaminskas, kurie rajone dirba kelis mėnesius. Jų užduotis – įvertinti, kokios prielaidos Švenčionėliuose leistų kryptingai auginti kūrybines industrijas ir paversti jas apčiuopiamu ekonominiu bei socialiniu impulsu.

Ką reiškia kūrybinės industrijos?

Kūrybinės industrijos šiandien suprantamos plačiau nei vien kultūros renginiai ar meninė veikla. Prie šios srities dažnai priskiriamas dizainas, architektūra, audiovizualinė kūryba, reklama, leidyba, žaidimų kūrimas, turinio gamyba skaitmeninėms platformoms ir kitos žiniomis grįstos veiklos.

Europos Sąjungos praktikoje tokios veiklos laikomos svarbiu regionų konkurencingumo veiksniu, nes kuria aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas ir padeda pritraukti jaunus specialistus. Savivaldybėms tai taip pat tampa įrankiu stiprinti miesto įvaizdį ir skatinti turizmą ne sezono metu.

Kokius išteklius turi Švenčionėliai?

Pristatydami analizę „Kurk Lietuvai“ projekto vadovai apžvelgė rajono situaciją Lietuvos kontekste ir pasiūlė kryptis, kuriose Švenčionėliai galėtų išsiskirti. Aptarta, kokios vietos stiprybės jau dabar kuria vertę, o kur matomos spragos, trukdančios auginti kūrybines veiklas nuosekliai.

Diskusijoje daug dėmesio skirta vietos erdvėms ir jų įveiklinimui: kaip pritraukti kūrėjus, bendruomenes, mažąjį verslą ir partnerius iš kitų miestų. Taip pat kalbėta apie planuojamą „Depo“ projekto pastatą ir jo galimą vaidmenį kuriant vietos traukos tašką, kuriame galėtų susitikti kūryba, verslas ir turizmas.

Ko reikia, kad idėja virstų rezultatais?

Kūrybinių industrijų plėtra dažniausiai remiasi ne vienu sprendimu, o nuosekliu priemonių rinkiniu: aiškiai pasirinkta kryptimi, realiomis bendradarbystės ir renginių erdvėmis, vietos talentų ugdymu, ryšiais su švietimo įstaigomis ir stabiliais finansavimo šaltiniais. Savivaldybėms svarbu turėti ir matavimo rodiklius, kad būtų aišku, ar investicijos kuria grąžą bendruomenei.

Švenčionėlių atveju aptarti žingsniai rodo siekį pereiti nuo pavienių iniciatyvų prie ilgalaikės strategijos. Jei pavyks suderinti infrastruktūrą, programų tęstinumą ir partnerystes, miestas galėtų sustiprinti patrauklumą gyvenimui ir darbui, o kūrybinės veiklos taptų viena iš regiono atsinaujinimo ašių.