KOPA projektas įpusėjo: nemokamos kompleksinės paslaugos šeimai jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

Vienas didžiausių Lietuvoje socialinių projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir, Europos socialinio fondo agentūros duomenimis, jau pasiekė daugiau nei 72 000 šalies gyventojų. Projektu siekiama, kad prevencinė psichosocialinė pagalba būtų lengviau pasiekiama ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. KOPA įgyvendinamas iki 2029 metų vidurio, daugiausia dėmesio skiriant pagalbai šeimoms ir asmenims, susiduriantiems su kasdieniais sunkumais, įtampa ar krizinėmis situacijomis.

Kam skirtos paslaugos ir kaip jos veikia?

KOPA paslaugos yra nemokamos ir skirtos visiems gyventojams, kuriems aktuali emocinė, socialinė ar praktinė pagalba. Viena esminių projekto idėjų yra suteikti galimybę gauti ne vieną pavienę konsultaciją, o tarpusavyje derančių paslaugų paketą pagal žmogaus ar šeimos situaciją.

Pagalba apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

„Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis. Jos apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

Kodėl akcentuojama prevencija?

Projekto organizatoriai pabrėžia prevencijos svarbą: laiku suteikta pagalba dažnai padeda išvengti gilesnių problemų ir ilgalaikių pasekmių šeimos santykiams, vaikų emocinei savijautai ar asmens gebėjimui funkcionuoti darbe ir bendruomenėje. Praktikoje tai reiškia, kad į pagalbos sistemą siekiama įtraukti žmogų dar prieš situacijai tampant kritinei.

Tokios krypties poreikį stiprina ir bendros tendencijos: augantis psichologinės pagalbos poreikis, didesnis visuomenės jautrumas emocinei sveikatai, taip pat regionuose išliekantys iššūkiai dėl paslaugų prieinamumo. KOPA modelis orientuotas į tai, kad specialistų pagalba būtų arčiau žmogaus ir mažiau priklausytų nuo finansinių galimybių.

Kas dažniausiai kreipiasi dėl pagalbos?

Didžiąją dalį projekto tikslinės grupės sudaro darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus. Projektas siejamas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kryptimi stiprinti pagalbą šeimai ir mažinti socialinę atskirtį, sudarant sąlygas gauti konsultacijas ir įgūdžių ugdymą tada, kai jų labiausiai reikia.

Projekto apimtys rodo, kad paslaugos tampa vis plačiau naudojamos, tačiau jų efektyvumas labiausiai priklauso nuo to, ar žmogus kreipiasi laiku ir ar savivaldybėse užtikrinamas stabilus paslaugų tinklas. KOPA tęstinumas iki 2029 metų vidurio turėtų leisti ne tik plėsti paslaugų prieinamumą, bet ir sistemingai stiprinti pagalbos kokybę skirtingose Lietuvos vietovėse.