Lietuvos mokslų akademijos vizitas Kupiškyje: kokių sprendimų ieškota dėl durpynų ir erozijos

Vizitas Kupiškio rajono savivaldybėje

2026 metų gegužės 13 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos mokslų akademijos delegacija. Susitikimo tikslas buvo stiprinti mokslo ir regionų partnerystę bei aptarti aplinkosaugos, gamtos išteklių ir tvarios plėtros klausimus.

Susitikimas vyko Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Svečius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas, pabrėžęs, kad regionams svarbu turėti tiesioginį dialogą su akademine bendruomene.

Kas atvyko ir ką aptarė

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Vytautas Nekrošius pristatė delegaciją ir jos darbotvarkę. Jo teigimu, tokie vizitai leidžia geriau suprasti konkrečius savivaldybių poreikius ir mokslo galimybes prisidėti prie praktinių sprendimų.

Delegacijoje taip pat dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentai Juozas Augutis ir Aivaras Kareiva, vyriausiasis mokslinis sekretorius Zenonas Dabkevičius, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas Vidmantas Stanis, akademikai Arvydas Povilaitis ir Kęstutis Armolaitis.

Kupiškio krašto pristatyme akcentuotas rajono geografinis išskirtinumas, kultūrinis ir istorinis paveldas, bendruomenės iniciatyvos. Aptariant plėtros kryptis, dėmesys sutelktas į tai, kaip aplinkosauginiai sprendimai gali būti derinami su vietos ekonomika ir gyventojų interesais.

Dėmesys krantų erozijai ir durpynams

Renginio metu pristatyti du aplinkosaugai svarbūs pranešimai, susiję su vandens telkinių pakrančių būkle ir durpynų ateitimi. Diskusijos kryptis atspindėjo vis dažniau savivaldybėms tenkančius iššūkius: nuo kraštovaizdžio pokyčių iki klimato kaitos poveikio.

Akademikas Arvydas Povilaitis pristatė temą apie vandens telkinių krantų eroziją, aptardamas vandens lygio svyravimų įtaką ir procesus, kurie ardo pakrantes. Taip pat kalbėta apie galimas prevencines priemones, įskaitant inžinerinius sprendimus ir gamta paremtas priemones, kai pakrančių stabilumui pasitelkiama augalija.

Akademikas Kęstutis Armolaitis pranešime apie Lietuvos durpynų ekologinę būklę akcentavo, kad nusausintų durpynų atkūrimas ir užvandeninimas gali turėti reikšmės biologinei įvairovei ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimui. Paminėtas ir Šepetos durpyno pavyzdys, kaip praktinis atvejis, leidžiantis vertinti atkūrimo priemonių eigą.

Pranešime taip pat aptarta durpynų gaisrų specifika, kai ugnis gali plisti po žeme ir išlikti ilgą laiką. Toks reiškinys, pasak mokslininkų, kelia papildomų rizikų, todėl prevencija ir teritorijų valdymas tampa svarbia savivaldybių bei aplinkosaugos institucijų darbotvarkės dalimi.

„Mokslo ir savivaldos dialogas padeda spręsti realias problemas, o regionams svarbu turėti prieigą prie patikimų žinių ir kompetencijų“, – sakė akademikas Vytautas Nekrošius.

Po pranešimų vyko diskusija, kurioje dalyvavo ir UAB „Durpeta“ valdybos pirmininkas Gintaras Rapkauskas. Aptartos durpynų naudojimo perspektyvos, tvaraus išteklių valdymo kryptys ir tai, kokių sprendimų reikia, kad aplinkosauga būtų suderinta su vietos ekonominiais interesais.

Vizito pabaigoje delegacija buvo pakviesta susipažinti su Kupiškio krašto paveldu, apsilankyti Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje ir vienuolyno ansamblyje. Savivaldybė akcentavo, kad tokie susitikimai kuria prielaidas ilgalaikiams bendriems projektams ir žiniomis grįstai regionų plėtrai.