Benzininiai varikliai vairuotojams dažnai kelia dvejopus jausmus: jie gali būti dinamiški ir ekonomiški, tačiau neretai prikišamas mažesnis ilgaamžiškumas. Vis dėlto rinkoje yra modernių konstrukcijų, kurios praktikoje rodo solidžią ridą, jei automobilis prižiūrimas laiku ir eksploatuojamas protingai.
Viena iš dažniausiai minimų sėkmingesnių „Volkswagen“ grupės benzininių konstrukcijų yra 1.5 TSI. Šis variklis plačiai naudojamas įvairiuose to paties koncerno modeliuose, o antrinėje rinkoje pasitaiko buvusių flotės automobilių, kurių rida siekia 300 000–400 000 km ir jie vis dar eksploatuojami.
Kur montuojamas 1.5 TSI?
1.5 TSI sutinkamas daugelyje „Volkswagen“ grupės markių ir modelių, todėl jį renkasi labai skirtingi pirkėjai: nuo kompaktiškų hečbekų iki SUV. Dažniausiai tai 130 arba 150 arklio galių versijos, derinamos su mechanine arba automatine transmisija, priklausomai nuo konkretaus modelio.
Praktiškai tai reiškia, kad šis variklis yra gerai pažįstamas servisams, o rinkoje netrūksta tiek naudotų automobilių pasiūlos, tiek eksploatacinių įžvalgų. Plačiai paplitęs variklis nebūtinai yra tobulas, tačiau dažnai tai leidžia greičiau identifikuoti tipines bėdas ir jas spręsti profilaktiškai.
Ką pakeitė konstrukciniai sprendimai?
Vienu svarbesnių žingsnių, lyginant su ankstesnėmis kai kuriomis TSI kartomis, įvardijamas paskirstymo mechanizmo sprendimas. Dalis problemų, kurios anksčiau būdavo siejamos su paskirstymo grandinės mazgu, šioje kartoje sumažėjo dėl kitokio sprendimo, o tai ilgainiui padėjo stiprinti patikimumo reputaciją.
Kasdienėje eksploatacijoje degalų sąnaudos dažnai svyruoja apie 5,5–7 litrus 100 kilometrų, priklausomai nuo kėbulo tipo, pavarų dėžės, važiavimo profilio ir sezono. Važiuojant ramiai užmiestyje įmanoma priartėti prie mažesnių skaičių, o greitkelyje, ypač SUV, sąnaudos natūraliai auga.
Kokie trūkumai vis dar pasitaiko?
Ilga rida nereiškia, kad variklis neturi silpnų vietų. Eksploatuojant 1.5 TSI, kaip ir kitus modernius turbobenzininius variklius, kartais fiksuojami alyvos ar aušinimo skysčio pratekėjimai, o taip pat gali pasitaikyti su turbokompresoriumi susijusių nusidėvėjimo požymių.
Taip pat minimos problemos, kurios būdingos daliai tiesioginio įpurškimo benzininių variklių, pavyzdžiui, nuosėdų kaupimasis įsiurbimo sistemoje. Ilgainiui tai gali turėti įtakos darbui ir sąnaudoms, todėl svarbi reguliari priežiūra, kokybiški tepalai, tinkami važiavimo režimai ir savalaikė diagnostika.
Antrinėje rinkoje didelės ridos flotės automobiliai dažnai atrodo patrauklūs kaina, tačiau būtent jų atveju svarbiausia ne skaičius odometre, o aiški aptarnavimo istorija. Reguliarūs alyvos keitimai, laiku atlikti gamintojo numatyti darbai ir tiksliai pašalintos smulkios problemos neretai lemia, ar 300 000 km taps „pabaiga“, ar tik dar viena stotelė.
Leave a Reply