Ebolos protrūkis Konge paskelbtas tarptautine grėsme: virusas plinta, vakcinos nėra

PSO paskelbė tarptautinę ekstremalią situaciją

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Kongo Demokratinėje Respublikoje fiksuojamą ebolos protrūkį paskelbė tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremalia situacija. Toks sprendimas reiškia sustiprintas tarptautines priemones, greitesnį išteklių mobilizavimą ir griežtesnę stebėseną regionuose, kuriuose virusas gali plisti.

Protrūkio epicentru laikoma Ituri provincija šalies šiaurės rytuose, netoli sienų su Uganda ir Pietų Sudanu. Šis regionas pasižymi didele gyventojų migracija, kuri siejama su kasybos veikla, o kai kuriose vietovėse darbą apsunkina nesaugumo situacija.

Ką rodo naujausi skaičiai ir rizikos

Pagal vietos sveikatos institucijų pateiktus duomenis, pranešta apie daugiau nei 90 įtariamų mirčių ir apie 350 įtariamų susirgimų. Dalis atvejų iki šiol vertinami kaip įtariami, nes laboratorinių tyrimų apimtys regione ribotos, todėl tikrasis protrūkio mastas dar gali kisti.

Didžiausia įtampa kyla dėl to, kad užfiksuotas atvejis Gomoje, dideliame mieste šalies rytuose, kuris yra svarbus transporto ir judėjimo mazgas. Ugandoje taip pat patvirtintas atvejis ir viena mirtis, tačiau vietinio plitimo židinys, valdžios teigimu, nenustatytas.

Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai įspėja, kad rytų Afrikos šalims, besiribojančioms su Kongo Demokratine Respublika, išlieka didelė įvežimo rizika. Šioje situacijoje kritiškai svarbios pasienio patikros, greita diagnostika ir kontaktų atsekimas.

Kodėl šis ebolos tipas kelia išskirtinį nerimą

Dabartinį protrūkį sukėlė Bundibugyo atmaina, kuriai nėra plačiai taikomos specifinės vakcinos ar standartizuoto tikslinio gydymo. Praktikoje tai reiškia, kad pagrindinės priemonės išlieka ankstyvas atvejų nustatymas, izoliavimas, infekcijų kontrolė sveikatos įstaigose ir saugios laidotuvės.

Esamos ebolos vakcinos pirmiausia buvo kuriamos ir taikomos Zaire atmainai, kuri sukėlė didžiausius istorinius protrūkius. Bundibugyo atmaina anksčiau buvo fiksuota Ugandoje 2007 metais ir Kongo Demokratinėje Respublikoje 2012 metais, o mirtingumas tuomet siekė apie 30–50 proc.

„Tai protrūkis, kuris gali plisti labai greitai, ypač jei pasiekia tankiai apgyvendintas teritorijas“, – sakė virusologas Jeanas-Jacquesas Muyembe.

Kaip prasidėjo protrūkis ir kodėl jis galėjo vėluoti

Epidemiologiniai tyrimai tęsiami, siekiant nustatyti protrūkio kilmę ir ankstyviausias užsikrėtimo grandis. Pirmasis identifikuotas atvejis siejamas su slaugytoja, kuri kreipėsi į sveikatos centrą Bunijoje, tačiau manoma, kad protrūkio epicentras yra Mongbwalu sveikatos zonoje, maždaug už 90 kilometrų.

PSO apie didelio mirtingumo ligos pasireiškimą informuota gegužės 5 dieną, kai per kelias dienas mirė keli sveikatos priežiūros darbuotojai. Vietos sveikatos ministerija nurodė, kad dalis bendruomenių iš pradžių ligą siejo su mistinėmis priežastimis, todėl žmonės kreipėsi ne į medikus, o į maldos centrus, ir tai galėjo uždelsti kontrolės priemones.

Specialistai pabrėžia, kad ebolos pradžia dažnai primena gripą ar maliariją, todėl ankstyvoje stadijoje ligą lengva supainioti. Dėl to svarbiausios tampa greitai pasiekiamos diagnostikos paslaugos, aiškus rizikos komunikavimas ir sveikatos sistemos apsauga nuo užsikrėtimų gydymo įstaigose.