Šylantis klimatas ir žmogaus veikla, keičianti natūralias ekosistemas, gali padidinti gyvačių įkandimų riziką daugelyje pasaulio regionų, rodo naujas tyrimas. Autoriai įspėja, kad kai kurios labai nuodingos rūšys gali artėti prie tankiai apgyvendintų vietovių arba pasirodyti teritorijose, kur jų anksčiau beveik nebuvo.
Tyrimą koordinavo Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų komanda, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale PLOS Neglected Tropical Diseases. Analizėje derinti vieši ir privatūs duomenų rinkiniai, muziejų kolekcijų įrašai, mokslinė literatūra ir piliečių mokslo platformų stebėjimai.
Skaičiuojama, kad per metus pasaulyje registruojama apie 4 000 000 naujų gyvačių įkandimų atvejų, tačiau tikslūs skaičiai kai kuriose šalyse gali būti nepakankamai fiksuojami. Didžiausia našta tradiciškai tenka atogrąžų zonoms, ypač Pietų Azijai, kur rizika didėja dėl didelio gyventojų tankio ir ribotesnės sveikatos paslaugų prieigos.
Kur ir kodėl keičiasi rizikos žemėlapis?
Tyrimo autoriai prognozavo, kaip kylanti temperatūra gali pakeisti nuodingų gyvačių paplitimą iki 2050 ir 2090 metų. Dalis rūšių, vengdamos karščio ar prarasdamos buveines dėl miškų kirtimo, šlapynių sausinimo ir urbanizacijos, gali trauktis į naujas teritorijas.
Tai reikštų daugiau susidūrimų su žmonėmis kasdienėse erdvėse, pavyzdžiui, žaidimų aikštelėse, bėgimo takuose, prie vandens telkinių ar dirbamuose laukuose. Kartu pabrėžiama, kad didesnis kontaktų skaičius kelia riziką ne tik žmonėms, bet ir pačioms gyvatėms, kurios dažniau žūsta dėl baimės ar netinkamo elgesio.
Kokios rūšys gali plisti?
Tyrime išskiriamos kelios grupės, kurių arealai gali plėstis arba slinkti: Šiaurės Amerikos vandens angys, Afrikos spjaudančios kobros, įvairios angys Pietų Amerikoje ir Europoje, taip pat kai kurios Azijos nuodingos rūšys. Autoriai pažymi, kad jei dalis šių rūšių priartės prie didelių gyvenviečių, potencialiai daugiau žmonių gali atsidurti didesnės įkandimų rizikos zonoje.
Ypač pažeidžiamos gali būti kaimiškos ir skurdesnės teritorijos, kur žemdirbiai dirba basomis ar su atvira avalyne, o gydymo įstaigos yra toli. Tokiose vietovėse kritiškai svarbūs ne tik prevenciniai įpročiai, bet ir greitas patekimas į medicinos pagalbą bei savalaikis priešnuodžių skyrimas.
Kaip pasiruošti sveikatos sistemoms?
Autoriai pabrėžia, kad prognozės gali padėti sveikatos institucijoms planuoti resursus, ypač priešnuodžių atsargas ir jų paskirstymą, taip pat stiprinti skubios pagalbos grandinę atokesnėse bendruomenėse. Kartu akcentuojamas gamtosaugos aspektas, nes kai kurioms rūšims spartūs pokyčiai gali reikšti buveinių nykimą ir didesnę išnykimo riziką.
„Žmonės turėtų būti atidūs savo aplinkai ir pastebėti pokyčius. Susidūrus su nuodingomis gyvatėmis svarbu imtis aktyvių prevencijos veiksmų ir vengti rizikos“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Davidas Williamsas.
„Tai reiškia avėti uždarą avalynę, stebėti, kur dedame rankas ir kojas, tamsoje naudoti šviesos šaltinį, netrukdyti gyvatei, o susidūrus leisti jai pasišalinti ir žinoti, kaip elgtis nelaimės atveju“, – pridūrė jis.
Specialistai primena, kad įkandimo atveju svarbiausia kuo greičiau kreiptis į medikus ir nesiremti nepatikrintomis „namų priemonėmis“, kurios gali pabloginti būklę. Ilgalaikėje perspektyvoje didėjanti temperatūra ir intensyvesnė žemės naudojimo kaita gali tapti vienu iš veiksnių, keičiančių visuomenės sveikatos rizikas ir reikalaujančių tikslesnio planavimo.
Leave a Reply