Mokslo pasaulį sudomino itin neįprastas atradimas iš Mianmaro: mineralas, kurio kol kas patvirtintas tik vienas natūralus kristalas. Šis akmuo vadinamas kjautuitu ir laikomas vienu rečiausių mineralų, kuriuos yra pripažinusi tarptautinė mokslininkų bendruomenė.
Vienintelis dokumentuotas pavyzdys rastas upės sąnašose netoli Mogoko – regiono, garsėjančio brangakmeniais. Kristalas sveria 1,61 karato, tai yra apie 0,32 gramo, tad savo dydžiu jis prilygsta mažai trupinėlio daliai, tačiau mokslinė vertė – nepalyginamai didesnė.
Ką reiškia, kad mineralas yra patvirtintas?
Mineralas laikomas atskira rūšimi ne vien dėl spalvos ar išvaizdos. Jo statusą lemia cheminė sudėtis ir kristalinė gardelė, kuri parodo, kaip tiksliai išsidėstę atomai, todėl vien išorinių požymių nepakanka.
Kjautuitas oficialiai įtrauktas į Tarptautinės mineralogijos asociacijos pripažintų mineralų sąrašą 2015 metais. Tokiais atvejais ypač svarbus tipinis pavyzdys – etaloninis kristalas, kuriuo remiantis ateityje lyginami nauji, galbūt kada nors rasti, tos pačios rūšies mėginiai.
Kuo ypatinga kjautuito sudėtis?
Pagal moksliniuose aprašymuose pateikiamus duomenis, kjautuitas yra bismuto ir stibio oksidų mineralas, kuriame pagrindiniai elementai yra bismutas, stibis ir deguonis. Būtent šių elementų derinys ir vidinė struktūra leidžia jį atskirti nuo kitų panašios išvaizdos kristalų.
Nors kristalas mažas, jis yra neįprastai tankus: literatūroje nurodomas tankis siekia apie 8,3 gramo kubiniame centimetre. Jei gamtoje būtų rastas didesnis gabalas, jis rankoje atrodytų stebėtinai sunkus, tačiau kol kas tokių radinių nepatvirtinta.
Kodėl jis rastas upės smėlyje?
Kristalas aptiktas aliuviniuose nuosėdose, tai yra vandens perneštame žvyre ir smėlyje. Tokios vietos svarbios tuo, kad radinio taškas ne visada sutampa su vieta, kur mineralas susidarė, todėl tiksli kilmė dažnai nustatoma pagal aplinkinių uolienų ir priemaišų analizę.
Mokslininkai nurodo, kad kjautuitas galėjo būti kilęs iš pegmatito – stambiagrūdės uolienos, kurioje vėlyvose magmos vėsimo stadijose susiformuoja retesni, chemiškai neįprasti kristalai. Pegmatitai dažnai „sutelkia“ elementus, kurie rečiau patenka į įprastus mineralus, todėl sudaro sąlygas atsirasti itin retiems junginiams.
Reti mineralai ne visada reiškia brangūs
Nors kjautuitas gali priminti brangakmenį, jo išskirtinumas labiau mokslinis nei komercinis. Paprastai brangakmenių vertę rinkoje lemia paklausa, apdirbimo galimybės ir estetika, o kjautuito atvejis išsiskiria tuo, kad mokslui trūksta natūralios medžiagos tyrimams.
Jei egzistuoja tik vienas patvirtintas pavyzdys, mokslininkams sunkiau atsakyti į klausimus apie mineralų susidarymo sąlygas, paplitimą ir galimą giminingų formų įvairovę. Dėl to toks radinys tampa priminimu, kad net ir šiandien Žemės mineralų katalogas nėra baigtinis.
Tipinis kjautuito pavyzdys saugomas muziejinėje kolekcijoje, kur jis išlieka prieinamas kaip etalonas būsimiems tyrimams. O pats Mogoko regionas ir toliau laikomas viena įdomiausių vietų geologams, nes jame randami kristalai, kurių susiformavimui reikia itin retų sąlygų.
Leave a Reply