Varėnos rajono maudyklos patikrintos: Glūko, Glėbo ir kitų ežerų vanduo šiuo metu tinkamas

Prasidėjus oficialiam maudymosi sezonui, kuris Lietuvoje tęsiasi nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos, Varėnos rajone atlikti pirmieji šių metų maudyklų vandens kokybės tyrimai. Kartu patikrintas ir paplūdimių smėlis, vertinant, ar jame nėra patogeninių kirmėlių ir jų kiaušinėlių.

Tyrimai vykdomi pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė. Joje numatyta, kad sezono metu turi būti reguliariai vertinama maudyklų mikrobiologinė tarša, stebimos fizikinės vandens savybės ir galimi taršos šaltiniai, kad poilsis prie vandens būtų saugus.

Kuriose vietose vanduo tiriamas?

Varėnos rajone stebimos Glūko, Glėbo, Žiežulio, Kastinio ir Giraitės ežerų maudyklos, taip pat Varėnos I, Stangės, Krivilių III ir Panočių tvenkinių maudymosi vietos. Vandens kokybė vertinama pagal du pagrindinius mikrobiologinius rodiklius: žarnines lazdeles ir žarninius enterokokus.

Pagal galiojančią tvarką, maudymosi sezono metu mėginiai iš kiekvienos stebimos maudyklos imami reguliariai, o bendras tyrimų skaičius per sezoną paprastai siekia ne mažiau kaip aštuonis kartus. Toks dažnis leidžia greičiau pastebėti galimus vandens kokybės pokyčius po liūčių, karščio bangų ar padidėjusio poilsiautojų srauto.

Pirmieji rezultatai ir ką jie reiškia

Pirmųjų šių metų tyrimų rezultatai parodė, kad visų stebimų Varėnos rajono maudyklų vanduo atitinka nustatytus reikalavimus ir šiuo metu yra tinkamas maudytis. Taip pat pranešama, kad smėlio mėginiuose helmintų kiaušinėlių nenustatyta.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad vandens kokybė sezono metu gali kisti, todėl svarbu sekti naujausius tyrimų duomenis ir savivaldybių bei visuomenės sveikatos specialistų pranešimus. Po gausių kritulių ar ilgalaikių karščių mikrobiologiniai rodikliai kai kuriose vietose gali suprastėti, ypač jei netoliese yra galimų taršos šaltinių.

Kada maudynės gali kelti riziką?

Maudantis mikroorganizmais užterštame vandenyje didėja tikimybė susirgti odos ar akių, ausų infekcijomis, o netyčia nurijus vandens gali pasireikšti virškinamojo trakto sutrikimai, įskaitant gastroenteritą. Didesnė rizika paprastai taikoma vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems nusilpusį imunitetą.

Jeigu po maudynių atsiranda karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, akių ar ausų skausmas, odos bėrimai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir paminėti, kad neseniai maudėtės atvirame vandens telkinyje. Taip pat patariama nesimaudyti, jei vanduo akivaizdžiai drumstas, matomos gausios dumblių sankaupos ar juntamas neįprastas kvapas.