Jungtinė Karalystė ir Prancūzija susitarė iki 2026 metų spalio 1 dienos pratęsti vadinamąjį vienas įeina, vienas išeina migrantų grąžinimo susitarimą. Tai trečiadienį Prancūzijos parlamente pranešė už Europą atsakingas ministras delegatas Benjaminas Haddadas.
Ši schema, dar vadinama „Operation Hillmore“, įsigaliojo 2025 metų rugsėjį ir yra skirta mažinti nelegalią migraciją per Lamanšo sąsiaurį. Pagal ją Jungtinė Karalystė gali dalį mažomis valtimis atvykusių migrantų, neturinčių teisės pasilikti, grąžinti į Prancūziją.
Mainais Jungtinė Karalystė priima tokį pat skaičių prieglobsčio prašytojų iš Prancūzijos, kurių apsaugos poreikis vertinamas kaip tikėtinas. Pirmenybė teikiama pažeidžiamiems asmenims ir tiems, kurie turi šeimos ar kitų ryšių Jungtinėje Karalystėje.
Skaičiai rodo ribotą poveikį
Benjaminas Haddadas nurodė, kad iki 2026 metų gegužės 1 dienos pagal schemą į Prancūziją buvo grąžinti 606 žmonės, o 588 asmenys teisėtai perkelti į Jungtinę Karalystę. Tai leidžia įvertinti realų mechanizmo mastą praėjus keliems mėnesiams nuo jo starto.
Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos iki 2026 metų kovo 31 dienos mažomis valtimis atvyko 16 910 žmonių. Iš jų, pagal viešai skelbiamą statistiką, grąžinta apie 3,5 proc. atvykusiųjų.
Tokie rodikliai kelia klausimų, kiek ši priemonė iš tiesų veikia kaip atgrasymas, nors Londono tikslas buvo smogti žmonių kontrabandos tinklams. Be to, balandžio duomenys dar nebuvo paskelbti, todėl bendra dinamika gali kisti, tačiau iki šiol tendencija išlieka panaši.
Politinis spaudimas nemažėja
Prancūzijos šiaurės pakrantė jau daugelį metų yra vienas pagrindinių išvykimo taškų tiems, kurie siekia pasiekti Jungtinę Karalystę. Migrantai neretai sumoka tūkstančius eurų už vietą perpildytose pripučiamose valtyse, o kelionė per vieną intensyviausių laivybos kelių pasaulyje laikoma itin pavojinga.
Jungtinėje Karalystėje ši tema išlieka vienu jautriausių politinių klausimų ministro pirmininko Keiro Starmerio Vyriausybei. Nuo 2024 metų liepos pareigas einanti valdžia susiduria su augančiu spaudimu mažinti atvykimų skaičių, o griežtesnę migracijos darbotvarkę siūlančios politinės jėgos išlaiko aukštą dėmesį apklausose.
Naujos priemonės ir jų rizikos
Londonas pastaraisiais mėnesiais pristatė ir platesnį paketą per Imigracijos ir prieglobsčio įstatymo projektą, kuriuo siekiama trumpinti laikotarpį, per kurį prieglobsčio prašytojai gali likti šalyje, ir greitinti asmenų grąžinimą į saugiomis laikomas kilmės valstybes. Valdžios argumentas paprastas: kuo trumpesnė ir aiškesnė procedūra, tuo mažiau paskatų rinktis neteisėtus kelius.
Tačiau praktikoje tokios priemonės paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: realių grąžinimų pajėgumų, tarptautinių susitarimų, teisinio proceso trukmės ir galimybių bendradarbiauti su kilmės šalimis. Dėl to net ir griežtinant tvarką, greito lūžio pasiekti sudėtinga, ypač jei kontrabandininkų tinklai prisitaiko prie naujų taisyklių.
Pratęstas susitarimas su Prancūzija rodo, kad abi šalys renkasi tęstinumo kelią ir išlaiko mainų principą kaip vieną pagrindinių instrumentų. Vis dėlto iki šiol skelbiami skaičiai leidžia manyti, kad schemos poveikis bendram atvykimų srautui tebėra ribotas ir priklausys nuo to, kaip aktyviai ji bus taikoma artėjant rudeniui.
Leave a Reply