Tauragės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba prasidėjus šiltesniam sezonui primena, kad poilsis prie atvirų vandens telkinių kasmet baigiasi nelaimėmis, kurių dalies galima išvengti laikantis paprastų taisyklių. Didesnė rizika kyla ne tik maudantis, bet ir būnant prie kranto, lieptų ar stačių šlaitų.
Gelbėtojai atkreipia dėmesį, kad pavojingiausios situacijos dažnai susijusios su skubotais sprendimais ir pervertintomis jėgomis. Net ir šiltą dieną vanduo gali būti vėsus, srovė ar dugno nelygumai gali netikėtai pakeisti sąlygas, o panika vandenyje per kelias sekundes tampa lemiamu veiksniu.
Kas dažniausiai baigiasi nelaime?
Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių prireikia pagalbos, yra šuoliai į nepažįstamą vietą ir bandymai plaukti toliau, nei leidžia pasirengimas. Pavojų didina ir tai, kad ežeruose, upėse bei tvenkiniuose dugnas gali būti nelygus, su akmenimis, šakomis ar staigiomis duobėmis.
Ugniagesiai pabrėžia, kad ypatingo dėmesio reikalauja vaikai ir paaugliai, kurių elgesį prie vandens būtina prižiūrėti nuolat, o ne epizodiškai. Kelių sekundžių gali pakakti, kad vaikas įbristų į gilesnę vietą, paslystų nuo kranto ar išsigąstų netikėtai praradęs atramą po kojomis.
Kaip sumažinti riziką?
Rekomenduojama rinktis oficialias maudymosi vietas, kur įrengtas saugesnis priėjimas ir aiškiau įvertinamas gylis. Prieš lipant į vandenį verta įsitikinti, kad nėra staigių gylio pokyčių, o maudantis neplaukti vienam ir nesiremti vien tik savo patirtimi.
Jei matote skęstantį žmogų, svarbiausia nebandyti gelbėti šokant į vandenį neįvertinus rizikos. Saugiau kviesti pagalbą telefonu 112, mesti plūduriuojantį daiktą ar paduoti šaką, virvę, rankšluostį, išlaikant atstumą nuo vandens krašto, kad gelbėtojas pats netaptų auka.
Gelbėtojai ragina poilsį prie vandens planuoti atsakingai ir nepamiršti, kad dauguma nelaimių nutinka ramiose, kasdienėse situacijose, kai budrumas sumažėja. Laiku įvertinta rizika, priežiūra ir elementarios taisyklės dažniausiai yra efektyviausia prevencija.
Leave a Reply