Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio vis dažniau siejamas su nugaros, kaklo ir pečių diskomfortu, todėl populiarėja sėdimojo ir stovimojo darbo stalai. Specialistai pabrėžia, kad toks sprendimas gali sumažinti apkrovą apatinei nugaros daliai, tačiau tik tada, kai darbo pozos reguliariai keičiamos.
Ergonomikos požiūriu svarbiausia ne nuolatinis stovėjimas, o judėjimas ir kaitaliojamas režimas. Ilgai išbūnant vienoje padėtyje, net ir stovint, didėja raumenų nuovargis, todėl patariama darbo dieną planuoti taip, kad sėdėjimas, stovėjimas ir trumpi pasivaikščiojimai natūraliai keistų vienas kitą.
Kas duoda darbą stovint?
Darbo stalas, leidžiantis dirbti atsistojus, kai kuriems žmonėms padeda gerinti laikyseną, ypač jei įprastai galva nuolat palinksta į priekį žiūrint į ekraną. Keičiant kūno padėtį, kaklo ir viršutinės nugaros dalies įtampa neretai sumažėja, o tai gali palengvinti ir bendrą diskomfortą.
Taip pat pastebima, kad sėdėjimo ir stovėjimo kaitaliojimas daliai žmonių padeda sumažinti juosmens skausmą ir išlaikyti dėmesį. Nors stovėjimas nepakeičia sporto, jis paprastai reikalauja daugiau energijos nei sėdėjimas, todėl gali prisidėti prie mažesnio pasyvumo per dieną.
Kada atsiranda rizikos?
Vien stovėti visą darbo dieną nėra gera idėja, nes statiška padėtis gali sukelti pėdų ir blauzdų nuovargį, kulnų skausmą ar bendrą kojų diskomfortą. Dėl to dažnai rekomenduojama naudoti patogią avalynę, atraminį kilimėlį ir reguliariai keisti atramos taškus.
Ilgas stovėjimas taip pat gali didinti kraujotakos sąstovio riziką apatinėse galūnėse, ypač jei žmogus mažai juda. Jei jau vargina venų problemos ar kraujotakos sutrikimai, prieš keičiant darbo įpročius verta pasitarti su sveikatos specialistu.
Kokį stalą rinktis?
Dažniausiai sutinkami du variantai: fiksuoto aukščio stalai ir reguliuojamo aukščio stalai. Fiksuoto aukščio modeliai gali tikti, jei darbo vieta suplanuota labai tiksliai, tačiau tada dažnai prireikia ir aukštos kėdės, kad dienos eigoje būtų galima sumažinti kojų nuovargį.
Reguliuojamo aukščio stalai laikomi universalesniais, nes leidžia greitai prisitaikyti prie skirtingų užduočių ir žmogaus savijautos. Aukštis gali būti keičiamas rankiniu mechanizmu arba elektrine pavara, tačiau praktikoje svarbiausia, kad keitimas būtų patogus, nes tuomet stalas realiai naudojamas pagal paskirtį, o ne lieka tik brangiu baldu.
Renkantis verta įsivertinti ir darbo vietos ergonomiką: monitoriaus aukštį akių lygyje, klaviatūros ir pelės padėtį, alkūnių atramą bei ekranų atstumą. Net ir geriausias stalas nepadės, jei darbo vieta bus sureguliuota netaisyklingai arba nebus daromos trumpos aktyvios pertraukos.
Ne visiems toks sprendimas tinka vienodai: sergant artritu, turint lėtinį pėdos skausmą ar patiriant svyruojantį nugaros skausmą, ilgesnis stovėjimas gali pabloginti savijautą. Tokiais atvejais rekomenduojama pradėti nuo trumpų stovėjimo intervalų ir stebėti kūno reakciją.
Leave a Reply