Daugelis grybautojų mano, kad jei grybas yra valgomas išvirtas ar pakeptas, jis tiks ir džiovinimui. Vis dėlto džiovinant iš grybų pašalinama didelė dalis vandens, todėl jų sudėtyje esančios medžiagos tampa labiau koncentruotos. Tai gali sustiprinti ne tik kvapą ir skonį, bet ir dirginantį poveikį virškinamajam traktui.
Riziką didina ir netinkamas procesas namuose, kai pasirenkama per aukšta temperatūra arba džiovinti grybai laikomi drėgnoje aplinkoje. Tokiais atvejais prastėja kokybė, o netinkamai laikant atsiranda pelėsio grėsmė. Dėl to po vartojimo gali pasireikšti pykinimas, pilvo skausmai ar vėmimas.
Kurių grybų geriau nedžiovinti?
Specialistai paprastai nerekomenduoja džiovinti kai kurių rūšių, kurios net ir termiškai apdorotos kai kuriems žmonėms gali būti sunkiau virškinamos. Prie tokių dažniau priskiriamos kelmučiai, skėtinės žvynabudės, piengrybiai ir dalis ūmėdžių. Išdžiovintos jos neretai tampa aštresnės skrandžiui ir žarnynui.
Atsargesniems verta būti ir su raudonviršiais, kurie laikomi valgomi tik gerai termiškai apdoroti. Nors švieži, tinkamai paruošti jie daugeliui nesukelia problemų, džiovinta forma dėl medžiagų koncentracijos kai kada siejama su stipresnėmis nepageidaujamomis reakcijomis. Taip pat minimi sviestabarščiai, nes dėl struktūros ir drėgmės likučių jie laikant gali lengviau pelyti.
Dar viena praktinė priežastis atsisakyti džiovinimo yra skonis: kai kurios rūšys, pavyzdžiui, raudonikiai, džiovinant praranda dalį būdingo aromato. Tokiais atvejais geresnis pasirinkimas gali būti greitas suvartojimas arba užšaldymas po tinkamo paruošimo. Svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: jokiu būdu nedžiovinti abejotinai atpažintų grybų.
Kas geriausiai tinka džiovinimui?
Patikimiausias pasirinkimas naminiam džiovinimui dažniausiai yra baravykai, lepšės ir kazlėkai, jei jie visiškai sveiki ir nepažeisti. Šios rūšys po džiovinimo išlaiko ryškų aromatą, o patiekaluose neretai tampa dar intensyvesnio skonio. Svarbu džiovinti tolygiai, o išdžiūvusius grybus laikyti sandariai ir sausai.
Voveraites taip pat galima džiovinti, tačiau jos dažnai tampa kietos ir prieš gaminimą reikalauja ilgesnio mirkymo. Nepriklausomai nuo rūšies, džiovinimui rinkitės tik šviežius, nesukirmijusius, švarius grybus ir venkite perteklinės šilumos. Jei kyla menkiausia abejonė dėl rūšies ar kokybės, saugiau tokio grybo atsisakyti.
„Grybų sauga prasideda nuo atpažinimo ir tinkamo paruošimo, o atsarga svarbiau už pilną krepšį“, – pabrėžia visuomenės sveikatos specialistai.
Leave a Reply