Kodėl lapai staiga pakeičia spalvą
Violetinis atspalvis pomidorų lapuose dažniausiai siejamas su antocianinais – pigmentais, kurių augalas daugiau „įjungia“ patirdamas stresą. Praktikoje tai neretai rodo fosforo trūkumą arba situaciją, kai fosforo dirvoje yra, bet šaknys jo nepasisavina.
Dažniausia priežastis pavasarį – per šalta dirva po daigų pasodinimo. Fosforas augalams tampa gerokai sunkiau pasiekiamas, kai dirvos temperatūra per žema, todėl lapų apačia ir gyslos gali pradėti violetuoti net tada, kai trąšų lygis iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamas.
Kada tai ne problema, o veislės ypatybė
Ne visada violetiniai atspalviai reiškia bėdą. Yra veislių, kurios natūraliai kaupia daugiau antocianinų, todėl violetiškos gali būti stiebų dalys, lapkočiai, o kartais ir vaisių odelė, net jei augalas auga sparčiai ir dera įprastai.
Skirtumą paprastai išduoda bendras augalo vaizdas. Jei krūmas neskurdus, neatsilieka augimu, o violetinis tonas labiau matomas stiebe ar lapkočiuose, tai dažnai būna genetinė savybė, o ne mitybos sutrikimas.
Kaip greitai padėti augalui
Pirmas žingsnis – įvertinti, ar problema ne temperatūroje. Ryte pravartu pamatuoti dirvą maždaug 10 centimetrų gylyje: jei ji vėsi, augalui svarbiausia šiluma, o ne papildomos trąšos, kurios šaltame grunte vis tiek veiks silpnai.
Jei vėsios naktys kartojasi, pomidorus verta pridengti lengva agroplėvele, o šiltnamyje ar tunelyje anksčiau uždaryti duris, kad susikauptų šiluma. Dirvos šildymą gali pagerinti ir tamsi mulčio danga – ji sugeria saulės šviesą ir padeda pakelti paviršinio sluoksnio temperatūrą.
Jeigu dirva jau pakankamai šilta, o violetavimas tęsiasi, dažnai pasirenkamas tręšimas per lapus, nes taip maisto medžiagos pasiekia augalą greičiau nei per šaknis. Tokius purškimus svarbu atlikti ramiu oru, ryte arba vakare, ne per karštį, kad nepadidėtų nudegimų rizika.
Ką daryti, kad tai nepasikartotų
Ilgalaikė prevencija prasideda nuo tinkamo sodinimo laiko: pomidorai jautrūs šalčiui, todėl skubėjimas į lauką ar nešildomą šiltnamį dažnai baigiasi stresu ir mitybos sutrikimų požymiais. Ne mažiau svarbus ir dirvos rūgštingumas, nes per rūgščioje terpėje fosforas augalams tampa sunkiau prieinamas.
Per sezoną verta laikytis subalansuoto tręšimo, o ne remtis vien azoto trąšomis. Perteklinis azotas gali išbalansuoti mitybą ir paskatinti situaciją, kai augalas „varo“ lapiją, bet prasčiau įsisavina kitus elementus, įskaitant fosforą.
Auginant vazonuose ar maišuose, dažna violetavimo priežastis būna nualintas, nebeatnaujintas substratas. Tokiu atveju padeda žemės keitimas arba aiškus tręšimo planas, nes ankstesnio sezono mišinys dažnai būna išsekintas ir nebesuteikia stabilios mitybos.

Leave a Reply