Tyliojo vandenyno gelmėse, prie Kosta Rikos krantų, mokslininkai aprašė naują ilgianosių chimerų rūšį, dar vadinamą aklėmis vaiduoklėmis. Šios giliavandenės kremzlinės žuvys gyvena šimtus metrų po vandeniu, kur įprasti narai nepasiekia.
Naujoji rūšis pavadinta Rhinochimaera costaricana, taip įamžinant regioną, kuriame ji buvo nustatyta. Chimeros yra artimos rykliams ir rajoms, tačiau priklauso atskirai, labai senai žuvų šakai, kurios ištakos siekia šimtus milijonų metų.
Rūšies aprašymas parengtas remiantis trimis egzemplioriais, surinktais 2000–2023 metais. Jie buvo aptikti 390–787 metrų gylyje, o tai gerokai žemiau ribų, kurias paprastai pasiekia mėgėjai ar dauguma povandeninių tyrimų ekspedicijų be specialios įrangos.
Tyrėjai šių egzempliorių kūno matmenis ir morfologiją palygino su daugiau nei 90 tos pačios genties atstovų, priskiriamų trims anksčiau žinomoms rūšims. Paaiškėjo, kad Kosta Rikos chimeroms būdingas išskirtinis požymių derinys, leidžiantis jas atskirti nuo artimiausių giminaičių.
Skirtumai apėmė trumpesnę snukio dalį, aukštesnį pirmąjį nugaros peleką ir jo dyglį, didesnį atstumą tarp nugaros pelekų bei mažesnį gumburėlių skaičių ties uodegos sritimi. Tokie morfologiniai bruožai giliavandenėms rūšims yra ypač svarbūs, nes išorėje jos dažnai atrodo panašiai, o aiškių stebėjimų natūralioje aplinkoje būna nedaug.
Rezultatus sustiprino ir genetiniai tyrimai: DNR palyginimai parodė aiškius skirtumus nuo kitų žinomų Rhinochimaera genties žuvų. Tai patvirtino, kad Kosta Rikos vandenyse aptikti egzemplioriai iš tiesų priklauso atskirai rūšiai, o ne yra anksčiau aprašytų rūšių variacija.
Mokslininkų teigimu, šis atradimas dar kartą pabrėžia, kiek mažai ištirtos atviros vandenyno gelmės už kontinentinio šelfo ribų. Pastaraisiais metais būtent genetiniai metodai ir tikslesnė taksonominė analizė vis dažniau padeda atpažinti rūšis, kurios anksčiau galėjo būti klaidingai priskirtos jau žinomoms.
Giliavandenės ekosistemos laikomos vienomis pažeidžiamiausių, nes jų gyventojai dažnai auga lėtai ir vėliau subręsta. Todėl naujų rūšių identifikavimas tampa svarbus ne tik mokslo žinioms, bet ir potencialiam apsaugos planavimui, kai vertinamas žvejybos poveikis bei buveinių pokyčiai giliuose vandenyse.
Ką reiškia šis atradimas?
Rhinochimaera costaricana įtraukimas į mokslinę klasifikaciją didina Kosta Rikos jūrų biologinės įvairovės sąrašą ir suteikia tvirtesnį pagrindą būsimoms ekspedicijoms. Kuo tiksliau žinomos rūšys ir jų paplitimas, tuo lengviau įvertinti, ar konkrečios teritorijos yra išskirtinės ir vertos didesnio dėmesio.
Šis atvejis taip pat parodo, kad net ir pavieniai, atsitiktinai surinkti egzemplioriai gali tapti reikšmingu atradimu, jei juos lydi kruopštūs matavimai ir genetinė analizė. Mokslininkai tikisi, kad ateityje daugiau giliavandenių tyrimų padės ne tik atrasti naujų rūšių, bet ir geriau suprasti, kaip jos prisitaiko prie slėgio, tamsos ir ribotų maisto išteklių.
Leave a Reply