Japonų virtuvė daugeliui pirmiausia siejasi su sušiais, tačiau ne mažiau svarbūs ir priedai, kurie išryškina skonį bei gali turėti naudos sveikatai. Vienas jų – wasabi pasta, tradiciškai gaminama iš Wasabia japonica šakniastiebio. Nors dažnai laikoma tik aštriu pagardu, mokslininkai wasabi sieja su priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis.
Wasabi aštrumas skiriasi nuo čili: jis labiau „smogia“ į nosį ir greitai praeina. Šį pojūtį lemia izotiocianatai – sieros turintys junginiai, susidarantys pažeidus augalo audinius. Tyrimuose šie junginiai siejami su antioksidaciniu poveikiu ir uždegiminių procesų slopinimu, o tai svarbu vertinant lėtinių ligų riziką ilgalaikėje perspektyvoje.
Wasabi taip pat dažnai minimas dėl galimo antimikrobinio poveikio – tai viena priežasčių, kodėl jis tapo klasikiniu žalios žuvies palydovu. Nors tai nėra „apsauga“ nuo apsinuodijimų ir nepakeičia maisto saugos taisyklių, laboratoriniai tyrimai rodo, kad wasabi sudėtinės medžiagos gali slopinti kai kurių mikroorganizmų augimą. Praktikoje tai veikiau papildomas, o ne pagrindinis faktorius.
Kalbant apie virškinimą, aštresni prieskoniai daliai žmonių gali skatinti seilių ir virškinimo sulčių išsiskyrimą, todėl valgant jaučiamas lengvumo pojūtis. Vis dėlto žmonėms, turintiems refliuksą, gastritą ar opaligę, wasabi gali dirginti ir sustiprinti simptomus. Tokiais atvejais patariama rinktis mažesnį kiekį arba jo visai atsisakyti.
Japonų ilgaamžiškumas dažnai aiškinamas ne vienu produktu, o visuma: daugiau žuvies ir daržovių, mažiau itin perdirbto maisto, reguliarus judėjimas ir saikingas valgymas. Dažnai minimas principas hara hachi bu, kai valgoma iki maždaug 80 proc. sotumo. Wasabi gali būti tik viena dėlionės detalė, ypač jei jis vartojamas kaip dalis subalansuotos mitybos.
Perkant wasabi parduotuvėje svarbu atskirti tikrą produktą nuo dažnos imitacijos. Dalis rinkoje esančių „wasabi“ pastų iš tikrųjų gaminamos iš krienų, garstyčių, prieskonių ir dažiklių, o wasabi kiekis jose būna minimalus arba jo visai nėra. Patikimiausia užuomina – sudėtyje nurodytas Wasabia japonica ir aiškiai įvardyta wasabi dalis.
Tikras wasabi paprastai būna švelnesnio, kompleksiškesnio aštrumo, o jo spalva neturėtų būti nenatūraliai ryškiai žalia. Konsistencija dažnai būna kiek grūdėtesnė, ypač jei tai šviežiai tarkuotas wasabi. Jei norisi jį naudoti plačiau, jis tinka ne tik prie sušių, bet ir prie žuvies, jūros gėrybių, daržovių patiekalų, sultinių ar padažų, kai norisi trumpalaikės, „švarios“ aštrumo bangos.
Leave a Reply