Kada kurklys pavojingiausias?
Kurklys, dar vadinamas kurkliu ar žemės svirpliu, daugiausia žalos pridaro šiltuoju metų laiku, kai suaktyvėja dirvoje ir ima rausti negilius urvus. Dažniausiai tai sutampa su laikotarpiu nuo gegužės iki liepos, kai daržovės intensyviai auga, o kenkėjas ieško maisto ir vietų lizdams.
Didžiausia bėda ta, kad kurklys pažeidžia šaknis ir jaunų augalų kaklelius, todėl daigai gali vysti net tada, kai žemė pakankamai drėgna. Kartais augalas tiesiog lengvai išsitraukia iš dirvos, nes šaknys būna apgraužtos ar „atkirstos“ urvais.
Pastebėti kurklį galima iš iškilusių dirvos juostelių virš jo tunelių, nedidelių įdubimų ar šviežiai supurentos žemės. Vertingiausia stebėti daržą ryte ir vakare, ypač po lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršius geriau išryškina požeminių takų linijas.
Veiksmingiausios kontrolės priemonės
Vieno greito sprendimo paprastai nebūna, todėl geriausiai veikia kelių priemonių derinys. Svarbu mažinti suaugusių kurklių skaičių, trukdyti jiems veistis ir padaryti lysves mažiau patrauklias šilumą mėgstančiam kenkėjui.
Praktiška priemonė yra stiklainio tipo gaudyklės: įkaskite indą taip, kad jo kraštas būtų dirvos lygyje, o viduje palikite šiek tiek skysčio. Kurkliai naktimis juda arti paviršiaus ir, keliaudami savo „maršrutais“, įkrenta į spąstus, o jūs matote, kur darže aktyvumas didžiausias.
Kai aiškiai randate aktyvų urvą, galima taikyti tikslinį „išvarymą“ vandeniu, kad kenkėjas išlįstų į paviršių. Svarbiausia nepaversti to masiniu laistymu į tunelius ir neeksperimentuoti su dirvai kenksmingais skysčiais, nes tai gali pakenkti augalų šaknims ir naudingiems dirvožemio organizmams.
Prevencijai ypač pasiteisina mulčiavimas šiaudais, nupjauta žole ar subrendusiu kompostu. Toks sluoksnis mažina dirvos perkaitimą, todėl vieta tampa mažiau tinkama požeminėms perėjimo kameroms ir intensyviam urvų kasimui.
Augalai ir natūralūs kurklio priešai
Kurklys orientuojasi ir pagal kvapus, todėl darže verta formuoti natūralią „ribą“ iš augalų, kurių aromatai dažnai laikomi atbaidančiais. Praktikoje tam dažniausiai pasirenkami serenčiai, medetkos, česnakai, svogūnai, taip pat mėtos, o šiuos augalus patogu sodinti pakraščiuose ar tarp jautresnių kultūrų.
Nors vien kvapai šimtaprocentinės garantijos neduoda, jie padeda kaip kompleksinės kontrolės dalis, ypač kai kartu palaikomas tvarkingas daržo režimas ir stebimi pirmieji požymiai. Jei kenkėjas dar nėra išplitęs plačiai, tokios priemonės gali reikšmingai sumažinti žalą.
Ilgalaikėje perspektyvoje verta stiprinti natūralią biologinę kontrolę, nes kurklio kiaušinius, lervas ir suaugėlius lesa paukščiai, o taip pat medžioja ežiai ir kai kurie plėšrūs vabzdžiai. Sode tam padeda gyvatvorės, krūmai, prieiga prie vandens, ramūs kampai, o taip pat mažesnis cheminių priemonių naudojimas, kad nuodai nepatektų į maisto grandinę.
Jei kurklių darže labai daug ir žala kartojasi kasmet, verta pasitarti su augalų apsaugos specialistais ar konsultantais, kokios priemonės tinka būtent jūsų dirvožemiui ir auginamoms kultūroms. Kuo anksčiau pradedama kontrolė, tuo didesnė tikimybė išsaugoti derlių be radikalių sprendimų.
Leave a Reply