Kanada artėja prie ES: ar prekybos karas su JAV atvers kelią narystei ir naujai partnerystei?

Written by

in

Kanados politinis posūkis Europos kryptimi kelia klausimą, kuris dar neseniai atrodė neįmanomas: ar šalis, esanti anapus Atlanto, gali tapti dar glaudesne Europos Sąjungos partnere, o gal net svarstyti narystės perspektyvą. Diskusijas stiprina įtampa su JAV ir didėjantis poreikis ieškoti patikimų demokratinių sąjungininkų.

Rugsėjo viduryje Kanados ministras pirmininkas Markas Carney planuoja atvykti į Strasbūrą: dalyvauti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metiniame pranešime ir kreiptis į Europos Parlamento plenarinę sesiją. Tai būtų ryškus politinis signalas apie siekį gilinti Otavos ir Briuselio ryšius.

Kanados ir JAV santykius temdo prekybiniai ginčai, o tai skatina Otavą ieškoti papildomų atramų Europoje. Europos Parlamento vadovė Roberta Metsola viešai pabrėžė, kad vizitas gali tapti proga stiprinti ES ir Kanados ryšius bei bendrą politinį ryšį.

Anapus geografijos ribų

Teisiškai ES narystės klausimas remiasi Europos Sąjungos sutarties 49 straipsniu, kuriame numatyta, kad paraišką gali teikti Europos valstybė, gerbianti pamatines Sąjungos vertybes. Būtent „Europos valstybės“ sąvoka tampa esmine kliūtimi Kanadai, nes ji aiškiai nepriskiriama Europos geografinei erdvei.

Vis dėlto ES istorijoje būta atvejų, kai geografijos klausimas buvo ginčijamas politiškai. Pavyzdžiui, Maroko paraiška kadaise buvo atmesta argumentuojant, kad tai Afrikos valstybė, o Turkijos atveju diskusijos dėl europietiškumo tęsėsi dešimtmečiais, nors didžioji šalies teritorijos dalis yra Azijoje.

Ekspertai pabrėžia, kad ES prigimtis yra regioninė, todėl globalios narystės logika jai nėra būdinga. Kita vertus, bendros demokratinės vertybės, žmogaus teisių standartai ir saugumo interesai gali stumti abi puses į naujo tipo politinį susitarimą, kuris nebūtinai reikštų formalų stojimą.

Ką rodo nuotaikos Kanadoje?

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad daliai kanadiečių idėja apie ryšį su ES yra patraukli. Vienos apklausos duomenimis, maždaug 28 proc. respondentų palaikytų visišką narystę, o dar apie 29 proc. teigė ją palaikantys iš dalies, tačiau su išlygomis.

Šios nuotaikos atsiranda ne vakuume: Kanada aktyviai dalyvauja Vakarų aljansuose, yra NATO narė ir priklauso G7 formatui kartu su didžiosiomis Europos ekonomikomis. Pastaruoju metu Otava vis dažniau prisijungia ir prie platesnių Europos politinių diskusijų, kuriose aptariamas saugumas, energetika bei atsakas į karus ir ekonominį spaudimą.

Markas Carney tarptautiniuose forumuose taip pat akcentavo vadinamųjų vidutinių galių bendradarbiavimą, argumentuodamas, kad valstybės, nedalyvaujančios sprendimų priėmime, rizikuoja tapti spaudimo objektu. Tai dera su Europos Sąjungos siekiu telkti demokratines koalicijas, kai didžiosios galios vis dažniau naudoja prekybą ir technologijas kaip geopolitinį įrankį.

Narystė ar nauja asociacija?

Realistiškiausia kryptis šiandien atrodo ne formali Kanados narystė ES, o lankstesnė, sustiprinta asociacija. Modelių Europoje netrūksta: Norvegija dalyvauja bendrojoje rinkoje per Europos ekonominę erdvę, o Jungtinė Karalystė po pasitraukimo iš ES turi plačią prekybos ir bendradarbiavimo sutartį.

Kanada su ES jau yra pasirašiusi išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą, kuris mažina prekybos kliūtis ir atveria platesnes galimybes verslui. Kitas žingsnis galėtų būti gilesnis reguliacinis suderinimas ar platesnis dalyvavimas ES programose, tačiau tai dažnai reiškia ir jautrų klausimą: taisyklių perėmimą turint ribotas galimybes jas formuoti.

Politiniu lygmeniu vis dažniau kalbama apie „specialios asociacijos“ statusą, kuris galėtų apimti intensyvesnį politinį dialogą, glaudesnį saugumo ir gynybos koordinavimą bei reguliarius aukščiausio lygio susitikimus. Tokia schema leistų Kanadai priartėti prie ES, tačiau neperžengti sutartyse įtvirtintų geografinių ribų.

Kanados suartėjimas su Europa vyksta tuo metu, kai ES pačiai tenka spręsti plėtros, gynybos pramonės stiprinimo ir strateginės autonomijos klausimus. Todėl Otavos signalai Briuseliui gali tapti ne tik dvišalių santykių tema, bet ir platesnės diskusijos apie tai, kaip demokratijos kuria naujus aljansus sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, dalimi.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *