Peru centrinę dalį šeštadienio naktį supurtė 5,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, pareikalavęs mažiausiai penkių žmonių gyvybių. Dar apie dešimt žmonių patyrė sužalojimų, o gelbėtojai tęsia padarinių vertinimą Andų regione.
Kaip pranešė atsakingos tarnybos, žemės drebėjimo epicentras buvo netoli Čupakos miesto Chunino regione, o židinys fiksuotas maždaug 24 kilometrų gylyje. Po 17 minučių tame pačiame rajone užregistruotas 3,7 balo stiprumo pakartotinis smūgis, kurio poveikis buvo gerokai silpnesnis.
Didžiausia žala, pirminiais duomenimis, padaryta Čongos Bajo apylinkėse, kur užfiksuotos ir mirtys, tačiau dalis aukų tapatybių dar tikslinama. Vietos pareigūnai pabrėžia, kad informacija gali kisti, nes įvertinus atokias vietoves dažnai paaiškėja papildomų nuostolių.
Regiono sostinėje Huankajuje apgadintos dvi gydymo įstaigos, tarp jų Danielio Alcideso Carrióno ligoninė, į kurią buvo atgabenti nukentėjusieji. El Carmen motinos ir vaiko ligoninėje pranešta apie įtrūkimus vaikų intensyviosios terapijos skyriuje.
Stichija palietė ir kultūros paveldą: apgadintas istorinis Cani Cruz akmeninis kryžius Čongos Alto vietovėje bei dalis senojo Santjago de Leono vienuolyno. Kai kuriuose rajonuose fiksuoti elektros tiekimo sutrikimai, tačiau pirminiai vertinimai rodo, kad nacionalinio kelių tinklo magistralės nebuvo reikšmingai pažeistos.
Kodėl Peru nuolat dreba žemė?
Peru yra Ramiojo vandenyno Ugnies žiede, vienoje seismiškai aktyviausių planetos zonų, kur susiduria tektoninės plokštės. Dėl šios priežasties šalyje reguliariai fiksuojami įvairaus stiprumo žemės drebėjimai, o pakrantės ir kalnų regionai laikomi didesnės rizikos teritorijomis.
Tarnybos primena, kad žemės drebėjimų tiksliai prognozuoti neįmanoma, tačiau rizika vertinama remiantis istoriniais duomenimis ir seisminiais modeliais. Čupakos apylinkėse 5 balų ar didesni smūgiai, kaip nurodoma vietos vertinimuose, vidutiniškai pasikartoja maždaug kas keliolika metų, o silpnesni sukrėtimai registruojami gerokai dažniau.
Ką daro tarnybos ir ko tikėtis?
Po sukrėtimo tęsiami pastatų patikrinimai, ypač ligoninėse, mokyklose ir religiniuose bei istoriniuose objektuose, kur pažeidimai gali kelti papildomą pavojų. Gyventojai raginami laikytis vietos civilinės saugos nurodymų ir būti pasirengę pakartotiniams smūgiams, kurie po pagrindinio drebėjimo yra įprastas reiškinys.
Kol kas didesnės apimties nuošliaužų ar kritinių kelių užtvarų nacionaliniuose maršrutuose nepatvirtinta, tačiau situacija stebima. Tarnybos taip pat vertina, ar nereikės papildomų laikinų evakuacijų zonose, kur pastatų būklė kelia abejonių.
Leave a Reply