Pleiskanos kaltinate higiena? Gydytojai primena: tai gali būti lėtinė galvos odos liga

Pleiskanos ar uždegimas?

Nuolat atsinaujinančios pleiskanos daugeliui atrodo tik kosmetinė bėda, tačiau daliai žmonių tai gali būti seborėjinis dermatitas, dar vadinamas seborėjiniu odos uždegimu. Ši būklė yra lėtinė, linkusi kartotis ir dažnai paūmėja bangomis.

Paūmėjimo metu dažniausiai vargina paraudimas, niežulys, greitesnis plaukų riebalavimasis ir riebios, gelsvos pleiskanos ar šašai. Simptomai gali aprimti kelioms savaitėms ar mėnesiams, o vėliau grįžti, todėl svarbiausias tikslas dažniausiai yra ilgalaikė kontrolė.

Svarbu žinoti, kad seborėjinis dermatitas nėra užkrečiamas, juo neįmanoma užsikrėsti nuo kito žmogaus. Taip pat tai nėra higienos trūkumo požymis, nors dėl išvaizdos ir diskomforto žmonės neretai linkę kaltinti save.

Kodėl liga kartojasi?

Seborėjinį dermatitą dažniausiai lemia keli sutampantys veiksniai: aktyvesnė riebalinių liaukų veikla ir odos mikrobiomo pokyčiai. Didesnį vaidmenį priskiriama Malassezia genties mieliagrybiams, kurie natūraliai gyvena ant odos, bet kai kuriems žmonėms gali sukelti stipresnę uždegiminę reakciją.

Įtakos gali turėti genetinis polinkis, hormonų svyravimai, nusilpęs imunitetas, lėtinės ligos, taip pat nuolatinis stresas, pervargimas ir miego stoka. Praktikoje dažnai pastebima, kad simptomai sustiprėja šaltuoju sezonu ar keičiantis metų laikams.

„Seborėjinis dermatitas dažnai painiojamas su paprastomis pleiskanomis, tačiau jam būdingi uždegimo požymiai ir pasikartojantys paūmėjimai, todėl vien šampūno keitimo kartais neužtenka“, – sako dermatologai.

Kaip atpažinti ir ką daryti?

Be pleiskanojimo, būdingas galvos odos paraudimas, deginimo pojūtis, niežulys, jautrumas, o pleiskanos dažniau būna riebios ir prilimpančios prie odos. Kai kuriais atvejais dėl kasymo atsiranda šašelių, įdrėskimų ar šlapiuojančių plotų.

Ilgai trunkantis uždegimas gali laikinai pabloginti plaukų būklę ir sustiprinti slinkimą, tačiau suvaldžius uždegimą plaukų augimas dažniausiai atsistato. Vis dėlto, jei slinkimas ryškus ar atsiranda plikimo židinių, reikėtų neatidėlioti vizito pas gydytoją.

Pagrindinė priežiūros kryptis dažniausiai yra gydomieji šampūnai su priešgrybelinėmis veikliosiomis medžiagomis ir uždegimą mažinančiais komponentais. Paūmėjimų metu gydytojas gali skirti trumpą vietinių priešuždegiminių vaistų kursą, parinktą pagal būklės sunkumą ir odos reakcijas.

Kasdienėje rutinoje svarbi švelni, odos barjerą tausojanti priežiūra ir dirginančių priemonių vengimas. Kai kuriais atvejais gali būti taikomi dermatologiniai metodai, pavyzdžiui, fototerapija, tačiau sprendimas dėl jų priimamas individualiai.

Namų priemonės gali būti tik papildymas, o ne gydymo pakaitalas, nes dalis populiarių metodų gali sudirginti odą ir pabloginti uždegimą. Jei niežulys stiprus, pleiskanojimas gausus arba paūmėjimai kartojasi dažnai, patikimiausia išeitis yra dermatologo konsultacija ir nuoseklus, ilgalaikis planas.

Mityba taip pat gali turėti įtakos bendrai odos būklei: dažniau minimi omega-3 riebalų rūgščių, cinko ir B grupės vitaminų svarba, o perteklinis cukrus ir alkoholis daliai žmonių siejami su didesniu uždegiminiu fonu. Vis dėlto dieta paprastai nepakeičia medicininio gydymo, o veikia kaip papildoma priemonė.