Surfinijos balkonuose ir terasose vertinamos dėl gausaus žydėjimo, tačiau užsitęsus karščiams jos dažnai pradeda skursti: žiedai krenta, o vazonuose žemė išdžiūsta per kelias valandas. Dėl įkaitusių talpų ir greito drėgmės praradimo augalus tenka laistyti itin dažnai, todėl vis daugiau žmonių ieško atsparesnių alternatyvų.
Viena ryškiausių pastarųjų sezonų tendencijų – rinktis karščiui ir trumpalaikei sausrai geriau prisitaikiusias rūšis. Tarp jų vis dažniau minimas pripuotinukas, dar vadinamas stokrotiniu pripuotinuku, kilęs iš Pietų Afrikos, kur natūraliai auga saulėtose, skurdesnėse vietose.
Kodėl jis atlaiko kaitrą?
Šio augalo pranašumas – gebėjimas taupyti vandenį. Jo mėsingi lapai veikia tarsi vandens atsargos, todėl pripuotinukas paprastai išgyvena kelias dienas be laistymo ir išlieka dekoratyvus net tada, kai kiti balkoniniai augalai pradeda vysti.
Vis dėlto jam pavojingesnė ne sausra, o perteklius: užmirkęs substratas ir nuolat šlapios šaknys gali greitai pakenkti. Dėl to jis tinka žmonėms, kurie nori rečiau laistyti, bet gali užtikrinti saulėtą vietą ir laidžią žemę.
Kaip atrodo ir kur geriausiai tinka?
Pripuotinukas vasarą gausiai žydi ryškiomis, nedidelėmis, į ramunes panašiomis gėlėmis. Priklausomai nuo veislės, žiedai gali būti balti, rožiniai, raudoni, oranžiniai, geltoni ar violetiniai, o pasodintas didesne grupe jis sukuria tankų, spalvingą kilimą.
Dažniausiai augalas užauga apie 10–15 centimetrų aukščio, o svyrantys ūgliai gali siekti iki 40 centimetrų, todėl jis ypač efektingai atrodo pakabinamuose vazonuose ir loveliuose. Lapų paviršius neretai atrodo tarsi padengtas smulkiais blizgiais taškeliais, kurie suteikia dekoratyvumo net ir be žiedų.
Sodinimas ir priežiūra vazone
Sodinti rekomenduojama tuomet, kai pavasarinės šalnos jau pasibaigusios, o naktimis laikosi teigiama temperatūra. Svarbiausia sąlyga – kuo daugiau tiesioginės saulės, nes būtent saulėtoje vietoje žydėjimas būna gausiausias, o kerelis išlieka kompaktiškas.
Vazone verta naudoti lengvą, laidų substratą ir būtinai įrengti drenažą, kad vanduo neužsistovėtų. Sodinant paliekami maždaug 20 centimetrų tarpai, nes augalas greitai plečiasi į šonus ir per sezoną suformuoja tankią, žydinčią dangą.
Laistant geriausia laikytis paprastos taisyklės: geriau rečiau, bet gausiau, kai viršutinis žemės sluoksnis jau pradžiūvęs. Karščio bangų metu tai leidžia išlaikyti žydėjimą, bet kartu apsaugo nuo klaidos, kuri dažniausiai pražudo atsparius sausrai augalus – nuolatinio perlaistymo.
Leave a Reply