Mokslininkai apskaičiavo žmogaus amžiaus ribą: net įveikus ligas, kūnas turi aiškią „lubą“

Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad net ir radikaliai pažengus medicinai, žmogaus gyvenimo trukmė turi biologinę ribą. Pagrindinė priežastis siejama su laipsnišku DNR pažeidimų ir vadinamųjų somatinių mutacijų kaupimusi, kurio visiškai sustabdyti nepavyksta.

Somatinės mutacijos yra mažos genetinės klaidos, atsirandančios ląstelėms dalijantis ir veikiant aplinkos veiksniams. Organizmas turi DNR taisymo sistemas, tačiau jos nėra tobulos, todėl dalis pažeidimų išlieka ir ilgainiui pradeda veikti audinių funkciją.

Kur slypi gyvenimo riba?

Tyrėjai vertino scenarijų, kai kiti senėjimą spartinantys veiksniai ir ligos būtų maksimaliai suvaldyti, tačiau išliktų neišvengiamas mutacijų kaupimasis. Tokiu atveju dažniausiai minimas teorinis žmogaus amžiaus intervalas siekia apie 150–190 metų.

Tai gerokai viršija dabartinę tikėtiną gyvenimo trukmę išsivysčiusiose šalyse, kurią lemia ne tik biologija, bet ir gyvenimo būdas, infekcijos, širdies ir kraujagyslių ligos bei onkologiniai susirgimai. Vis dėlto net optimistiškas medicinos progresas nepašalina bazinio mechanizmo, kuris ilgainiui „išbalansuoja“ organų darbą.

Kodėl nemirtingumas nepasiekiamas?

Esminė problema ta, kad kritinę ribą pasiekęs genetinių pažeidimų kiekis gali sutrikdyti audinių atsinaujinimą ir ląstelių veiklą. Tuomet didėja organų nepakankamumo, vėžinių procesų ir sisteminių sutrikimų rizika, net jei kitos ligos būtų laiku nustatomos ir gydomos.

Ypač pažeidžiami yra organai, kurių ląstelės atsinaujina lėčiau. Dažniausiai akcentuojamos širdies ir smegenų ląstelės, nes jų ribotas atsinaujinimas reiškia, kad per gyvenimą jos sukaupia daugiau ilgalaikių pažeidimų.

Priešingai, kai kurie audiniai, pavyzdžiui, oda ar kepenys, ilgą laiką geba efektyviai atsinaujinti, todėl jų funkcija gali išlikti stabili ilgiau. Tačiau viso organizmo „silpniausios grandys“ galiausiai ima riboti bendrą gyvenimo trukmę.

Ilgaamžiškumo industrija tuo pat metu sparčiai auga: dalis turtingų žmonių investuoja į brangias programas, tyrimus ir procedūras, tikėdamiesi sulėtinti senėjimą. Pavyzdžiui, JAV verslininkas Bryanas Johnsonas viešai teigia kasmet išleidžiantis maždaug 1 850 000 eurų įvairioms priemonėms, skirtoms biologiniams rodikliams gerinti, tačiau tai kol kas nekeičią fundamentalaus ribotumo principo.